- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-01-03
- Bylos Nr.
- e2-937-600/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01430-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Kasimovienė
- Ieškovas
- E. T.
- Atsakovas
- A. S., R. S.
- Advokatai
- Gediminas Lukaševičius
nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. T. ieškinį atsakovams A. S. ir R. S. dėl avanso grąžinimo, netesybų, delspinigių ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.
1. Ieškovas, patikslinęs reikalavimus, prašo priteisti iš atsakovų solidariai 1000 Eur negrąžinto avanso, 1000 Eur baudinių netesybų, 98 Eur delspinigių ir 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas.
1.1 Nurodo, kad 2022 m. vasario 14 d. su atsakovais ieškovas sudarė preliminarią buvo pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią joje numatytomis sąlygomis ir terminais atsakovai įsipareigojo parduoti ieškovui butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), su rūsiu, o ieškovas įsipareigojo šį turtą nupirkti. Ieškovas, vykdydamas savo įsipareigojimus bei patvirtindamas savo ketinimą pirkti turtą, 2022 m. vasario 14 d. pervedė 1000,00 Eur dydžio avansą, kuris turėjo būti įskaitytas į bendrą ieškovo mokėtiną turto pirkimo – pardavimo kainą. Šalių susitarimu, pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta ne vėliau kaip iki 2022 m. balandžio 30 d.
1.2 Sudarius preliminarią sutartį atsakovai atskleidė ieškovui faktą, kad rūsys, kuris nurodytas preliminariojoje sutartyje (sutarties 1.1. punktas), atsakovams nuosavybės teise iš tiesų nepriklauso ir nėra įrašytas į VĮ Registrų centro išrašą, o atsakovai juo naudojasi be registracijos dokumentų, todėl atskleidę šį faktą ieškovui, pasiūlė jam perimti turtą be jokių registracijos dokumentų. Ieškovas pažymi, kad apie faktą, jog rūsys atsakovams nuosavybės teise nepriklauso, ieškovas nebuvo informuotas nei turto apžiūros metu, nei pasirašant preliminarią sutartį. Tuo tarpui aplinkybė, kad butas yra parduodamas su rūsiu, buvo nurodyta ir turto pardavimo skelbime, ir tai nurodė nekilnojamojo turto brokerė N. P., kuri pagal tarpininkavimo sutartį atstovavo atsakovus turto pardavimo procese ir buvo pagrindinis kontaktinis asmuo bendraujant turto pardavimo klausimais.
1.3 Paaiškėjus aplinkybei, kad prieš pasirašant preliminariąją sutartį ieškovui buvo pateikta klaidinga informacija apie turto nuosavybės teises, ieškovas kreipėsi į brokerę, bandė paaiškinti situaciją, kad rūsio, kaip buto priklausinio, nuosavybės teisė yra esminė sąlyga pagrindinei turto pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti ir kad buvo atsakovų apgautas jam nepateikus visos informacijos dar iki preliminariosios sutarties sudarymo, juolab, kad ir pasirašydami preliminariąją sutartį atsakovai aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtino, kad turtas (tiek butas, tiek rūsys) jiems priklauso nuosavybės teise ir nėra jokių kitų turto naudojimo/disponavimo suvaržymų.
1.4 Ieškovas ne vieną kartą bendravo su brokere telefonu ir bandė surasti bendrą sprendimą šiai situacijai spręsti, tačiau nei brokerė, nei patys atsakovai neparodė jokio noro išspręsti susidariusią situaciją taikiai. Be to, atsakovai nebandė ištaisyti klaidingai preliminariojoje sutartyje pateiktų patvirtinimų dėl turto nuosavybės teisių, nesiėmė jokių priemonių siekdami įteisinti rūsio nuosavybės teises, taip ir neįvykdydami preliminariosios sutarties 4.1. punkte numatytą pareigą savo sąskaita pašalinti turto naudojimo/disponavimo suvaržymus iki pagrindinės turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo dienos.
1.5 2022 m. kovo 10 d. ieškovas atsakovų brokerei išsiuntė pretenziją siūlydamas situaciją išspręsti draugiškai, t. y. pasiūlė atsakovams grąžinti sumokėtą 1000,00 Eur avansą iki 2022 m. balandžio 11 d., tačiau 2022 m. kovo 15 d. gavęs brokerės atsakymą, kuriuo nors ir neginčijama aplinkybė dėl ieškovo suklaidinimo dėl rūsio, tačiau grąžinti avansą buvo atsisakyta, paaiškinant, kad pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu rūsys būtų ieškovui perleistas disponuoti neturint į jį nuosavybės teisių.
1.6 Atkreipė dėmesį, kad brokerės atsakyme nurodyti teiginiai dėl ieškovo finansinės padėties yra niekuo nepagrįsti, be to, klaidingai nuodyti preliminariosios sutarties nutraukimo pagrindai ir visiškai neminimas faktas apie tai, kad atsakovai nuslėpė reikšmingas faktines aplinkybes dėl rūsio nuosavybės teisių ir neturi galimybių šių trūkumų ištaisyti. Tokie brokerės veiksmai leidžia manyti, kad siunčiant ieškovui pasirašyti dokumentą, kuriuo jis prisiimtų kaltę dėl preliminariosios sutarties nutraukimo, buvo tikslingai tikimasi, kad ieškovas neturintis daug patirties nekilnojamojo turto sandoriuose, pasirašys atsiųstą dokumentą, taip atsakovams išvengiant pareigos grąžinti ieškovui jo sumokėtą avansą.
Motyvuojamoji dalis
1.7 Atsižvelgiant į tai, kad terminas pagrindinei turto pirkimo – pardavimo sutarčiai sudaryti suėjo 2022 m. balandžio 30 d., o atsakovai nustatytu terminu nepašalino rūsio nuosavybės teisių trūkumų, nesusisiekė su ieškovu, laikytina, kad atsakovai pažeidė preliminariosios sutarties 2.1. punktą, todėl preliminariosios Sutarties 6.2. pagrindu privalo ieškovui grąžinti jo sumokėtą 1000,00 Eur avansą bei sumokėti 1000,00 Eur dydžio netesybų sumą, viso 2000,00 Eur.
1.8 Atsakovams pažeidus preliminariosios sutarties 4.1. punkte numatytas pareigas ir turint informaciją iš ieškovo, kad pastarasis sutiks sudaryti pagrindinę turto pirkimo – pardavimo sutartį tuo atveju, jeigu kartu su perkamu butu jam pereis ir nuosavybės teisė į rūsį, ieškovas turi pagrįstą teisę susigrąžinti sumokėtą 1000,00 Eur avansą, kadangi šioje situacijoje konstatuotina atsakovų kaltė, t. y. atsakovai neįvykdė preliminariosios sutarties 4.1. punkte numatytų įsipareigojimų, tai reiškia, kad pagrindinė turto pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovų vengimo sudaryti pagrindinę sutartį, dėl ko ieškovo teisė susigrąžinti sumokėtą avansą negali būti apribota.
1.9 Įvertinęs susiklosčiusią situaciją ieškovas, vadovaudamasis civilinio kodekso (toliau – CK) 6.165 straipsnio 4 dalimi, numatančia, kad jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius, prašo priteisti solidariai iš atsakovų šalių sutartus minimalius ieškovo nuostolius, t. y. 1000,00 Eur suma (baudinių netesybų).
1.10 Ieškovas prašo priteisti 98,00 Eur dydžio delspinigius, apskaičiuotus nuo 1000 Eur sumos už laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 3 d. iki 2022 m. birželio 21 d., skaičiuojant po 0,2 procento už kiekvieną pavėluotą dieną.
2. Atsakovai pateiktame atsiliepime prašo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
2.1 Nurodo, kad ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės. 2022 m. vasario 14 d. pasirašant preliminarią turto pirkimo-pardavimo sutartį dalyvavo abu atsakovai, ieškovas sus sutuoktine bei pardavėjus atstovaujanti nekilnojamojo turto (toliau – NT) brokerė N. P.. Susitikimo metu pardavėjai pirkėjams paaiškino, jog jie naudojasi 2 rūsiais. Vieną iš jų atiduos kartu su parduodamu butu, kas ir buvo užrašyta parduodamo buto skelbime, antrąjį, esant norui, perleis už simbolinę kainą. Pirkėjas akcentavo, jog svarbiausia yra butas, o rūsio įsigijimas nėra būtinybė. Buvo sutarta, jog pirkėjas (ieškovas) per parą perves 1000 Eur į pardavėjo sąskaitą. 2022 m. vasario 14 d. pirkėjai buvo supažindinti su visomis buto pirkimo sąlygomis ir turėjo laiko nuspręsti, ar pirks parduodamą butą. Ieškovui prieš pasirašant preliminariąją sutartį buvo žodžiu paaiškinta, kad rūsys teisiškai nėra įregistruotas ir kad visi namo, kuriame yra parduodamas butas gyventojai naudojasi rūsiais, kurie teisiškai nėra įregistruoti. Į tai ieškovas atsakė, kad jam nereikalingas rūsys, todėl jam visai nesvarbu, ar jis teisiškai įregistruotas, ar jis apskritai yra, ar ne. 2022 m. vasario 15 d. pardavėjai gavo avansą, todėl manė, jog butas bus perkamas. Preliminarios sutarties pasirašymo metu pirkėjas pareiškė, jog neturi pakankamai lėšų pirkti butui, todėl kreipsis į atstovą banke dėl paskolos. 2022 m. vasario 23 d. pirkėjui (ieškovui) galimai nesuteikus paskolos buto pirkimui jis pareiškė, jog buto nepirks nenurodęs esminės priežasties ir pareikalavo grąžinti jo sumokėtą avansą - 1000 Eur.
2.2 Atsakovų vertinimu, ieškovas preliminarią sutartį pasirašė aiškiai žinodamas aplinkybes apie rūsio teisinį statusą, todėl ieškinyje šio fakto nežinojimu grindžiamas reikalavimas gražinti avansu sumokėtą 1000 Eur sumą, o taip pat priteisti 1000 Eur baudą ir procesines palūkanas nepagrįsti.
2.3 Aplinkybę, kad butas buvo parduodamas be rūsio, atsakovai įrodinėja preliminarios sutarties 3.1. punktu, kuriame nurodyta, kad parduodamas turtas yra butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Apie jokį rūsį šiose sąlygose nepaminėta.
2.4 Dėl sutarties 1.2 punkte paminėto rūsio, Nekilnojamojo turto agentūros brokerė N. P., rengdama preliminarią sutartį, kaip ji pati teigia, iš inercijos ir pasinaudodama anksčiau rengtu sutarties šablonu paliko įrašytą rūsį, tačiau kaip matyti, net ir sutarties dalyke nenurodyti jokie rūsio kaip nekilnojamojo turto papildinio registro duomenys, ploto kvadratūra ir pan. Kitaip tariant, aplinkybę, kad preliminarios sutarties tekste tėra techninė klaida, patvirtina ir tai, kad sutartyje minimas rūsys neidentifikuotas, t. y. nenurodytas nei jo unikalus ar kadastrinis numeris, nei kvadratūra.
2.5 Nurodė, kad ieškovas prieš pasirašant preliminariąją sutartį buvo supažindintas su išrašu iš Registrų centro apie parduodamą nekilnojamąjį turtą, iš kurio buvo aiškiai matyti parduodamo nekilnojamojo turto aprašas bei priklausiniai.
2.6 Ieškovo nurodytas aplinkybes dėl siekio susitarti draugiškai (grąžinti avansą arba įsiteisinti rūsį) nesutinka, nes atsakovų žiniomis, pagrindinė priežastis dėl atsisakymo pirkti butą buvo ta, kad ieškovas nesugebėjo gauti kredito aptariamam nekilnojamam turtui įsigyti (kuomet nekilnojamojo turto vertintojai preliminariai paskaičiavę brokerei pranešė, kad buto vertė galės siekti tik apie 80 000 Eur, apie tai ji pranešė ieškovui ir jis paprašė laiko pagalvoti, nes suabejojo, ar galės butą įsigyti, kol galiausiai pasakė, kad nepirks buto ir paprašė grąžinti avansą; brokerei teko atšaukti visus užsakytus turto vertinimo išvadų ruošimo darbus. Todėl ieškovui atsisakius pirkti, atsakovai atsisakė grąžinti avansą.
2.7 Ieškovas pateikiamoje pretenzijoje iš atsakovų reikalaudamas įteisinti rūsio statusą tam, kad neva sudaryti turto pirkimo pardavimo sutartį, aiškiai žinojo, kad to padaryti per protingą terminą nebus įmanoma, kadangi jam buvo paaiškinta, jog tuo klausimu jau buvo kalbėta su namą administruojančios įmonės - UAB „Naujininkų ūkis“ vadybininke, kuri patvirtino, kad šis namas neturi nei vieno įregistruoto rūsio, visi savo rūsiais naudojasi pagal susitarimą, apie kurį visi žino, nes rūsiai rakinami, ant rūsių-sandėliukų užrašyti butų numeriai ir niekam nekyla klausimų, kuris kam priklauso, nes tokia tvarka name nuo pat namo pastatymo. Jei būtų galimybė jį įsigijus įregistruoti, atsakovai taip ir būtų padarę.
2.8 Nesutinka su ieškovo teiginiu, kad buvo apgautas atsakovų jam nepateikus visos informacijos dar iki preliminariosios sutarties sudarymo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant klausimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kaip sudaryto dėl apgaulės, turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus, dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais. Ginčuose dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl suklydimo, apgaulės ir atitinkamų teisinių padarinių taikymo galioja bendrosios įrodinėjimo taisyklės, pagal kurias pareiga įrodyti apgaulę dėl sandorio tenka šaliai, kuri šia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje.
2.9 Pabrėžtina, kad, ieškovas preliminariosios sutarties sudarymo metu suprato preliminariosios sutarties esmę, t. y. tai, kad jis įsipareigoja ateityje nupirkti aptariamą turtą, abi šalys suprato, dėl kokio objekto pardavimo ateityje susitarta, t. y. dėl buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bendro ploto – 45.70 kv. m.). Abiejų šalių valia buvo vienoda, tačiau ginčo preliminarioje sutartyje kartu su šiuo butu buvo įrašytas neidentifikuotas rūsys, nors parduodamas butas tokio oficialiai įregistruoto papildinio neturi. Preliminarioje sutartyje padaryta klaida yra techninio pobūdžio ir sandoris negali būti vertinamas kaip sudarytas dėl esminio suklydimo ar apgaulės. Padaryta klaida nesukelia šalims jokių teisinių pasekmių ar neigiamų padarinių. Šalys negalėtų parduoti ir nusipirkti neegzistuojantį objektą. Ieškovas ieškiniu nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, kurie leistų spręsti, kad dar sandorio sudarymo metu atsakovai elgėsi nesąžiningai, ir siekdami parduoti turtą, sąmoningai klaidino ieškovą dėl tam tikrų sudaromo sandorio sąlygų.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad ginčo butą apžiūrėjo du kartus – pirmą kartą tik su brokere, o antrą pasirašė sutartį su savininkais (atsakovais) dalyvaujant brokerei ir jo sutuoktinei. Apie rūsius savininkai pradėjo kalbėti tik po to, kai jie pasirašė sutartį ir ruošėsi išeiti – tada savininkas paaiškino, kad turi du rūsius, bet jie nėra įteisinti jo vardu. Kilus abejonėms dėl rūsio buvo atnešti dokumentai ir tada paaiškėjo, kad rūsio dokumentuose nėra. Brokerė perklausė, ar pirks butą, jie pasakė, kad taip, tik paprašė susitvarkyti rūsio dokumentus. Vėliau sutartį sutiko nutraukti, bet nesutiko grąžinti avanso. Kol nebuvo rūsio dokumentų, turto vertinimo nedarė.
4. Ieškovo atstovas ieškinį palaikė, prašė tenkinti ieškinyje nurodytais argumentais. Atkreipė dėmesį, kad byloje kilo ginčas, koks turtas buvo parduodamas. Ieškovo valia buvo nusipirkti butą su rūsiu. Taip ir suprato ieškovas su sutuoktine, nes skelbime buvo nurodyta, kad ginčo butas buvo parduodamas su rūsiu, preliminarioje sutartyje taip pat nurodyta, kad butas su rūsiu parduodamas, o aplinkybę, kad rūsys neįregistruotas, paaiškėjo po preliminarios sutarties sudarymo. Atkreipė dėmesį į brokerės paaiškinimus teisme, kada ji patikino, kad iki sutarties sudarymo siuntė ieškovui buto dokumentus, tačiau paprašius juos pateikti, nepateikė. Bankas kreditą ieškovui suteikė, todėl atsakovų argumentai dėl nemokumo nepagrįsti ir neįrodyti.
5. Trečias asmuo ieškovo pusėje Z. T. paaiškino, kad jie norėjo nusipirkti butą su rūsiu, taip buvo nurodyta ir turto skelbime. Buto dokumentų iki turto preliminarios sutarties sudarymo niekas jiems nerodė, tik po sutarties pasirašymo pardavėjams pradėjus kalbėti apie rūsio, buvo parodyti dokumentai ir paaiškėjo, kad rūsio nėra. Bankas jiems kreditą žadėjo suteikti iki 120 000 Eur.
6. Atsakovas tvirtino, kad prieš sudarant preliminarią sutartį burto dokumentus apžiūrėjo brokerė, ieškovo ir jo sutuoktinės. Iš esmės buto pardavimo dokumentus tvarkė jo sutuoktinė. Apie sandėliukus pasakė išeinant – pasiūlė vieną palikti, o kitą – nusipirkti.
7. Atsakovė paaiškino, kad ji tvarkė buto pardavimo dokumentus, bendravo su brokere. Pripažino, kad pirkėjų dėmesio į aplinkybę dėl rūsio neatkreipė. Paaiškėjus aplinkybei dėl rūsio, tikina, nebuvo sprendžiama, kaip bus ištaisyta klaida, sutarties netaisė.
8. Atsakovų atstovas prašė ieškinį atmesti atsiliepime nurodytais argumentais. Papildė, kad kadangi rūsio nėra, jis ir negalėjo būti nurodytas, atitinkamai ir parduotas. Atkreipė dėmesį į tai, kad paaiškėjus aplinkybei dėl rūsio ieškovas pretenzijos iš karto nereiškė. Mano, kad klaida dėl rūsio nelaikytina esmine.
9. Liudytoja teismo posėdyje apklausta brokerė N. P. paaiškino, kad sudarius su atsakovais tarpininkavimo dėl turto pardavimo sutartį įdėjo skelbimą į nekilnojamojo turto portalus. Ieškovas turtą apžiūrėjo du kartus – pirmą kartą turtą aprodė brokerė be atsakovų, o sudarant preliminarią turto pirkimo sutartį, dalyvavo atsakovai ir ieškovo sutuoktinė. Galutinė kaina buvo sutarta 85 000 Eur. Preliminarią sutartį parengė ji. Iš atsakovų ji buvo gavusi buto dokumentus ir kadastro bylą. Pardavėjai paaiškino, kad jie turi du rūsius, tačiau jų apžiūrėti ieškovas nepageidavo. Paaiškino, kad ieškovas, sužinojęs apie preliminarią turto vertinimo kainą (80 000 Eur), pasakė, kad nebepirks, nes per brangu ir paprašė grąžinti avansą, tačiau pardavėjai nesutiko. Atsiliepimą į pretenziją rengė ji, brokerė. Tikino, kad ieškovui kartu su preliminarios sutarties projektu persiuntė ir nekilnojamojo turto (toliau – NT) išrašą, o rūsį į sutartį ir skelbimą įrašė per klaidą.
Teismas konstatuoja:
II. Teismo nustatytos aplinkybės ir jų teisinis vertinimas.
10. Byloje kilo ginčas dėl už pagrindinės sutarties nesudarymą atsakingo asmens, kai šalims pasirašius preliminarią buto pirkimo–pardavimo sutartį pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta per preliminarioje sutartyje nustatytą terminą, ir dėl atsakovų prievolės grąžinti ieškovui jo sumokėtą avansą ir sumokėti preliminariojoje sutartyje nustatytas netesybas. Byla nagrinėjama vadovaujantis CK VI knygos nuostatomis.
11.1. 2022 m. vasario 14 d. tarp ieškovo ir atsakovų buvo sudaryta preliminari turto pirkimo-pardavimo sutartis, kurios dalyku sutarties 1.1. punkte nurodytas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bendro ploto 45,70 kv. m., su rūsiu (t. 1, b. l. 31); pagrindinė turto pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta ne vėliau kaip iki 2022 m. balandžio 30 d. (sutarties 2.1. punktas); sutarties skiltyje Nr. 3 „Esminės pagrindinės Turto pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos“ nurodyta, kad turtas - butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini);
11.2. 2022 m. vasario 14 d. mokėjimo nurodymas Nr. 7 patvirtina aplinkybę apie preliminarios sutarties 5.1. punkte nurodyto 1000 Eur avanso sumokėjimą (t. 1, b. l. 30, 75);
11.3. 2022 m. rugpjūčio 18 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše su istorija nurodyta, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bendro ploto 45,70 kv. m., laikotarpiu nuo 2005 m. liepos 19 d. iki 2022 m. liepos 7 d. priklausė atsakovams, duomenų apie rūsį nėra (išrašo 2.1., 4.2. punktai, t. 1, b. l. 116-118);
11.4. Nekilnojamojo turto skelbime, patalpintame portale aruodas.lt, buvo nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) parduodamas 2-jų kambarių butas, esantis mūriniame name, 4 iš 5 aukštų, ne kampinis, suremontuotas, yra balkonas ir rūsys (t. 1, b. l. 35, 80-82);
11.5. Ieškovo pateiktame išraše iš sąskaitos, esančios Swedbank, AB, už laikotarpį nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. vasario 28 d., matyti, kad 2022 m. vasario 14 d. buvo atliktas 1000 Eur mokėjimas į atsakovės sąskaitą (išrašo 12 pozicija), o iki atlikto pervedimo atsakovei ieškovo sąskaitoje buvo beveik 8000 Eur suma (t. 1, b. l. 141);
11.6. Ieškovo sąskaitoje, esančioje AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale sąskaitos likutis 2022 m. vasario 16 d. buvo 4700 Eur (t. 1, b. l. 143);
11.7. Kitoje ieškovo sąskaitoje, esančioje Swedbank, AB, sąskaitos likutis 2022 m. vasario 14 d. buvo kiek daugiau nei 1800 Eur (t. 1, b. l. 145-147);
11.8. Į bylą pateiktos pažymos apie ieškovo ir jo sutuoktinės pajamas patvirtina aplinkybę, kad jų gaunamos pajamos per mėnesį ginčui aktualiu laikotarpiu (2022 m. vasario – balandžio mėnesiais) sudarė daugiau kaip 3000 Eur (t. 1, b. l. 150-155);
11.9. Į bylą ieškovo pateiktos pretenzijos patvirtina ieškovo nurodytą aplinkybę dėl siekio situaciją išspręsti taikiai, pretenzijos gavimo faktą patvirtina atsakovų brokerės pateiktas atsiliepimas bei atsakovų paaiškinimai teismo posėdžio metu (t. 1, b. l. 18-19, 20-21, 45-47, CPK 187 straipsnis).
Dėl atsakovų prievolės grąžinti ieškovui avansą ir sumokėti sutartinę baudą bei delspinigius
12. Tarp šalių buvo sudaryta preliminarioji sutartis, tačiau per joje nurodytą terminą šalys nesudarė pagrindinės sutarties, dėl ko, ieškovo nuomone, atsakovams atsirado prievolė grąžinti ieškovo sumokėtas sumas pagal preliminarią sutartį ir sumokėti netesybas. Pažymėtina, kad pagrindinis šalių nesutarimas šioje byloje yra tai, kuri šalis yra kalta dėl pagrindinės sutarties nesudarymo.
13. Preliminarios sutarties samprata yra įtvirtinta CK 6.165 straipsnio 1 dalyje – tai yra šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Vadovaujantis CK 6.165 straipsnio 3 dalimi, preliminariojoje sutartyje šalys turi nurodyti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti. Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 5 dalis).
14. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad preliminarioji sutartis – tai ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-378/2020, 19 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017, 15 punktas).
15. Neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006). Tam, kad būtų nustatytas civilinės atsakomybės faktinis pagrindas pagal preliminariąją sutartį, būtina konstatuoti juridiškai reikšmingus faktus: sutarties šalies nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį faktą ir dėl to kitos šalies patirtų nuostolių faktą. Pažymėtina, kad konkrečių preliminariosios sutarties vykdymo aplinkybių nustatymas, tarp jų ir to, įsipareigojimus netinkamai vykdė tik ieškovas ar dėl pagrindinės sutarties nesudarymo yra ir atsakovo kaltės, yra fakto klausimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2012).
16. Civilinei atsakomybei pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį taikyti yra būtini du teisiškai reikšmingi faktai: 1) preliminariosios sutarties šalies atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį; 2) atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį turi būti nepagrįstas. Abi šios sąlygos yra kumuliatyvios – preliminariosios sutarties šalies atsakomybei atsirasti nepakanka nustatyti, jog kita šalis atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Galimos tokios situacijos, kai viena preliminariosios sutarties šalis atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau toks jos elgesys yra nulemtas objektyvių – nuo jos valios nepriklausančių – priežasčių (kitos preliminariosios sutarties šalies neteisėti veiksmai, faktinės aplinkybės, kurių atsiradimo rizikos nėra prisiėmusi sutarties šalis, ir pan.), – tokiais atvejais, nors ir egzistuoja pirminė sąlyga, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį. Kasacinio teismo išaiškinta, kad civilinė atsakomybė, kylanti nevykdant preliminariosios sutarties, yra grindžiama kalte, t. y. pagrindas taikyti civilinę atsakomybę yra tik tada, jeigu šalis ne tik pažeidė preliminariąją sutartį, kaip tokio pobūdžio sutarties pažeidimas suprantamas pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, bet ir egzistuoja jos kaltė dėl sutarties pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-469/2020, 22 punktas).
17. Avansas yra mokėjimas, kuris atliekamas būsimų mokėjimų vykdant pagrindinę sutartį sąskaita. Pagal CK 6.309 straipsnio 2 dalį pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu). Jis vykdo mokėjimo paskirtį, bet šia paskirtimi gali būti naudojamasi, jeigu ateityje atsiranda mokėjimo prievolė. Jeigu ateityje mokėjimo prievolė neatsiranda, nes, pvz., pagrindinė sutartis nesudaroma, tai nėra pagrindo sumokėtą avansą naudoti pagal mokėjimo paskirtį. Tai savaime nereiškia, kad avansu sumokėti pinigai turi būti grąžinti. Reikia įvertinti, ar avansu sumokėti pinigai nebuvo šalių susitarimu ar kitu pagrindu numatyti panaudoti pagal kitą paskirtį, pvz., kaip netesybos prievolės įvykdymui užtikrinti. Nuostatos dėl avanso mokėjimo gali būti įtrauktos į preliminariąją sutartį, nes ji susijusi su būsimu pagrindinės sutarties sudarymu ateityje, o pagal pagrindinę sutartį gali būti vykdomi mokėjimai (Lietuvos Aukščiausiojo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018, 26 punktas).
18. Avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Tokią sankciją sutartyje nustačius, reikalavimas grąžinti tokias pinigų sumas negali būti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu taikyti netesybas (CK 6.130 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22-219/2015).
19. Nagrinėjamoje byloje ieškovas teigia, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, nes atsakovai suklaidino pirkėją dėl rūsio, kai po preliminarios turto pirkimo sutarties sudarymo paaiškėjo, kad atsakovų vardu rūsys, kuriuo jie naudojasi, nėra įteisintas, ir nesutiko jo įteisinti iki pagrindinės sutarties sudarymo termino. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą daro išvadą, kad atsakovai savo veiksmais suklaidino ieškovą, nes tiek turto skelbime, kurio turinį parengė atsakovų samdyta brokerė, tiek preliminariojoje turto pirkimo sutartyje, kurią rengė brokerė, buvo nurodyta, kad parduodamas butas su rūsiu (sutarties skiltyje „Sutarties dalykas“ nurodytas turtas – butas su rūsiu, 1.1. sutarties punktas). Turto skelbime panaudota formuluotė „yra rūsys“ teismo yra vertinama kaip pagrįstas pirkėjo lūkestis, kad butas turi rūsį ir neturi kilti abejonės dėl tokio skelbimo pagrįstumo vertinant aplinkybę dėl rūsio teisėtumo.
20. Byloje kilo ginčas dėl aplinkybių, susijusių su ginčo buto rūsiu, išviešinimo pirkėjui momento, ieškovui ir trečiajam asmeniui teigiant, kad buto dokumentai buvo parodyti po preliminarios sutarties sudarymo atsakovui pradėjus kalbėti apie du rūsius ir siūlymą vieną pirkti už simbolinę kainą, kitą tiesiog perleisti, o atsakovams ir brokerei tvirtinant, kad buto dokumentai ieškovui buvo parodyti iki preliminarios sutarties sudarymo ir tvirtinant, kad rūsio klausimas pirkėjui nebuvo aktualus. Šalims skirtingai aiškinant faktines ginčo aplinkybes, teismas vadovaujasi CPK 12, 178 straipsniuose įtvirtinta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykle, numatančia, kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Byloje nebuvo ginčo, kad ginčo turto skelbime buvo nurodytas butas su rūsiu, preliminariojoje turto pirkimo-pardavimo sutartyje skiltyje, kur nurodomas sutarties dalykas, nurodyta, kad parduodamas butas su rūsiu, kas, kilus ginčui dėl paduodamo turto apimties, vertinama, kad ne tik buvo išviešintas siūlymas (oferta) pirkti butą su rūsiu, bet ir tarp šalių jau individualiai sudarytoje sutartyje nurodyta, kad parduodamas / perkamas butas su rūsiu Ū(CK 6.189, 193 straipsniai). Atsakovų bei jų atstovo interpretacija, kad kitoje preliminarios sutarties skiltyje „Esminės pagrindinės turto pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos“ nenurodytas rūsys, vertinama kaip atsakovų pasirinkta gynybos taktika, nes šioje skiltyje šalys aptarė ne sutarties dalyką, o kitas sutarties esmines sąlygas – turto kainą, turto savininkus, nuosavybės teisės perėjimo momentą, parduodamo turto perdavimo momentą ir kuriame notarų biure bus sudaromas turto perleidimo sandoris. Todėl šalims skirtingai aiškinant rūsio teisėtumo išviešimo faktą potencialiam pirkėjui, teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykle, vertina, kad šią aplinkybę turėjo įrodyti pardavėjas (t. y. atsakovai). Pažymėtina, kad pirkėjas (ieškovas) dėl ginčo turto pirkimo bendravo su atsakovų nusamdyta nekilnojamojo turto brokere, kas pagrįstai sąlygojo ieškovo pasitikėjimą tiek turto skelbime nurodyta, tiek žodžiu suteikta informacija apie butą, minint rūsį. Pažymėtina, kad brokerei teisme paaiškinus, kad su preliminarios sutarties projektu ji persiuntė ir buto dokumentus, o pareikalavus juos pateikti teismui, dokumentai nebuvo pateikti, aiškinant laiško neišsaugojimu, vertinama kritiškai ir tokias aplinkybes įrodyti turinčios šalies nenaudai (LR CPK 12, 178, 179 straipsniai). Aplinkybė, kad pats pirkėjas nepaprašė buto registracijos dokumentų prieš pasirašant preliminarią turto pirkimo sutartį, neatleidžia pardavėjo nuo pareigos, elgiantis sąžiningai ir apdariai, atstovaujamam brokerės, pateikti su butu susijusius dokumentus susipažinti pirkėjui, ir atitinkamai nekeičia teismo padarytų išvadų. Pažymėtina, kad net paaiškėjus šiai aplinkybei (kad butas neturi įregistruoto rūsio) pardavėjai nesiūlė keisti preliminarios sutarties sąlygų, neteikė siūlymo dėl kainos keitimo ar siūlymo nutraukti sutartį, po sutarties sudarymo nepraėjus mėnesiui gavus pirkėjo prašymą nutraukti sutartį ir grąžinti sumokėtą avansą, tai padaryti taip pat atsisakė (2022 m. kovo 10 d. pretenzija). Aptartos faktinės aplinkybės ir teismo vertinimas sąlygoja išvadą, kad tokiais veiksmais atsakovai pažeidė CK 6.38 straipsnyje įtvirtintą bendradarbiavimo pareigą, nes pirkėjui (ieškovui) aiškiai ištransliavus, kad jis buvo suklaidintas ir nurodžius, kad siekia pirkti butą su rūsiu ir paprašius imtis veiksmų dėl rūsio įteisinimo, nesiėmė jokių veiksmų pagrindinės sutarties sudarymui (pasiūlyta mažesnė kaina, įteisintas rūsys ar pan.) arba būtų abipusiai susitarta dėl preliminarios sutarties nutraukimo.
21. Teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus atsakovų bei jų atstovo nurodytus argumentus, kad pasirašius preliminarią buto pirkimo sutartį, paaiškėjo, kad bankas nefinansuos ieškovo pasirinkto buto pirkimo. Teismas, vadovaudamasis jau minėta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykle (CPK 12, 178 straipsniai), įvertinęs ieškovo ir trečiojo asmens pateiktus įrodymus apie jų gautas pajamas ir turėtas lėšas sąskaitose ginčui aktualiu laikotarpiu, daro išvadą, kad atsakovų argumentai dėl ieškovo kaip pirkėjo nemokumo atmestini kaip nepagrįsti, nes buvo paneigti. Kaip matyti, ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu ieškovas turėjo beveik 15000 Eur sąskaitose ir per mėnesį gaunamos pirkėjo šeimos pajamos sudarė daugiau kaip 3000 Eur. Todėl atsakovų argumentai dėl ieškovo kaip pirkėjo nemokumo, byloje nesant ieškovo įrodymus paneigiančių įrodymų, vertinami kaip nepagrįsti ir neįrodyti, niekam neginčijant aplinkybės, kad bankas ieškovą būtų finansavęs 80 000 Eur sumai (LR CPK 187 straipsnis).
22. Įvertinus visa tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra sąžininga ir teisinga tenkinti ieškinį iš dalies, t. y. tenkinti ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovų solidariai ieškovo sumokėtą 1000 Eur avansą, nes tikslas, kuriam jie perduoti, nebuvo pasiektas, t. y. pagrindinė sutartis nesudaryta (CK 6.237 straipsnis, CK 6.6 straipsnis).
23. Kiti šalių pateikti argumentai (dėl baldų ir pan.) nėra teisiškai reikšmingi ir nekeičia teismo padarytų išvadų, todėl dėl jų teismas atskirai nepasisako.
24. Ieškovas prašo priteisti baudines netesybas (1000 Eur dydžio), vadovaudamasis tarp šalių pasirašytos sutarties 6.2. punkto nuostatomis, numatančiomis, kad tuo atveju, kai pagrindinė turto pirkimo-pardavimo sutartis iki sutarties 2.1. punkte numatyto termino nebus pasirašyta dėl pardavėjų kaltės, tai pardavėjai per 2 dienas nuo sutarties 2.1. punkte numatyto termino pabaigos privalės grąžinti pirkėjui pastarojo sumokėtą sutarties 5.1. punkte avansą ir sumokėti avanso dydžio sumą, kaip šalių aptartus minimalius pirkėjo nuostolius. Teismo vertinimu, tam, kad būtų patenkintas ieškovo reikalavimas dėl nuostolių priteisimo, turi būti konstatuoti neteisėti atsakovo veiksmai, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindas. Sutartinės civilinės atsakomybės atveju neteisėti skolininko veiksmai pasireiškia sutartinės prievolės pažeidimu (CK 6.256 straipsnis). Ikisutartinių santykių šalis sieja įstatyme įtvirtinta tarpusavio pareiga elgtis sąžiningai ir nepadaryti žalos kitai besiderančiai šaliai; pažeidusiai šią pareigą sutarties šaliai atsiranda prievolė atlyginti padarytus nuostolius (CK 6.163 straipsnio 1, 3 dalys, CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Tačiau civilinės atsakomybės taikymui būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas (LR CK 6.245 – 6.249 straipsniai). Teismas padarė išvadą, kad atsakomybė už tai, kad nebuvo sudaryta pagrindinė ginčo turto pirkimo-pardavimo sutartis, tenka atsakovams, tačiau tam, kad būtų galima tenkinti ieškovo reikalavimą dėl minimalių nuostolių priteisimo nesudarius pagrindinės sutarties dėl pardavėjų kaltės, turėjo būti į bylą pateikti įrodymai, kuriais būtų galima patikrinti sulygtos sąlygos dėl minimalių nuostolių teisingumo, pagrįstumo, objektyvumo. Tokių įrodymų ieškovui nepateikus, spręstina, kad formaliai vadovautis nurodyta sąlyga negalima (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, CK 6.249 straipsnis).
25. Ieškovo reikalavimas dėl 98,00 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 3 d. iki 2022 m. birželio 21 d. priteisimo tenkinamas, įvertinus tai, kad pagrindinė turto perleidimo sutartis nesudaryta dėl atsakovų kaltės, o atsisakius grąžinti ieškovui jo sumokėtą avansą, jie naudojosi ieškovo sumokėtais pinigais. Kadangi delspinigių dydžio atsakovai neginčijo, be to, ši sutartinė nuostata buvo pasiūlyta iš atsakovų pusės (vertinimo nekeičia aplinkybė, kad atsakovus atstovavo nekilnojamojo turto brokerė), todėl prašoma priteisti delspinigių suma už laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 3 d. (suėjus sutarties terminui) iki 2022 m. birželio 21 d. (ieškinio pareiškimo) (už 49 kalendorines dienas) tenkinamas, priteisiant šią sumą solidariai iš atsakovų (CK 6.6, 6.71, 6.73 straipsniai).
26. Ieškovo reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkinamas vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nustatant, kad iš atsakovų solidariai ieškovo naudai priteisiamos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos – 2022 m. gegužės 24 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
27. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai). Vadovaujantis nurodyta taisykle, ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 25 Eur žyminio mokesčio, o ieškovo patirtos advokato atstovavimo išlaidos byloje (400 Eur) priteisiamos visos, advokato išlaidas įvertinus pagal Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“. Tokiu atveju viso ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 425 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismo vertinimu, atsakovams, nors jų atžvilgiu reikalavimas dėl baudinių netesybų priteisimo nebuvo tenkintas, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neatlyginamos, nes kaip matyti iš atsiliepimo, dėl šio reikalavimo, teismo vertinimu, iš esmės nebuvo pasisakyta, kad būtų galima svarstyti atstovavimo išlaidų dalies atlyginimo klausimą (LR CK 1.5 straipsnio 4 dalis).
28. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu šalims, kurias sudaro 8,96 Eur, ieškinį iš esmės tenkinus, priteisiamos iš atsakovės (LR CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 96, 98, 268–270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui E. T., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovų A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), solidariai 1000 Eur ieškovo sumokėto avanso, 98,00 Eur delspinigių, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2022 m. gegužės 24 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir lygiomis dalimis 425 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovės A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 8,96 Eur pašto išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.