Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriaus (toliau ir – Probacijos tarnyba) teikimą dėl arešto bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam R. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gautas Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriaus (toliau – Probacijos tarnyba) teikimas, kuriuo siūloma probuojamajam R. G. panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. liepos 9 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą 50 parų arešto bausmę. Teikimą nurodyta, kad R. G. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. liepos 9 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 180 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio taisyklėmis paskirta 50 parų arešto bausmė. Paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant 6 mėnesių įmokos sumokėjimo terminą. Probacijos termino pabaiga: 2025 m. liepos 31 d. R. G. elgesį Probacijos tarnyba kontroliuoja nuo 2024 m. liepos 31 d. Asmuo 2024 m. rugpjūčio 2 d. individualaus pokalbio metu pasirašytinai supažindintas su probacijos atlikimo tvarka ir sąlygomis. Probuojamojo nusikalstamo elgesio rizika pagal vertinimo metodiką OASys priežiūros vykdymo pradžioje nustatyta vidutinė (68 balai iš galimų 99 balų) bei nustatyta vidutinė didelės žalos rizika, nukreipta į pažįstamus suaugusiuosius. 2024 m. rugsėjo 23 d. pervertinus nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys metodiką nustatyta, jog pakartotino nusikalstamo elgesio rizika nežymiai didėja, t. y. nustatyti 69 balai iš galimų 99 balų, nes pirmo vertinimo metu probleminėse srityse jau buvo skirti maksimalūs galimi balų skaičiai. Taip pat išlieka vidutinė didelės žalos rizika, nukreipta į pažįstamus suaugusiuosius, bei išryškėja didelės žalos rizika visuomenei. 2024 m. lapkričio 18 d. trečią kartą pervertinus R. G. elgesį pagal vertinimo metodiką OASys nustatyta didėjanti, t. y. 71 balas iš 99 balų, pakartotino nusikalstamo elgesio rizika. Pagrindinė probleminė sritis – piktnaudžiavimas alkoholiu, motyvacijos stoka sąmoningai ir atsakingai spręsti šią problemą (asmuo lankosi pas priklausomybių konsultantą, pradėjo gydytis pas gydytoją psichiatrą, dalyvavo motyvacinėje programoje). Didelės žalos rizika išlieka vidutinė. 2025 m. sausio 13 d. asmuo 4 kartą įvertintas pagal vertinimo metodiką OASys, nustatyta šiek tiek didėjanti, t. y. 73 balai iš 99 balų, pakartotino nusikalstamo elgesio rizika, bei išlieka vidutinė didelės žalos rizika. 2025 m. balandžio 28 d. peržiūrėta pakartotino nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką ir nustatyta, kad rizika nusikalsti nekinta, nes pagrindinė probleminė sritis - piktnaudžiavimas alkoholiu, o šioje srityje jau skirti maksimalūs vertinimo taškai. 2025 m. gegužės 21 d. peržiūrėjus OASys vertinimą, nustatyta, kad rizika pakartotinai nusikalsti ir didelės žalos rizika išlieka nepakitusi. Apsilankius R. G. gyvenamojoje vietoje, 2024 m. rugpjūčio 21 d., prižiūrimasis namuose rastas neblaivus, jam nustatytas 0,28 prom. girtumas, tuo pažeidė įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Individualaus pokalbio metu Probacijos tarnyboje R. G. pakartotinai išaiškinta teisinė atsakomybė už vengimą vykdyti probacijos sąlygas. Taip pat asmeniui pasiūlyta dalyvauti elgesio pataisos programoje „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“ bei jis nukreiptas individualioms konsultacijoms pas priklausomybių konsultantą. R. G. dalyvavo elgesio pataisos programoje „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“ ir ją baigė. Nuo 2024 m. rugsėjo 17 d. pradėjo lankytis pas priklausomybių konsultantą. R. G. gyvenamojoje vietoje 2024 m. rugsėjo 20 d. vėl rastas neblaivus – 0,24 prom. girtumas. 2024 m. rugsėjo 23 d. R. G. į Probacijos tarnybą atvyko neblaivus, jam nustatytas 0,96 prom. girtumas. Prižiūrimasis pripažino, jog alkoholį vartoja žalingai bei sutiko gydytis nuo priklausomybės alkoholiui. R. G. nuo 2024 m. spalio 29 d. pradėjo gydytis priklausomybę alkoholiui VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centre. 2024 m. lapkričio 15 d. R. G. gyvenamojoje vietoje rastas neblaivus, nustatytas 3,31 prom. girtumas. 2024 m. lapkričio 18 d. R. G. į Probacijos tarnybą atvyko neblaivus, jam nustatytas 1,22 prom. girtumas. R. G. išklausė priklausomybių kenčiantiems asmenims programą. 2024 m. lapkričio 21 d. R. G. į Probacijos tarnybą atvyko neblaivus, jam nustatytas 0,17 prom. girtumas. 2024 m. lapkričio 27 d. paskirta papildoma priemonė – dalyvauti Motyvaciniame interviu. Motyvaciniame interviu R. G. dalyvavo. 2025 m. sausio 10 d. R. G. gyvenamojoje vietoje rastas neblaivus – 3,06 prom. girtumas. 2025 m. sausio 14 d. R. G. į Probacijos tarnybą atvyko neblaivus – 1,49 prom. girtumas. Šiaulių apylinkės teismas Šiaulių rūmų 2025 m. sausio 27 d. nutartimi teikimą tenkino iš dalies ir skyrė R. G. papildomą pareigą – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu gydytis priklausomybės ligas. R. G. pareigą gydytis priklausomybės ligas vykdo, pas gydytoją psichiatrą lankosi nustatytu laiku, pateikia pažymas iš gydytojo. Taip pat sistemingai lankosi pas priklausomybių konsultantą. 2025 m. balandžio 25 d., R. G. į Probacijos tarnybą atvyko neblaivus – 1,05 prom. girtumas. Pasiaiškinime prižiūrimasis nurodė, kad pavartojo alkoholį be jokios priežasties, tiesiog neatsilaikė, nors apie tris mėnesius sugebėjo laikytis blaivybės, teigė, kad dėl pažeidimo labai gailisi. R. G. dalyvavo Motyvaciniame interviu, tačiau po to į kitus 3 sutartus Motyvacinius interviu neatvyko. 2025 m. gegužės 20 d. R. G. gyvenamojoje vietoje rastas neblaivus – 1,51 prom. girtumas. Taip pat 2025 m. gegužės 21 d. R. G. į Probacijos tarnybą atvyko neblaivus, jam nustatytas 0,08 prom. girtumas. Ikiteisminių tyrimų priežiūros vykdymo metu R. G. atžvilgiu pradėta nėra. Administracinių nusižengimų registre fiksuota, jog R. G. 2024 m. spalio 11 d. padarė administracinį nusižengimą, važiavo autobusu neturėdamas talono.

Teismo posėdžio metu Probacijos tarnybos atstovė Rita Minkienė nurodė analogiškas aplinkybes, kaip ir teikime. Prašė jį tenkinti. Teismo įpareigojimą – gydytis priklausomybes, nuteistasis iš esmės vykdo.

Nuteistasis R. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad mama guli ligoninė, todėl jis girtavo. Į Probacijos tarnybą nenuvyko, nes vyko į Joniškį, apie tai telefonu informavo Probacijos tarnybą. Prašo nepanaikinti bausmės vykdymo atidėjimo.

Prokurorė Aurelija Rakštienė teismo posėdžio metu nurodė, kad R. G. per bausmės vykdymo atidėjo laiką padarė daug probacijos sąlygų pažeidimų, ypač susijusių su alkoholio vartojimu. Siūlo teikimą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teikimas atmestinas.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 358 straipsnio 3 dalyje nuteistajam, kuriam bausmės vykdymas atidėtas remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 ar 92 straipsniu, bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas pakeičia arba bausmės vykdymo atidėjimą panaikina ir nuteistąjį pasiunčia atlikti paskirtos bausmės, išskyrus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 89 straipsnyje nurodytą atvejį, nuteistojo gyvenamosios vietos apylinkės teismas probacijos tarnybos teikimu.

Probacijos vykdymo ir vengimo vykdyti teisines pasekmes nustatančio Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta, kad tuo atveju, kai probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro teisės pažeidimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad bausmės vykdymą prižiūrinti institucija – Probacijos tarnyba, R. G. priežiūrą pradėjo vykdyti 2024 m. liepos 31 d. Probuojamasis raštiškai buvo supažindintas su probacijos atlikimo tvarka ir sąlygomis bei teisinėmis pasekmėmis už teismo paskirtų pareigų ir (ar) probacijos sąlygų nevykdymą, baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą, sudarytas individualaus probuojamojo priežiūros planas, kuriame numatytos resocializacijos priemonės, teismo skirtos pareigos ir vykdymo terminai, su kuriais probuojamasis sutiko.

Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, Probacijos tarnybos atstovės paaiškinimus teismo posėdžio metu, prokurorės išvadą, pripažįsta, jog po pastarojo teikimo nagrinėjimo teisme ir papildomos pareigos R. G. paskyrimo, šis du kartus pažeidė įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio). Teikime nurodyta, kad nustatyti trys alkoholio vartojimo atvejai, tačiau pagal nustatytas alkoholio promiles matyti, jog po neblaivumo nustatymo vakare (2025 m. gegužės 20 d.), R. G. neblaivumą patikrinus Probacijos tarnyboje ryte (2025 m. gegužės 21 d.), alkoholis dar nebuvo visiškai pasišalinęs iš organizmo, todėl neteisinga, tai būtų skaičiuoti, kaip atskirą pareigos pažeidimą. Be to, buvo baustas administracine tvarka. Šiuos pažeidimus nuteistasis pripažįsta, nurodė, kad gailisi, pažada ateityje laikytis teismo paskirtų įpareigojimų.

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog nors nuteistasis netinkamai vykdė teismo jam paskirtą įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančias medžiagas, baustas administracine tvarka, tačiau šie nurodyti pažeidimai sudaro tik formalų pagrindą panaikinti jam paskirtą bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti jį atlikti arešto bausmę. Pastebėtina, kad po teikimo nagrinėjimo teise, nuteistasis dėjo dideles pastangas vykdydamas įpareigojimus, bando spręsti problemą dėl priklausomybės alkoholiui, lankosi pas specialistus. Be to, rizika pakartotinai nusikalsti ir didelės žalos rizika, pagal OASys vertinimą, jau kurį laiką išlieka nepakitusi (nedidėja). Atsižvelgiant į bausmės tikslus, kuriais siekiama ne tik sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų, jį nubausti, bet ir teigiamai jį paveikti, taip pat į nuteistojo asmenybę, gyvenimo sąlygas bei padarytus pažeidimus, teismas mano, kad arešto bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas nepasitarnautų ir nepadarytų teigiamos įtakos nuteistojo socializacijai, adaptacijai visuomenėje, o galbūt netgi priešingai – specifinė aplinka atliekant arešto bausmę jo elgesį ateityje galimai paveiktų neigiamai.

Pažymėtina, kad taikyti su laisvės atėmimu (areštas yra trumpalaikis laisvės atėmimas) nesusijusias priemones skatina ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos valstybėms narėms: 1992 m. spalio 19 d. rekomendacija Nr. R (92) 16 „Dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių“; 2000 m. lapkričio 29 d. rekomendacija Nr. Rec (2000) 22 „Dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių taikymo tobulinimo“; 2010 m. sausio 20 d. rekomendacija Nr. CM/Rec (2010) 1 „Dėl Europos probacijos taisyklių“. Šiose rekomendacijose deklaruojama, kad plėsti tokių priemonių taikymą reikalauja pagrindiniai kiekvienos teisinės sistemos principai, o probacija traktuojama kaip tinkama priemonė siekiant teisingo baudžiamojo proceso, visuomenės saugumo, nusikalstamų veikų prevencijos ir kalinių skaičiaus mažinimo tikslų. Probuojamų asmenų elgesio kontrolė vykdoma remiantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymu ir yra susijusi su tam tikrais asmeninės laisvės suvaržymais ir atsakomybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-266-942/2015). Taigi reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą, įvertinus veikos pavojingumą, nuteistojo asmenines savybes, resocializacijos poreikį, svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis, o realią laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kaip paskutinę priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-1073/2020).

Teismo nuomone, nuteistasis R. G. dar gali pasitaisyti ir vykdyti teismo skirtus įpareigojimus, o probacijos tikslai gali būti pasiekti paliekant teismo nustatytas pareigas. Todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, bei atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis supranta paskirtų teismo įpareigojimų tikslus ir nurodo galintis juos tinkamai įvykdyti, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo panaikinti arešto bausmės vykdymo atidėjimą ir Probacijos tarnybos teikimas atmestinas.

R. G. išaiškintina, kad jis iki bausmės atidėjimo termino pabaigos turi tinkamai vykdyti probacijos sąlygas ir bendradarbiauti su Probacijos tarnybos atstovais, kad būtų užtikrinta sėkminga probacijos pabaiga. Priešingu atveju bausmės atidėjimas gali būti panaikintas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358, 362, 364 straipsniais,

nutaria:

Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvis skyriaus teikimą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.