Vilniaus apygardos teismo nutarimas

2018-04-26 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-196-935/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-04-26
Bylos Nr.
AN2-196-935/2018
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00526-2018-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ugnius Trumpulis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-196-935/2018Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00526-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 16.9.10; 1.5.1; 1.5.4; 1.5.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal J. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 6 d. nutarimo, kuriuo J. V. pripažinta kalta padarius administracinius nusižengimus ir nubausta:

- pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 7 dalį 1200 (vieno tūkstančio dviejų šimtų) Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams;

- pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį 1000 (vieno tūkstančio) Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, J. V. paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė nuobauda – 1200 (vieno tūkstančio dviejų šimtų) Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

J. V. nubausta už tai, kad ji 2018 m. vasario 4 d. 22.15 val. Medeinos g. 13, Vilniuje, vairavo automobilį Mitsubishi Carisma, v. n. (duomenys neskelbtini) tikrintis blaivumą atsisakė, nepakluso teisėtam ir aiškiai išreikštam policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, šiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 16 ir 17 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 422 straipsnio 7 dalyje bei 426 straipsnio 5 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Apeliaciniame skunde J. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 6 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį nutraukti, o veiką kvalifikuotą pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį kvalifikuoti pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Skunde nurodoma, jog uniformuotų policijos pareigūnų reikalavimas sustabdyti transporto priemonę neatitiko ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytos tvarkos, taip pat nebuvo laikomasi kituose teisės aktuose nustatytos tvarkos. Faktą, jog stabdant transporto priemonę nebuvo laikomasi teisės aktuose nustatytos tvarkos akivaizdžiai patvirtina byloje esantys vaizdo įrašai. Pažeidėja pažymi, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės antrosios kuopos antrojo būrio vyriausiojo patrulio P. L. tarnybiniame pranešime yra nurodyta, jog privažiavus prie išvažiavimo iš kiemo, policijos pareigūnai pastebėjo J. V. vairuojamą automobilį, kuris važiavo link tarnybinio automobilio, buvo įjungti mėlynos – raudonos spalvos švyturėliai, tokiais veiksmais vairuotojui buvo duotas teisėtas ir aiškiai išreikštas reikalavimas sustabdyti transporto priemonę. Taigi šiuo atveju nebuvo laikomasi teisės aktuose nustatytos automobilio stabdymo tvarkos, nebuvo atlikti įstatyme bei Policijos patrulių veiklos instrukcijoje (toliau – Instrukcija) numatyti veiksmai. Skunde aiškinama, jog L. V. pakluso ir tokiam pareigūnų reikalavimui bei sustojo, pasiteiravo, kas atsitiko. Policijos pareigūnui atsakius, jog jis nori patikrinti dokumentus, J. V. pradėjo važiuoti. Posėdžio metu P. L. nurodė, jog negirdėjo, ko J. V. prašė jo kolega, todėl išvada, kad L. V. nepakluso teisėtiems reikalavimams, yra visiškai nepagrįsta, o pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta aplinkybe teismas vadovavosi nepagrįstai. P. L. patvirtino, jog J. V. automobilis sustojo neleistinoje vietoje – ant pravažiavimo ir pėsčiųjų praėjimo, todėl darytina išvada, jog J. V. nenorėjo palikti automobilio stovėti neleistinoje vietoje ir parodžiusi dešinės pusės posūkio signalą jį priparkavo leistinoje vietoje. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog J. V. pakluso policijos pareigūnų reikalavimams, kurie buvo išreikšti netinkamai, ir parodžiusi dešinės pusės posūkio signalą, pastatė automobilį į leistiną automobilio parkavimo vietą. Esant tokioms aplinkybėms, administracinių nusižengimo bylos teisena pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį turi būti nutraukta.Skunde aiškinama, jog nagrinėjamu atveju turi būti įrodyta, kad J. V. matė, suprato bei turėjo suprasti, jog yra stabdoma. Viso proceso metu apeliantė teigė, jog norėjo perstatyti automobilį, kadangi jis stovėjo neleistinoje vietoje. Iš vaizdo įrašo matyti, jog J. V. išsukusi iš kiemo turėjo realią galimybę padidinti greitį ir nuvažiuoti tiesiai, tačiau ji parodė dešinės pusės posūkį ir pastatė automobilį leistinoje vietoje. Taigi teigtina, jog J. V. laikėsi visų KET reikalavimų ir pakluso pareigūnų reikalavimams. Apeliaciniame skunde teigiama, kad, nors J. V. pripažino ir gailėjosi, jog įvykio metu atsisakė pasitikrinti girtumą, teismas šios aplinkybės nepagrįstai nepripažino jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe.Pažeidėja mano, kad nepagrįsta teismo išvada, jog ji atsisakė pasitikrinti girtumą. Ji aiškina, jog tuo metu, kai buvo nuvežta į policijos komisariatą, jai buvo paaiškintos atsisakymo pasitikrinti girtumą pasekmės ir ji sutiko pasitikrinti girtumą. Jai buvo nustatytas 0,75 promilės girtumas. Taigi jos veika turėjo būti kvalifikuota pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Apeliaciniame skunde aiškinama, kad nuobauda turėtų būti individualizuojama atsižvelgiant į tai, kokiomis sąlygomis pažeidimas buvo padarytas ir į jį padariusį asmenį apibūdinančius duomenis. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad apeliantė vairuotojo pažymėjimą turi nuo 2007 metų, KET reikalavimus buvo pažeidusi tik vieną kartą, policijos pareigūnų buvo sustabdyta pirmą kartą. Apeliantė vienintelė šeimoje turi teisę vairuoti automobilį, nuolatos veža savo anytą iš Medininkų į Vilnių pas šeimos gydytoją, kiekvieną darbo dieną savo vyrą veža į skirtingas darbo vietas, o mažametę dukrą į ugdymo įstaigą. J. V. darbdavio charakterizuojama teigiamai, jai automobilio vairavimas reikalingas ir darbe, ir asmeniniame gyvenime. Ji alkoholiu nepiktnaudžiauja, į priklausomybių turinčių asmenų įskaitas neįrašyta, nebuvo bausta administracine tvarka už alkoholio vartojimą. Skunde įvardijama ANK 22 straipsnyje išvardinta administracinių nuobaudų paskirtis, nurodoma, kad teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Atsiliepimo į J. V. apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

J. V. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog pagal ANK 426 straipsnio 5 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę kyla tais atvejais, kai reikalavimas: 1) yra teisėtas, 2) aiškiai išreikštas, 3) atitinka ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-18-689/2018). Taigi policijos pareigūno reikalavimas turi atitikti visas tris anksčiau nurodytas sąlygas, jos nėra alternatyvios. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu šiuo atveju esminis ginčas kyla dėl to, ar J. V. buvo stabdoma laikantis ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytos tvarkos, tačiau nekyla jokių ginčų dėl to, ar ji suprato, kad policijos pareigūnai reikalauja, jog jis sustabdytų valdomą transporto priemonę (reikalavimo aiškumo sąlyga), ar policijos pareigūnai turėjo teisėtą pagrindą stabdyti transporto priemonę (teisėtumo sąlyga). Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, taikant ANK 426 straipsnio 5 dalį, būtina nustatyti ir procesiniuose dokumentuose (administracinio nusižengimo protokole, nutarime ir kt.) nurodyti konkretų reikalavimo sustabdyti transporto priemonę išreiškimo būdą, numatytą ANK 426 straipsnio 6 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-18-689/2018). Nagrinėjamu atveju nei administracinio nusižengimo protokole, nei skundžiamame pirmosios instancijos teismo nutarime nėra nurodyta, kokiu konkrečiu ANK 426 straipsnio 6 dalyje numatytu būdu ar būdais buvo stabdoma J. V. vairuojama transporto priemonė. Iš byloje esančiame tarnybiniame pranešime užfiksuotų duomenų (b. l. 7), liudytojo P. L. parodymų, duotų teismo posėdyje (b. l. 39-41) bei byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad, stabdant J. V. valdomą transporto priemonę, buvo naudojami tik policijos pareigūnų tarnybinio automobilio mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliai. Vis tik toks transporto priemonės stabdymo išreiškimo būdas neatitinka nei vieno iš ANK 426 straipsnio 6 dalyje numatytų transporto priemonės stabdymo būdų, t. y. šioje normoje nėra nurodyta, kad policijos pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę gali būti reiškiamas vien tik įjungus patrulinės motorinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius. ANK 426 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad uniformuotas policijos pareigūnas tamsiuoju paros metu – transporto priemonę privalo stabdyti šviečiančia reguliuotojo lazdele arba šviesą atspindinčiu skrituliu, įjungus patrulinės motorinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius. Pastebėtina jog Policijos patrulių veiklos instrukcijoje (toliau – Instrukcija) taip pat yra nustatyta tvarka, kaip policijos pareigūnai privalo stabdyti transporto priemones, tačiau nagrinėjamu atveju reikalavimas sustabdyti transporto priemonę nebuvo išreikštas ir Instrukcijoje numatytu būdu. Taigi net jeigu ir būtų galima konstatuoti, jog J. V. turėjo tyčią nepaklusti uniformuoto policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, vis tiek nebūtų pagrindo teigti, kad policijos pareigūno reikalavimas sustoti buvo išreikštas vienu iš ANK 426 straipsnio 6 dalyje ar kituose teisės aktuose numatytų būdų. Kita vertus, net ir stabdant J. V. valdomą transporto priemonę anksčiau nustatytu būdu, kuris neatitinka teisės aktų reikalavimų, J. V. automobilį sustabdė. Taigi, esant aptartoms aplinkybėms, teigtina, jog šiuo atveju nėra vieno iš ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo sudėties objektyviosios pusės požymių, todėl J. V. negalėjo būti pripažinta kalta padarius minėtą administracinį nusižengimą, o administracinio nusižengimo teisena šioje dalyje turėjo būti nutraukta vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu (padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių).Iš tikrųjų ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-323-1020/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-94-1020/2017). Byloje yra nustatyta, kad J. V. po to, kai buvo įjungti policijos tarnybinio automobilio raudoni ir mėlyni švyturėliai, sustabdė valdomą automobilį, ji sulaukė, kol prie jos prieis vienas iš policijos pareigūnų, vėliau, kai policijos pareigūnas pareikalavo pateikti būtinus su savimi turėti dokumentus, ji uždarė automobilio duris ir rodydama dešinį posūkį pradėjo važiuoti ir šiek tiek pavažiavusi sustojo užvažiavusi ant bordiūro. Dėl šių aplinkybių bylos nagrinėjimo metu jokių ginčų nekilo. Pati J. V., bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, paaiškino, jog ji šiek tiek pavažiavo, kadangi norėjo pastatyti automobilį leistinoje vietoje, ji neketino išvengti patikrinimo (b. l. 21-22). Tokių J. V. paaiškinimų nepaneigia nei byloje esantis vaizdo įrašas, iš kurio matyti, jog jos vairuojamas automobilis išvažiuoja į gatvę, greta jo bėga policijos pareigūnas, kuris bando atidaryti automobilio vairuotojo pusės duris, šios durys atsidaro, automobilio greitis nedidėja, jis užvažiuoja ant bordiūro ir sustoja, nei liudytojo P. L. parodymai ar tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys. Taigi šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo teigti, kad J. V. turėjo tyčią nepaklusti policijos reikalavimui sustoti ir pasišalinti iš įvykio vietos. Vien tik pirmosios instancijos teisme apklausto liudytojo subjektyvus situacijos vertinimas, kad neva buvo bandoma nepaklusti reikalavimui ir išvengti patikrinimo, nepaneigia J. V. pozicijos, tuo labiau, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kurie leistų be jokių abejonių konstatuoti, jog galutinis automobilio sustabdymas nebuvo nulemtas J. V. laisvos valios ar jos neatitiko. Akivaizdu, jog J. V. po to, kai policijos pareigūnas pareikalavo pateikti dokumentus, neturėjo teisės be policijos pareigūno leidimo patraukti transporto priemonės iš tos vietos, kurioje ji sustojo. Vis tik vien faktas, jog automobilis buvo šiek tiek patrauktas iš pirminės jo sustojimo vietos, nagrinėjamoje situacijoje negali būti vertinamas kaip nepaklusimas policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę ir užtraukti atsakomybę pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį. Įvertinus, visa, kas buvo aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog J. V. padaryta veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 5 dalyje, požymių. Taigi skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 6 d. nutarimas dėl J. V. nubaudimo pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį yra naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena šioje dalyje nutrauktina. Tuo pačiu yra naikintinas ir J. V. skundžiamu nutarimu paskirtų nuobaudų subendrinimas.Pagal teismų praktiką, asmens veika kvalifikuojama kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, nustačius, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-65-303/2015 ir kt.). Iš liudytojo P. L. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, jog J. V. buvo paaiškinta, kokios pasekmės jos laukia, jeigu ji atsisako tikrintis blaivumą, jai ne kartą buvo siūloma pasitikrinti neblaivumą, tačiau ji atsisakė. Ji pasitikrino neblaivumą tik policijos komisariate jau po to, kai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 41). Čia pastebėtina, jog iš pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių bei byloje užfiksuotų duomenų matyti, kad J. V. sutiko tikrintis neblaivumą praėjus daugiau nei vienai valandai nuo to, kai ji buvo sustabdyta policijos pareigūnų ir jai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Faktą, jog J. V. atsisakė tikrintis neblaivumą, patvirtina ir byloje esančiame vaizdo įraše užfiksuoti duomenys, taip pat pačios J. V. parodymai, duoti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu. Taigi apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog J. V. veiksmai buvo teisingai kvalifikuoti ir ji buvo pagrįstai nubausta pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį. Aplinkybės, kad J. V. po to, kai jai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, vis tik sutiko pasitikrinti savo neblaivumą ir paaiškėjo, jog ji yra neblaivi, jos veiksmų teisinio vertinimo nekeičia ir atsakomybės pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį nešalina.ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti. Kaltininko prisipažinimas padarius administracinį nusižengimą vertintinas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai pripažįsta esmines jam inkriminuoto administracinio nusižengimo faktines aplinkybes jo tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nagrinėjamu atveju J. V. iš pradžių neigė padariusi kokį nors administracinį nusižengimą (administracinio nusižengimo protokole ji nurodė, kad apskritai nevairavo automobilio), todėl faktas, kad ji savo kaltę pripažino vėliau, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog egzistuoja jos atsakomybę lengvinti aplinkybė, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė J. V. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad J. V. atsakomybę sunkina aplinkybė, jog administracinis nusižengimas yra padarytas pakartotinai. Pažeidėjo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punkte, yra nustatoma tuomet, kai asmuo pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas, padaro tame pačiame ANK straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus matyti, kad J. V. anksčiau nebuvo padariusi jokio administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnyje ar atitinkamo pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse. Taigi pažeidėjai nepagrįstai buvo nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Konstatavus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad J. V. atsakomybę sunkina aplinkybė, jog administracinis nusižengimas yra padarytas pakartotinai, ši aplinkybė iš skundžiamo nutarimo šalintina. Visgi apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, net ir pašalinus iš skundžiamo nutarimo aprašomosios dalies pirmosios instancijos teismo nustatytą J. V. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, švelninti paskirtos nuobaudos ir administracinės poveikio priemonės pažeidėjai nėra jokio pagrindo.ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio antroje dalyje numatyta, kad nusižengimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę, atsižvelgė į J. V. padaryto pažeidimo pobūdį bei pavojingumą (pabrėžtina, jog pati pažeidėja neginčija, kad transporto priemonę vairavo būdama neblaivi, automobilyje buvo ir pažeidėjos mažametis vaikas, kuriam, be jokių abejonių, buvo keliama grėsme), pažeidėją apibūdinančius duomenis (bausta administracine tvarka, dirba, darbovietėje charakterizuojama teigiamai, rūpinasi savo artimaisiais, teisė vairuoti transporto priemones yra naudojama tenkinti šeimos reikmėms) ir paskyrė baudą, kurios dydis yra ženkliai mažesnis nei ANK 422 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytas šios nuobaudos vidurkis bei nustatė minimalų teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą, kuris yra nustatytas ANK 422 straipsnio 9 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad pažeidėjai paskirtų nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės dydžiai prieštarauja teisingumo principui, neatitinka pažeidėjos padaryto administracinio nusižengimo pobūdžio bei pavojingumo, jos asmenybę apibūdinančių duomenų. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik ypatingais, išimtiniais, išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, kai yra nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.Skundą nagrinėjantis teismas nemato jokio pagrindo dar labiau švelninti pažeidėjai paskirtos nuobaudos ir (ar) trumpinti administracinio poveikio priemonės trukmę ar apskritai neskirti nuobaudos bei (ar) teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo. Pažymėtina, jog yra visiškai akivaizdu, kad tiek baudos paskyrimas, tiek teisės vairuoti transporto priemones atėmimas turės neigiamos įtakos J. V. įprastam asmeniniam, visuomeniniam gyvenimui ir pan., tačiau tai yra neišvengiamos paskirtos nuobaudos ir administracinės poveikio priemonės pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kalta pati pažeidėja. Pažeidėja turi (gali) imtis visų įmanomų teisėtų priemonių, kad jai pritaikytos prievartos priemonės turėtų kuo mažesnę neigiamą įtaką jos veiklai, artimiesiems ir pan. J. V. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nei visos kartu, nei kiekviena atskirai nėra pagrindas jai taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ar kitaip lengvinti jos teisinę padėtį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 6 d. nutarimo dalį, kuria J. V. pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 5 dalyje, ir paskirta 1000 (vieno tūkstančio) Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį nutraukti (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 6 d. nutarimo dalį, kuria, vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, J. V. paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Panaikinti nutarimo aprašomojoje dalyje nustatytą J. V. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad J. V. administracinis nusižengimas yra padarytas pakartotinai (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas).

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 6 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

Teisėjas Ugnius Trumpulis