Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Edvardas Paliokas, sekretoriaujant Erikai Ališauskienei, dalyvaujant ieškovei J. M., jos atstovei advokatei Editai Marijai Šlapikienei, atsakovui J. G., jo atstovei advokato padėjėjai Gitanai Kukcinavičiūtei-Kalvinskienei, išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jurgitai Brazytei, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui J. G. dėl išlaikymo vaikui priteisimo, gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo bei atsakovo J. G. priešieškinį ieškovei J. M. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė ir atsakovas teismo posėdžio metu susitarė taikiai išspręsti ginčą bei pateikė pasirašytą Taikos sutartį, kurią prašo patvirtinti ir civilinę bylą nutraukti. Papildomai paaiškino, jog periodinį sūnaus išlaikymą, mokamą po 110,00 Eur kas mėnesį, atsakovas teiks nuo 2015-04-24, o 770,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos (2014-09-24) iki 2015-04-23 (skaičiuojant po 110,00 Eur per mėnesį), atsakovas sumokės šešiomis kasmėnesinėmis po 128,33 Eur įmokomis, šį terminą skaičiuojant nuo teismo nutarties priėmimo. Šalys patvirtino, jog taikos sutarties patvirtinimo ir civilinės bylos nutraukimo pasekmės jiems yra žinomos ir suprantamos.

Išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė neprieštaravo dėl taikos sutarties tvirtinimo, nurodė, kad ji atitinka vaiko interesus.

Bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Rašytinės šalių taikos sutarties tekstas yra pridedamas prie bylos. Teismas priima nutartį patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį, o civilinę bylą nutraukia. Šalims turi būti žinoma bylos nutraukimo pasekmės (CPK 140 str. 3 d.). Teismas atsisako tvirtinti šalių pateiktą taikos sutartį, jei ji prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ar viešajam interesui (CPK 42 str. 2 d.). Atsižvelgiant į šias procesinės teisės normas ir į tai, kad ieškovė ir atsakovas teismui pateikė tinkamo turinio taikos sutartį, posėdžio metu patvirtino, kad bylos nutraukimo pasekmės, teismui patvirtinus taikos sutartį, šalims žinomos ir suprantamos, pateikta šalių taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui, šalių, jų nepilnamečio vaiko ar kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia, todėl pateikta taikos sutartis yra tvirtintina, o civilinė byla nutrauktina (CPK 140 str., 293 str. 5 p., 294 str. 2 d.).

Bylos nutraukimo pasekmės, - bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 str. 2 d.). Šalims išaiškintina, jog iš esmės pasikeitus aplinkybėms (pvz. vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio, vaiko gyvenamosios vietos bei bendravimo tvarkos pakeitimo.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir priteistas iš atsakovo J. G. laikinas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiui sūnui A. G., gim. 2012-01-31, po 350,00 Lt (101,37 Eur) nuo prašymo padavimo teismui dienos (2014-10-30) iki teismo sprendimo priėmimo. Priėmus teismo nutartį patvirtinti taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukti, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės netenka galios nutarties bei įstatymo pagrindu (t. 1, b.l. 33-34, CK 3.65 str. 1 d., 2 d. 4 p.). Vykdymo proceso metu pagal laikinųjų apsaugos priemonių nutartį suteiktas išlaikymas turi būti išskaičiuojamas iš šia nutartimi nustatyto išlaikymo sumos, t.y. priteistino išlaikymo suma nuo 2014-10-30 sumažintina išmokėto laikinojo išlaikymo suma.

CPK 87 str. 2 d. numatyta, kad jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio arba šalys sudaro taikos sutartį, grąžinama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio sumos. Atsižvelgiant į šias įstatymines nuostatas, šalims grąžintina 75 proc. jų sumokėto žyminio mokesčio: ieškovei grąžintina 62,99 Eur/217,50 Lt už pateiktą ieškinį (t. 1, b.l. 7), atsakovui grąžintina 31,28 Eur už pateiktą priešieškinį (t. 1, b.l. 79) (CPK 87 str. 2 d., 4 d.).

Ieškovė šioje civilinėje byloje už reikalavimą priteisti išlaikymą yra atleista (CPK 83 str. 1 d. 2 p.), todėl, šalims sudarius taikos sutartį, valstybei iš atsakovo priteistina 25 % mokėtino žyminio mokesčio, kas sudaro 9,90 Eur sumą (110 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 25%), (CPK 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. l d. 3 p., 96 str.).

Valstybė šioje byloje patyrė 8,94 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šalys taikos sutartimi dėl šių išlaidų nesusitarė, todėl šios išlaidos dalintinos abiems šalims po lygiai, t.y. po 4,47 Eur (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str.).

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė į valstybės biudžetą turėtų sumokėti 4,47 Eur, atsakovas - 14,37 Eur (4,47 Eur + 9,90 Eur), o iš valstybės biudžeto ieškovei turėtų būti grąžinta 62,99 Eur, atsakovui - 31,28 Eur sumokėto žyminio mokesčio, todėl vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 7 str. 1 d.), teismas užskaito priešpriešines sumas ir ieškovei J. M. iš valstybės biudžeto grąžina 58,52 Eur, atsakovui J. G. – 16,91 Eur sumokėto žyminio mokesčio dalį. Išaiškinti šalims, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 str. 3 d.).

Šalys taikos sutartimi sutarė, kad bylinėjimosi išlaidų viena iš kitos nereikalauja, todėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas (CPK 93 str., sutarties 3.1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 str. 3 d., 290 str., 291 str., 293 str. 5 p., teismas

nutaria:

Patvirtinti tarp ieškovės J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) sudarytą taikos sutartį, šiomis šalių sutartomis sąlygomis:

1. Nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, gyvenimo sąlygos, išlaikymas

1.1. Šalys susitaria, kad nepilnamečio vaiko A. G., gimusio 2012-01-31, nuolatinė gyvenamoji vieta (Lietuvoje) nustatoma kartu su mama J. M.. Pasikeitus mamos nuolatinei gyvenamajai vietai, atitinkamai pasikeičia ir nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta.

Apie ketinimą pakeisti nuolatinę motinos J. M., o tuo pačiu sūnaus A. G. gyvenamąją vietą (Lietuvoje), J. M. įsipareigoja informuoti tėvą J. G. ne vėliau kaip likus 14 (keturiolika) kalendorinių dienų iki nuolatinės gyvenamosios vietos pasikeitimo.Motina J. M. apie priimtą sprendimą išvykti gyventi į užsienio šalį privalo informuoti nepilnamečio sūnaus A. G. tėvą J. G. ir gauti iš jo raštišką sutikimą, kad sūnus su motina išvyktų gyventi į užsienį. Tokiu atveju motina J. M. užtikrina, kad nepilnametis sūnus A. G. lankytųsi Lietuvoje pasimatyti su savo giminaičiais ir tėvu J. G. ne rečiau kaip du kartus per metus ir ne trumpiau kaip po dvi savaites kiekvieno apsilankymo metu.Nepilnamečio sūnaus A. G. tėvas J. G. įsipareigoja kiekvieną mėnesį skirti sūnui A. G., gimusiam 2012-01-31, išlaikyti po 110 Eur nuo 2015-04-24 iki sūnaus A. G. pilnametystės, pervedant šią sumą į J. M. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke. Šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama J. M.. J. M. įsipareigoja šias lėšas skirti išimtinai nepilnamečio sūnaus poreikiams tenkinti.

Išlaikymo įsiskolinimą 770,00 Eur, susidariusį nuo kreipimosi į teismą dienos (2014-09-24) iki 2015-04-23, J. G. įsipareigoja padengti per 6 mėnesius nuo teismo nutarties priėmimo dienos, mokant po 128,33 Eur kas mėnesį.

J. G. įsipareigoja atlyginti pusę išlaidų, susijusių su ilgalaikio naudojimo daiktų sūnui A. G., įsigijimu (mokyklinis stalas, kuprinė mokyklai, kėdė, lova, spinta, kompiuteris, dviratis ir kt.). Šių daiktų įsigijimo būtinumą ir kainą šalys turi aptarti prieš daiktų įsigijimą.

2. Šalys susitaria dėl tokios bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos:

Šalys sutaria, kad A. G. bus auklėjamas bendru tėvų sutarimu, prisilaikant bendrų moralės normų.J. G. turi teisę pasiimti sūnų A. G. iš jo gyvenamosios vietos kiekvieno kalendorinio mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį, paimant sūnų penktadienį, pasibaigus užsiėmimams sūnaus lavinimo įstaigoje iki 17.30 val., iš jo lavinimo įstaigos ir parvežant sūnų į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20.30 val. vakaro. Toks grąžinimo laikas numatomas ir kitoms sūnaus pasiėmimo dienoms.J. G. turi teisę prieš dvi dienas suderinęs laiką su J. M., bendrauti su sūnumi vieną arba dvi savaitės darbo dienas, atsižvelgiant į sūnaus užimtumą lavinimo įstaigoje (darželyje ar mokykloje) ir kitas aplinkybes.J. G. turi teisę pasiimti sūnų A. G. iš jo gyvenamosios vietos ir išvykti su sūnumi į savo gyvenamąją ar kitą vietą 4 savaites (dalimis) per vienerius kalendorinius metus kasmetinių J. G. atostogų metu, apie atostogų laiką ir trukmę įspėjant vaiko motiną prieš 5 (penkias) kalendorines dienas.Bendravimas su sūnumi švenčių dienomis ir jo gimimo dieną:

2.5.1 J. G. Krikščionių Velykų (pagal vakarietiškąją tradiciją) švenčių metu bendrauja su sūnumi - poriniais metais, pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos pirmąją švenčių dieną iki 10.30 val. ryte ir grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą antrą švenčių dieną iki 20.30 val.;

J. G. bendrauja su sūnumi Šv. Kalėdų dienomis - gruodžio 25- ąją ir 26 – ąją — poriniais metais pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos pirmą švenčių dieną iki 10.30 val. ryte ir grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą antrą švenčių dieną iki 20.30 val.; Esant Motinos dienai, sūnus A. G. ją praleidžia su motina, o esant Tėvo dienai, jis turi teisę praleisti su tėvu J. G.; Sūnaus gimimo dieną - J. G. turi teisę paimti sūnų artimiausią savaitgalį po sūnaus gimimo dienos visam savaitgaliui, kai sūnaus gimimo diena sutampa su savaitgalio diena, J. G. turi teisę pasiimti sūnų pirmąją to savaitgalio dieną - visam savaitgaliui.

2.5.5. Šalys įsipareigoja nedaryti kliūčių vienas kitam bendrauti su vaiku, dalyvauti jo auklėjime ir ugdyme, netrukdys ir neprieštaraus lankyti bei matytis su sūnumi, taip pat nedaryti kliūčių bendrauti su giminėmis.

3. Šalys susitaria, kad kiekviena šalis lieka prie savo turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Civilinę bylą Nr. 2-1116-924/2015 nutraukti.

Grąžinti ieškovei J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 58,52 Eur (penkiasdešimt aštuonis eurus, 52 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2014-09-24, AB Lietuvos pašte.

Grąžinti atsakovui J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 16,91 Eur (šešiolika eurų, 91 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2015-01-13, AB Lietuvos pašte.

Nutartis per 7 dienas atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.