- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-21
- Bylos Nr.
- eI-3040-283/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00749-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjas
- Dalytė Zlatkuvienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras
- Atsakovas
- E. S.
- Advokatai
- Giedrius Gvildys
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro patikslintą prašymą atsakovei E. S. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
uždaroji akcinė bendrovė Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – Panevėžio RATC) 2020 m. gruodžio 30 d. kreipėsi į administracinį teismą prašymu iš atsakovo V. S. (toliau – ir V. S.) priteisti 129,37 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – vietinė rinkliava), apskaičiuotos už 2017 m. spalio 1 d. – 2020 m. lapkričio 30 d. laikotarpį, ir 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, kad V. S. (duomenys neskelbtini) mirė, Biržų rajono 2-asis notaro biuras pranešė, kad po V. S. mirties (duomenys neskelbtini), šiame notaro biure 2021 m. balandžio 19 d. yra užvesta paveldėjimo byla pagal mirusiojo dukters E. S. pareiškimą.
Šalies argumentai
Panevėžio RATC 2021 m. gegužės 6 d. pateikė patikslintą prašymą, kuriuo prašo palikėjo V. S. nesumokėtą 129,37 Eur vietinę rinkliavą ir 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidas priteisti iš V. S. turto paveldėtojos atsakovės E. S. (toliau – ir atsakovė, ir E. S.).
Pareiškėja nurodė, kad Biržų rajono savivaldybės taryba (toliau – Taryba) 2017 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. T-148 patvirtino Biržų rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai). V. S. vietinė rinkliava apskaičiuota, vadovaujantis Nuostatų 35 punktu, kaip nekilnojamojo turto objekto, esančio Biržų rajono savivaldybės teritorijoje, savininkui. Atsakovui buvo siųsti vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimai bei įspėjimas dėl vietinės rinkliavos skolos sumokėjimo, tačiau atsakovas į raginimą nereagavo ir vietinės rinkliavos nemokėjo.
E. S. atsiliepimo į prašymą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkinamas.
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl vietinės rinkliavos skolos priteisimo iš palikėjo teisių ir pareigų perėmėjos E. S..
Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktą, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Atliekų tvarkymo įstatymas) 25 straipsnį, komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas (toliau – Rinkliavų įstatymas) numato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (11 straipsnio 1 dalies 8 punktas), suteikia savivaldybės tarybai teisę savo sprendimu nustatyti vietinę rinkliavą ir tvirtinti vietinės rinkliavos nuostatus (12 straipsnio 1-2 punktai).
Taryba 2017 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo Nr. T-148 1.2 punktu patvirtino Biržų rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus, reglamentuojančius vietinės rinkliavos mokėtojų registro sudarymą, vietinės rinkliavos apskaičiavimą, vietinės rinkliavos surinkimą iš atliekų turėtojų, išieškojimą, apskaitą ir administravimą. Vietinės rinkliavos sumokėjimo, permokų grąžinimo ir skolų išieškojimo administravimas pavestas vykdyti komunalinių atliekų tvarkymo administratoriui, kuriuo paskirtas Panevėžio RATC (Nuostatų 5.7, 5.13 punktai).
Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 12 straipsnio 1 ir 2 punktai, 16 straipsnio 2 dalis). Vietinė rinkliava ir iš jos kylantys teisiniai santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas, vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, todėl pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose (žr., pvz.,, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1984-502/2020; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 ir kt.).
Pareiškėja pareigą mokėti vietinę rinkliavą grindė Nuostatų 5.4 punktu, numatančiu, kad vietinę rinkliavą turi mokėti komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamu turtu (išskyrus žemės sklypus) Biržų rajono savivaldybės teritorijoje, privalantys mokėti vietinę rinkliavą. Pagal Nuostatų 6 punktą, vietinę rinkliavą privalo mokėti visi fiziniai asmenys, gyvenantys arba kitu pagrindu teisėtai valdantys nekilnojamojo turto objektus savivaldybės teritorijoje, ir visi juridiniai ir fiziniai asmenys, vykdantys ūkinę ir kitokią veiklą savivaldybės teritorijoje. Vietinės rinkliavos dydžius, susidedančius iš dviejų dedamųjų – pastoviosios ir kintamosios, tvirtina Taryba, vietinės rinkliavos dydžiai pateikti Nuostatų 1 priede (Nuostatų 22.1, 22.2, 34 punktai).
Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2020 m. gruodžio 3 d. išrašo duomenimis, nuosavybės teisės į nekilnojamojo turto objektą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), registruota V. S. vardu. Gyventojų registro išrašo duomenimis, V. S. (duomenys neskelbtini) mirė. Biržų rajono 2-ojo notarų biuro notarės J. P. 2021 m. balandžio 19 d. pažymos Nr. S-56 duomenimis, po V. S. mirties palikimą priėmė įpėdinė – mirusiojo dukra E. S.. Taigi, E. S., priėmusi palikimą, tapo nekilnojamojo turto savininke ir mirusiojo V. S. prievolių, atsiradusių iki palikėjo mirties, perėmėja.
Rinkliavų įstatymas ir Nuostatai nereglamentuoja teisinių santykių, susijusių su mirusio fizinio asmens vietinės rinkliavos prievolių vykdymu (išieškojimu). Todėl šiuo klausimu pirmiausia yra taikytinas panašius santykius reglamentuojantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (Lietuvos respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 7 dalis). Pagal šio įstatymo 92 straipsnį, mirusio fizinio asmens mokestinę nepriemoką privalo padengti šio asmens turto paveldėtojai Civilinio kodekso nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2488-602/2016).
Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Teisių perėjimo universalumas, be kita ko, reiškia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas; įpėdinis negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo; jis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013). Tai, be kita ko, reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas įpėdiniui, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Tačiau prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės, tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).
Kreditoriaus reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką reglamentuojančio CK 5.63 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad palikėjo kreditoriai (nagrinėjamu atveju – pareiškėja) turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Pagal CK 5.63 straipsnio 4 dalį kreditoriui, praleidusiam trijų mėnesių terminą reikalavimams palikėjo įpėdiniams pareikšti, teismas gali pratęsti šį terminą, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos, yra skirtas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad įpėdiniai, prieš priimdami palikimą, turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Taigi vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai. Kartu minėtu teisiniu reglamentavimu sudaromos prielaidos civilinių santykių stabilumui, kad palikimą priėmusiems įpėdiniams nebūtų pareikšta papildomų kreditorių reikalavimų, apie kuriuos įpėdiniai, spręsdami dėl palikimo priėmimo, nežinojo ir dėl kurių galėtų iš esmės pasikeisti palikimą priėmusių įpėdinių turtiniai santykiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje išvardytų palikėjo kreditorių pretenzijų pareiškimo būdų išaiškino, kad vien pažodinis (gramatinis) šių būdų aiškinimas ne visada atitiktų pirmiau įvardytą termino kreditorių reikalavimams pareikšti paskirtį, nesudarytų sąlygų kreditoriams efektyviai išviešinti savo turtinių pretenzijų, kad jos taptų žinomos pretenduojantiems į palikimą įpėdiniams, o šiems – galimybių sužinoti apie palikėjo kreditorių reikalavimus ir apsispręsti dėl palikimo priėmimo, turint visą reikšmingą tokiam sprendimui priimti informaciją. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Teismų praktikoje pripažįstama, kad greta nurodytoje teisės normoje įtvirtintų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013), taip pat kad šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikomas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016, 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-378/2019 ir kt.).
Bylos duomenimis, pareiškėjai 2020 m. gruodžio 30 d. pateikus teismui prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos skolos priteisimo iš V. S., V. S. (duomenys neskelbtini) mirė. Teismas sprendžia, kad pareiškėja pareikšdama prašymą dėl vietinės rinkliavos skolos priteisimo iš V. S. pareiškė ieškinį (prašymą) dėl paveldimo turto ir tokiu būdu išviešino palikėjo skolines pareigas pareiškėjai vienu iš CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytų būdų. Teismo vertinimu, pareiškėja Panevėžio RATC, tinkamai informavo palikėjo įpėdinę E. S. apie galiojantį kreditorinį reikalavimą, pareikšdama prašymą šioje byloje.
Pažyma apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą ir vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjimo pranešimai patvirtina, kad palikėjas V. S. nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. privalėjo sumokėti 129,37 Eur vietinės rinkliavos, tačiau vietinės rinkliavos sumos nesumokėjo. Nagrinėjant bylą nenustatyta duomenų, patvirtinančių, kad V. S. ginčo laikotarpiu teisės aktų nustatyta tvarka būtų kreipęsis dėl atleidimo nuo kintamosios vietinės rinkliavos dedamosios mokėjimo ir būtų atleistas nuo rinkliavos mokėjimo ir kad ginčo laikotarpiu atliekos nebuvo sukuriamos ir jos nebuvo šalinamos per Biržų rajono savivaldyje veikiančią atliekų tvarkymo sistemą. Atsižvelgus į Nuostatų 1 priede „Vietinės rinkliavos dydžiai“ individualiems gyvenamiesiems namams, nustatytus vietinės rinkliavos pastoviosios ir kintamosios dalių parametrus ir rinkliavos dydžius metams, nekilnojamojo turto objekto plotą, ir jame savo gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų skaičių bei deklaravimo laikotarpius, Nuostatų 22.1, 22.2 ir 26 punktus, nėra pagrindo abejoti pareiškėjos apskaičiuotu vietinės rinkliavos dydžiu.
Remiantis taikomu teisiniu vietinės rinkliavos reglamentavimu ir byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, daroma išvada, kad Panevėžio RATC prašymas priteisti iš atsakovės E. S. 129,37 Eur palikėjo nesumokėtos vietinės rinkliavos yra pagrįstas ir tenkinamas.
Pareiškėja prašė iš atsakovės priteisti 15,00 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.
Bylos duomenimis, teisines paslaugas Panevėžio RATC teikė advokatas Giedrius Gvildys.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008 yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjektas, veikdamas specifinėje srityje, privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eA-3910-662/2020, 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018; 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018).
Ginčas dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, dėl kurio pareiškėja buvo priversta prašymu kreiptis į teismą, nelaikomas kaip išskirtinis, dėl šių ginčų yra suformuota plati jurisprudencija, rengiant prašymą, buvo keičiama tik proceso šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Teismo vertinimu, prašymui dėl vietinės rinkliavos priteisimo parengti naudojimasis profesinėmis advokato paslaugomis yra susijęs su perteklinėmis išlaidomis, tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir naudojantis Panevėžio RATC žmogiškaisiais ištekliais. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išsakyta pozicija, jog viešojo administravimo subjektas, veikdamas specifinėje srityje, privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, teismas vertina, kad pareiškėja Panevėžio RATC prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo turėjo galimybę parengti savo vidinio administravimo pajėgumais. Nagrinėjamo ginčo atveju nauja teisinė problematika nebuvo keliama, byla nebuvo sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčą reglamentuojančių teisės normų taikymo. Teismas sprendžia, kad prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus.
Remiantis tuo, kas nurodyta, Panevėžio RATC prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 41, 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
prašymą tenkinti.
Uždarajai akcinei bendrovei Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centrui priteisti iš E. S. 129,37 Eur (vieną šimtą dvidešimt devynis eurus ir 37 euro centus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos už 2017 m. spalio 1 d. – 2020 m. lapkričio 30 d. laikotarpį.
Uždarosios akcinės bendrovės Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.