- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-21
- Bylos Nr.
- e2A-1107-967/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04227-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
- Ieškovas
- K. S.
- Atsakovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.39.2.5.5Transporto priemonių draudimas
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės (apeliantės) akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. S. ieškinį atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė K. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės 1 879,81 Eur žalos atlyginimą ir 2 565,20 Eur automobilio nuomos mokesčio; 240,91 Eur delspinigių, paskaičiuotų nuo 2022-10-21 iki 2023-02-21, 270 Eur už vertintojo ataskaitos parengimą, 400 Eur už pretenzijos parengimą, 1 200 Eur už ieškinio parengimą ir atstovavimą pirmos instancijos teisme, bei sumokėtą žyminį mokestį; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 4 955,92 Eur sumos, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško žalos išieškojimo dienos.
2. Ieškovė nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 8 d. autoįvykio metu buvo apgadintas ieškovei priklausantis automobilis Audi A7 SPORTBACK PREMIUM PLIUS 3,0 OUATRO valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną atsakovei pranešta apie autoįvykį, užregistruota žalos byla Nr. 3140955-1212433. Teisės aktuose nustatytos imperatyvios pareigos apžiūrėti apgadintą transporto priemonę per 3 dienas nuo kreipimosi dienos, atsakovė neįvykdė, automobilis atsakovės nurodymu buvo pristatytas apžiūrai UAB „Žėrutis“. UAB „Žėrutis“ atstovai padarė automobilio apgadintų detalių ir dalių fotonuotraukos. Ieškovės nuomone UAB „Žėrutis“ kvalifikuotai automobilio apgadinimų nenustatė, nes žalos sąmatoje nurodyti darbų valandiniai įkainiai - 28 Eur valandą neatitiko rinkoje esančių vidutinių remonto ir dažymo darbų valandinių įkainių; „Audatex“ sistema sudarytoje žalos sąmatoje duomenys yra įvesti ranka, nenurodant priežasčių ir pagrindų; taikytas 95 procentų medžiagų koeficientas, nurodyta 1 090,12 Eur išskaita už dalių būklės pagerinimą. Ieškovė 2022 m. lapkričio 9 d. atsakovei pateikė UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ parengtą autotransporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. 22211005, kurioje paskaičiuotos automobilio atstatymo išlaidos be PVM sudaro 6 296,72 Eur. Prie ataskaitos pridėta UAB „Automatonas“ 2022 m. spalio 13 d. išvada, kurioje nurodyta, jog, siekiant išvengti automobilio plėvelės spalvos skirtumų, turi būti keičiama visa automobilio plėvelė. Viso automobilio plėvelės perklijavimo kaina – 2 683 Eur be PVM. Atsakovė susipažinusi su pateiktomis išvadomis, po dviejų mėnesių sudarė 2023 m. sausio 13 d. žalos sąmatą, kurioje jau buvo nurodyti aukštesni darbų įkainiai (31,61 Eur/val.), kas atitiko nepriklausomo vertintojo ataskaitoje nurodytą darbų įkainį, medžiagų koeficientas buvo padidintas iki 99 procentų, nurodyta 1 246,70 Eur išskaita už dalių būklės pagerinimą, tačiau žalos sąmatoje duomenys, susiję su automobilio plėvelės perklijavimu, buvo suvesti ranka, to neargumentuojant. Atsakovės 2023 m. sausio 13 d. žalos sąmatoje nurodyta remonto kaina – 6 328,83 Eur. Ieškovė nesutinka su pritaikyta išskaita, teigia, kad nesant panašių ar dėvėtų detalių, naujų detalių naudojimas siekiant suremontuoti transporto priemonę atitinka visiško nuostolių atlyginimo principą. Pažymėjo, kad pagal teisės aktų reikalavimus žalos atlyginimas ieškovei turėjo būti išmokėtas per mėnesį nuo eismo įvykio dienos, t. y. iki 2022 m. spalio 8 d., tačiau išmoka ieškovei išmokėta pavėluotai tik 2023 m. sausio 4 d. Ieškovės nuomone, atsakovė žalos administravimo procese elgėsi nesąžiningai, nes stengėsi sumažinti valandinį darbų įkainį, neaptarė sąmatose ranka įvestų duomenų, manipuliavo ieškovės valia reikalaujant patvirtinti paskaičiuotą žalos dydį. 2022 m. rugsėjo 20 d. ieškovė informavo atsakovę, kad jai reikalingas kitas automobilis ir kad ji ketina nuomotis transporto priemonę, dėl ko ieškovė patyrė 2 562,20 Eur nuomos išlaidas, kurios taip pat priteistinos iš atsakovės. Atsakovei buvo teikiama pretenzija, už kurios parengimą ieškovė patyrė 400 Eur išlaidas, kurias atsakovė taip pat turi atlyginti. Ieškovė prašo priteisti ir 0,04 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną praleistą dieną išmokėti žalos atlyginimą nuo 2022-10-21 iki 2023-01-04 (44 dienas).
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepimu ieškinį prašo atmesti. Patvirtino, kad 2022 m. rugsėjo 8 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas ieškovei priklausantis automobilis Audi A7, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsakomybę dėl eismo įvykio prisiėmė asmuo, vairavęs automobilį Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė automobilio Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoją buvo apdraudusi transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Atsakovės įgaliotas asmuo UAB „Žėrutis“ 2022 m. rugsėjo 12 d. atliko automobilio apžiūrą ir surašė transporto priemonės techninės apžiūros aktą/prašymą. Gauto dokumento pagrindu atsakovė 2022 m. rugsėjo 20 d. apskaičiavo 4 698,94 Eur remonto sąmatą, iš kurios išskaičiavo automobilio dalių būklės pagerinimą ir nustatė, kad remonto kaina – 3 614,62 Eur. Ieškovei nesutinkant su žalos dydžiu, atsakovė 2022 m. spalio 12 d. parengė naują remonto sąmatą pagal „Akstė servisas“ darbo įkainius ir išskaičiavusi automobilio dalių būklės pagerinimą, nustatė, kad remonto kainos dydis – 4 295,94 Eur. Atsakovė, siekdama išspręsti kilusį ginčą dėl išmokos dydžio, įvertinusi „Akstės servisas“ ir „Autofortas“ įkainių vidurkius ir išskaičiavusi automobilio dalių būklės pagerinimą, 2023 m. sausio 3 d. apskaičiavo 4 416,91 Eur remonto kainą, kurią telefoninio pokalbio metu ir buvo sutarta išmokėti kaip neginčijamą draudimo išmokos dalį. Atsakovės nuomone UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ autotransporto priemonės vertinimo ataskaita neatitinka specialiųjų teisės aktų reikalavimų: darbų apimties, vidutinės rinkos kainos įvertinimo, joje nurodomos transporto priemonės dalių kainos yra tik teorinio pobūdžio. Atsakovė remonto darbus vertino pagal dalių tiekėjo UAB „Smartline“ kainininką, o remonto darbų įkainius pasirinko pagal autoservisų „Akstės servisas“ ir „Autofortas“ įkainių vidurkius. Atsakovės nuomone, apskaičiuota draudimo išmokos suma yra visiškai pakankama tam, kad atstatyti ieškovę į iki eismo įvykio buvusią padėtį, nes rinkoje automobilį galima suremontuoti pigiau. Pažymėjo, kad ginčas iš esmės kilo dėl skirtumo, kuris susidarė dėl plėvelės pakeitimo darbų, nes kitų darbų apimtyje kainos iš esmės sutampa arba skiriasi labai nežymiai. Kainos skirtumas susidaro dėl to, kad atsakovė skaičiuoja tik sugadintų detalių plėvelės pakeitimą, o ieškovės pateiktoje ataskaitoje skaičiuojamas viso automobilio plėvelės pakeitimas. Atsakovės žiniomis automobilis plėvele buvo padengtas 2022 m. vasario 8 d., o įvykis įvyko 2022 m. rugsėjo 8 d., todėl nauja plėvelė buvo eksploatuojama kiek daugiau nei 6 mėnesius. Plėvelei suteikiama iki 1 metų garantija, todėl per tokį trumpą eksploatavimo laikotarpį negalėjo atsirasti tokie spalvos pakitimai, kad reiktų keisti visą automobilio plėvelę. Atsakovė nesutinka su tuo, kad išskaita pritaikyta nepagrįstai, kadangi jos nepritaikius automobilis būtų pagerintas, o ne atstatytas į padėtį buvusią iki eismo įvykio. Atsakovė nesutinka su ieškovės reikalavimu priteisti automobilio nuomos išlaidas. Nurodo, kad automobilis nebuvo sunaikintas, remontas techniškai buvo galimas, tačiau automobilis remontuojamas nebuvo, nes ieškovė siekė gauti draudimo išmoką. Be to, ieškovės automobilio vertė viršija 17 000 Eur, todėl net ir išmokėjus draudimo išmoką už automobilio remontą, ji nebūtų galėjusi nusipirkti tokios pačios vertės automobilio nepanaudodama asmeninių lėšų. Ieškovė automobilį nuomojosi nuo 2022 m. spalio 3 d. iki 2023 m. sausio 16d., tačiau šiuo laikotarpiu ji automobilio neremontavo. Atsakovės nuomonė, ieškovė automobilio nuomos laikotarpiu naudojosi ir ginčo automobiliu, nes ginčo automobilio dalyvavimas viešajame eisme nebuvo uždraustas. Ginčo automobilis 2022 m. gruodžio 20 d., buvo parduotas už mažesnę kainą nei šio automobilio likutinė vertė.
Šalies argumentai
4. Ieškovė dublike papildomai nurodė, kad atsakovė nesutikdama su nepriklausomo vertintojo paskaičiuota žalos suma, tai pagrindžiančių argumentų neišdėstė, o tik nurodė, kad vertinimo ataskaita yra teorinio pobūdžio. Todėl toks atsakovės elgesys vertintinas kaip nesąžiningas. Ataskaitoje yra nurodyta darbų ir detalių kainų šaltiniai. Pažymėjo, jog nustatyti realius automobilio remonto kaštus yra atsakovo pareiga įtvirtinta įstatyme. Atsakovė nurodžiusi, kad remonto darbus vertino pagal konkretaus rinkoje veikiančio dalių tiekėjo UAB „Smartline“ kainininką, pripažino, kad nesilaiko Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020-09-09 įsakymu Nr. 1K-296 „Dėl Finansų ministro 2012-04-27 įsakymo Nr. 1K-159 “Dėl turto ir verslo vertinimo metodikos pakeitimo“ patvirtintos Turto ir verslo vertinimo metodikos 11, 15, 16 punktų reikalavimų. 2022 m. gruodžio 20 d. automobilis buvo parduotas, tačiau draudimo išmoka buvo išmokėta tik 2023 m. sausio 4 d. Jei atsakovas išmoką būtų išmokėjęs per įstatymo nustatytą terminą, automobilis galimai būtų remontuojamas ir nebūtų atsiradęs poreikis nuomotis automobilį. Nenaudojant automobilio nuo stovėjimo jis sugedo: nesivedė, duomenų skydelis žybsėjo, todėl siekiant automobilį pristatyti turto vertintojams, senas skydelis buvo pakeistas nauju ir automobilį užvedus rida rodė 199669 km.
Atsiliepimas
5. Atsakovė triplike papildomai nurodė, kad automobilių apklijavimo įmonės UAB „Stiklo tonas“ paprašė pateikti nuomonę dėl galimo plėvelės spalvos skirtumo, kuomet plėvelės amžius yra tik 6 mėnesiai. Remdamasi gauta nuomone, naujos ir esamos plėvelės žymaus spalvos skirtumo neturėtų būti. Atsakovė nesutinka su nepriklausomų vertintojų išvada, kad plėvelės pakeitimas yra būtinas. Paaiškino, kad nusidėvėjimas taikomas, nes automobilio remonto atveju nebūtų būtinybės naudoti naujas detales, kadangi ginčo automobilio naudotų detalių rinkoje yra. Faktiškai neremontuojant automobilio nėra naudojamos naudotos detalės, todėl objektyviam apskaičiavimui yra naudojamos naujos detalės pritaikant nusidėvėjimą. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė nusidėvėjimo automobilio plėvelei neskaičiavo. Atsakovė ieškovės argumentus, siejant automobilio nuomos poreikį su draudimo išmokos išmokėjimu ir automobilio galimu remontu, vertina nesuprantamais, nes ieškovei buvo siūloma faktiškai remontuoti automobilį ir sumokėti už faktiškai patirtas remonto išlaidas, tačiau ieškovė pasirinko gauti išmoką, faktiškai neremontuojant automobilio. Ieškovė automobilį išsinuomojo ne iš karto po eismo įvykio, o praėjus beveik mėnesiui. Atsakovė laikosi pozicijos, kad ginčo automobilis, atsižvelgiant į jo sugadinimus, galiojančią techninę apžiūrą ir pakitusią ridą, galėjo būti eksploatuojamas iki jo pardavimo. Taip pat laikosi pozicijos, kad draudimo išmoka buvo išmokėta nepažeidžiant įstatyme nustatytų terminų. Ieškovė nepagrįstai delspinigius skaičiuoja nuo 2022 m. spalio 21 d., nes 2022 m. spalio 6 d., pati ieškovė nebuvo apsisprendusi dėl automobilio remonto, nes atsakovė turėjo laukti nepriklausomų vertintojų ataskaitos iki 2022 m. lapkričio 9 d. Atsakovės nuomone, delspinigiai galėtų būti skaičiuojami nebent nuo 2022 m. gruodžio 9 dienos (tai yra 30 dienų, nuo tada, kai gaunama visa reikšminga informacija draudimo išmokos dydžiui nustatyti).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. vasario 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisti iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškovei K. S. 1 879,81 Eur draudimo išmoką, 240,91 Eur delspinigius; 2 226,40 Eur nuomos išlaidas, 270 Eur išlaidas už vertinimo ataskaitos parengimą, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (4 617,12 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023-03-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 583,06 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisti iš atsakovės valstybei 22 Eur bylinėjimosi išlaidas.
7. Teismas nustatęs, kad visose trijose atsakovės sudarytose sąmatose nurodytas skirtingas darbų įkainis (atitinkamai 21 Eur, 28 Eur ir 28,30 Eur), skiriasi nurodomi remonto darbai ir jų kiekis, tų pačių dalių kainos, kad sąmatose ranka buvo vedami duomenys, skaičiuojant automobilio perklijavimo plėvele sumas, ir visose sąmatose įvesti duomenys taip pat yra skirtingi, o atsakovės darbuotojas K. K. kainų skirtumą aiškino kompromiso ieškojimu, vertino, kad tokia sąskaitų sudarymo praktika negali būti pripažįstama nei teisinga, nei pagrįsta, nei atitinkanti teisės aktų reikalavimus, todėl sprendė, kad yra pagrindas sutikti su ieškovės pozicija, kad ieškovei draudimo išmoka turėjo būti išmokėta tokio dydžio, kurią nustatė ieškovės pasitelkti ekspertai autotransporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. 22211005.
8. Teismas nurodė, kad atsakovė nepateikė į bylą įrodymų, kurie patvirtintų, kad automobilį apžiūrėję atsakovės įgalioti asmenys, prieš parengiant 2022-09-20 sąmatą, realiai vertino galimą naujos plėvelės ir tos plėvelės, kurią buvo automobilis apklijuotas eismo įvykio metu, spalvos (atspalvio) skirtumą, iš bylos medžiagos taip pat nėra aišku kuo remiantis sąskaitoje buvo nustatyti automobilio dalių perklijavimo plėvele kaštai. Teismas taip pat nurodė, kad yra pagrįstas UAB „Automatonas“ paaiškinimas, jog galimai skirsis automobilio plėvelės spalva, jeigu bus perklijuota tik sugadintų detalių plėvelė ir jokie byloje esantys įrodymai šio teiginio nepaneigia.
9. Teismas nurodė, kad atsakovė sąmatas, kurių pagrindu apskaičiavo išmokų dydžius, sudarė remdamasi ne vidutiniais darbų įkainiais, sąmatą sudarančių kainų skirtumus aiškino kompromisų paieška, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų atsakovės argumentus dėl automobilio plėvelės perklijavimo apimčių, todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovė nepaneigė ieškovės argumentų, jog draudimo išmoką atsakovė nepagrįstai sumažino, kas yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą ir priteisti iš atsakovės ieškovei 1 879,81 Eur draudimo išmoką.
10. Teismas nustatė, kad atsakovės veiksmai administruojant žalos bylą buvo pasyvūs, apsiribojant bendro pobūdžio žinučių ieškovei siuntimu. Atsakovė, išsiaiškinusi ieškovės poziciją dėl automobiliui padarytos žalos apimčių, papildomų aktyvių veiksmų, reikalingų žalos dydžio įvertinimui, taip pat nesiėmė, todėl ieškovė pagrįstai kreipėsi į turto vertintojus dėl ataskaitos parengimo ir dėl šios priežasties patyrė 270 Eur išlaidas. Kadangi ieškovė patirti papildomas išlaidas buvo priversta dėl atsakovės atstovų pasyvaus elgesio, deklaratyvaus siūlymo ieškoti kompromisų, teismas sprendė, kad atsakovė turi atlyginti ieškovei patirtas 270 Eur išlaidas.
11. Ieškovės nepagrįstai buvo reikalaujama pateikti papildomus dokumentus, nepagrįstai buvo reikalaujama pateikti banko sąskaitą, kuri atsakovei buvo žinoma vėliausiai nuo 2022-09-12. Pasibaigus 30 dienų terminui atsakovė taip pat neatliko jokių aktyvių papildomų veiksmų (išskyrus bendro pobūdžio elektroninių laiškų siuntimą) tam, kad teisingai ir laikantis teisės aktų reikalavimų įvykdytų įstatymo pareigą – nustatytų turtui padarytos žalos dydį, todėl teismas tenkino ir ieškovės reikalavimą dėl 240,91 Eur delspinigių, paskaičiuotų nuo 2022-10-21 iki 2023-02-21 priteisimo.
12. Teismas įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojo parodymus, sprendė, kad ieškovė įrodė, kad transporto priemonė jai buvo būtina. Atsakovė įrodymų, kurie paneigtų ieškovės argumentus nepateikė, todėl atsakovės argumentai, jog poreikio nuomotis automobilį ieškovė neturėjo, jog galėjo naudotis taksi, kitų asmenų paslaugomis, yra deklaratyvūs ir atmetami.
13. Teismas nurodė, kad byloje esantys įrodymai sudaro pagrindą laikyti pagrįstais ieškovės argumentus, kad administruojant žalos bylą atsakovė pareigas vykdė atmestinai, elgėsi nesąžiningai ir tokį netinkamą pareigos vykdymą dangstė kompromisų paieška. Nustačius, jog atsakovė netinkamai vykdė įstatymo nustatytas pareigas, ieškovei įrodžius, kad žalos administravimo laikotarpiu automobilis jai buvo būtinas, teismas tenkino ieškovės reikalavimą ir dėl nuomos išlaidų priteisimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir atitinkamai paskirstyti byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.
15. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:
15.1. Pažymėjo, jog skirtumas tarp draudiko išmokėtos draudimo išmokos ir vertinimo ataskaitoje paskaičiuotų atkūrimo kaštų susidarė dėl to, jog draudikas paskaičiavo tik sugadintų detalių keitimą, tuo tarpu vertinimo ataskaitoje buvo skaičiuojama visos automobilio plėvelės keitimas.
15.2. Pagal teismų praktiką, eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 15 p. atlyginamos tik būtinos išlaidos (o ne bet kokios, nors ir patirtos). Net jeigu draudiko žalos administravimas teismo teigimu buvo netinkamas (buvo per ilgas, sudaryta per daug sąmatų), tai jokiu būdu negalėtų būti pagrindas ieškovei priteisti didesnę draudimo išmoką, negu ieškovės patirti nuostoliai dėl įvykio. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad žala nėra preziumuojama, todėl jos dydį privalo įrodyti ieškovė.
15.3 Šioje byloje turėjo būti vertinama ar draudiko išmokėta draudimo išmoka (4 416,12 Eur) atitinka žalos kompensavimo funkcija ir ar vertinimo ataskaitoje pateikti remonto kaštai (6 296,72 Eur) nėra didesni nei buvo realiai patirti įvykio metu, kas suponuoja nepagrįstą ieškovės praturtėjimą.
Žemesnės instancijos teismas
15.4. Teismas visiškai nepasisakė dėl daugelio apelianto bylos metu nurodytų argumentų, susijusių su automobilio nuomos išlaidomis, o dėl automobilio eksploatavimo padarė klaidingas išvadas, remiantis vien ieškovės atstovo, kuris yra suinteresuotas bylos baigtimi, parodymais. Automobilis buvo realiai eksploatuojamas ir galėjo būti eksploatuojamas. Laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 13 d. (pirminės apžiūros laikas) iki 2022 m. spalio 14 d. (Vertinimo ataskaitos apžiūros laikas), automobilio rida padidėjo nuo 192719 km iki 199669 km. Suinteresuoto asmens paaiškinimas, neva buvo pakeistas skydelis, nepateikiant jokių duomenų, netgi nurodant, kad nežino asmens, kuris keitė skydelį vardo, negalėtų būti vertinamas byloje, tuo labiau teismui nurodant, kad dėl tokio pasisakymo būtent apeliantas turėjo įrodyti kitas aplinkybes.
15.5. Net jeigu automobilis nebuvo eksploatuojamas, ieškovės patirtos nuomos išlaidos negali būti vertintinos kaip privalomos ir būtinos. Automobilis buvo pradėtas nuomoti tik 1 mėnesis po eismo įvykio (nors ieškovė nurodo, kad automobilis buvo būtinas kasdien). Po pakaitinio automobilio nuomos pasibaigimo, naujas automobilis buvo įsigytas 2023 m. kovo 24 d., tai yra po daugiau nei 2 mėnesių. Atitinkamai, ieškovė 3 mėnesius, neturėdama sugadinto automobilio, nesinuomojo pakaitinio automobilio. Tai parodo, jog pakaitinio automobilio nuoma nebuvo priverstina ar būtina.
15.6. Priteistos visos nuomos išlaidos, net jeigu būtų pripažintos priverstinėmis ir būtinomis, neatitinka ir protingumo principo. Net ir naudojantis taksi paslaugomis kiekvieną dieną (įskaitant savaitgalius) 4 kartus per dieną, ieškovė iš viso patirtų 1 236 Eur nuostolių, tuo tarpu nuomojantis automobilį buvo patirti dvigubai didesni nuostoliai. Todėl ir pati reikalavimo suma šiuo atveju neatitinka ir praktikoje numatyto protingumo principo.
15.7. 2022 m. splaio 6 d. pokalbio metu ieškovė nebuvo apsisprendusi, ar automobilį remontuos faktiškai ar norės draudimo išmokos pinigais – todėl negalima teigti, jog draudikas turėjo visą reikšmingą informaciją draudimo išmokai išmokėti – kadangi nuo to, ar automobilis yra remontuojamas ar ne faktiškai priklauso draudimo išmokos dydis ir šio dydžio nustatinėjimo principai.
Žemesnės instancijos teismas
15.8. Teismas sprendime taip pat priteisė vertinimo ataskaitos išlaidas, kurios sudarė 270 Eur. Tačiau akivaizdu, jog vertinimo ataskaitoje padarytos išvados negali būti laikomos pagrįstomis, todėl ir šis savo esme išvestinis reikalavimas, turėtų būti atmestas.
Atsiliepimas
16. Ieškovė K. S. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
17. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas žemiau nurodytais argumentais:
17.1. Nurodė, jog teismo sprendimas išsamiai argumentuotas, vadovaujantis CPK 178 str. pilnai, objektyviai ir visapusiškai įvertinti ne tik ieškovės, bet šalių teikti įrodymai, todėl teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas vadovaudamasis rungimosi principu vertino abiejų šalių teikiamus įrodymus ir paaiškinimus tiek dėl automobilio plėvelės, tiek dėl pakaitinio automobilio būtinumo.
Žemesnės instancijos teismas
17.2. Teismų praktikoje išaiškinta, kad visiško žalos kompensavimo principas lemia, kad nukentėjusiajam nuostolių kaip piniginės – žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, todėl atsakovės argumentai apie teorinį (galimą) žalos vertinimą yra nepagrįsti.
17.3. Pažymėjo, jog techniškai netvarkingas automobilis negalėjo nuvažiuoti 6950 km.. Liudytojas specialistas-autoekspertas A. V. patvirtino, kad nors automobilis nebuvo išregistruotas iš viešo eismo ir techninė apžiūra galiojo, jis objektyviai dėl savo apgadinimų viešajame eisme dalyvauti negalėjo, nes po eismo įvykio buvo techniškai netvarkingas. Ridos skirtumas yra paaiškintas ir liudytojo D. S. paaiškinimais, kurie nėra paneigti. Todėl atsakovės argumentai, kad automobilis buvo eksploatuojamas po eismo įvykio nėra pagrįsti įrodymais.
17.4. Byloje įrodytas faktas, kad dėl sveikatos būklės, darbo pobūdžio, asmeninio gyvenimo būdo automobilis yra būtinas.
17.5. Atsakovė turi imperatyvią pareigą nustatyti žalos dydį, todėl atsakovės atstovas UAB „Žėrutis“ privalėjo imtis visų būtinų priemonių nustatyti automobilio plėvelės keitimo būtinumo faktą ir apimtį. Visose keturiose atsakovo paruoštose sąmatose plėvelės keitimo kaštai nurodyti skirtingai. Atsakovas skirti kilnojamojo turto ekspertizės neprašė.
17.6. Atsakovė nepaneigė nepriklausomo vertintojo ataskaitoje apskaičiuotų automobilio remonto kaštų.
17.7. Teismo sprendimas dalyje dėl delspinigių priteisimo išsamiai argumentuotas. Teismas pagrįstai nusprendė, jog žalos administravimo procesas buvo vilkinamas, atsakovė žalos administravimo procese nebuvo sąžininga. Draudimo išmoka išmokėta tik 2023 m. sausio 4 d., t. y. po trijų mėnesių.
17.8. Vertinimo ataskaita buvo būtinas dokumentas žalos dydžiui pagrįsti ir ieškininiam reikalavimui suformuoti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
18. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
19. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė.
Žemesnės instancijos teismas
20. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 19 d. sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys buvo tenkintas iš dalies, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
21. 2022 m. rugsėjo 8 d., Kaune, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas ieškovei priklausantis automobilis Audi A7 Sportback Premium Plius 3 Quatro, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), į ši automobilį atsitrenkus UAB „Baltic Mobile“ priklausančiam krovininiam automobiliui Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykį sukėlusio vairuotojo civilinė atsakomybė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu liudijimo Nr. AED5256229 pagrindu buvo apdrausta atsakovės. Atsakovė 2022 m. rugsėjo 8 d. buvo informuota apie eismo įvykį, ieškovei buvo nurodytas žalos bylos Nr. 3140955-1212433. Automobilis Audi A7 Sportback Premium Plius 3 Quatro, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūrai buvo pristatytas į UAB autocentras „Žėrutis“, apžiūra atlikta ir transporto priemonės sugadinimai nustatyti 2022 m. rugsėjo 12 d.
22. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys į bylą pateikė keturias atsakovės darbuotojo sudarytas žalos sąmatas, iš kurių matyti, kad 2022 m. rugsėjo 20 d. sudarytoje sąmatoje, atėmus išskaitas, paskaičiuota 3 614,62 Eur suma; 2022 m. spalio 12 d. sudarytoje sąmatoje, atėmus išskaitas, paskaičiuota 4 295,94 Eur suma, 2023 m. sausio 3 d. sudarytoje sąmatoje, atėmus išskaitas, paskaičiuota 4 416,91 Eur suma, 2023 m. sausio 13 d. sudarytoje sąmatoje, atėmus išskaitas, paskaičiuota 5 082,13 Eur suma. Ieškovės pateiktoje UAB „Kauno nepriklausomų ekspertų biuras“ parengtoje 2022 m. lapkričio 7 d. autotransporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. 22211005, nustatyta, kad automobilio atkūrimo vertė – 6 296,72 Eur. Draudimo išmokos 4 416,91 Eur suma buvo pervesta ieškovei 2023 m. sausio 4 d. Ginčo atveju ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti likusią ginčo automobilio atkūrimo kaštų sumą, t. y. 1 879,81 Eur.
Dėl apeliacinio skundo
23. Byloje iš esmės yra kilęs ginčas dėl draudimo išmokos dydžio nustatymo. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu žalos dydžiu. Apeliantė skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus nesilaikydamas CPK 178 str. numatytų reikalavimų; visiškai nepasisakė dėl daugelio apeliantės argumentų; neatsižvelgė ir nevertino atlygintinos žalos pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo išaiškinimus pateiktus teismų praktikoje. Apeliantė nesutinka su ieškovės pasirinktos vertintojos UAB „Kauno nepriklausomų ekspertų biuras“ autotransporto priemonės vertinimo ataskaitoje nustatytu žalos dydžiu, teigia, jog teismas nepagrįstai nesivadovavo draudimo bendrovės automobilio remonto išlaidų apskaičiavimu.
24. Byloje nėra ginčo, jog apeliantė turi pareigą atlyginti ieškovei žalą už sugadintą automobilį, byloje spręstinas ginčo klausimas, ar ieškovė pagrįstai prašo priteisti iš atsakovės sumokėti 1 879,81 Eur žalos dydį, įvykus eismo įvykiui.
25. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas reguliuojamas TPVCAPDĮ ir šio įstatymo įgyvendinamaisiais teisės aktais (Taisyklėmis ir kt.). Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas – garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016 25 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
26. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad kai reikalavimą atlyginti žalą nukentėjęs asmuo reiškia transporto priemonių savininko civilinės atsakomybės draudikui, jis turi laikytis atitinkamus draudimo teisinius santykius reguliuojančių teisės aktų reikalavimų (TPVCAPDĮ, Taisyklių, kt.), kuriuose nustatyta reikalavimo atlyginti žalą pateikimo, jo vertinimo ir draudimo išmokos išmokėjimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012).
27. TPVCAPDĮ trečiasis skirsnis reglamentuoja žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo tvarką (TPVCAPDĮ 12–23 straipsniai). TPVCAPDĮ 15 straipsnio 3 dalis nustato, kad turtui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas arba – šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytais atvejais – Biuras, vadovaudamasis įgaliotų asmenų ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ir dokumentais, įrodančiais padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį. Nustatant eismo įvykio aplinkybes ir kaltininko atsakomybę, turi būti vadovaujamasi eismo įvykio dalyvių pasirašyta eismo įvykio deklaracija ar kitu eismo įvykio dalyvių pasirašytu dokumentu apie įvykio aplinkybes arba kompetentingų institucijų išduotais dokumentais apie eismo įvykio aplinkybes. Jeigu atsakingo draudiko ar Biuro įgaliotas asmuo neatvyko per šio straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę pasamdyti turto vertintoją, kad jis nustatytų turtui padarytos žalos dydį. Tokiu atveju atsakingas draudikas ar Biuras privalo atlyginti protingumo kriterijus atitinkančias nukentėjusio trečiojo asmens turėtas turto vertintojo samdymo išlaidas. Nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę savo iniciatyva ir savo lėšomis papildomai kreiptis į ekspertus dėl padarytos žalos dydžio nustatymo.
28. Taisyklių 13 punktas, iš esmės atkartodamas TPVCAPDĮ 15 straipsnio 3 dalį, nustato, kad nukentėjusio trečiojo asmens turtui (transporto priemonei ar kitam kilnojamajam ar nekilnojamajam turtui) padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas ar Biuras, vadovaudamasis atsakingo draudiko ar Biuro įgaliotų asmenų (ekspertų) ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ar išvadomis, įmonės, kurioje remontuojamas sugadintas turtas, pateiktais šio turto remonto išlaidų skaičiavimais ir (ar) atsižvelgdamas į įmonės, kuri turi teisę remontuoti sugadintą turtą, pateiktus šio turto remonto išlaidų skaičiavimus ar remonto išlaidų pagrindimo dokumentus, taip pat į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus.
29. Taisyklių 15 punktas įtvirtina, kad žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, atlyginimo dydis nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo turto neremontuoja, atlyginamos apskaičiuotos būtinos turto remonto išlaidos (be PVM) sugadintam turtui ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertei iki eismo įvykio atkurti. Būtinas remonto išlaidas sudaro remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų dalių vertė (nuvertinant dalis dėl nusidėvėjimo), dažymo medžiagų vertė ir papildomos išlaidos (transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos išlaidos). Būtinos remonto išlaidos apskaičiuojamos pagal vidutinius darbų ir keičiamų detalių ir (ar) dalių įkainius, atitinkančius technologijos lygį, vadovaujantis rekomenduojamais laiko normatyvais. Jeigu nustatyta, kad sugadintos detalės ir (ar) dalys gali būti remontuojamos, bet neprivalo būti keičiamos, remontas turi būti atliekamas kaip tik šiuo nurodytu būdu. Sugadintos detalės ir (ar) dalys gali būti remontuojamos, jeigu po remonto jos atitiks techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo pasirenka kitą remonto būdą – detales ir (ar) dalis, kurios gali būti suremontuotos, pakeičia naujomis, atsakingas draudikas ar Biuras neatlygina visų tokio remonto išlaidų, o žala apskaičiuojama pagal būtinas remonto išlaidas.
30. Taigi, tiek TPVCAPDĮ, tiek Taisyklės suponuoja, kad dėl eismo įvykio padaryta žala dėl transporto priemonės sugadinimo apima išlaidas, būtinas sugadintam turtui ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertei iki eismo įvykio atkurti. Tuo atveju, jei transporto priemonė buvo remontuojama, žalos atlyginimo dydis nustatomas pagal faktiškai turėtas išlaidas, o jei neremontuojama – apskaičiuojamas pagal būtinąsias remonto išlaidas. Toks žalos dėl turto sugadinimo aiškinimas atitinka Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą žalos sampratą.
31. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad visiško žalos kompensavimo principas lemia, kad nukentėjusiajam nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado. Tai reiškia, kad nukentėjusiajam neturi būti priteisiama nei mažiau, nes tokiu atveju nebus tinkamai apgintos asmens teisės, nei daugiau, nes nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėtų skolininko sąskaita. Kartu visiško žalos atlyginimo principas reiškia, kad padarytos žalos dydis nustatomas kiekvienoje konkrečioje byloje. Todėl ir sugadintos transporto priemonės keistinų dalių ir detalių nuvertėjimo dėl eksploatavimo taikymas, jo dydis nustatomas kiekvienoje konkrečioje byloje, o ne taikomas standartizuotu būdu ar automatiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2019, 31 punktas).
32. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantė paskaičiuodama žalą ir sudarydama žalos paskaičiavimo sąmatas rėmėsi autoservisų UAB „Žėrutis“ ir UAB „Akstė“ įkainiais, atitinkamai buvo sudarytos 2022 m. rugsėjo 20 d. sąmata naudojant autocentras UAB „Žėrutis“ įkainius ir 2022 m. spalio 12 d. sąmata pagal UAB „Akstė servisas“ įkainius. Ieškovei nesutinkant su paskaičiuotu žalos dydžiu 4 416,91 Eur išmoka buvo išmokėta vadovaujantis trečiąją atsakovės 2023 m. sausio 3 d. sudaryta sąmata. Ieškovės pateiktoje UAB „Kauno nepriklausomų ekspertų biuras“ parengtoje 2022 m. lapkričio 7 d. autotransporto priemonės vertinimo ataskaitoje nustatyta, kad automobilio atkūrimo vertė – 6 296,72 Eur. Taigi ginčas tarp šalių yra kilęs dėl skirtumo (1 879,81 Eur), susidariusio lyginant su ieškovės pateikta vertinimo ataskaita t.y. iš esmės dėl kainų skirtumo susidariusio dėl automobilio plėvelės darbų apimčių.
33. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, teisminio nagrinėjimo metu analizuojant šalių pateiktus įrodymus dėl automobilio atstatymo kaštų dydžio, šalių įrodymai esminiai skiriasi. Ieškovė, nesutikusi su draudiko paskaičiuota žalos atlyginimo suma, pati inicijavo sugadinto automobilio remonto išlaidų paskaičiavimą, kurį pateikus draudikas (atsakovė) perskaičiavo mokėtinos draudimo išmokos dydį, tačiau nesutiko išmokėti ieškovės pateiktoje turto vertintojo ataskaitoje nurodyto paskaičiuotos sumos skirtumo. Esant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi LR CPK 12, 178 straipsniuose įtvirtinta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykle, numatančia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Teisės aktai draudikui numato pareigą ne tik apskaičiuoti mokėtino žalos atlyginimo sumą, bet ir pareigą įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Ieškovei pateikus draudikui įrodymus, kuriais ji grindžia didesnį nei draudikas apskaičiavo, žalos dydį, draudikui perėjo pareiga įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo pareigos mokėti skirtumą tarp jo nustatytos žalos dydžio ir prašomos atlyginti žalos dydžio sumos (LR CPK 12, 178 straipsniai). Be to, atkreiptinas dėmesys, jog toks įrodinėjimo naštos paskirstymas, sprendžiant ginčo klausimą, atitinka ir kasacinės instancijos teismo suformuotą praktiką, kurioje kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, jog ieškovai turėjo įrodyti savo patirtos žalos dydį, o atsakovė, nesutikdama su ieškovų įrodinėjamu žalos dydžiu, turėjo paneigti nuostolių dydį patvirtinančius įrodymus (teikti įrodymus, pagrindžiančius pagrindą mažinti ieškovų įrodinėjamą žalos dydį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2019).
34. Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovės naudai prašomą priteisti nuostolių sumą, iš esmės vadovavosi ieškovės pateiktu įrodymu - UAB „Kauno nepriklausomų ekspertų biuras“ parengta 2022 m. lapkričio 7 d. autotransporto priemonės vertinimo ataskaita. Toks pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimas, t. y. nuostolių nustatymas vadovaujantis ieškovės pateiktu vienu iš įrodymų, nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas šioje civilinėje byloje, kaip teigia atsakovė, netinkamai vertino įrodymus, įskaitant ir atsakovės pateiktus įrodymus, susijusius su nuostolių dydžio nustatymu. Iš skundžiamo sprendimo turinio nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog byloje buvo pateiktos keturios skirtingos ginčo automobilio remonto sąmatos bei buvo pateikta ginčo automobilio vertinimo ataskaita, šiuos visus įrodymus skundžiamame sprendime vertino, analizavo juos visų įrodymų kontekste. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje pateiktus šalių įrodymus – atsakovės žalos išlaidų paskaičiavimo sąmatas bei ginčo automobilio vertinimo ataskaitą, pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padarytoms išvadoms dėl šių įrodymų vertinimo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone atsakovė teisminio nagrinėjimo metu nepaneigė ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų.
35. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovės sąmatos parengtos vadovaujantis viena iš leistinų programų (Audatex) apskaičiuojant transporto priemonės remonto išlaidas. Vartotojo rankiniu būdu įvesti duomenys sąmatoje žymimi žvaigždute (*). Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su minėtomis sąmatomis sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad visose trijose sąmatose nurodyti darbų įkainiai skiriasi, (atitinkamai 21 Eur, 28 Eur ir 28,30 Eur), skiriasi nurodomi remonto darbai ir jų kiekis, tų pačių dalių kainos. Be to šiose sąmatose ranka buvo vedami duomenys, skaičiuojant automobilio perklijavimo plėvele sumas, ir visose sąmatose įvesti duomenys yra skirtingi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, svarbu pažymėti, jog jeigu sąmatos parengtos vadovaujantis viena iš įteisintų ir leistinų programų apskaičiuojant transporto priemonės remonto išlaidas, ir šioje sąmatose rankiniu būdu atliekami tam tikri koregavimai, ir juo labiau, jeigu visose sąmatose įvesti duomenys skaičiuojant automobilio perklijavimo plėvele sumas yra skirtingi, akivaizdu, jog tokiu atveju koregavimai turi būti pagrindžiami konkrečiais objektyviais duomenimis. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovė nepateikė įrodymų ir įtikinamų argumentų, pagrindžiančių šiuos skirtumus. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad liudytojo, atsakovės darbuotojo, paaiškinimais, kuris sudarė visas aptariamas sąmatas, kainų skirtumas aiškintas kompromiso ieškojimu. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog tokia sąskaitų sudarymo praktika, negali būti pripažįstama nei teisinga, nei pagrįsta, nei atitinkanti teisės aktų reikalavimus. Taisyklių 15 punkte aiškiai numatyta, kad būtinos remonto išlaidos apskaičiuojamos pagal vidutinius darbų ir keičiamų detalių ir (ar) dalių įkainius, atitinkančius technologijos lygį, vadovaujantis rekomenduojamais laiko normatyvais. Ieškovės pateiktoje UAB „Kauno nepriklausomų ekspertų biuras“ parengtoje vertinimo ataskaitoje yra užfiksuoti visi automobilio apgadinimai padaryti, įvykusio eismo įvykio metu, ir yra paskaičiuotos būtinosios remonto išlaidos, remonto darbų ir dalių kainos nurodytos, atsižvelgiant į rinkos vertę, ataskaita pasirašyta ją sudariusio kilnojamojo turto vertintojo.
36. Šioje byloje įrodinėjimo pareiga paskirstytina, vadovaujantis CPK 178 straipsnyje įtvirtinta taisykle, nes šiuo atveju pilna apimtimi veikia dispozityvumo bei rungtyniškumo principai, kas sąlygoja, kad kiekviena iš šalių turi įrodyti aplinkybes, kurias teigia esant. Taigi, nagrinėjamu atveju apeliantė, teigdama, kad ieškovės pateiktoje vertinimo ataskaitoje nustatytas žalos dydis nėra teisingas, turėjo tai įrodyti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apeliantė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neprašė skirti ekspertizės, o teismas savo iniciatyva neturėjo pagrindo skirti ekspertizės. Atsakovė, nesutikdama su ieškovės pateikta turto vertinimo ataskaita, nepateikė įrodymų, kad ataskaita yra neteisinga ar kad dėl jos Priežiūros įstaiga priėmė atitinkamą sprendimą dėl jos atitikties Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nurodytiems reikalavimams.
37. Nustatytų aplinkybių kontekste, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė atsakovės sudarytomis sąmatomis, ir buvo pagrindas vadovautis būtent ieškovės pateikta UAB „Kauno nepriklausomų ekspertų biuras“ vertinimo ataskaita.
38. Bylos duomenimis nustatyta, jog pagrindinį skirtumą tarp UAB „Kauno nepriklausomų ekspertų biuras“ vertinimo ataskaitoje ir atsakovės žalos paskaičiavimo sąmatų kaštų sudaro automobilio plėvelės perklijavimo darbų apimčių dydis. Bylos duomenimis nustatyta, ir ginčo tarp šalių nėra, jog eismo įvykis įvyko automobiliui esant vientisos spalvos ir vientiso atspalvio. Atsakovė žalos paskaičiavimo sąmatoje apskaičiavo plėvelės klijavimo darbus klijuojant tik sugadintas detales. UAB „Kauno nepriklausomų ekspertų biuras“ vertinimo atskaitoje, apskaičiuotos sumos, klijuojant plėvele visą automobilį. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės pateiktoje ataskaitoje yra 2022 m. spalio 13d. komercinis pasiūlymas, sudarytas UAB „Automatonas“, kuriame nurodyta, kad užklijuota plėvelė dėl kasdieninės eksploatacijos neatitinka naujos plėvelės atspalvio, klijuojant tik pažeistas detales matyti skirtumas tarp ankščiau ir naujai klijuotų detalių, todėl turi būti perklijuotas plėvelė visas automobilis. Atsakovė neginčijamų įrodymų, paneigiančių ieškovės pateiktuose dokumentuose, nurodytų ir paskaičiuotų plėvelės perklijavimo darbų apimčių ir kainų, nepateikė. Be to nėra aišku kuo remiantis atsakovės sąmatose buvo nustatyti automobilio dalių perklijavimo plėvele kaštai ir kodėl jie visose sąmatose buvo skirtingi (nepateikti įrodymai). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atsakovė, taip pat nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad iki 2023 m. sausio 3 d. sąmatos sudarymo, ji atliko veiksmus, reikalingus tam, kad būtų protingai ir sąžiningai įvertintinos automobilio plėvelės perklijavimo darbų apimtys. Atsakovės argumentai dėl plėvelės techninės informacijos nepatvirtina atsakovės teiginių dėl ginčo automobilio plėvelės perklijavimo apimčių. Ieškovės pateiktoje vertinimo ataskaitoje automobilio perklijavimo darbų apimtys ir kaštai nustatyti, įvertinus ir apžiūrėjus konkretų po eismo įvykio apgadintą automobilį (individualizuoti), tuo tarpu plėvelės techniniame dokumente nurodyta informacija apie plėvelės garantinį laikotarpį ir laikotarpį, kurį ši plėvelė išlaiko savo spalvą, yra daugiau bendro pobūdžio informacija, nevertinant ir juo labiau neapžiūrint kiekvieno automobilio individualiai.
39. Nustatytas aplinkybes vertinant CPK 12, 178 straipsniuose nustatyta tvarka, darytina išvada, kad draudikas nepaneigė jam įstatymu nustatytos pareigos įrodyti atsisakymo mokėti didesnę draudimo sumą nei reikalauja nukentėjusi šalis.
40. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinio reikalavimą priteisti ieškovės naudai iš atsakovės 1 879,81 Eur draudimo išmoką, tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp ginčo šalių, nepažeidė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių bei tinkamai taikė ginčo klausimą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas.
41. TPVCAPDĮ 19 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atsakingas draudikas, jo atstovas pretenzijoms nagrinėti ar Biuras privalo išmokėti išmoką per 30 dienų nuo pretenzijos pateikimo dienos. TPVCAPDĮ 19 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, jei per šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą neįmanoma ištirti aplinkybių, būtinų draudžiamojo įvykio faktui ar žalos dydžiui nustatyti, išmoka mokama per 14 dienų, skaičiuojant nuo dienos, kai šias aplinkybes būtų įmanoma baigti tirti dedant reikiamas pastangas, tačiau ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pretenzijos pateikimo dienos (išskyrus atvejus, kai žalos atlyginimo nustatymas priklauso nuo sprendimo baudžiamojoje, administracinėje ar civilinėje byloje).
42. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė apie eismo įvykio metu jai priklausančiam automobiliui padarytą žalą informavo atsakovę 2022 m. rugsėjo 8 d. Atsakovė atsiradusią žalą dėl sugadinto automobilio turėjo atlyginti ieškovei iki 2022 m. spalio 8 d. Atsakovė žalos ieškovei per 30 dienų terminą neatlygino, kas suponuoja atsakovės veiksmų neteisėtumą (įstatyminės pareigos nevykdymą). Atsakovė neišmokėjusi ieškovei draudimo išmokos per 30 dienų privalo įrodyti, kad per šį terminą nebuvo neįmanoma ištirti aplinkybių, būtinų draudžiamojo įvykio faktui ar žalos dydžiui nustatyti, ir kad atsakovė dėjo reikiamas pastangas šioms aplinkybėms ištirti. Tik įrodžius minėtas aplinkybes, atsakovės pareiga išmokėti draudimo išmoką prasitęstų iki 3 mėnesių. Atsakovė nepateikė į bylą įrodymų, kad ji dėjo reikiamas pastangas kuo operatyviai ištirti eismo įvykį ir atlyginti žalą ieškovei. Byloje taip pat nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, jog nurodytu laikotarpiu nebuvo įmanoma ištirti aplinkybių, būtinų draudžiamojo įvykio faktui ar žalos dydžiui nustatyti ir draudimo išmokai išmokėti. Be to dėl eismo įvykio aplinkybių ginčo nebuvo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog ieškovės buvo reikalaujama pateikti papildomus dokumentus, apie kuriuos atsakovei buvo žinoma. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pasibaigus 30 dienų terminui atsakovė iš esmės neatliko jokių aktyvių papildomų veiksmų (išskyrus bendro pobūdžio elektroninių laiškų siuntimą) tam, kad teisingai ir laikantis teisės aktų reikalavimų įvykdytų įstatymo pareigą – nustatytų turtui padarytos žalos dydį. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą dėl 240,91 Eur delspinigių, paskaičiuotų nuo 2022 m. spalio 21 d. iki 2023 m. vasario 21d. priteisimo.
43. Reikalavimas priteisti 270 Eur dydžio nuostolius (išlaidos susijusios su turto vertintojo ataskaitos parengimu) pagrįstai pirmosios instancijos teismo tenkintas. Nagrinėjamoje byloje nuostolių dydis yra įrodytas, išlaidos patirtos atsakovei tinkamai nevykdant įstatymu jai nustatytos pareigos imtis aktyvių veiksmų žalai nustatyti. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė 30 dienų laikotarpiu buvo parengusi sąmatą, su kurios dydžiu ieškovė pagrįstai nesutiko. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad 30 dienų laikotarpiu atsakovės veiksmai administruojant žalos bylą iš esmės buvo pasyvūs, apsiribojant bendro pobūdžio žinučių ieškovei siuntimu, kurių nėra pagrindo vertinti kaip teisės aktų reikalavimus atitinkančias, protingas atsakovės pastangas teisingai įvertinti padarytos žalos dydį ir operatyviai išsiaiškinti ieškovės poziciją dėl apskaičiuotos draudimo išmokos dydžio. Atsakovė, išsiaiškinusi ieškovės poziciją dėl automobiliui padarytos žalos apimčių, papildomų aktyvių veiksmų, reikalingų žalos dydžio įvertinimui, taip pat nesiėmė. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pati ieškovė, ėmėsi aktyvių veiksmų, kad kuo operatyviau ir teisingiau būtų išspręstas žalos dydžio klausimas, kreipėsi į turto vertintojus dėl ataskaitos, ko pasėkoje patyrė 270 Eur išlaidas. Dėl nurodyto šios išlaidos pagrįstai priteistos iš atsakovės (LR CK 6.245 – 6.249 straipsniai, 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktas).
44. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, nepagrįstai konstatavo, jog ieškovės reikalavimas atlyginti pakaitinio automobilio nuomos išlaidas yra pagrįstas. Nesutikimą atsakovė argumentuoja tuo, kad ginčo automobilis žalos administravimo laikotarpiu buvo naudojamas, nes pakitę spidometro duomenys, taip pat tuo, kad ieškovės patirtos nuomos išlaidos negali būti vertintinos kaip privalomos ir būtinos (automobilį ieškovė pradėjo nuomotis tik praėjus vienam mėnesiui po eismo įvykio; po pakaitinio automobilio nuomos pasibaigimo, naujas automobilis buvo įsigytas po daugiau nei 2 mėnesių). Be to apeliantės teigimu, priteistos nuomos išlaidos už automobilį neatitinka protingumo principo (ieškovė galėjo naudotis taksi paslaugomis).
45. Apeliantės argumentas, kad ginčo automobilis žalos administravimo laikotarpiu buvo naudojamas, yra priešingas byloje nustatytoms aplinkybėms. Byloje esančios nuotraukos, sąmatos, vertinimo ataskaita, liudytojų parodymai patvirtina, kad nukentėjęs po eismo įvykio automobilis (keistini automobilio žibintai, pažeista automobilio ratų geometrija, nesilaikė galinis bamperis) negalėjo dalyvauti eisme, buvo techniškai netvarkingas. Atsakovė įrodymų, pagrindžiančių priešingas aplinkybės, kad nurodyto stovio automobilis galėjo dalyvauti eisme, iš esmės nėra pateikusi. Atsakovė įrodymų, kurie paneigtų, liudytojų paaiškinus dėl automobilio spidometro rodmenų pasikeitimo priežasčių, taip pat nėra pateikusi. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti byloje pateiktais ieškovės įrodymais, paaiškinimais, pagrindžiančiais pakaitinio automobilio nuomos būtinumą, turėtų išlaidų apmokėjimą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo konstatuota išvada, kad ieškovė įrodė, kad transporto priemonė jai buvo būtina kasdieninių poreikių tenkinimui. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad pakaitinio automobilio nuomos kaina buvo nepagrįstai didelė bei neatitinkanti rinkos kainos, todėl, pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pakaitinio automobilio nuomos išlaidos atitinka ir protingumo kriterijų. Atsakovės argumentai, kad automobilį ieškovė pradėjo nuomotis tik praėjus vienam mėnesiui po eismo įvykio; kad po pakaitinio automobilio nuomos pasibaigimo naujas automobilis buvo įsigytas po daugiau nei 2 mėnesi, nesudaro pagrindo šių ieškovės patirtų išlaidų pakaitinio automobilio nuomai nepriskirti žalai, kuri atsirado vėliau kaip eismo įvykio padarinys. Kiti apelianto nurodomi argumentai, jog poreikio nuomotis automobilį ieškovė neturėjo, jog galėjo naudotis taksi, kitų asmenų paslaugomis, yra deklaratyvaus pobūdžio ir taip pat nelemia reikalavimo atlyginti nuostolius netenkinimo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad automobilio būtinybei pagrįsti pakankama yra ir jau vien tai, kad automobilis buvo turimas ir naudojamas (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-511-643/2020).
46. Pagal TPVCAPDĮ draudikas draudimo išmoką dėl eismo įvykio nukentėjusiajam trečiajam asmeniui turi sumokėti per 30 dienų nuo pretenzijos pateikimo. Atsakovė nevykdė įstatyme nustatytos pareigos sumokėti draudimo išmoką ieškovei per 30 dienų nuo pretenzijos pateikimo, t. y. atsakovė nustatytais terminais žalos nesureguliavo ir draudimo išmokos ieškovei neišmokėjo, todėl ieškovė ėmėsi veiksmų kompensuoti jos turtinius praradimus dėl negalėjimo naudotis per eismo įvykį sugadintu automobiliu jos kasdieniams būtiniems poreikiams tenkinti patirdama išlaidas pakaitinio automobilio nuomai. Todėl jos patirtas išlaidos pagrįstai priskiriamos dėl eismo įvykio patirtai žalai.
47. Asmuo, nukentėjęs dėl eismo įvykio, turi teisę reikalauti atlyginti išlaidas, turėtas dėl pakaitinio automobilio nuomos, kurios laikomos žala (tiesioginiais nuostoliais), atsiradusia kaip eismo įvykio padarinys, jei tokios išlaidos atitinka teismų praktikoje suformuotus būtinumo, priverstinumo ir protingumo kriterijus (TPVCAPDĮ 2 straipsnio 5 dalis, CK 6.249 straipsnio 1 dalis) (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2-548-603/2019, 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2A-400-577/2019 ir kt.).
48. Atsižvelgiant į išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovė, kaip nukentėjęs dėl eismo įvykio asmuo įgijo teisę reikalauti iš atsakovės kaip kalto dėl eismo įvykio valdytojo privalomosios civilinės atsakomybės draudiko nuomos kainos, mokėtinos už pakaitinį automobilį, nes šios išlaidos laikomos žala, atsiradusia kaip eismo įvykio padarinys, bei kaip nustatė teismas, jos atitinka teismų praktikoje suformuotus būtinumo, priverstinumo ir protingumo kriterijus (TPVCAPDĮ 2 straipsnio 5 dalis, CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylos procesinės baigties.
49. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, materialinės ar procesinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą byloje esančių įrodymų ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, atsiliepimo į skundą argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
50. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Atmetus apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidos apeliantei neatlygintinos.
51. Ieškovė pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato paslaugas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą.
52. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos).
53. Atsižvelgiant į Rekomendacijose numatytus kriterijus, procesinio dokumento turinį, keliamus klausimus, galimas advokato laiko sąnaudas, į tai, kad apeliantės apeliacinis skundas netenkintas, ieškovei iš apeliantės priteistina 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai).
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 19 d. sprendimą civilinėje byloje pagal ieškovės K. S. ieškinį dėl žalos atlyginimo, pareikštą atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškovei K. S., 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų.