Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliotam atstovui Valdemarui Ivankevičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. G. ieškinį atsakovei J. M. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo nepilnamečiui priteisimo, ir atsakovės J. M. priešieškinį ieškovui J. G. dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ieškovo reikalavimai ir argumentai

2. Pakeitus sūnaus gyvenamąją vietą ir nustačius ją su ieškovu, ieškovas taip pat prašė iš atsakovės priteisti išlaikymą nepilnamečiui sūnui, po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo teisės gauti išlaikymą atsiradimo dienos iki sūnaus Arono pilnametystės. Ieškovas nurodė, kad sūnaus poreikiams patenkinti yra reikalinga daugiau nei 400 Eur suma per mėnesį. Sūnui yra šeši metai, jo būtinas išlaidas sudaro išlaidos maistui, drabužiams, avalynei, sveikatos stiprinimui, mokesčiams, buities ir higienos prekėms, žaislams ir kt. Vaikui augant, jo poreikiai didėja. Tačiau priteistino išlaikymo dydį sieja ne tik su vaiko poreikiais, bet ir minimalios mėnesinės algos dydžiu, kuri ieškinio pateikimo metu yra 400 Eur. Atsakovė yra sveika ir darbingo amžiaus, todėl privalo piniginėmis lėšomis prisidėti prie sūnaus išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, po 200 Eur, nuo tos dienos, kai sūnus buvo perduotas ieškovui, t.y. nuo 2018-02-20 d. Ieškovas mano, kad atsakovė gali teikti vaikui 200 Eur išlaikymą, nes kitų išlaikytinių neturi.

4. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė palaikė ieškinį ir jame išdėstytus argumentus. Dėl priešieškinio ieškovas paaiškino, kad sutinka su atsakovės prašoma nustatyti bendravimo su sūnumi tvarka, išskyrus bendravimą darbo dienomis, kadangi sūnus kiekvieną darbo dieną intensyviai sportuoja, treniruotės baigiasi 18:45 val, o 21 val. vaikas jau eina miegoti. Taip pat nesutinka su prašomu priteisti išlaikymo dydžiu. Pagal šalių sudarytą taikos sutartį, kurią 2015-05-15 patvirtino teismas, sūnaus išlaikymui iš jo buvo priteista ne tik po 110 Eur kas mėnesį, tačiau jis buvo įsipareigojęs atlyginti pusę ilgalaikio naudojimo daiktų sūnui įsigijimo išlaidų. Pasiėmus sūnų, visi sūnui reikalingi daiktai, baldai, prie kurių įsigijimo jis buvo prisidėjęs, liko pas atsakovę. Jis buvo priverstas visus vaikui būtinus daiktus įsigyti pats ir iš atsakovės jokio atlyginimo nereikalavo. Sūnui pirko baldus, ugdymo priemonės ir kitus daiktus, be to, tokie daiktai, ugdymo priemonės, sūnui bus reikalingos ir ateityje, jam augant.

II. Atsakovės reikalavimai ir argumentai

III. Išvadą teikiančios institucijos pozicija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas pilnai, priešieškinys tenkintinas dalinai.

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

8. Nustatyta, kad šalys, nebūdamos santuokoje, (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus A. G., kuris yra nepilnametis (e. b. 1 t., l. 7). Kauno apylinkės teismas 2015 m. gegužės 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1116-924/2015 patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, kuria A. G. nuolatinė gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina J. M., nustatyta J. G. bendravimo su sūnumi tvarka, iš J. G. priteistas sūnui išlaikymas (e. b. 1 t., l. 75-79). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 22 d. Įsakymu Nr. A1-1656 atsakovės šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, dėl girtavimo (e. b. 1 t., l. 137). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 12 d. Įsakymu Nr. A1-1753 A. G. buvo nustatyta laikinoji globa, globėja paskirta V. V. (e. b. 1 t., l. 9, 139). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 23 d. Įsakymu Nr. A1-217 pripažintas netekusiu galios Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 12 d. Įsakymas Nr. A1-1753 „Dėl A. G. laikinosios globos nustatymo” (e. b. 1 t., l. 8, 138). Kauno savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyrius 2018-02-20 surašytame Vaiko globos (rūpybos) peržiūros akte Nr. 19-10-587 priėmė sprendimą vaiką grąžinti tėvui J. G. ir nuo to laiko nepilnametis šalių sūnus gyvena kartu su ieškovu adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. 2018 m. kovo 5 d. Kauno miesto socialinių paslaugų centras patikrino ieškovo buities ir gyvenimo sąlygas. Patikrinimo akte nurodyta, kad butas yra trijų kambarių, nuomojamas, namuose pakankamai tvarkinga, vaikas turi atskirą kambarį, vaikui sudarytos puikios sąlygos augti, vystytis, ilsėtis (e. b. 1 t., l. 8, 132-133). Ieškovui nuomos sutarties pagrindu taip pat priklauso butas (duomenys neskelbtini), Kaune, kurį jis nuomoja iš Kauno miesto savivaldybės (e. b. 1 t., l. 86). Nurodytas butas yra 1 kambario, todėl, ieškovo paaiškinimu, jam gyventi su sūnumi ir sugyventine butas yra per mažas, ieškovas jame negyvena.

9. Kauno miesto socialinių paslaugų centras 2018 m. kovo 6 d. priėmė sprendimą ieškovo šeimai skirti socialines priežiūros paslaugas (e. b. 1 t., l. 130-131). Tuo tarpu, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2018-03-05 Kauno miesto socialinių paslaugų centro raštu Nr. 2-9-1/331 buvo informuotas, kad atsakovė 2018-03-01 socialinių paslaugų centrą informavo apie ketinimą išvykti į užsienį. Ji buvo informuota apie įsipareigojimus, konsultuota dėl priklausomybės gydymo, prevencijos, žadėjo apsilankyti Psichikos sveikatos centre. 2018-03-05 informavo socialinę darbuotoją, kad jau yra Vokietijoje, lankėsi Psichikos sveikatos centre, gavo medikamentų. Išvykus atsakovei į užsienį, jai buvo nutrauktas socialinių priežiūros paslaugų teikimas (e. b. 1 t., l. 134).

10. Kaip nustatyta byloje, ieškovo šeimai taip pat buvo teikiamos socialinių įgūdžio ugdymo ir palaikymo paslaugos, tačiau 2018-06-20 Kauno miesto socialinių paslaugų centro sprendimu Nr. 6.16/164 socialinių paslaugų teikimas buvo nutrauktas, nepasitvirtinus aplinkybėms, dėl kurių jos buvo pradėtos teikti. Teikiant socialines paslaugas, buvo nustatyta, kad ieškovas sūnumi rūpinosi tinkamai, jį prižiūri, stengiasi užtikrinti jo poreikius. Vaikas materialiai aprūpintas, lanko kelis būrelius sporto mokykloje, ieškovas domisi jo auklėjimu, šiltai bendrauja su sūnumi, jaučiamas emocinis ryšys. Berniukas apsilankymų metu buvo randamas aprengtas švariais rūbeliais, žvalus, maloniai bendraudavo su socialine darbuotoja. Padaryta išvada, kad šeima geba funkcionuoti savarankiškai. Neigiama išlieka tai, kad nutrūko ryšys tarp Arono ir jo mamos J. M. (e. b. 1 t., l. 126)..

11. Iš nepilnamečio ugdymo institucijos Kauno lopšelio-darželio „Šarkelė” informacijos nustatyta, kad A aprūpintas visomis reikiamomis ugdymui priemonėmis, atvedamas į darželį tvarkingas, švarus, tėvas juo rūpinasi, domisi vaiko ugdymu bei elgesiu, reaguoja į pateikiamas pastabas ir noriai bendrauja su pedagogais (e. b. t. 1, l. 129).

12. Iš Kauno miesto savivaldybės administracijos VTAS (dabar - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius) pateiktos išvados nustatyta, kad ieškovas nuo nepilnamečio sūnaus grąžinimo jam, augina nepilnametį sūnų A, žino jo poreikius. Vaikui sudarytos puikios sąlygos augti, vystytis, ilsėtis. Vaikas lanko ugdymo įstaigą. Tuo tarpu atsakovė J. M. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Vaikas iš jos paimtas dėl nesaikingo girtavimo. Todėl Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius pritarė ieškovo reikalavimui pakeisti nustatytą vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, o iš atsakovės priteisti išlaikymą. (e. b. 1 t., l. 19-20). 2018-11-08 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje į priešieškinį nurodė, kad anksčiau pateiktos minėtos išvados nekeičia, nes atsakovė nepateikė įrodymų, kad laikosi socialinių darbuotojų rekomendacijų, sprendžia priklausomybės alkoholiui problemą, nepiktnaudžiauja alkoholiniai gėrimais.

13. Iš 2018-10-04 vaiko apklausos protokolo nustatyta, kad nepilnametis šalių sūnus A. G. paaiškino, kad gyvena su tėčiu, turi atskirą kambarį, tėtis gamina valgyti, laisvalaikį leidžia su tėvu. Kai gyveno pas mamą, matė ją vartojančią alkoholį. Nurodė, kad su tėtis jam leidžia matytis su mama, kelias dienas gyveno pas ją. Jam gerai ir su tėčiu, ir su mama, bet nori gyventi su tėčiu, o pas mamą pabūti. Vaikas taip pat prisiminė, kad gyvenant pas mamą, jos draugas jį erzindavo (e. b. 1 t., l. 155-156).

14. Atsakovė byloje buvo nurodžiusi, kad ieškovas smurtavo prieš nepilnametį sūnų, jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas. Todėl teigė, kad ieškovas nėra tinkamas juo rūpintis ir prižiūrėti. Tačiau ši atsakovės nurodyta aplinkybė nepasitvirtino - Kauno apylinkės prokuratūros duomenimis, 2018-11-13 buvo priimtas sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu nenustačius, kad būtų padaryta nusikalstama veika (e. b. 1 t., l. 192-198).

15. Byloje taip pat nustatyta, kad nei ieškovas, nei atsakovė nedirba, gaunamas pajamas sudaro socialinės pašalpos (e. b. 1 t., l. 22, 81, 83-85, 95-98, 116-118). Tačiau, kaip nurodė ieškovas, jis laikas nuo laiko išvyksta uždarbiauti į užsienį, be to, turi santaupų. Vaikas gyvena su ieškovu, nuomojamame trijų kambarių bute, lanko Kauno lopšelį - darželį „Šarkelė”, už kurį moka ieškovas (e. b. 1 t., l. 129). Ieškovas sūnų myli, tinkamai, pagal galimybes, juo rūpinasi, prižiūri. Duomenų, kad nepilnametis A. G. būtų netinkamai prižiūrimas, pažeidinėjamos jo teisės, byloje nėra. Kadangi duomenų apie netinkamą ieškovo rūpinimąsi vaiku byloje nėra, konstatuota, jog ieškovas tinkamai įgyvendina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje įtvirtintą tėvų valdžios turinį.

16. Nors atsakovė teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ji taip pat gali sudaryti geras, saugias bei visapusiškai tinkamas sąlygas nepilnamečiui sūnui augti ir vystytis, todėl norėtų sūnų auginti pati, tačiau iš bylos medžiagos nustatyta, kad nepilnamečio A. G. gyvenamoji vieta jau buvo nustatyta su atsakove. Tuo metu atsakovė sūnumi nesirūpino, piknaudžiavo alkoholiniais gėrimais, buvo bausta administracine tvarka už tėvų valdžios panaudojimą priešingai vaiko interesams (e. b. t. 1, l. 186-187, 188-189), dėl ko atsakovės šeima buvo įtraukta į Kauno miesto savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Po įtraukimo į socialinės rizikos šeimų sąrašą atsakovė savo elgesio sūnaus atžvilgiu nepakeitė, todėl 2017-11-14 iš jos sūnus buvo paimtas, jam buvo nustatyta laikinoji globa ir berniuko globėja paskirta atsakovės sesuo V. V.. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad šiuo metu padėtis yra pasikeitusi, t.y., kad ji iš esmės yra pakeitusi savo gyvenimo būdą. Atsakovė taip pat nepateikė įrodymų, jog ji gali sudaryti geresnes sąlygas augti neplinamečiui sūnui, negu ieškovas. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė gyvenamosios vietos nėra deklaravusi, nekilnojamojo turto neturi (e. b. 1 t., l. 105). Priešieškinyje, teigdama apie geras sūnaus gyvenimo sąlygas, nurodo gyvenamąją vietą ir gyvenimo sąlygas, kurias gali užtikrinti ne ji pati, o jos motina.

17. Kaip matyti iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktos medžiagos, vaikui patekus į laikinąją globą, ieškovas siekė susigrąžinti ir susigrąžino sūnų. Ieškovas, atsižvelgdamas į tai, kad su juo gyvena nepilnametis sūnus, išsprendė gyvenamosios vietos klausimą, t.y. nuomoja didesnį trijų kambarių butą, kad nepilnametis turėtų savo atskirą kambarį, kad vaikui būtų patogu, saugu. Ieškovas sūnų ugdo ir lavina, leidžia jį į darželį, į treniruotes, domisi ir užtikrina kitus jo poreikius. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti ieškovo galimybėmis sudaryti kartu gyvenančiam sūnui saugias ir tinkamas sąlygas visapusiškai vystytis, realizuoti gebėjimus.

18. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas vertina, kad šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu atitinka nepilnamečio vaiko interesus ir jų nepažeis, todėl A. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta keistina ir nustatytina su ieškovu J. G. (Civilinio kodekso 3.174 straipsnio 2 dalis).

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku

19. Pažymėtina, kad tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes auklėti vaiką, tačiau tai nesumažina kito teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos. Todėl įstatymas ir įpareigoja tą iš tėvų, pas kurį gyvena vaikas, nekliudyti antrajam bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime. Ši taisyklė nustatyta taip pat ir dėl vaikų interesų, kurie reikalauja, kad vaikai būtų auklėjami abiejų tėvų (CK 3.165 straipsnis). Įstatymas – CK 3.175 straipsnis, reglamentuojantis ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo sprendimą, numato, jog gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

20. Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (CK 3.175 straipsnio 2 dalis) nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (vietos, būdo, sąlygų ir pan. atžvilgiu), jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, kai antrojo tėvo bendravimas ir auklėjimas visiškai neatitinka paties vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, kai vaiko brandai ir pasaulėžiūrai yra daroma žalinga įtaka (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

21. Ieškovas teismo posėdyje nurodė, kad neprieštarauja atsakovės priešieškinyje nurodytai bendravimo su sūnumi tvarkai, išskyrus dėl bendravimo tvarkos 2 punkto, pagal kurį atsakovė pageidauja su sūnumi bendrauti ir darbo dienomis, kadangi vaikas intensyviai sportuoja, nuo pirmadienio iki penktadienio lanko treniruotes, kurios baigiasi 18:45 val. Po treniruočių laiko bendravimui nebėra, nes 21 val. sūnus eina miegoti.

22. Teismo vertinimu, atsakovo argumentai nepagrįsti. Visų pirma, byloje nėra įrodymų apie vaiko lankomas treniruotes, jų intensyvumą. Taip pat nėra įrodymų, kad treniruočių laiko negalima pakeisti – jų paankstinti, ar perkelti į savaitgalio dienas. Be to, vaiko pomėgiai dar tik formuojasi, pradėjus lankyti mokyklą, jo pomėgiai ir užimtumas gali pasikeisti. Tuo labiau, kad atsakovė, prašydama nustatyti bendravimo su vaiku tvarką darbo dienomis, nurodė, kad prieš dvi dienas ji derinsis bendravimo laiką su ieškovu, atsižvelgiant į sūnaus užimtumą darželyje ar mokykloje ir kitas aplinkybes.

23. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju motinos valdžia atsakovei nėra apribota, taip pat nėra objektyvių duomenų, kad maksimali atsakovės bendravimo su vaiku tvarka kenktų vaiko interesams, nustatytina atsakovės prašoma bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka. Teismo vertinimu, atsakovės prašoma nustatyti bendravimo su sūnumi tvarka nepažeidžia nei ieškovo, nei atsakovės teisių ir įstatymo saugomų interesų, o sūnui ji yra įprasta – nes tokia pačia tvarka jis bendravo su ieškovu, kai jo gyvenamoji vieta buvo nustatyta su mama.

24. Pažymėtina ir tai, kad šeimos teisiniai santykiai dėl tėvų bendravimo su vaikais tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo (motinos) bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaikų interesų ir panašiai, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

25. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Civilinio kodekso 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

26. Ieškovas prašė nepilnamečio sūnaus A. G. gyvenamąją vietą nustatyti su juo, o iš atsakovės priteisti išlaikymą nepilnamečiui sūnui, kas mėnesį po 200 Eur periodinių išmokų, nuo ieškinio padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės. Nurodė, kad prašomas priteisti išlaikymo dydis sūnaus naudai atitinka tiek teisminę praktiką, tiek nepilnamečio sūnaus poreikius, kuriuos išvardijo, bei nurodė sumas, reikalingas šiems poreikiams patenkinti.

27. Atsakovė nurodė, kad nepilnamečio sūnaus būtinųjų poreikių tenkinimui užtektų po 110 Eur iš kiekvieno tėvo per mėnesį.

28. Iš šalių paaiškinimų ir procesiniuose dokumentuose išdėstytų pozicijų matyti, kad ieškovas ir atsakovė nesusitaria dėl sūnaus A. G. poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų dydžio. Pažymėtina, kad ieškovas rašytiniuose paaiškinimuose įvardino ir detalizavo konkrečius vaiko poreikius, juos paaiškino teismo posėdyje. Teismo vertinimu, ieškovo nurodyti vaiko poreikiai atitinka vaiko amžių ir yra įprastiniai, susiję su vaiko apranga, maitinimu, mokymusi ir laisvalaikio reikmėm. Šiems poreikiams tenkinti reikalingos ieškovo paskaičiuotos išlaidos yra realios, atitinka tokių prekių vidutines kainas Lietuvoje. Tuo tarpu atsakovė neįvardijo sūnaus poreikių nei jiems tenkinti reikalingų išlaidų, jų nepaskaičiavo. Priešieškinio reikalavimą dėl jos nurodyto dydžio išlaikymo priteisimo grindė tik tuo, kad 110 Eur dydžio išlaikymas buvo priteistas iš ieškovo, kai sūnaus gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ja. Tačiau iš 2015 m. gegužės 15 d. Kauno apylinkės teismo nutarties, kuria buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, 1.5 punkto matyti, kad ieškovas, be periodinių išmokų, buvo įsipareigojęs atlyginti pusę išlaidų, susijusių su ilgalaikio naudojimo daiktų sūnui įsigijimu, tokių kaip mokyklinis stalas, kuprinė, kėdė, lova, spinta ir kt. Tuo tarpu, ieškovas, prašydamas priteisti 200 Eur išlaikymą iš atsakovės, jokių papildomų išlaidų didesnių daiktų pirkimui priteisti neprašo. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad vaiko poreikiai keičiasi ir didėja jam augant, taip pat išlaidos vaiko išlaikymui keičiasi dėl padidėjusių prekių ir paslaugų kainų. Todėl teismas, atsižvelgdamas į prioritetinius vaiko interesus, taip pat į Lietuvos rinkoje galiojančias prekių ir paslaugų kainas, vertina, kad šalių nepilnamečio vaiko pilnaverčiam vystymuisi užtikrinti yra reikalinga ne mažesnė kaip 400 Eur suma.

29. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę. Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-209/2013). Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, t. y. būtina įvertinti, ar jį teikdami, tėvai negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir dėl to būtų pažeistas proporcingumo principas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje, ne kartą yra pažymėjęs, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Dėl to, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį - visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2008; kt.).

30. Analizuojant šalių turtinę padėtį nustatyta, kad nei ieškovas, nei atsakovė nedirba, jų gaunamas pajamas sudaro socialinės pašalpos (e. b. 1 t., l. 22, 81, 83-85, 95-98, 116-118). Nei ieškovas, nei atsakovė Lietuvoje nekilnojamojo turto neturi (e. b. 1 t., l. 88, 105). Ieškovo vardu yra registruota transporto priemonė (e. b. 1 t., l. 89).

31. Išanalizavus bylos duomenis, teismas neturi pagrindo vertinti, kad ieškovo turtinė padėtis yra kur kas geresnė nei atsakovės. Pažymėtina, kad atsakovė yra jauna, darbinga, kitų išlaikytinių neturi. Todėl teismas sprendžia, kad ji turi visas galimybes pradėti darbinę veiklą ir taip įsigyti pastovų pajamų šaltinį. Atsižvelgiant į ieškovo ir atsakovės turtinę padėtį, nustatytus šalių nepilnamečio sūnaus poreikius, iš atsakovės priteistinas ieškovo prašomo dydžio išlaikymas nepilnamečiui sūnui – po 200 Eur kas mėnesį mokamas periodinėmis išmokomis, nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t.y. nuo sūnaus perdavimo ieškovui dienos, tai yra nuo 2018-02-20, iki sūnaus pilnametystės (CK 3.201 straipsnis). Nepilnamečio sūnaus išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirtinas tėvas J. G. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

32. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.

33. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Taip pat šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

35. Atsakovei J. M. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (100 proc.). Atsižvelgiant į tai, byloje susidariusios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai iš atsakovės nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

36. Ieškinį tenkinus pilnai, ieškovui iš atsakovės priteistinos jo byloje turėtos bylinėjimosi išlaidos: 75 Eur žyminis mokestis (e. b. 1 t., l. 10) ir 710 Eur už teisinę pagalbą (e. b. 1 t., l. 12, 181), viso 785 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 10 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 385 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti pilnai. Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1116-924/2015 nustatytą A. G. gyvenamąją vietą ir nustatyti nepilnamečio A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą sūnui A. G., gim. (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 200 Eur (du šimtus eurų), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tai yra nuo 2018-02-20 iki jo pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoju paskirti J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Nustatyti atsakovės J. M. prašomą bendravimo tvarką su sūnumi A. G., pagal kurią:

1. J. M. turi teisę pasiimti sūnų A. G. iš jo gyvenamosios vietos kiekvieno kalendorinio mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį, paimant sūnų penktadienį, pasibaigus užsiėmimams sūnaus lavinimo įstaigoje iki 17.30 val. iš jo lavinimo įstaigos ir parvežti sūnų į jo gyvenamą vietą sekmadienį iki 20.30 val. vakaro. Toks grąžinimo laikas numatomas ir kitomis sūnaus pasiėmimo dienomis.

2. J. M. turi teisę prieš dvi dienas suderinusi laiką su J. G. bendrauti su sūnumi vieną arba dvi savaitės darbo dienas, atsižvelgiant į sūnaus užimtumą lavinimo įstaigoje (darželyje ar mokykloje) ir kitas aplinkybes.

3. J. M. turi teisę pasiimti sūnų A. G. iš jo gyvenamos vietos ir išvykti su sūnumi į savo gyvenamą ar kitą vietą 4 savaites (dalimis) per vienerius kalendorinius metus kasmetinių J. M. atostogų metu, apie atostogų laiką ir trukmę įspėjant J. G. prieš penkias kalendorines dienas.

4. Bendravimas su sūnumi švenčių dienomis ir jo gimimo dieną:

4.1. J. M. Velykų švenčių metu bendrauja su sūnumi A. G. poriniais metais, pasiimdama sūnų iš jo gyvenamos vietos pirmąją švenčių dieną iki 10.30 val. ryte ir grąžina sūnų į jo gyvenamą vietą antrą švenčių dieną iki 20.30 val.

4.2. J. M. bendruja su sūnimu A. G. Šv. Kalėdų dienomis – gruodžio 25-ąją ir 26-ąją dieną poriniais metais pasiimdama sūnų iš jo gyvenamos vietos pirmąją švenčių dieną iki 10.30 val. ryte ir grąžinant sūnų į jo gyvenamą vietą antrą švenčių dieną iki 20.30 val.

4.3. Esant Motinos dienai, sūnus A. G. turi teisę praleisti ją su J. M., o esant Tėvo dienai – ją praleidžia su J. G..

4.4. Sūnaus gimimo dieną J. M. turi teisę paimti sūnų artimiausią savaitgalį po sūnaus gimimo dienos visam savaitgaliui, kai sūnaus gimimo diena sutampa su savaitgalio diena, J. M. turi teisė pasiimti sūnų pirmąją to savaitgalio dieną visam savaitgaliui.

Kitoje dalyje priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 785 Eur (septynių šimtų aštuoniasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.