Kauno apylinkės teismo sprendimas

Ieškovės atstovė advokatės padėjėja Aušra Bartninkienė (el. b. 1 t., b. l. 20) teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovo priešieškinio argumentai yra deklaratyvūs, atsakovas bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, jog dukros gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neatitinka vaiko interesų bei, kad vaiko interesus labiau atitiktų jo gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu. Nors atsakovas teigia, kad jo turimas būstas gali užtikrinti M. gyvenimo sąlygas, tačiau į bylą nepateikė jokių jo nuosavybę patvirtinančių įrodymų. Nepateikė duomenų ir kad turi transporto priemonę. Atsakovo turtinė padėtis neaiški. Nors atsakovas deklaruoja, kad dirba trijose darbovietėse, Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė teigia – kad vienoje, o ieškovės žiniomis – atsakovo pajamos nestabilios. Atsakovas yra nemokus, nesugeba grąžinti paskolos, gautos verslo finansavimui ir refinansavimui, jo atžvilgiu pradėtos dvi vykdomosios bylos. Duomenų apie faktiškai gaunamas pajamas į sąskaitas ar grynuosius pinigus, atsakovas nepateikė. Rašytiniai įrodymai esantys byloje patvirtina, kad M. K. nuo pat gimimo gyvena su mama, tarp dukros ir mamos ypatingai artimas ir glaudus ryšys. Mama niekada nepaliko dukros, jos visada gyveno kartu, mama slaugė dukrą ir jos ligų laikotarpiais. Išvykdama į užsienį ji nepaliko dukros kitų asmenų priežiūrai, ja rūpinasi. Ieškovė dirba, gauna nuolatines pajamas, kartu su K. K. nuomojasi būstą ir užtikrina tinkamas sąlygas dukrai gyventi. Mergaitė lankė darželį, nuo 2016 m. rugpjūčio 18 d. pradėjo lankyti mokyklą, užsiima popamokine veikla. Mergaitė gerai jaučiasi, lengvai adaptavosi naujoje aplinkoje, jai puikiai sekasi mokytis norvegų kalbą, susirado naujų draugų, puikiai sutaria su kartu gyvenančiu K. K.. Būtina įvertinti, kad ieškovė susilaukė kūdikio, ir seserys turi gyventi kartu ir išskirti gali būti tik esant ypatingoms aplinkybėms. Atstovė atkreipė dėmesį, jog aplinkos keitimas vaikui sukelia emocinių išgyvenimų, gali padaryti tam tikrą socialinę, psichologinę žalą, dukrai butų padaryta nepataisoma žala, jei ji būtų atskirta nuo motinos, su kuria gyveno nuo gimimo. Ieškovė – atsakinga motina, kuri stengiasi suteikti ir sukurti dukrai saugią, tinkamą augti aplinką, atsižvelgia į jos poreikius, ugdo dukrą atsakinga, gerbiančia tiek save, tiek ir kitus, savarankiška asmenybe. Atstovė taip pat atkreipė dėmesį, jog M. K. šiuo metu Norvegijoje, šalyje kurioje aukštas pragyvenimo lygis, visose gyvenimo srityse taikomi ypatingai aukšti standartai ir keliami ypatingi reikalavimai, tiek vaikų teisių apsaugai, tiek vaikų priežiūrai. Didžiausia atsakomybė teikti tinkamą išlaikymą dukrai teko ieškovei. Kiekvienas protingas ir sąmoningas žmogus, juo labiau mama besirūpinanti dukra nori gyventi oriai, dirbti, gauti pajamas ir savo vaikui suteikti kuo geresnes tiek gyvenimo, tiek ugdymo sąlygas. Vis dėl to, šiuo metu nei tėvo, nei motinos galimybės Lietuvoje to objektyviai neleidžia, todėl ieškovė, išnaudojus visas galimybes, yra įsitikinusi, kad šiuo metu būtini vaiko poreikiai, motinos pastangomis gali būti užtikrinti tik Norvegijoje. Mama su kuria nustatyta dukros gyvenamoji vieta išvyko su dukra gyventi į užsienį negavusi raštiško skyrium gyvenančio tėvo sutikimo, todėl pasikeitus situacijai, būtina numatyti bendravimo tvarką, kuri būtų palanki abiem tėvams. Turi būti išsiaiškintos šalių galimybės, įgyvendinant nustatomas bendravimo sąlygas, kurios turi būti kiek įmanoma, paprastesnės, ekonomiškesnės, aiškesnės (suprantamos) ir realiai įvykdomos, nustatomos sąlygos turi būti kiek įmanoma palankesnės vaikui, saugančios jo interesus. Atsižvelgiant į tai, ieškovė pasiūlė išsamesnę bendravimo tvarką nei nurodyta ieškinyje (el. b. 2 t., b. l. 90-91). Siūloma tvarka parengta atsižvelgiant į M. atostogų grafiką, užtikrinanti maksimalų tėvo ir dukros bendravimą.

Teismo posėdžio metu apklausus nepilnametę M. K., ji nurodė, jog darželyje Norvegijoje jai patinka, ji ten turi draugų. Auklėtoja išmokė kalbėti norvegiškai. Norvegijoj turi savo kambarį, daug žaislų. Nenorėtų grįžti į Lietuvą ir į buvusį darželį. Tėvelį norėtų matyti dažniau, dažniau atskristi. Tėvai labai ginčijosi kai gyveno kartu, bet dabar nebesiginčija. Tėtis susituokė, mama turi K., norėtų, kad ir jie susituoktų. Gera būti ir pas tėtį ir pas mamą. Darželyje daro pratybas, ruošiasi mokyklai, piešia, dainuoja, šoka. Keliauja su darželiu. Norėtų per vasaros atostogas pabūti pas tėtį daugiau dienų, bendrauti su pusbroliu, pusseserėm, močiutėm, su E. daryti tėčiui valgyt.

Liudytojas K. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra ieškovės draugas, planuoja tuoktis (sprendimo priėmimo momentu jau yra sutuoktinis). Ieškovė su dukra pas jį atvyko atostogauti, tačiau gavusi darbo pasiūlymą, jį priėmė. Santykiai su ieškovės dukra yra geri, jie daug laiko praleidžia kartu. Kiekvieną savaitę važiuoja apsipirkti į Švediją, ten gyvena jo tėvai. Jo mama yra darželio auklėtoja, tad daug žaidžia su M., atlikinėja įvairias užduotėles. Norvegijoj gyvena jau apie 6 metus, nuomoja butą. Šalia yra kelios vaikų žaidimų aikštelės. Darželyje auklėtojai labai geri, tačiau pas juos griežta tvarka, privalu perspėti kai pasiimi vaiką. Kas antrą sekmadienį važiuoja į lietuvių mokyklą. Mokykla yra už dviejų kilometrų nuo namų. Butas naujas, suremontuotas, du miegamieji, didelė svetainė su valgomuoju, langai į gamtą, dušas, kieme pievutė. Laisvalaikiu visi kartu važiuoja prie ežero, į mišką, bendrauja su lietuvių šeimomis, važiuoja į vaikų kambarį. Mergaitė mėgsta važinėti su paspirtuku, dviračiu, o žiemą pramogauja su snieglente, pačiūžomis. Netoli namų yra žirgynas, tad ketina pagerėjus orams M. leisti jodinėti. Kvietė atsakovą atvykti į Norvegiją, kad pažiūrėtų kaip dukra gyvena.

Liudytoja S. S. teismo posėdžio metu nurodė, jog yra ieškovės draugė, vieniša mama. Ieškovės ir jos dukros santykiai visada buvo geri, vaiko ligos laikotarpiu, ji neidavo į darbą, kad prižiūrėtų mergaitę. Į Norvegiją ieškovė važiavo atostogauti, o kai gavo darbą – išvažiavo ten gyventi, kad pagerinti vaiko gyvenimo sąlygas. Bendrauja internetu. Jos žiniomis, darželyje Norvegijoje yra vandens kambarys, mergaitė turi draugų, kviečia į gimtadienį. Liudytojos teigimu, ieškovei buvo sunku gyventi su atsakovu. Kol jie gyveno santuokoje, tai atsakovas nenorėjo, kad ji bendrautų su ieškove, tačiau dabar bendrauja dažnai. Mergaitę iš darželio pasiimdavo abu tėvai, taip pat ieškovės mama.

Išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius teismui pateiktose išvadose (el. b. 1 t., b. l. 73-74; 2 t., b. l. 157-159; 3 t., b. l. 78, 194-195) nurodė, jog šalys į Kauno miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą nėra įrašyti, tačiau šalys skyriui žinomos. T. K. buvo kreipęsis dėl mažametės M. K. galimų vaiko teisių pažeidimų ir prevencinių priemonių reikalingumo, ieškovei su dukra išvykus gyventi į Norvegiją. Atsakovas taip pat buvo kreipęsis ir į Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl neteisėtai į Norvegijos Karalystę išvežtos dukros M. K. grąžinimo į Lietuvą pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civiliniu aspektu. Skyriui pasikreipus į ieškovę dėl dukters gyvenimo sąlygų, mergaitės mama informavo, kad su dukra Norvegijoje gyvena nuomojamame bute. Mergaitė turi atskirą kambarį. Ieškovės teigimu, dukra jaučiasi gerai. Lyginant mergaitės būseną Norvegijoje ir Lietuvoje, ji yra ramesnė, geriau miega, daugiau šypsosi, šoka, vaidina, net žaisti viena pradėjo, ko anksčiau nebuvo. Ieškovės manymu, mergaitė jaučiasi saugi ir rami, vartoja vitaminus, valgo pilnavertį maistą, daug būna gryname ore. Nusprendusi su vaiku likti Norvegijoje, ieškovė kreipėsi su prašymu į darželius, kad priimtų dukrą ir gavo atsakymą su patvirtinimu, kad dukra laukiama darželyje, kuris yra 10 min. kelio pėsčiomis nuo jų namų. Darželyje M. K. paskirta auklėtojos asistentė, kuri stebės jos būseną, adaptavimosi procesą, mokys kalbos ir teiks rekomendacijas mamai dėl jos adaptacijos ir raidos. Esant poreikiui, M. K. nukreips pas vaikų psichologą. Taip pat ieškovė nurodė, kad 2016 m. sausio mėn. mergaitė pradės lankyti Osle lietuvišką mokyklėlę, kurioje užsiėmimai vyksta sekmadieniais. Esant blogam orui, dukra lankys baseiną, kai bus geras oras, ji vyks į jodinėjimo mokyklėlę. Iš bylos aplinkybių matyti, kad abu tėvai rūpinasi savo dukterimi, siekia užtikrinti jos teises ir interesus, sudaryti reikiamas sąlygas visapusiškai vystytis. Su abiem tėvais M. K. jaučiasi saugi, prie abiejų yra prisirišusi. Ištyrus T. K. buities ir gyvenimo sąlygas buvo nustatyta, kad jos yra tinkamos vaikui gyventi, ilsėtis, žaisti ir laikytis higienos. M. K. gyvenamoji vieta su motina yra nustatyta teismo sprendimu, vaikui reikalingas pastovumas, jai netrukdoma bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, o atsakovui bendrauti su dukra, todėl manytina, jog nustatyti M. K. gyvenamąją vietą su tėvu T. K., netikslinga.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė D. S. posėdžio metu nurodė, jog šalių nepilnametės dukters M. K. gyvenamoji vieta ir toliau turėtų likti nustatyta su mama, kadangi nėra duomenų kad kažkas pasikeitė motinos gyvenamoje aplinkoje, kad pablogėjo vaiko auklėjimas ar motinos materialinė padėtis. Vaikas nori gyventi Norvegijoje. Skyriaus nuomone, vaiko bendravimas su tėvu turėtų būti toks kaip nustatytas laikinosiomis apsaugos priemonėmis, t. y. pusę mergaitės atostogų laiko bei bendravimas 3-5 kartus per savaitę telekomunikacijų priemonėmis, kadangi tai atitiktų vaiko poreikius.

Patikslintas ieškinys tenkinamas iš dalies.

Priešieškinis tenkinamas iš dalies.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.169 straipsnyje įtvirtinta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu; jei kyla tėvų ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų; pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Pagal CK 3.174 straipsnio 2 dalį ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismas išsprendžia, vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą; į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. CK 3.177 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus.

Pasisakydamas dėl aptartų teisės normų aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, pakeitimo, negalima teikti privilegijų tėvui ar motinai dėl lyties, rasės, kalbos, tautybės, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų (Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalis). Taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į tai, kad ginčo santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis; CK 3.3 straipsnio 1 dalis; Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Teismas, priimdamas byloje sprendimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, taip pat tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko ir tėvo bei motinos, taip pat brolių ir seserų ryšį, vaiko norus ir kt. Nustatant vaiko gyvenamąją vietą, turi būti vadovaujamasi vaiko interesais, atsižvelgiant į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009). Vienas iš kriterijų keisti vaiko gyvenamąją vietą tuo atveju, kai jis daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje – kad ta aplinka neatitinka vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008). Siekiant tinkamai užtikrinti vaiko teises į saugią aplinką, kuri sudarytų galimybes visapusiškai vystytis, atsižvelgtina į objektyvias gyvenimo sąlygas, kurias gali suteikti kiekvienas iš skyrium gyvenančių tėvų, įvertinant, kad vaiko interesai reikalauja suteikti vaikui galimybę turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti vaiko raidai reikalingais dalykais, žaisti, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių, problemų ir pan. Įvertindamas byloje surinktus įrodymus dėl tėvo ar motinos galimybės auklėti vaiką, teismas negali remtis vienu faktu, bet turi įvertinti jų visumą vaiko interesų požiūriu ir tik tada daryti išvadą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Vertindamas vaiko išsakytą norą gyventi su tėvu ar motina, teismas turi išsiaiškinti vaiko prisirišimą prie kiekvieno iš tėvų, t. y. aplinkybes, kurios nulemia tokį vaiko apsisprendimą. Tai svarbi sąlyga, nes būtent prisirišimo pagrindas (natūralus ar nulemtas netinkamo vieno iš tėvų elgesio ar nuomonės) nulemia vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius. Sprendžiant apie vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, būtina išsiaiškinti, su kuriuo iš tėvų ir kiek laiko vaikas gyveno nuo gimimo, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena bylos nagrinėjimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).

Ieškovė teismui pateiktu ieškiniu prašo pakeisti teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1.2 ir 1.3 punktus, atsisakant reikalavimo gauti raštišką tėvo pritarimą dėl dukros gyvenamosios vietos pakeitimo bei raštiško vieno iš tėvų pritarimo dukrai su kitu iš tėvų vykstant į užsienio valstybę ilgesniam nei 15 dienų laikotarpiui. Atsakovas priešieškiniu prašo teismo pakeisti M. K. gyvenamąja vietą, nustatant ją su tėvu T. K., o ne su motina.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo dukra M. K., gim. (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t., b. l. 11), nutraukus šalių santuoką, liko gyventi su motina (el. b. 1 t., b. l. 7-10, 12). 2015 m. spalio 21 d. ieškovė su dukra išvyko atostogauti į Norvegiją pas draugą (šiuo metu jau sutuoktinį) K. K.. Ieškovės finansinė padėtis buvo sunki, todėl atsiradus galimybei pradėti dirbti Norvegijoje, ieškovė apsisprendė likti su dukra gyventi šioje šalyje, kur gyvena iki šiol.

Atsakovas, nesutikdamas su motinos sprendimu išvykti su dukra gyventi į Norvegiją, kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybą bei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl neteisėto vaiko išvežimo iš šalies bei vaiko teisių užtikrinimo kitoje valstybėje (el. b. 1 t., b. l. 51-53, 55, 106-112, 113-115; 2 t., b. l. 166; 3 t., b. l. 79-81). Atsakovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai nepateikė dokumentų vertimo į norvegų kalbą, todėl dokumentai T. K. prašymu pagal Hagos konvenciją Norvegijos Karalystės centrinei institucijai nebuvo persiųsti (el. b. 2 t., b. l. 71-72). Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, susisiekęs su ieškove, pateikė T. K. atsakymą dėl jo prašymo, kuriame nurodė, jog susisiekė su nepilnametės motina ir gavo visą informaciją apie mergaitės gyvenimo sąlygas, psichologinę ir emocinę būklę, jos poreikių užtikrinimą ir kt., bei visą gautą informaciją pateikė T. K. (el. b. 2 t., b. l. 169-170, 171-172). Atsakovas taip pat kreipėsi ir į prokuratūrą, pranešdamas, jog M. K. motina dukros poreikiams skirtas lėšas leidžia išskirtinai savo asmeniniams poreikiams tenkinti (el. b. 3 t., b. l. 85). Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūra, susipažinusi su T. K. pranešimu, nenustatė jokių objektyvių, neginčijamų ir pagrįstų duomenų, leidžiančių teigti, jog būtų padaryta veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl 2016 m. liepos 28 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Nurodė, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta, nei kad motina atliko neteisėtus veiksmus savo dukters atžvilgiu, nei kad jos veiksmai peržengė nusikalstamai veikai būtiną pavojingumo laipsnį (el. b. 3 t., b. l. 120-124). Atsakovas, sužinojęs, jog motina išsivežė vaiką į užsienį be jo raštiško sutikimo, pateikė antstolei R. P. vykdyti vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. 2-16586-615/2015. Atliekant vykdymo veiksmus, buvo nustatyta, jog A. K. (tuo metu Ž.) neužtikrino, kad šalių dukra M. K. nuolat gyventų Lietuvoje ir nepateikė antstolei raštiško T. K. sutikimo dėl dukros gyvenamosios vietos pakeitimo, todėl ieškovei buvo paskirta bauda (el. b. 1 t., b. l. 91-98, 100-102; 2 t., b. l. 14-18) bei vykdomas baudos išieškojimas (el. b. 5 t., b. l. 124).

Atsakovas, prašydamas nustatyti šalių nepilnametės dukros M. K. gyvenamąją vietą su tėvu, tvirtina, jog gali sudaryti geresnes sąlygas vaikui gyventi, augti, tobulėti nei ieškovė. Jo teigimu, visi vaiko interesai yra likę Lietuvoje ir ieškovė išsiveždama vaiką, pasielgė savanaudiškai ir neatsakingai, pažeisdama vaiko interesus. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu taip pat kėlė abejones dėl tinkamų vaiko gyvenimo, lavinimo ugdymo ir kitų sąlygų užtikrinimo Norvegijoje, nors iš kai kurių šalių susirašinėjimų elektroninėmis ryšio priemonėmis buvo nustatyta, jog atsakovui tinka Norvegijoje užtikrinamos mergaitės buities sąlygos, ugdymo įstaigos kokybė, ieškovės bei jos sutuoktinio šalių dukrai skiriamas dėmesys bei lietuviškos aplinkos suteikimas (el. b. 2 t., b. l. 119).

Kaip nustatyta iš byloje esančių duomenų, ieškovė su dukra į Norvegiją išvyko 2015 m. spalio 21 d., o nuo 2015 m. lapkričio 1 d. ieškovė pradėjo dirbti norvegų įmonėje (duomenys neskelbtini) (el. b. 2 t., b. l. 31-40; 3 t., b. l. 19). Kartu su K. K. nuomojasi gyvenamąjį būstą (el. b. 2 t., b. l. 41-53). Ieškovei grynais pinigais mokamas vidutiniškai (laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio mėn. iki 2016 m. gegužės mėn.) 15 979,00 NOK (apie 1 702,00 Eur) atlyginimas (el. b. 2 t., b. l. 188-194; 3 t., b. l. 26-31). M. K. Norvegijoje lankė darželį, kuriame jai sekėsi labai gerai, turėjo daug įvairaus amžiaus draugų. Darželio vadovė I. B. ją apibūdino kaip aktyviai dalyvaujančią įvairioje veikloje, gerai besivadovaujančią nurodymais kasdieniame gyvenime, natūralią bei malonią visiems vaikams ir suaugusiems. Vadovės teigimu, mergaitė mielai atlieka kasdienes užduotis, parodo, kad turi gerą vaizduotę, geba susikoncentruoti, daug supranta norvegiškai ir mokosi labai greitai. Kasdieniame gyvenime yra pasitikinti, ryžtinga ir nepriklausoma, sprendžia problemas, yra gero būdo (el. b. 2 t., b. l. 92-93). 2016 m. sausio 1 d. ieškovė sudarė sutartį dėl moksleivės M. K. ugdymo Oslo lituanistinėje mokykloje „(duomenys neskelbtini)“ (el. b. 2 t., b. l. 55-56). 2016 m. gegužės 1 d. M. K. įteiktas diplomas už dalyvavimą 10-oje raiškiojo skaitymo popietėje Osle Lietuvos Respublikos ambasadoje (el. b. 2 t., b. l. 136). 2016 m. gegužės 15 d. pranešimu ieškovė informuota, jog šalių dukrai M. K. priskirta vieta (duomenys neskelbtini) mokykloje (el. b. 2 t., b. l. 133-135). 2016 m. rugpjūčio mėnesį M. K. pradėjo mokytis pirmoje klasėje (duomenys neskelbtini) mokykloje (el. b. 3 t., b. l. 20-25). Byloje esančios nuotraukos patvirtina, jog mergaitė Norvegijoje aktyviai ir turiningai laiką leidžia tiek mokymosi, ugdymo įstaigose, tiek laisvalaikiu, turi draugų, puikiai sutaria su ieškovės sutuoktiniu K. K. (el. b. 2 t., b. l. 57-63, 94-102). Ieškovė 2017 m. rugpjūčio 4 d. Lietuvos Respublikos ambasadoje Norvegijos Karalystėje sudarė santuoką su K. K. (el. b. 5 t., b. l. 119), susilaukė vaiko (el. b. 5 t., b. l. 116-118). Ieškovės sutuoktinis taip pat gauna pastovias pajamas (el. b. 2 t., b. l. 105-113).

K. K. teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose (el. b. 2 t., b. l. 103-104) nurodė, jog po mokyklos baigimo išvyko dirbti ir gyventi į Norvegiją. Su tėvu E. K. Norvegijoje įkūrė statybų bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, kuri stato naujus, remontuoja senus namus, taip pat atlieka vidaus apdailos darbus. 2015 m. pavasarį susipažino su ieškove, jų draugystė peraugo į šiltus jausmus, pamilo vienas kitą. Nuo pat bendravimo pradžios, jis daug dėmesio skyrė A. dukrai M., su kuria puikiai sutaria, daug laiko praleidžia visi kartu. Du savaitgalius per mėnesį su mergaite važiuoja į lietuvių mokyklėlę Osle, kur mergaitė susitinka su kitais lietuvių vaikais, vyksta pamokėlės lietuvių kalba, rengiamos šventės, susitikimai su Lietuvoje žinomais žmonėmis. Laisvalaikiu moko M. slidinėti, čiuožti, ketina leisti jodinėti į šalia namų esantį žirgyną. Su mergaite mėgsta dėlioti įvairias dėliones, piešti, pasivaikščioti po mišką, klausytis muzikos ir dainuoti karaoke, taip pat žiūrėti filmus, skaityti, vaidinti. Ieškovei atvykus su dukra į Norvegiją, nuo pat pirmų dienų su mergaite užsimezgė labai šiltas ryšys. Kiekvieną vakarą grįžus po darbo, mergaitė pribėga apsikabinti ir pasakyti, kad pasiilgo per dieną, mielai pasakoja kaip jai praėjo diena, klausia patarimo ar pasiguodžia, jei kas buvo ne taip. M. labai jautrus ir nuoširdus vaikas, mielai atsiveria, dažnai kartoja, kad ji Norvegijoje laiminga, nori ir toliau gyventi čia, o Lietuvoje tik atostogauti. Mergaitė be galo protinga ir žingeidi, domisi istorija, gamta, geografija. Mergaitė kasdien džiaugiasi, kad išmoksta vis naujų norvegiškų žodžių, darželyje turi draugų, gerai sutaria su vaikais. Mergaitės mama nuolat palaiko ryšį su darželio auklėtojomis, jis taip pat dažnai kalbasi su M. apie tai kaip ji jaučiasi, moko ją norvegų kalbos. Gyvenamąjį būstą nuomoja kartu su A. Gyvenimo sąlygos tikrai geros, M. turi savo atskirą kambarį. Mielai prisideda prie išlaidų, perkant mergaitei rūbus, avalynę, vitaminus ir pan. Norvegijos-Švedijos pasienyje gyvena jo tėvai – D. K. ir E. K.. Mama dirba auklėtoja darželyje. Norvegijoje turi ir nemažai draugų lietuvių, kurie augina darželinio-mokyklinio amžiaus vaikus. M. su jais gerai sutaria, vis prašo, kad susitiktume ir praleistume kuo daugiau laiko.

Atsakovas savo reikalavimus dėl mergaitės gyvenamosios vietos pakeitimo argumentuoja ir tuo, jog motina nesirūpina dukros sveikata, Norvegijoje jai nėra užtikrinama tinkama medicininė priežiūra. Mergaitei atvykus į Lietuvą, tėvas ją nuvedė pas šeimos gydytoją, taip pat pas odontologą, kur mergaitei buvo suteiktos reikalingos medicininės paslaugos (el. b. 3 t., b. l. 144-148, 186-193). Teismo vertinimu, tokie argumentai nepatvirtina, jog ieškovė nesirūpina dukros sveikata. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ klinikos, kurioje registruota M. K., šeimos gydytoja I. V., teikdama informaciją apie mergaitės sveikatą, nurodė, jog vaiko sveikata rūpinasi abu tėvai (el. b. 3 t., b. l. 144), ką patvirtina ir mergaitės sveikatos istorija (el. b. 5 t., b. l. 2-56). Motina rūpinasi dukros sveikata ir gyvendama Norvegijoje. Ieškovės pateikti dokumentai patvirtina, jog paskutinį kartą, bylos duomenimis, mergaitės med. apžiūra buvo atlikta 2017 m. birželio mėnesį, atliktuose tyrimuose nieko neįprasto nepastebėta (el. b. 5 t., b. l. 110-112). Mergaitė Norvegijoje taip pat lankosi ir pas odontologą (el. b. 5 t., b. l. 113-115). Taigi, byloje nėra duomenų, kad vaiko motina neužtikrina tinkamos būtinosios vaiko medicininės priežiūros, kad jos elgesys gali kelti tiesioginį pavojų vaiko sveikatai (CK 3.156 straipsnio 1 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis, 3.169 straipsnio 2 dalis).

Sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, įvertintina ir tai, jog atsakovas taip pat rūpinosi savo dukra, teikė jai išlaikymą, nors ir nepastoviai, mokėjo už darželį Lietuvoje (el. b. 2 t., b. l. 7-8, 29; 3 t., b. l. 167), 2015 m. birželio mėnesį nupirko dviratį (el. b. 2 t., b. l. 13), leido laisvalaikį kartu su dukra (el. b. 2 t., b. l. 19-26). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, atsakovas T. K. nekilnojamojo turto, registruoto savo vardu, neturi (el. b. 2 t., b. l. 132). Gyvena sutuoktinės E. K. kotedže, tačiau remontuoja tėvams priklausantį butą ir ketina persikelti gyventi į jį (el. b. l. 2 t., b. l. 11). 2016 m. birželio 2 d. atliekant buities, gyvenimo ir socialinių sąlygų patikrinimą, atsakovas su sutuoktine E. K. jau gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. 2 t., b. l. 160-165). Nors atsakovas ir dirbo keliose darbovietėse (el. b. 2 t., b. l. 3-5), tačiau jo gaunamos pajamos yra nepastovios ir kintančio dydžio (el. b. 3 t., b. l. 55-56; 5 t., b. l. 91-101), ką pripažino ir pats atsakovas bylos nagrinėjimo metu, nurodydamas, jog buvo susidaręs išlaikymo įsiskolinimas dukrai dėl jo nepastovių pajamų. Be to, atsakovas turi ir skolinių įsipareigojimų, jo atžvilgiu antstolių kontorose vykdomi keli išieškojimai (el. b. 3 t., b. l. 161-166; 5 t., b. l. 102-103; 106-107, 108). T. K. ir E. K. 2017 m. kovo 16 d. susilaukė sūnaus S. K. (el. b. 5 t., b. l. 123).

Atsakovo sutuoktinė E. K. (buvusi P.) teismui pateiktuose paaiškinimuose nurodo, jog puikiai sutaria su atsakovo dukra M. K., nekartą yra leidę laiką visi kartu. Teismui nustačius mergaitės gyvenamąją vietą su tėvu, ji pasirengusi priimti ją į šeimą, maksimaliai globoti ir rūpintis, taip pat užtikrinti jos bendravimą su mama ir giminaičiais, jos gaunamas darbo užmokestis galėtų būti naudojamas šeimos poreikiams tenkinti, tame tarpe ir M. K. poreikiams (el. b. 2 t., b. l. 9-10, 11; 3 t., b. l. 57, 58-61).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog šalių santykiai konfliktiški, į šalių tarpusavio konfliktą yra įtrauktas mažametis šalių vaikas, į Vaiko teisių apsaugos skyriaus išreikštą nuomonę, kad reikia išnaudoti visas galimybes ir paskirti tyrimą, kad pasisakytų specialistai, bei siekdamas, kad byloje daugiau nekiltų jokių abejonių, 2016 m. spalio 27 d. nutartimi paskyrė psichologinį tyrimą (ekspertizę) dėl M. K. psichologinės būsenos (el. b. 4 t., b. l. 15-18). Taigi, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą, teismas įvertina įrodymų visetą, taip pat ir byloje pateikto ekspertizės akto išvadas (el. b. l. 5 t., b. l. 61-75) bei Vaiko teisių apsaugos skyriaus byloje pateiktas išvadas.

Akivaizdu, jog tėvai sunkiai bendrauja vienas su kitu, ir nors stengiasi, dažnai bendrauja elektroninio ryšio priemonėmis (el. laiškais, žinutėmis - el. b. 2 t., b. l. 76-91, 119; 3 t., b. l. 125-130, 149-150, 152-156, 159-160; 5 t., b. l. 125-127), tačiau nepasitiki vienas kitu ir sunkiai randa kompromisus. Tiek motinos, tiek tėvo bendravimo su dukra būdai teigiami, nėra jokių priežasčių abejoti tėvo arba motinos auklėjimo įgūdžiais, teismo psichologijos ekspertizės metu nenustatyta, jog tėvas ar motina darytų poveikį, formuojant dukros nuomonę dėl gyvenamosios vietos nustatymo. Mergaitė lengvai bendrauja tiek su tėvu ir jo sutuoktine E., tiek su motina ir jos sutuoktiniu K., jaučiasi saugiai ir ramiai, tiek su mama, tiek su tėvu. Vis dėlto, mergaitė išsako norą gyventi Norvegijoje, teigiamai atsiliepia apie ten lankomą darželį, mokyklėlę, pasisako, jog ten daug geriau nei darželyje Lietuvoje. Tačiau tuo pačiu išsako norą gyventi su abiem tėvais, jog Norvegijoje gyventų ir tėtis su E. Atlikus teismo psichologijos ekspertizę, nustatyta, jog M. K., suvokdama, jog jos tėvai niekada kartu negyvens, išsakė norą šiuo metu gyventi su savo motina. Motina jai yra emociškai reikšmingas prieraišumo asmuo, su kuriuo susiformavęs saugus prieraišumas ir savęs atskyrimą nuo motinos ji suvokia kaip emociškai skausmingą. Nors ekspertų teigimu mergaitės santykis su tėvu yra kokybiškai tapatus, tačiau jos pasirinkimui reikšmės turi susiklostę santykiai jos dabartinėje aplinkoje, prie to reikšmingai prisideda saugios aplinkos veiksnys. Mergaitė savo nuomonę yra suformulavusi savarankiškai, ją grindžia argumentuotai, aiškiai, remdamasi asmeniniais interesais ir poreikiais (el. b. 5 t., b. l. 61-75).

Vaiko teisių apsaugos skyrius teismui nurodė, jog mergaitės gyvenamosios vietos keisti nėra pagrindo, duomenų, jog kažkas pasikeitė motinos gyvenamoje aplinkoje, kad pablogėjo vaiko auklėjimas ar motinos materialinė padėtis, nėra, pats vaikas nori gyventi Norvegijoje, todėl M. K. gyvenamoji vieta turėtų likti su motina.

Teismas pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, išskyrus atsakovo išreikštą poziciją, kad vaikui gyvenant su motina užsienio valstybėje nebus išsaugoti jo socialiniai ir kultūriniai ryšiai. Visi ieškovės šeimos nariai yra lietuviai, todėl šeimoje kalbama lietuvių kalba, mergaitė lanko ir lietuvišką mokyklėlę Osle. Kaip matyti iš vaiko apklausos bei teismo ekspertizės akto, tėvas vaiko gyvenime užima tam tikrą vietą, jaučiasi su juo saugiai ir ramiai, išsako norą dažniau atskristi pas jį, tačiau gyvena Norvegijoje su motina ir vaikui gyvenimas šioje šalyje yra ypač svarbus. Vaikas moka ne tik lietuvių, bet ir norvegų kalbą, ja bendrauja su bendraamžiais. Be to, vaikas mokosi mokykloje, apie ją atsiliepia teigiamai, išsako nuomonę, jog ten kur kas geriau nei buvo darželyje Lietuvoje. Taigi, akivaizdu, kad vaiko identitetas, kultūriniai ryšiai, išsilavinimas iš esmės yra užtikrinami. Spręsdamas dėl vaiko socialinių ryšių užtikrinimo, teismas atsižvelgia ir į vaiko amžių, kad jam yra 7 metai, ir vaikui šiuo atveju svarbiausias asmuo yra motina, su kuria jis nuolat gyvena. Tai matyti ir iš vaiko apklausos bei teismui pateikto ekspertizės akto.

Teismas, vertindamas motinos galimybes auklėti vaiką, atsižvelgia į byloje surinktų įrodymų visetą ir konstatuoja, kad ieškovė augindama vaiką, tinkamai jį prižiūri ir auklėja, ieškovės finansinė padėtis išvykus gyventi į Norvegiją pagerėjo, jos sutuoktinis mergaite taip pat rūpinasi, padeda ją auklėti, prižiūrėti ir išlaikyti, šeimos gyvenamame būste vaikui užtikrinamos tinkamos gyvenimo, mokymosi ir kitos sąlygos, todėl nėra pagrindo keisti teismo sprendimu su motina nustatytos M. K. gyvenamosios vietos.

Konstatavus, jog nėra pagrindo keisti teismo sprendimu nustatytos M. K. gyvenamosios vietos su motina bei nustačius, jog Norvegijoje šalių dukrai yra sudarytos tinkamos sąlygos gyventi, tenkinamas ieškovės reikalavimas pakeisti teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1.2 ir 1.3 punktus, atsisakant reikalavimo gauti raštišką tėvo pritarimą dėl dukros gyvenamosios vietos pakeitimo bei raštiško vieno iš tėvų pritarimo dukrai su kitu iš tėvų vykstant į užsienio valstybę ilgesniam nei 15 dienų laikotarpiui.

CK 3.156 ir 3.159 straipsniuose įstatymo leidėjo įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtą (CK 3.190 straipsnis), paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (nustatytas minimalus bendravimas su vaiku; vaikai ir tėvai atskirti; apribota tėvų valdžia).

Vienas esminių tėvų valdžios elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą. Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu. Nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų, tėvai turėtų kartu spręsti dėl esminio vaiko nuolatinės gyvenamosios aplinkos pakeitimo klausimo, tačiau tai turėtų daryti atsižvelgdami išimtinai į vaiko interesus. Nagrinėjamu atveju, nors atsakovas kategoriškai nesutiko su motinos sprendimu išvykti kartu su dukra gyventi į Norvegiją, tačiau bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog toks sprendimas vaiko interesų nepažeidžia, todėl keistini teismo sprendimu patvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių punktai, atsisakant įpareigojimo gauti raštišką tėvo sutikimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo bei galimybės išvykti į užsienį.

Sprendžiant klausimą dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus, turi sudaryti galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką, prioritetu laikant vaiko interesus. Tai, kad vaiko interesus gali suprasti ir įvertinti suaugę asmenys, nepanaikina vaiko geriausių interesų prioriteto, nes kiekvienas vaikas turi teisę augti deramai, be moralinių traumų ir įtampos bei tobulėti. Vaiko auklėjimo, raidos, materialiųjų ir kitokių priemonių visuma turi padėti vaikui tapti subrendusia, savarankiškai gyventi visuomenėje pasirengusia, asmenybe.

Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadų, teismo psichologijos ekspertizės akto, šalių paaiškinimų teismo posėdžių metu, liudytojų parodymų, matyti, kad atsakovas nori bendrauti su dukra, mergaitė taip pat mielai bendrauja su tėvu, nori, kad jis dažniau ją lankytų ir kad ji pati galėtų ilgiau pas jį paatostogauti. Mergaitė jaučiasi saugi tėvo naujoje šeimoje, gerai sutaria su atsakovo sutuoktine E. K.. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo svarstyti minimalios bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, todėl keičiant bendravimo tvarką nustatytina tokia bendravimo tvarka, jog tėvas su dukra galėtų bendrauti kiek įmanoma maksimaliai, tačiau įvertinant tą aplinkybę, kad atsakovė su vaiku gyvena užsienyje, o gyvenant skirtingose valstybėse (ieškovei – Norvegijoje, atsakovui – Lietuvoje) tėvo bendravimas su vaiku tampa sudėtingesnis.

Iš bylos duomenų matyti, kad iš esmės nesutarimas tarp tėvų yra ne tiek dėl paties bendravimo, nes ieškovė nekvestionuoja atsakovo teisės bendrauti su dukra ir įsipareigoja užtikrinti jos bendravimą įvairiomis telekomunikacijų priemonėmis ne mažiau kaip tris kartus per savaitę, taip pat sutinka, jog dukra su tėvu bendrautų tiesiogiai jai atvykus į Lietuvą, o dėl bendravimo trukmės atostogų metu bei dėl apmokėjimo už vaiko keliones tarp skirtingų šalių. Pažymėtina, jog teismas ginčą turi spręsti, vadovaudamasis vaiko interesais ir atsižvelgdamas į vaiko amžių, tėvų tarpusavio santykius, jų elgesį, gyvenamąją vietą, materialines sąlygas, kitų šeimos narių pažiūras bei santykius su vaiku.

Teismas išnagrinėjęs šalių nurodytas faktines aplinkybes bei motyvus, abiejų šalių pasiūlytus bendravimo tvarkos pakeitimo variantus, mano kad nagrinėjamu atveju, tiek vaiko, tiek šalių atžvilgiu, yra teisinga ir sąžininga nustatyti, kad kiekvienas iš tėvų praleidžia su dukra po pusę visų M. K. atostogų, kadangi tiesioginis bendravimas su vaiku iš esmės įmanomas tik jos atostogų metu. Bendravimas savaitgaliais, įvertinant kelionės Norvegija-Lietuva-Norvegija trukmę, bei vaikui būtiną poilsį po savaitės intensyvaus mokymosi, o taip pat ir laiką pasiruošti kitos savaitės pamokoms, būtų netikslingas bei neatitiktų vaiko interesų. Mokyklinio amžiaus vaikas savaitgaliais turi teisę į poilsį ir vaiko vykimas ne atostogų metu į kitą valstybę pas skyrium gyvenantį vieną iš tėvų neatitinka vaiko geriausių interesų. Bendravimo tvarkos, kai kiekvienas iš tėvų pakaitoms praleidžia su vaiku visas tam tikras atostogas (pavyzdžiui, tėvas rudens, motina žiemos ir pan.), nustatymas, taip pat neatitiktų vaiko interesų, nes jis ilgą laiką nematytų vieno iš tėvų, t. y. arba motinos, arba tėvo. Pažymėtina, kad šioje byloje prioritetas teiktinas būtinybei užtikrinti darnią ir psichologiškai saugią vaiko raidą, siekiant netraumuoti vaiko ir nepaversti jo nuolatiniu keleiviu tarp skirtingų valstybių. Tėvų nesutarimai neturėtų traumuoti vaiko ir kenkti jo psichologiniam saugumui. Mergaitei šiuo metu 7 metai, o tokio amžiaus vaikui dar labai reikalinga abiejų tėvų globa, meilė ir rūpestis. Teismo vertinimu, vaikui būnant su kiekvienu iš tėvų (nepriklausomai nuo to, tai būtų atostogų laikotarpis, ar ne), turi būti sudarytos galimybės netrukdomai pabendrauti su kitu tėvu, t. y. motina ar tėvu, todėl nustatytina, kad abi šalys sudaro sąlygas ir leidžia vienas kitam bendrauti su dukra M. K. ne rečiau kaip tris kartus per savaitę bet kuriomis prieinamomis ryšio priemonėmis (telefonu, Skype programa ir kt.), kai vaikas yra su vienu iš tėvų.

Vieno iš tėvų bei dukters bendravimas telekomunikacijų priemonėmis (internetu, telefonu), turėtų vykti pagal dukters ir vieno iš tėvų poreikį, tokį bendravimą suderinus su kitu tėvu, kurio žinioje vaikas tuo metu yra, ir toks bendravimas neturėtų trikdyti vaiko dienos režimo, dienotvarkės ir turėtų būti pageidaujamas paties vaiko. Vis dėlto, teismas atkreipia šalių dėmesį ir į tai, kad vaiko ar tėvų norai ne visada sutampa su vaiko interesais. Įstatymas tėvus įpareigoja savo valdžią naudoti išimtinai vaiko interesams, todėl tiek bendraudami tarpusavyje, tiek bendraudami su vaiku abu tėvai turėtų kurti vaikui palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis. Tai reiškia, kad tėvai bendraudami tarpusavyje, turėtų rodyti mandagaus bendravimo pavyzdį, pasitikėti vienas kitu, kai vaikas leidžia laiką su vienu iš tėvų, kiekvienas turi skatinti vaiką bendrauti su kitu tėvu.

Atsakovas priešieškiniu taip pat prašo nustatyti, jog dukros vykimų pas tėvą į Lietuvą ir atgal išlaidas apmoka ieškovė, o ieškovė posėdžio metu nurodė, jog išlaidas turėtų dengti abu tėvai per pusę. Abiejų tėvų teisės bei pareigos vaiko atžvilgiu yra lygios, todėl nustatytina, kad vaiko ir jį lydinčio asmens (motinos ar tėvo) kelionės išlaidas atostogų metu iš Norvegijos į Lietuvą ir iš Lietuvos į Norvegiją apmoka abu tėvai lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį, nustatant, jog M. K. kelionės iš Norvegijos į Lietuvą (pas tėvą) išlaidas apmoka T. K., o kelionės iš Lietuvos į Norvegiją (pas motiną) – A. K..

Įvertinus tai, jog šalims nepavyksta geranoriškai bendrauti ir susitarti dėl klausimų, susijusių su jų dukra, bei siekiant sumažinti piktnaudžiavimo galimybę ir užkirsti kelią šalių tarpusavio ginčams, kurie galėtų neigiamai įtakoti vaiko interesus, nustatytina prieš kiek laiko šalys viena kitą privalo informuoti apie ketinimą pasinaudoti nustatyta bendravimo tvarka bei pateikti viena kitai įrodymus apie numatomą atvykimą, t. y. kelionės bilietų kopijas. Atsižvelgiant į tai, jog vaiko atostogų grafikas tėvams yra pateikiamas mokslo metų pradžioje bei į tai, jog skirtingu metų laiku gali būti skirtingos sąlygos įsigyti kelionės bilietus (bilietų kainos, skrydžių kiekiai ir pan.), nustatytina, jog šalys tėvo ir dukros bendravimo laiką, t. y. dukros kelionės pas tėvą datą, suderina ne vėliau kaip prieš 30 dienų SMS pranešimu, ir/ar el. paštu, ir/ar telefono skambučiu. Šalys taip pat ne vėliau kaip prieš 15 dienų telekomunikacijų priemonėmis viena kitai pateikia įrodymus apie numatomą atvykimą, t. y. kelionės bilietų kopijas, apmokėjimą patvirtinančius dokumentus, kurie užtikrins kiekvieno iš tėvų bei jų dukros žinojimą, jog kelionės išlaidos tikrai apmokėtos ir kelionė tikrai įvyks.

Atsakovas su ieškovės atstovės prašymu nesutiko, nurodė, jog nežino vilkinimo apibrėžimo, naudojasi savo teise teikti prašymus tol kol gali ir kol teismas juos priiminėja. Atsakovo manymu, tai yra akivaizdus psichologinis spaudimas, nes jis tiesiog gina savo ir savo vaiko teises.