Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Rūtai Čereškaitei, dalyvaujant prokurorui Egidijui Motiejūnui, kaltinamajam H. S., jo gynėjui advokatui Remigijui Volikui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje H. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, profesinio išsilavinimo, dirba Vilniaus lopšelyje-darželyje "Spygliukas" priežiūros darbuotoju, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 straipsnio 7 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

H. S. 2017 m. birželio 19 d., apie 07.15 val., Vilniaus r., Sudervės k., Vilniaus g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį "Mazda 626", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,72% promilės etilo alkoholio).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Dėl atsakomybės individualizavimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu nagrinėjamu atveju yra visos, įstatyme numatytos, sąlygos atleisti kaltinamąjį H. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jo sutuoktinės S. S. laidavimą. H. S. kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto, žala dėl padarytos nusikalstamos veikos nepadaryta. Kaltinamasis praeityje nebuvo teistas (b. l. 59). Nors kaltinamasis teisę vairuoti transporto priemones turi daugiau nei dvidešimt metų (b. l. 54-56), tačiau administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas tik keturis kartus, visas paskirtas pinigines baudas yra sumokėjęs, nusikalstamos veikos padarymo metu (2017 m. birželio 19 d.) galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo (b. l. 61-64). Sprendžiant kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimą vertintina ir tai, kad nors H. S. diagnozuotas cukrinis diabetas (b. l. 32), tačiau ir turėdamas negalią dirba (b. l. 57,58), darbdavio charakterizuojamas išimtinai teigiamai (b. l. 83). Teismas akcentuoja, kad charakteristikoje pabrėžiamas H. S. atsakingumas s teismui leidžia daryti išvadą, kad jam svarbūs ir jį supančių žmonių, bendradarbių interesai. Šių duomenų visuma leidžia spręsti, kad jis nėra piktybinis teisės normų reikalavimų pažeidėjas, kurį galima pataisyti tik baudžiamojo įstatymo numatytomis sankcijomis. Nagrinėjama veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio ir yra pagrindas parodyti H. S. pasitikėjimą.

Be to, bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad S. S. yra tinkama būti laiduotoja. Bylos duomenys patvirtina, kad ji praeityje nėra teista, administracine tvarka nebausta (b. l. 81). Nuo 2012 m. birželio 28 d. S. S. dirba AB „Vilma“ (b. l. 82), darbdavio charakterizuojama išimtinai teigiamai. Teisiamojo posėdžio metu tiek S. S., tiek kaltinamais H. S. parodė, kad jie nuo 1981 metų, t. y. trisdešimt šešis metus gyvena santuokoje, kartu dorai užaugino du vaikus, padeda auklėti anūkus. Tokios trukmės laikotarpis laikytinas pakankamu išvadai, kad tarp asmenų esantys santykiai yra pakankamai stabilūs ir tamprūs, kad kartu gyvenantis asmuo gebėtų įtakoti kito asmens elgesį, jį kontroliuoti. Teismas pažymi, kad bylą nagrinėjant teisme nustatyta (S. S., H. S. parodymai), jog S. S. turi taką H. S. elgesiui, jis ja pasitiki, įsiklauso į jos nuomonę ir patarimus. Svarbu akcentuoti ir tai, kad H. S. anksčiau nebuvo padaręs jokių teisės pažeidimų, sietinų su alkoholio vartojimu, todėl S. S. neturėjo jokio pagrindo įtarti galimas nusikalstamas H. S. elgesio pasekmes. Be to, šiuo atveju ne mažiau svarbu pabrėžti, kad laidavimo institutas apskritai yra taikomas tik tuomet, kai nusikalstama veika jau yra padaryta, tad laiduotojui negali būti priskirtas kriterijus – kaltininko sulaikymas nuo nusikaltimo, už kurį ir yra sprendžiamas baudžiamosios atsakomybės taikymo/atleidimo klausimas, nes tokiu atveju šio kriterijaus neatitiktų nei vienas laiduotojas. Teismas akcentuoja, kad tik tapdama laiduotoja S. S. prisiima kur kas daugiau įsipareigojimų, tame tarpe ir teigiamai įtakoti bei kontroliuoti H. S. elgesį, nei tiesiog gyvendama kartu su juo. Teismas, įvertinęs tiek byloje surinktus duomenis apie S. S. asmenybę, tiek jos bei H. S. parodymus, turi pagrindo manyti, kad S. S. turi galimybę daryti teigiamą įtaką H. S., tai daro ir darys, ji yra verta teismo pasitikėjimo ir yra tinkama būti laiduotoja, nes atitinka BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytus reikalavimus.

Apibendrinus minėtas aplinkybes darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti V. A. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje padarymą pagal laiduotojos S. S. laidavimą, nustatant vienerių metų laidavimo terminą be užstato. Įvertinus jau aptartų aplinkybių visumą, taip pat duomenis apie laiduotojos S. S. gautas bei gaunamas nedideles darbines pajamas (b. l. 84-87), darytina išvada, kad pagrindo ir būtinybės skirti laidavimą su užstatu nėra. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad priimdamas sprendimą dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, atsižvelgia ir vadovaujasi aukštesnės instancijos teismo šiuo klausimu suformuota teismų praktika (2017-07-12 VAT nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-426-8436/2017; 2017-06-02 VAT nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-365-209/2017; 2017-06-30 VAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-434-211/2017; 2017-06-16 VAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-409-209/2017 ir kt.).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga (BK 67 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis – padėti įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus.

Vadovaudamasis BK 68 straipsniu teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Pagal suformuotą teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 str. numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-593/2011, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K–85/2010 ir kt.). Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo kaltinamajam H. S. įvertina tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė naudodamasi šia teise, vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nusikalstama kėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui. Nustatant konkretų specialiosios teisės atėmimo terminą teismas pažymi, kad nusikalstama veika padaryta vairuojant transporto priemonę gyvenvietėje, ryte prieš prasidedant darbo dienai, kai eismas būna intensyvus. Teismo vertinimu nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės sudaro pagrindą uždrausti kaltinamajam 2 metus naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (kasacinės nutartys Nr. 2K-418-222/2016, 2K-125-699/2017, VAT nuosprendis Nr. 1a-632-851/2017).

BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. H. S. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje padarė naudodamas transporto priemonę Mazda 626, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), be šios transporto priemonės kaltinamasis negalėtų padaryti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl automobilis Mazda 626, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtina, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad automobilis Mazda 626, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso kaltinamajam H. S. (b. l. 10). Nustatytos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reguliavimas sudaro pagrindą paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę- automobilio Mazda 626, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Jau buvo minėta, kad baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis – padėti įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus. BPK 1 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas. Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, siekiant tinkamai įgyvendinti minėtus baudžiamojo persekiojimo tikslus, ir nesudaryti kaltininkui bei visuomenei nebaudžiamumo nuotaikų, tikslinga paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 71 straipsnyje – 10 MGL (370,66 eurų) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant 6 mėnesių sumokėjimo terminą. Įmokos dydis parinktinas atsižvelgiant į kaltinamojo amžių, konstatuotus sveikatos sutrikimus.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės 2017 m. liepos 14 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas iki 2018 m. sausio 14 d. automobiliui Mazda 626, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 33). Kadangi kaltinamajam nutarta taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio Mazda 626, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimą, laikinasis nuosavybės teisių apribojimas paliktinas galioti iki baudžiamojo teismo įsakymo dėl automobilio konfiskavimo vykdymo pradžios.

Kardomoji priemonė - dokumentų paėmimas, paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (b. l. 18).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 422 straipsnio 1 dalimi, 425 straipsnio 4 dalimi,

nusprendė:

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, H. S., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojos S. S. laidavimą.

Nustatyti vienerių metų laiduotojos S. S. laidavimo terminą be užstato.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti H. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 2 (du) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti H. S. baudžiamojo poveikio priemonę - 10 MGL, tai yra 376,60 eurų, dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įmoka turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius į Teisingumo ministerijos sąskaitą (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 3 dalimis, paskirti H. S. baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio Mazda 626, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

H. S. skirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus vairuotojo pažymėjimą perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones – vykdančiai institucijai.

Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą H. S. ir laiduotojai S. S. kad:

· laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

· jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

· jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.