- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-13
- Bylos Nr.
- e2S-2775-565/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Cloudhub“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Euromed Monitoring“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Euromedia monitoring“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo uždarosios akcinės bendrovės „Cloudhub“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Cloudhub“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Euromed Monitoring“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Euromedia monitoring“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Cloudhub“ (toliau – ir ieškovė) ieškinį atsakovei UAB „Euromed Monitoring“ (toliau – ir atsakovė) dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės turtą, o jo nesant - pinigines lėšas ir (ar) turtines teises, bendrai 46 811,74 Eur sumai.
Šalies argumentai
3. Ieškovė nurodė, kad ji ieškinyje išdėstė faktinės aplinkybės, pateikti teisiniai motyvai patvirtina ieškiniu reiškiamų reikalavimų pagrįstumą, todėl ieškinys preliminariai pagrįstas.
4. 2024 m. birželio 12 d. ieškovė ir atsakovė sudarė administracinės paskirties pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį Nr. ROD5-2-2024 (toliau – ir Nuomos sutartis), pagal kurią atsakovė įsipareigojo mokėti 3 414,29 Eur (be PVM) mėnesinį nuomos mokestį už nuomojamas patalpas iki 2029 m. birželio 12 d. Atsakovė visą laiką faktiškai naudojosi patalpomis, reguliariai mokėjo nuomos mokestį ir nereiškė jokių pretenzijų dėl patalpų kokybės ar tinkamumo naudoti pagal sutartį. Nuo 2024 m. birželio 30 d. atsakovė nutraukė mokėjimus ir, nepaisant ieškovės raginimų, iki šiol nėra sumokėjusi susidariusio 39 889,48 Eur įsiskolinimo, toks atsakovės elgesys laikytinas nesąžiningu ieškovės atžvilgiu.
5. Iš atsakovės 2024 m. finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad 2024 m. pabaigoje jos trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 1 812 703 Eur, o nuosavas kapitalas – tik 144 685 Eur, t. y. įsipareigojimai daugiau nei dvylika kartų viršijo nuosavą kapitalą. Atsakovė turėjo vos 4 651 Eur piniginių lėšų, patyrė 337 748 Eur grynąjį nuostolį, kai 2023 m. dar buvo gauta 402 253 Eur pelno. Atsargų suma per metus sumažėjo nuo 1,8 mln. Eur iki 12 tūkst. Eur, todėl akivaizdu, kad atsakovės veikla tapo nuostolinga, o jos finansinė būklė sparčiai blogėja.
6. Be to, 2024 m. gruodžio mėn. atsakovė pardavė vieną iš trijų jai priklausiusių transporto priemonių, kas leidžia pagrįstai manyti, jog atsakovė traukiasi iš aktyvios veiklos arba galimai sąmoningai mažina savo turto masę.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. liepos 2 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė.
8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė aiškiai suformulavo patikslinto ieškinio pagrindą, išdėstė faktines aplinkybes ir nurodė įrodymus, kuriais grindė savo reikalavimą, todėl sprendė, jog ieškinys yra tikėtinai pagrįstas.
9. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad praleistas prievolių įvykdymo terminas, prievolių nevykdymas savaime nesudaro pagrindo spręsti apie atsakovės nesąžiningumą. Ieškovė nepateikė įrodymų, kurie leistų spręsti apie atsakovės ketinimą perleisti ar paslėpti turtą ar pinigines lėšas, todėl nėra pagrindo vertinti atsakovę nesąžininga ieškovės atžvilgiu.
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 2 d. nutartį, klausimą išspręsti iš esmės ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei priklausantį turtą ir (ar) pinigines lėšas. Jei apeliacinės instancijos teismas netenkintų prašymo visa apimtimi, ieškovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovei priklausančių transportų priemonių atžvilgiu ir areštuoti jas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
10.1. atsakovė nuosekliai nevykdo savo piniginių įsipareigojimų – nuo 2024 m. spalio mėn. neapmokėjo nė vienos ieškovės pateiktos sąskaitos. Tai rodo ne pavienį ar atsitiktinį vėlavimą tinkamai vykdyti savo prievoles, o galimą struktūrinį nemokumą ir tyčinį siekį išvengti atsiskaitymo, liudijantį, kad atsakovė gali neketinti vykdyti ir būsimo teismo sprendimo;
Atsiliepimas
10.2. atsakovė nepateikė paaiškinimų dėl skolos, nesiėmė veiksmų ją padengti ir nerodė suinteresuotumo bent iš dalies atsiskaityti. Toks elgesys sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad egzistuoja reali rizika, jog būsimo teismo sprendimo vykdymas gali būti apsunkintas arba net neįmanomas, iki sprendimo priėmimo atsakovė gali perleisti ar sumažinti savo turtą;
10.3. iš 3 turimų automobilių atsakovė jau pardavė vieną, o turima informacija leidžia pagrįstai manyti, kad artimiausiu metu gali būti realizuotas ir likęs turtas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra šio Kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas, nenustatė.
Žemesnės instancijos teismas
13. Bylos duomenimis, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, atsakovei, prašydama priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 39 889,48 Eur skolos ir 6 922,26 Eur palūkanų.
14. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės turtą, o jo nesant – pinigines lėšas ir (ar) turtines teises, bendrai 46 811,74 Eur sumai.
15. Ieškovė nurodė, kad šalys 2024 m. birželio 12 d. sudarė nuomos sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovei 3 414,29 Eur (be PVM) mėnesinį nuomos mokestį iki 2029 m. birželio 12 d. (Nuomos sutartis). Iš pradžių ieškovė atsakovei nuomos mokestį mokėjo reguliariai, bet nuo 2024 m. birželio 30 d. nustojo mokėti. Šiai dienai atsakovės įsiskolinimą ieškovei sudaro 39 889,48 Eur.
16. Ieškovės vertinimu, faktas, kad atsakovė netinkamai vykdė Nuomos sutartį ir iki šiol yra skolinga ieškovei, rodo atsakovės nesąžiningumą. Be to, atsakovės finansinė padėtis leidžia manyti, kad atsakovė yra nemoki. Tai, kad 2024 m. gruodžio mėn. atsakovė pardavė vieną iš trijų turimų automobilių, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovė traukiasi iš aktyvios veiklos arba sąmoningai mažina savo turto masę. Todėl, nepritaikius laikinių apsaugos priemonių, ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas.
17. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu tokių priemonių netaikant teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba tapti neįvykdomu.
18. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei nustatytos abi CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią teismo sprendimo įvykdymo negalimumui ar pasunkėjimui.
19. Ieškovė sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad egzistuoja pirmoji būtina laikinosios apsaugos priemonėms taikyti sąlyga – tikėtinas ieškinio pagrįstumas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios sąlygos egzistavimo nepasako.
20. Antra būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
21. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad neįrodyta antroji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, ir pažymi, jog atsakovė nuo 2024 m. spalio sistemingai nevykdo įsipareigojimų, neapmoka sąskaitų, nesiima veiksmų skolai padengti ir net pardavė vieną iš trijų jai priklausančių automobilių, todėl kyla reali rizika, kad iki sprendimo priėmimo atsakovė gali dar sumažinti ar perleisti turtą, taip apsunkindama teismo sprendimo vykdymą.
22. Nėra pagrindo sutikti su tokia ieškovės pozicija.
23. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Pagrindinis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, užkirsti kelią tam, kad galutinio teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Grėsmė būsimam teismo sprendimui įvykdyti siejama su asmens elgesiu – siekiu sumažinti turimo turto vertę, turint tikslą išvengti būsimo teismo sprendimo. Asmens nesąžiningumas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste nepreziumuojamas, todėl taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-516/2021).
24. Susipažinus su patikslintu ieškiniu matyti, kad ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės grindžiamas tokiomis pačiomis aplinkybėmis, kuriomis ji grindžia ieškinio reikalavimą, t. y. grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimui ar pasidarymui neįmanomu grindžiama atsakovės prievolių pagal Nuomos sutartį nevykdymu.
25. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, aplinkybė, kad atsakovė neatsiskaito su ieškove pagal Nuomos sutartį, savaime nesudaro pagrindo spręsti apie atsakovės nesąžiningus ketinimus išvengti tokios prievolės įvykdymo pagal teismo sprendimą. Ieškovės nurodytos aplinkybės dėl Nuomos sutarties netinkamo vykdymo yra bylos nagrinėjimo dalykas, dėl šių aplinkybių pagrįstumo bus pasisakyta tik bylą išnagrinėjus iš esmės.
26. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinamas ne atsakovų galimas nesąžiningumas šalių sutartiniuose santykiuose, kai dėl prievolių vykdymo ar netinkamo vykdymo iš esmės nagrinėjamas teisminis ginčas, o atliekami ar realiai ketinami atlikti atsakovų veiksmai, kuriais sąmoningai siekiama pakeisti savo turtinę padėtį (paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti) tokiu būdu, kad būtų apsunkintas ieškovui tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymas ateityje (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-831-330/2023; 2023 m. rugsėjo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-906-790/2023).
27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė nepateikė duomenų, leidžiančių atsakovės elgesį vertinti kaip nesąžiningą. Vien nurodymas ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių dėl atsakovės įsipareigojimų nevykdymo, savaime negali būti laikomas pakankamu atsakovės nesąžiningumui laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu nustatyti, t. y. nuspręsti, jog atsakovė atliks nesąžiningus veiksmus, siekiant išvengti arba apsunkinti galbūt apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymą.
28. Taip pat faktas, kad atsakovė iš trijų turimų automobilių jau pardavė vieną, taip pat neleidžia daryti išvados, kad atsakovė ieškovės atžvilgiu yra nesąžininga ir imasi aktyvių veiksmų būtent siekiant išvengti tinkamo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Iš kartu su patikslintu ieškiniu pateiktos viešos „Rekvizitai” informacijos matyti, kad atsakovė nuosavybės teise turėjo 3 automobilius, tačiau nuo 2024 m. gruodžio mėn. atsakovė turi 2 automobilius. Ieškovė su ieškiniu atsakovei dėl skolos ir palūkanų priteisimo kreipėsi 2025 m. birželio 3 d. Taigi automobilis buvo parduotas gerokai anksčiau iki ieškinio pateikimo, ir šis pardavimas nesietinas su ketinimu išvengti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo.
29. Laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas atsakovės turto paieškoms ar jo kaupimui / išlaikymui, ateityje palengvinant sprendimo įvykdymą sulaikyto arba sukaupto turto sąskaita. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė, jas taikant tik tada, kai esama duomenų apie nesąžiningus ketinimus išvengti išieškojimo pagal būsimą teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-262-464/2019). Asmens turtinė padėtis ir turtinio pobūdžio reikalavimo pareiškimas savaime nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Jeigu būtų vertinama kitaip, teismai galėtų taikyti tokio pobūdžio ribojimus iš esmės kiekvienoje byloje, kurioje yra pareikštas reikalavimas dėl didelės sumos priteisimo, o tai akivaizdžiai neatitiktų šio procesinio instituto paskirties bei jo taikymo išimtinumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-748-553/2018; 2019 m. sausio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-136-370/2019).
30. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų pagrįstai manyti, jog atsakovė ketina perleisti jai priklausantį turtą tretiesiems asmenims ar kitaip jį apsunkinti, siekdama apsunkinti galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo išvadai apie grėsmę sprendimo įvykdymui nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių.
31. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ieškovės atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 2 d. nutartį palikti nepakeistą.