- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-01
- Bylos Nr.
- 2S-121-524/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01498-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo (skolininko) D. A. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarties, priimtos išnagrinėjus pareiškėjo (skolininko) D. A. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei A. P., (išieškotojai) Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos dėl antstolės veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
pareiškėjas kreipėsi su skundu dėl antstolės A. P. veiksmų, prašė panaikinti antstolės A. P. 2016-05-09 patvarkymą Nr. S-17-124-16032 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje ir vykdomąją bylą Nr. 0124/10/00626/2 nutraukti dėl nutarimo pateikimo vykdyti bei išieškojimo senaties termino suėjimo, raginimo įvykdyti sprendimą nepateikimo ir CPK 668 str. 1d reikalavimų neatitikimo. Priverstinio išieškojimo patvarkymų palikimo galioti atveju prašė nurodyti, kad skolininkui leidžiama naudotis piniginėmis lėšomis, kurios neviršija vieno MMA. Nurodė, kad atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose, nedirba dėl darbo vietos stokos, pajamų prilyginamų darbo užmokesčiui negauna. Pareiškėjui buvo įteiktas antstolės A. P. 2017-05-09 patvarkymas Nr. S-17-124-16032 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriuo vykdomas skolos dėl administracinės baudos išieškojimas iš skolininko D. A., išieškotojo VMI naudai. Šiuo patvarkymu Alytaus PN administracija įpareigojama pervesti visas pareiškėjo turimas lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą iki kol bus padengtos skolos. Su tokiu antstolio patvarkymu pareiškėjas nesutiko. Nurodė, kad bausmę Alytaus PN atlieka nuo 2007 metų, per bausmės laiką jokios administracinės baudos nėra gavęs, todėl mano, kad bauda jam skirta laisvėje dar iki 2007 metų. o vykdomoji byla užvesta 2010 metais, taigi šiuo atveju buvo pažeistas nutarimo skirti administracinę nuobaudą pateikimo vykdyti 3 mėn. senaties terminas įtvirtintas ATPK 308 str. Dėl minėtos priežasties mano, kad vykdomoji byla neturėjo būti užvesta ir šiuo atveju nutrauktina. Pažymėjo, kad antstolė daugiau kaip du metus neatliko jokių veiksmų dėl baudos išieškojimo. Taip pat pažymėjo, kad neatliko jokių veiksmų, kuriais būtų siekiama išvengti baudos mokėjimo. Nurodė, kad remiantis LAT išaiškinimu, išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos viršijančios 1 MMA. Dėl pastarosios priežasties mano, kad antstolė nepagrįstai nukreipė išieškojimą į visas pareiškėjo pinigines lėšas. Taip pat nurodė, kad antstolė, priėmusi vykdymui vykdomąjį dokumentą, pažeidė pareigą išsiųsti pareiškėjui raginimą. Dėl to mano, kad antstolė negalėjo pradėti priverstinio išieškojimo veiksmų.Antstolė A. P. išnagrinėjusi pareiškėjo skundą 2017 m. birželio 6 d. patvarkymu Nr. S2/239 atsisakė patenkinti pareiškėjo skundą. Nurodė, kad vykdomasis dokumentas (Jurbarko r. PK Nutarimas Nr. N439222) priimtas 2010-01-19, o vykdomoji byla užvesta 2010-04-01. Atkreipė dėmesį į tai, kad skolininkas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, kur yra išlaikomas valstybės lėšomis, tai reiškia, kad jam valstybė mokesčių mokėtojų pinigais garantuoja ir užtikrina žmogaus minimalių poreikių patenkinimą - skolininkui yra suteikiamas nemokamas maitinimas, apgyvendinimas, sveikatos priežiūros paslaugos, dalyvavimas mokymosi, socializacijos programose ir t.t. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad sąskaitoje esančios lėšos patenka į LR CPK 739 str. nurodytus atvejus, kai išieškoti iš pinigų sumos negalima. Minėtos lėšos skolininkui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti skolos išieškojimą į pastarąsias lėšas. Pažymėjo, kad užvedus vykdomąją bylą skolininkui išsiųstas Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos Siūlymas sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas.Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė skundą spręsti teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai 2017-09-14 nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolės A. P. veiksmų patenkino iš dalies. Teismas nutarė pripažinti neteisėtais antstolės A. P. veiksmus, 2017-05-09 patvarkymu Nr. S-17-124-16032 nukreipiant priverstinį išieškojimą į pareiškėjo pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA, esančią laisvės atėmimo vietoje, t.y. Alytaus pataisos namų sąskaitoje, ir šią minėtos antstolės 2017-05-09 patvarkymo dalį panaikino. Kitą pareiškėjo skundo dalį teismas atmetė.Teismas konstatavo, kad nutarimas (vykdomasis dokumentas) administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas 2010 m. sausio 19 d., vykdomoji byla užvesta 2010-04-01, todėl trijų mėnesių terminas nutarimams pateikti vykdyti nebuvo praleistas. Teismas vykdomojoje byloje nenustatė dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių neatliko jokių veiksmų dėl nuobaudos įvykdymo. Teismas nurodė, kad piniginės lėšos, kurios gautos iš kitų asmenų, nelaikytinos pajamomis, kurios prilyginamos darbo užmokesčiui, išieškojimui iš šių lėšų taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nurodytas draudimas nukreipti išieškojimą į mažesnę nei viena MMA pinigų sumą. Dėl to, teismas sprendė, kad antstolės A. P. veiksmai, kuriais 2017-05-09 patvarkymu Nr. S-17-124-16032 išieškojimas nukreiptas į pareiškėjui (skolininkui) priklausančias lėšas, neviršijančias Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos MMA, esančias Alytaus pataisos namuose, yra nepagrįsti ir neteisėti.Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui nutarimu paskirta bauda, nutarime buvo nurodyta jos sumokėjimo terminai, todėl antstolė, remdamasi įstatyminiu pagrindu, pagrįstai nesiuntė raginimo įvykdyti sprendimą ir pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėjas pateikė teismui atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2017-09-14 nutarties dalį, kuria buvo atmesta pareiškėjo skundo dalis ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – tenkinti skundo dėl antstolės veiksmų dalį, kuria buvo prašoma taikyti išieškojimo senaties terminą. Nurodo, kad antstolė priskaičiavo 2,90 Eur už patvarkymo pareiškėjui išsiuntimą 2017 metais. Vykdymo išlaidų apskaičiavime nėra nurodyta jokių duomenų apie tai, kad antstolė būtų atlikusi kokius nors vykdymo veiksmus. Mano, kad antstolė laikotarpiu nuo vykdomojo dokumento pateikimo jai vykdyti neatliko jokių vykdymo veiksmų. Teigia, kad dviejų metų laikotarpis, per kurį turėjo būti atlikti vykdymo veiksmai, taikomas ne antstolei (ji dirba privačiame sektoriuje ir nėra valdžios institucijos atstovė), o policijos komisariatui, kuris išdavė nutarimą. Byloje nenustatyta, kad minėtas komisariatas laikotarpiu nuo 2010 metų iki 2017 metų būtų atlikęs kokius nors vykdymo veiksmus. Dėl minėtų priežasčių mano, kad suėjo išieškojimo senaties terminas.Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).Apeliacijos objektas – apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atmestas pareiškėjo reikalavimas taikyti senaties terminą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Taigi antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012).Teismas, tirdamas suinteresuotų asmenų skundus dėl antstolių veiksmų teisėtumo, atlieka vykdymo proceso kontrolę (CPK 594 str.). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Dėl to teismas, nagrinėdamas ginčus, susijusius su sprendimų priverstiniu vykdymu, neturi apsiriboti vien formaliu antstolių veiksmų teisėtumo patikrinimu, bet turi išsiaiškinti ir nustatyti faktines aplinkybes, teisiškai įvertinti antstolio įstatymu jam paskirtas pareigas (veikimą ar neveikimą), ir pasisakyti, ar antstolis pažeidė jo veiklą vykdant sprendimą reglamentuojančias teisės normas ar ne.Byloje nustatyta, kad antstolės A. P. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0124/10/00626/2 pagal Jurbarko r. PK 2010-01-19 Nutarimą Nr. N439222 dėl 28,96 Eur baudos išieškojimo iš D. A. išieškotojui VMI prie LR FM. Antstolė A. P., vykdydama priverstinius išieškojimo veiksmus iš skolininko D. A., vykdomojoje byloje 2017 m. gegužės 9 d. priėmė patvarkymą Nr. S-17-124-16032 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, juo kreipėsi į įkalinimo įstaigą, kurioje pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę – Alytaus pataisos namus, nurodydama, kad vykdomojoje byloje Nr. 0124/10/00626/2 areštuoja 28,96 Eur skolos ir 90,15 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 119,11 Eur, iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių Alytaus pataisos namų sąskaitoje ir prašo jas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą (vykd.b.l. 44).Apelianto teigimu, nei antstolė vykdomojoje byloje, nei vykdomąjį dokumentą išdavęs policijos komisariatas, neatliko jokių vykdymo veiksmų laikotarpiu nuo 2010 metų iki 2017 metų, todėl vykdomoji byla turi būti nutraukta. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apelianto pozicija nesutinka.Pirmiausia, pažymėtina, kad antstolis yra specialus viešosios teisės subjektas, valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Taigi, sprendžiant klausimą dėl išieškojimo senaties termino (ne)praleidimo, vertintini būtent antstolės A. P. veiksmai, o ne vykdomąjį dokumentą priėmusio subjekto veiksmai. Policijos komisariatas, kaip institucija nėra kompetentinga atlikti vykdymo veiksmus. Minėtų veiksmų atlikimas, nagrinėjamu atveju, priklauso būtent antstolei (Administracinių teisės pažeidimo kodekso, redakcijos galiojusios vykdymo veiksmų atlikimo laikotarpiu, 312 str., Administracinių nusižengimų kodekso 676 str.).Dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų ir juos reglamentuojančių teisės normų aiškinimo bei taikymo pasisakė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010. Minėtoje nutartyje kasacinis teismas nurodė, jog dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų taikymo būtina vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kadangi šis teismas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad nutarimas skirti baudą, perduotas vykdyti nepažeidžiant ATPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, turi būti vykdomas vadovaujantis ATPK 312–316 straipsniais, reglamentuojančiais nutarimų skirti baudą vykdymo procesą. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. BK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. BK 96 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 12 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-904-04; 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N-261-7199/2009). Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 str. 1 d.), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Be to, būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007). Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007).Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad vykdomasis dokumentas pateiktas antstolės kontorai, nepažeidžiant nustatyto 3 mėnesių termino. Vykdomasis dokumentas priimtas 2010-01-19, minėtas dokumentas antstolės kontorai pateiktas 2010-04-01.Vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad antstolė, gavusi minėtą vykdomąjį dokumentą, priėmė 2010-04-01 Siūlymą sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas. Minėtą siūlymą antstolė išsiuntė pareiškėjui, laiškas grįžo neįteiktas. Antstolė laikotarpiu nuo vykdomojo dokumento jai pateikimo vykdyti iki 2017 metų atliko sekančius vykdymo veiksmus: 2010-04-02 atliko užklausas į bankus ir Sodrą, siekdama gauti informaciją apie pareiškėjui priklausančias banko sąskaitas ir pareiškėjo įdarbinimus; 2010-04-13 antstolė užklausė Regitrą apie pareiškėjui priklausančias transporto priemones; 2010-04-15 užklausė Gyventojų registro tarnybą; 2012-02-03 atliko užklausas į bankus ir Sodrą, siekdama gauti informaciją apie pareiškėjui priklausančias banko sąskaitas ir pareiškėjo įdarbinimus; 2012-02-08 priėmė patvarkymus dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir lėšų arešto; 2013-06-27 atliko užklausas į bankus; 2013-07-04 ir 2014-04-23 atliko užklausas į Sodrą; 2014-09-04 atliko užklausas į bankus; 2014-12-03 ir 2015-03-17 atliko užklausas į Sodrą; 2016-01-12 areštavo pareiškėjo nekilnojamąjį turtą; atliko kitus veiksmus. Antstolės atlikti veiksmai (nurodyti šios nutarties 20 punkte) laikyti priverstinio vykdymo veiksmais pagal CPK 624 str. Tai įvertindamas bei atsižvelgdamas į minėtų veiksmų atlikimo periodiškumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad laikotarpiu nuo 2010 metų iki 2017 metų nėra dviejų metų laikotarpio, per kurį nebūtų atlikti vykdymo veiksmai. Dėl to, nėra pagrindo vykdomosios bylos nutraukimui nei apelianto argumentų pagrindu, nei remiantis aukščiau nurodyta teismų praktika.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas, žinodamas apie paskirtą jam baudą, jos (baudos) nemokėdamas, negali pagrįstai tikėtis, jog baudos išieškojimas nebus pradėtas, o paskirta jam bauda bus nurašyta. Būtent pareiškėjui kilo pareiga domėtis priimtu nutarimu, kaip vykdomuoju dokumentu, tolimesniu vykdymu, paskirtos baudos išieškojimo eiga. Minėtos pareigos pareiškėjas neatliko, jis tokios aplinkybės neginčija. Pareiškėjas, žinodamas apie jam paskirtą baudą bei faktą, kad nėra jos sumokėjęs, privalėjo aktyviai domėtis tolimesniu baudos išieškojimo procesu, bendradarbiauti su skolos išieškojimo veiksmus atliekančia antstole ir vykdyti kitas CPK 644 str. nustatytas skolininko pareigas, o ne siekti išvengti baudos sumokėjimo. Pažymėtina, kad visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007 ir kt.).Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, jos keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2017-09-14 nutartį palikti nepakeistą.