Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, 1A-38-957/2025

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2025-01-14
Bylos Nr.: 1A-38-957/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-08612-2024-8
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Darius Pranka, Ugnius Trumpulis, Marijus Kursevičius
Nuteistasis: E. B.
Advokatai: Bogdanas Chranovskis

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-38-957/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08612-2024-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.7.2.2; 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.2.23.1.1; 1.2.23.1.2; 2.4.6.4.2 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marijaus Kursevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dariaus Prankos ir Ugniaus Trumpulio,

sekretoriaujant Editai Daunienei,dalyvaujant prokurorei Sandrai Čaplikaitei,

nuteistajam E. B. (E. B.), jo gynėjui advokatui Bogdanui Chranovskiui (Bogdan Chranovskij),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Sandros Čaplikaitės (toliau – ir prokuroras) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 2 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. (E. B.) pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį – 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 30 MGL (1 500 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos jas sudedant ir E. B. paskirta 90 MGL (4 500 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. B. paskirta 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda.

Į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas 2024 m. kovo 4 d. ir laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 15 d. iki 2024 m. kovo 16 d. (t. y. dvi paros) ir E. B. nustatyta galutinė bausmė – 56 MGL (2 800 Eur) dydžio bauda.

Išaiškinime nurodyta, kad bauda turi būti sumokėta per 4 (keturis) mėnesius.

Ikiteisminio tyrimo metu E. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. E. B. pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė ne mažiau kaip 5,698 psichotropinės medžiagos – 3-chlorometkatinono, iki kol 2024 m. kovo 4 d., apie 20.45 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Vilniuje, Sausio 13-osios g. 2, apžiūros metu policijos pareigūnai jo striukės vidinėje kišenėje rado dalį psichotropinės medžiagos, o būtent 7 polietileninius maišelius, kuriuose buvo 5,005 g psichotropinės medžiagos, o likusią dalį – ne mažiau 0,693 g psichotropinės medžiagos – 3-chlorometkatinono laikė kartu su savimi, iki kol 2024 m. kovo 4 d., apie 21.54 val., Vilniuje, T. Ševčenkos g. 26, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojų dalyje, kabinete Nr.C.72, apžiūros metu policijos pareigūnai rado iš jo kelnių iškritusį polietileninį maišelį, kuriame buvo 0,693 g psichotropinės medžiagos – 3-chlorometkatinono.

2. Be to, E. B. pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė ne mažiau 0,152 g psichotropinės medžiagos – 3-chlorometkatinono, iki kol 2024 m. kovo 15 d., apie 16.26 val. prekybos centre „Akropolis“, esančiame Vilniuje, Ozo g. 25, „Eurocash“ apsaugos darbuotojui apsaugos poste atlikus jo asmens daiktų apžiūrą, kuprinės apatinėje kišenėje rado polietileninį maišelį, kuriame buvo 0,152 g psichotropinės medžiagos – 3-chlorometkatinono.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniame skunde Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorė Sandra Čaplikaitė nurodo, kad skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 2 d. nuosprendis yra keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai nuteistajam paskirtų bausmių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 328 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai), todėl prašo: 1) E. B. už nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, skirti 60 parų areštą; 2) E. B. už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, skirti 45 MGL (2 250 Eur) dydžio baudą; 3) vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu ir skirti galutinę bausmę 60 parų arešto ir 45 MGL (2 250 Eur) dydžio baudą; 4) vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. B. skirti 40 parų arešto bausmę ir 30 MGL (1 500 Eur) dydžio baudą; 5) vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo metu išbūtą laiką 2024 m. kovo 4 d. ir nuo 2024 m. kovo 15 d. iki 2024 m. kovo 16 d.; 6) vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės – 30 parų arešto ir 30 MGL dydžio baudą, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo ir 30 MGL (1 500 Eur) dydžio baudą; 7) vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, netaikant intensyvios priežiūros, bet paskiriant šias pareigas: neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; susirasti bei tęsti darbą; būti gyvenamojoje vietoje nuo 22 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar vykimu į gydymo įstaigą; 8) kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

4. Prokuroro apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

4.1. Prokuroras, remdamasis skundžiamame nuosprendyje aptartais nuteistąjį bei jo padarytas nusikalstamas veikas charakterizuojančiais duomenimis, taip pat BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatomis, su teisingumo principo įgyvendinimu susijusia teismų praktika, akcentuoja, kad nuteistasis E. B. už analogiško pobūdžio veikas anksčiau nėra teistas, tačiau ankstesnis jo teistumas nėra išnykęs, o padarytos veikos nėra atsitiktinio pobūdžio, todėl nesutiktina su teismo išvada, kad E. B. paskyrus baudą, bus pasiekti bausmei keliami ir BK 41 straipsnyje numatyti tikslai. Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas nustatė, kad šiuo metu nuteistasis nedirba, gyvena su sugyventine, kuri laukiasi, turi trejų metų sūnų, vis dėlto negalima sutikti su teismo išvada, kad socialinė integracija savaime suponuoja švelniausios sankcijoje numatytos bausmės taikymą. Prokuroro teigimu, skiriama bausmė turi būti tinkamai individualizuota ir turėti nubaudžiamąjį ir elgesio keitimą skatinantį poveikį, todėl esant teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms, arešto bausmė nuteistajam turės didesnį teigiamą poveikį, nei paskirta išimtinai piniginio pobūdžio pakankamai ženkli bausmė, kuri E. B. nedirbant neproporcingai apsunkins šeimos finansinius įsipareigojimus ir yra pagrindas manyti, kad ji bus mokama būtent iš E. B. gyvenimo draugės gaunamų pajamų arba iš viso nebus vykdoma (nuteistasis jam paskirtų administracinių nuobaudų savalaikiai nėra sumokėjęs). Skyrus nuteistajam arešto bausmę, bus sudaromos sąlygos nustoti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, t. y. iš esmės keisti gyvenimo būdą atsisakant žalingų pomėgių. Šį siekį teisminio nagrinėjimo metu įvardino ir pats nuteistasis, tačiau nurodė, kad jokių savarankiškų veiksmų spręsti narkotinių medžiagų vartojimo problemą nesiėmė, iniciatyvos ieškoti pagalbos nerodė.

4.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybę, kad E. B. nusikalstamas veikas, dėl kurių padarymo pripažintas kaltu skundžiamu nuosprendžiu, padarė ne tik turėdamas neišnykusį teistumą, bet ir žinodamas, kad jo atžvilgiu tuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje jis buvo kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymu ir Šiaulių apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriuje ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-25234-23 jam pareikšti įtarimai padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 189 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, o tai rodo, kad ankstesnis teistumas nuteistajam E. B. auklėjamojo poveikio neturėjo, keisti elgesio nepaskatino.

4.3. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės E. B. savalaikiai nevykdė – ši bausmė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 18 d. nutartimi pakeista į 90 parų arešto bausmę, o tai patvirtina, kad paskirta viena iš švelniausių bausmių nuteistajam teigiamo poveikio neturėjo, keisti elgesio nepaskatino, priešingai, nuteistasis nesilaikė ir pažeidinėjo jam paskirtus įpareigojimus.

4.4. Teismas neįvertino aplinkybės, kad šioje byloje aptariamas nusikalstamas veikas nuteistasis padarė 11 dienų laikotarpiu, t. y. nuteistasis žinodamas, kad jo atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl 2024 m. kovo 4 d. veikos, 2024 m. kovo 15 d. pakartotinai disponavo psichotropine medžiaga.

4.5. Teismas nevertino aplinkybių, kad veikų padarymo metu nuteistasis buvo vedęs, turėjo mažametį sūnų, tuo metu dirbo UAB „M“ direktoriumi, t. y. jo turėta ir turima socialinė integracija, socialiniai ryšiai, darbinė veikla neturėjo pakankamos prevencinės reikšmės daromų nusikalstamų veikų kontekste.

4.6. Teismas neskyrė reikiamo dėmesio bausmių skyrimo principams ir taisyklėms, kurios taikomos skiriant bausmes asmenims, kurie yra recidyvistai (BK 27 straipsnio 1 dalis, 55 straipsnis), t. y. nekreipė dėmesio į aplinkybę, kad pakartotinės tyčinės nusikalstamos veikos negali būti baudžiamos taip pat, kaip padarytos pirmą kartą.

5. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad šiuo atveju BK 75 straipsnio nuostatos netaikytinos, o nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

7. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Valstybinis kaltintojas nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio dalimi, kuria nuteistajam E. B. skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį paskirtomis baudos bausmėmis, teigdamas, kad teismas turėjo jam skirti griežtesnes bausmes – pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – arešto bausmę, o pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – griežtesnę baudą. Taigi, apeliacinės instancijos teismas pasisakys dėl skundžiamo nuosprendžio pagrįstumo bei teisėtumo tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, t. y. spręs, ar pirmosios instancijos teismas byloje nuteistajam E. B. paskyrė teisingas bausmes.

8. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtį nulemia minėtų tikslų visuma ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).

9. Teismas, įvertinęs kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes ir įvertinęs kiekvienos iš jų reikšmę, kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Būtent tokiais kriterijais turi vadovautis teismai, parinkdami bausmės rūšį ir nustatydami jos dydį. BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą. BK 54 straipsnio 2 dalis nustato, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas pirmiausia skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

10. Bausmės skyrimas pirmiausia yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę švelninti ar griežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą nuteistajam E. B. parinko per švelnią bausmės rūšį, tačiau atmeta prokuroro skundo argumentus dėl per švelnios bausmės paskyrimo už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą.

11. BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, šio straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba baudos, arba arešto bausmės. Pirmosios instancijos teismas E. B. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą, paskyrė 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą, o už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrė 30 MGL (1 500 Eur) dydžio baudą. Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, pirmosios instancijos teismas E. B. paskirtas bausmes subendrino visiško bausmių sudėjimo būdu ir paskyrė galutinę subendrintą 90 MGL (4 500 Eur) dydžio baudą. Vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, pirmosios instancijos teismas paskirtą subendrintą 90 MGL (4 500 Eur) dydžio baudą sumažino vienu trečdaliu ir E. B. paskyrė galutinę subendrintą 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.

12. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nepaisant to, jog pirmosios instancijos teismas ir parinko tinkamą bausmės rūšį bei nustatė teisingą jos dydį už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, tačiau ne visai tinkamai ir ne visa apimtimi įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, padarė neteisingą išvadą, jog bausmės tikslai nuteistojo E. B. atžvilgiu bus pasiekti jam už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus šio straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo motyvai dėl bausmės skyrimo itin lakoniški. Antai, teismas atsižvelgė į tai, kad E. B. padarė dvi baigtas tyčines (tiesiogine tyčia) nusikalstamas veikas – vieną susijusią su neteisėtu disponavimu narkotine medžiaga be tikslo platinti, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), ir antrą – baudžiamąjį nusižengimą, į tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė –jis prisipažino padaręs abi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, bei viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas. Taip pat teismas nurodė vertinantis ir E. B. asmenybę – profesinio išsilavinimo, nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, turi sugyventinę, kuri laukiasi vaiko, turi 3 metų sūnų, gyvena su jais, neturi neįgalumo grupės, anksčiau baustas (1 t., b. l. 129-138), teistas. Teismas, apibendrindamas reikšmingas aplinkybes, sprendė, kad nuteistajam tikslinga skirti baudos bausmes, nes jis turi nepilnametį vaiką, kito vaiko šeima laukiasi, nors anksčiau teistas, bet šias nusikalstamas veikas pripažino, gailisi, šiuo metu socialiai integruotas.

13. Taigi, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmių rūšis ir nustatydamas jų dydžius, nurodė vertinantis BK 54 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4, 5 ir 7 punkte numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, tačiau tai padarė iš esmės nepateikdamas detalesnių motyvų, išsamesnės nuteistojo asmenybės vertinimo. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamame nuosprendyje pagrįstai akcentuotos BK 54 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4 punktuose nurodytos aplinkybės, tačiau aiškiai nenurodyta, ar jos nuteistajam vertinamos palankiai, ar nepalankiai. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės nuteistajam E. B. vertintinos nepalankiai. Antai, pasisakant BK 54 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymo kontekste pažymėtina, kad nuteistasis padarė dvi nusikalstamas veikas (baudžiamąjį nusižengimą ir nesunkų nusikaltimą), susijusias su neteisėtu disponavimu narkotine medžiaga be tikslo ją platinti, kurios bendrame baudžiamojo įstatymo kontekste nėra labai pavojingos, tačiau rūšinio tokių veikų pavojingumo aspektu nepripažintinos mažai pavojingomis, todėl negali būti vertinamos palankiai nuteistajam, nes pats veikų padarymas yra priešingas teisei. Tai, kad nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos baigtos, tyčinės ir padarytos tiesiogine tyčia, vertinant BK 54 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktų prasme, taip pat vertintina nuteistajam labiau nepalankiai, kadangi tyčinė kaltė svarbi sprendžiant apie veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę ir apibūdina tiek veiką, tiek kaltininką kaip labiau pavojingus.

14. BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto prasme vertinant kaltininko asmenybę ir jos pavojingumą, pažymėtina, jog šis vertinimas apima iš esmės tris laikotarpius, t. y. turi būti vertinami duomenys, apibūdinantys kaltininką iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-494/2006, 2K–7–2/2007). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, lakoniškai pažymėdamas, kad E. B. anksčiau teistas, tačiau akcentuodamas, kad tikslingesnė bausmė už abi nusikalstamas veikas bus bauda, kadangi jis turi nepilnametį vaiką, kito vaiko šeima laukiasi, nusikalstamas veikas pripažino, gailisi, šiuo metu socialiai integruotas, praktiškai esminę reikšmę suteikė nuteistojo asmenybę apibūdinančioms aplinkybėms, matomoms bylos nagrinėjimo metu, t. y. po nusikalstamų veikų padarymo, kas, beje, šios bylos kontekste taip pat kelia abejonių. Pirmiausia pažymėtina, kad tokios aplinkybės iš esmės pagrįstos tik paties nuteistojo aiškinimais, tačiau jos nesutrukdė nuteistajam vengti kitoje byloje priimto apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo, jis slapstėsi, todėl pagrindo kalbėti apie glaudžius socialinius ryšius ar pozityvią socialinę integraciją nėra. Be šių aplinkybių, pirmosios instancijos teismas iš esmės neįvertino nuteistojo E. B. asmenybės ir jos pavojingumo iki nusikalstamos veikos padarymo ir jos darymo metu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nepaisant to, jog nuteistasis E. B. iki šioje byloje nagrinėtos nusikalstamos veikos už analogiško pobūdžio veikas anksčiau nėra teistas, tačiau jis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu teistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, o nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu ankstesnis jo teistumas nebuvo išnykęs. Ši aplinkybė reikšmingai neigiamai apibūdina nuteistojo E. B. asmenybę. Maža to, iš bylos medžiagos matyti, kad iki šioje byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo 2024 m. kovo 4 d. ir 2024 m. kovo 15 d. E. B. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje kitoje baudžiamojoje byloje buvo kaltinamas 2023 m. liepos 11 d. padaręs BK 259 straipsnio 1 dalyje, 264 straipsnio 1 dalyje ir 258 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu, kuris iš dalies pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 21 d. nuosprendžiu. Taigi, nors dėl pastarųjų nusikalstamų veikų naujų nusikalstamų veikų padarymo metu dar nebuvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tačiau pastaroji aplinkybė rodo gana didelį nuteistojo E. B. asmenybės pavojingumą, kadangi jis elgėsi priešingai teisei net ir suvokdamas jam gresiančią atsakomybę už kitus nusikaltimus. Pastebėtina, kad net ir šioje byloje nagrinėtas nusikalstamas veikas jis padarė vos 11 dienų skirtumu, t. y. po to, kai 2024 m. kovo 4 d. pas jį buvo rasta psichotropinė medžiaga, jis 2024 m. kovo 15 d. vėl laikė psichotropinę medžiagą. Vertinant nuteistojo E. B. asmenybę po nusikalstamos veikos padarymo, neigiama prasme pakankamai informatyvus ir faktas, jog iš prokuroro pateiktų apeliacinės instancijos teismui dokumentų matyti, kad nuteistasis nesilaikė jam paskirtų kardomųjų priemonių, iš esmės vengė ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kadangi buvo paskelbta jo paieška. Visos pirmiau aptartos aplinkybės apibūdina nuteistąjį E. B. kaip pavojingą asmenybę, kuriai paskyrus baudos bausmę už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, nebus pasiekti bausmės tikslai. Tokio vertinimo nekeičia ir apeliacinės instancijos teisme atlikus dalinį įrodymų tyrimą nuteistojo duoti paaiškinimai, kad jis baudą turės galimybę sumokėti, nes jam pinigų paskolins tėvas. Viena vertus, tai tik deklaratyvūs teiginiai, nes nepateikta jokių tai patvirtinančių dokumentų. Antra vertus, iš Antstolių informacinės sistemos duomenų matyti gausybė E. B. atžvilgiu vykdomų iki šiol neįvykdytų vykdomųjų bylų reikšmingomis sumomis, kas apskritai kelia abejonių jo nuoširdžiu ketinimu skolintis pinigų iš tėvo ir vykdyti paskirtas baudas.

15. Bendrame bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punktas įpareigoja teismą skiriant bausmę atsižvelgti ir į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga atsižvelgti ne tik į tai, ar nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bet ir įvertinti kiekvienos aplinkybės reikšmę. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta viena BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – E. B. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi, bei viena BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė recidyvistas. Vis dėlto, vertinant kiekvienos iš šių aplinkybių reikšmę, bylos aplinkybių kontekste atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte – E. B. prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis – šiuo atveju mažiau reikšmingas, kadangi psichotropinė medžiaga abiem atvejais rasta jo asmens kratos metu, t. y. iš esmės jo prisipažinimas yra nulemtas akivaizdžių įrodymų. Tuo tarpu dėl šio nuosprendžio 14 punkte aptartų aplinkybių, besikartojančio nusikalstamo elgesio, skiriant bausmę didesnę reikšmę šiuo atveju turi būtent E. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte – veiką padarė recidyvistas.

16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmiau paminėtos aplinkybės, vertinant jas visumoje su kitomis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytomis aplinkybėmis, nesudaro pagrindo nuteistajam E. B. parinkti švelniausias bausmių rūšis už padarytas nusikalstamas veikas, kadangi tam pagrindo nesudaro nei nuteistojo asmenybės pavojingumo vertinimas, nei jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių reikšmė. Taigi, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, parinkdamas ne švelniausią bausmės rūšį – baudą už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą bei nustatydamas 30 MGL (1500 Eur) dydį, kuris dvigubai didesnis nei minimalus už baudžiamąjį nusižengimą skirtinos šios bausmės rūšies dydis, baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė, ją griežtinti BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytose ribose teisėjų kolegija neturi pagrindo, kadangi tiek teismo skirta, tiek prokuroro prašoma skirti bauda yra gana artimos minimaliam šios bausmės rūšies dydžiui, todėl griežtinimas iš esmės būtų formalus. Vis dėlto, parinkdamas švelniausią bausmės, skirtinos už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, rūšį, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pirmiau aptartas aplinkybes, todėl šioje dalyje nuosprendis keistinas ir nuteistajam E. B. skirtina arešto bausmė, jos rūšį nustatant viršijantį šios bausmės rūšies vidurkį – 60 parų arešto.

Dėl nuteistajam E. B. paskirtų bausmių bendrinimo

17. Apeliaciniu skundu prokuroras prašo paskyrus nuteistajam E. B. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį arešto bausmę ir pagal BK 259 straipsnio 2 dalį sugriežtinus baudos bausmę, šias bausmes subendrinti vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis visiško sudėjimo būdu ir skirti galutinę bausmę, taip pat vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu bei vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo metu išbūtą laiką 2024 m. kovo 4 d. ir nuo 2024 m. kovo 15 d. iki 2024 m. kovo 16 d. Šie apeliacinio skundo prašymai tenkinami.

18. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į šio nuosprendžio 13-16 punktuose aptartas nuteistajam E. B. labiau nepalankiai vertintinas aplinkybes, sprendžia, kad šiuo atveju taikytinas visiško bausmių sudėjimo būdas, todėl vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis šiuo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį skiriama 60 parų arešto bausmė bendrintina su skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskirta 30 MGL (1 500 Eur) dydžio bauda ir nuteistajam E. B. skirtina subendrinta bausmė –60 parų areštas ir 30 MGL (1 500 Eur) dydžio bauda.

19. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir nuteistajam E. B. skirtina 40 parų arešto bausmė ir 20 MGL (1 000 Eur) dydžio bauda.

20. Pagal BK 66 straipsnio 1 dalį, teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Dėl BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos E. B. buvo laikinai sulaikytas laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 4 d. 20.45 val. iki 2024 m. kovo 5 d. 15.36 val. (1 t., b. l. 151-154, 169), todėl vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, BPK 140 straipsnio 13 dalimi, šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (viena diena) įskaitytinas į jam skirtiną arešto bausmę, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai. Tuo tarpu dėl BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos E. B. buvo laikinai sulaikytas laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 15 d. 21.10 val. iki 2024 m. kovo 16 d. 11.07 val. (1 t., b. l. 171-172; 186), todėl vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, BPK 140 straipsnio 13 dalimi, šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (viena diena) įskaitytinas į jam skirtiną baudos bausmę, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžių baudai.

21. Teisėjų kolegija sprendžia, kad prašymas vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti E. B. galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo ir 30 MGL (1 500 Eur) dydžio baudą bei vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, nespręstinas.

22. Pažymėtina, kad BPK 320 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pabloginti, be kita ko, nuteistojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo padėtis negali būti pabloginama daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, valstybinis kaltintojas apeliaciniu skundu prašė sugriežtinus nuteistajam paskirtas bausmes jas subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme bei atidėti paskirtos subendrintos bausmės vykdymą BK 75 straipsnyje nustatyta tvarka, paskiriant nuteistajam įpareigojimus. Apeliacinės instancijos teismo procese paaiškėjo, kad nuteistojo E. B. atžvilgiu yra priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 24 d. nuosprendis, kuris įsiteisėjo 2024 m. spalio 21 d., Vilniaus apygardos teismui 2024 m. spalio 21 d. nuosprendžiu pakeitus pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Pastaruoju nuosprendžiu nuteistajam E. B. taip pat paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė, kurią nuteistasis šiuo metu atlieka realiai. Pažymėtina, kad valstybinis kaltintojas apeliaciniame skunde prašymo subendrinti nagrinėjamoje byloje paskirtą bausmę ir su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 21 d. nuosprendžiu, paskirta laisvės atėmimo bausme nepateikė. Atitinkamai apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas skirtingais nuosprendžiais paskirtų bausmių bendrinimo klausimą ir paskirdamas realią laisvės atėmimo bausmę, kai valstybinis kaltintojas apeliaciniu skundu prašė atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, o vienu iš nuosprendžiu nuteistajam laisvės atėmimo bausmės vykdymas nebuvo atidėtas, iš esmės pablogintų nuteistojo padėtį labiau, nei to prašoma prokuroro apeliaciniame skunde. Todėl šis klausimas apeliaciniame procese nespręstinas, jį BPK 347 straipsnyje nustatyta tvarka turės išspręsti vėliausią nuosprendį priėmęs pirmosios instancijos teismas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Sandros Čaplikaitės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 2 d. nuosprendžio dalį dėl bausmių skyrimo ir jų bendrinimo bei laikinojo sulaikymo laiko įskaitymo į paskirtas bausmes pakeisti:

E. B. (E. B.) už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti 60 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskirtą 60 parų arešto bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskirta 30 MGL (1 500 Eur) dydžio bauda ir nuteistajam E. B. paskirti subendrintą bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų areštą ir 30 MGL (1 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nuteistajam E. B. paskirti bausmę – 40 (keturiasdešimt) parų areštą ir 20 MGL (1 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi į E. B. paskirtą arešto bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą vieną dieną laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 4 d. 20.45 val. iki 2024 m. kovo 5d. 15.36 val. (vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai), o į E. B. paskirtą baudos bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą vieną dieną laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 15 d. 21.10 val. iki 2024 m. kovo 16 d. (vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžių baudai) ir laikyti E. B. nubaustu 39 (trisdešimt devynių) parų arešto bausme ir 18 MGL (900 Eur) dydžio bauda.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 2 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai Marijus KursevičiusDarius PrankaUgnius Trumpulis