Vilniaus apygardos teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „LTG Infra“ ieškinį atsakovams Elecnor Servicios y Proyectos S.A.U, Instalaciones Inabensa, S.A ir Elecnor S.A., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – akcinė bendrovė „Viamatika“, dėl baudų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl reikalavimo priteisti 1 500 Eur baudą

17. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovė ir atsakovai (kartu – ir Rangovas) 2019 m. gruodžio 20 d. sudarė rangos sutartį Nr. SUT(ADM)-612, įgyvendinant projektą „Ruožo Vilnius Klaipėda (Draugystės st.) elektrifikavimas“. Rangovas Sutartyje įsipareigojo suprojektuoti, vykdyti ir užbaigti darbus – elektrifikuoti geležinkelio ruožą Vilnius–Klaipėda (Draugystės st.) – už ne didesnę nei savo pasiūlyme nurodytą kainą.

18. Šalių sudaryta sutartis yra viešojo pirkimo sutartis, nes ji sudaryta atlikus viešojo pirkimo procedūras: 2018 m. sausio 10 d. buvo paskelbtas tarptautinis viešasis pirkimas Nr. 2017/PCSR-1-4 (vykdomas skelbiamų derybų būdu) dėl ruožo Vilnius–Klaipėda (Draugystės st.) elektrifikavimo rangos darbų. Taigi atsakovai turėjo galimybę dėl Sutarties sąlygų derėtis.

19. Sutarties 4.8 punkto p) papunktyje šalys sulygo, kad Rangovas privalo užtikrinti, jog atliekant darbus šalia veikiančio geležinkelio būtų laikomasi Apraše nustatytų reikalavimų. Aprašo 1.3 punkte numatyta, kad statybvietėje numatant atlikti darbus (lyginimo, tiesinimo ir kt.) su geležinkelio kelio remonto ir priežiūros mašinomis, rangovo darbų vadovas privalo ne vėliau kaip iki paskutinės prieš darbų pradžią dienos 15 val. pateikti Užsakovės infrastruktūros filialo darbuotojui, atsakingam už reikalavimų pateikimą išduoti įspėjamuosius lapelius, paraiškas išduoti traukinių mašinistams, važiuojantiems gretimu keliu, įspėjamuosius lapelius, kuriuose būtų nurodyta darbų vieta (km, pk), darbų pradžia ir pabaiga, darbų vadovo kontaktai ir su kokiomis mašinomis bus dirbama.

20. Ieškovė nenurodė jokių argumentų, patvirtinančių, kad šiuo atveju buvo susitarta būtent dėl geležinkelio kelio remonto ir priežiūros darbų atlikimo su bet kuria mašina. Vien tai, kad Apraše nėra apibrėžimo, kas yra laikytina geležinkelio kelio remonto ir priežiūros mašina, neįrodo, kad geležinkelio kelio remonto ir priežiūros mašina yra laikytina bet kokia technika. Atsakovai procesiniuose dokumentuose plačiai motyvavo savo poziciją, kad geležinkelio kelio remonto ir priežiūros mašinos yra tik geležinkelių kelių (bėgiais) pritaikytos judėti mašinos, t. y. specialieji riedmenys, savo argumentus grindė Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų analize, taip pat viešų pranešimų duomenimis (atsiliepimo į ieškinį 31–37 punktais). Ieškovė nenurodė jokių nesutikimo su tokiu atsakovų pozicijos pagrindimu argumentų, todėl vien ieškovės nurodytas deklaratyvus įsitikinimas, kad šiuo atveju buvo susitarta dėl bet kokios technikos naudojimo, nėra pagrįstas, todėl atmestinas.

21. Pažymėtina ir tai, kad būtent perkančiajai organizacijai kyla pareiga suformuluoti pirkimo sąlygas tiksliai ir aiškiai. Tuo tarpu šioje byloje ieškovė nenurodė iš kokių duomenų Rangovas turėjo žinoti geležinkelio kelio remonto ir priežiūros mašinos apibrėžimą taip, kaip aiškina ieškovė šioje byloje.

22. Taigi, nenustačius, kad Rangovas, atlikdamas darbus, naudojo bėgiais važiuoti skirtą techniką (riedmenis), apie ką turėtų informuoti ieškovę, spręstina, kad ieškovė neįrodė, jog Rangovas pažeidė Sutarties 4.8 punkto p) papunkčio bei Aprašo 1.3 punkto reikalavimus.

23. Be to, ieškovė neginčijo, kad šiuo konkrečiu atveju Rangovas telefonu informavo ieškovės atstovą apie mini traktoriaus naudojimą darbams Šiaulių stotyje atlikti, neneigė atsakovo nurodytos aplinkybės, kad tarp šalių susiklostė praktika, kad tam tikri smulkūs, neesminiai organizaciniai klausimai derinami žodžiu, telefonu. Vadovaujantis civilinio proceso rungimosi principu, nėra pagrindo išvadai, kad atsakovai neįrodė, jog ieškovė buvo informuotas apie mini traktoriaus naudojimą darbams Šiaulių stotyje atlikti ir ieškovė neprieštaravo dėl tokių darbų atlikimo.

25. Pažymėtina, kad nei ieškinyje, nei ikiteismine tvarka Rangovui pareikštoje pretenzijoje ieškovė negrindė darbų saugos pažeidimų fakto aplinkybe, kad Rangovas neaptvėrė darbų vietos apsaugine juosta, kaip tai numato Aprašo 1.4 punktas, t. y. pati ieškovė nelaikė tokio Rangovo elgesio darbų saugos pažeidimu. Dėl to tik ieškovės dublike nurodyta nauja aplinkybė apie reikalavimo aptverti darbo vietą nevykdymą išeina už bylos nagrinėjimo ribų, nėra susijusi su ieškovės 2025 m. gegužės 16 d. raštu dėl baudos sumokėjimo, kurio pagrindu ieškovė grindžia savo reikalavimo teisę šioje byloje, o ieškovės elgesys, sprendžiant dėl padarytų pažeidimų, rodo, kad ši aplinkybė nėra teisiškai reikšminga šioje byloje.

26. Kitos aplinkybės (tvoros išardymas be leidimo, darbų vykdymas pažeidžiant gabaritus, darbų vadovo nebuvimas darbo vietoje, darbininkų kalba) buvo nurodytos ieškinyje ir ikiteisminėje pažeidimų nustatymo medžiagoje.

28. Aprašo 2.4 punkte numatyta, kad kai statybvietėje numatoma atlikti darbus pažeidžiant nustatyto gabarito reikalavimus, Rangovas privalo pateikti paraišką dėl eismo pertraukų suteikimo. Įrodinėjant minėtos normos pažeidimą ieškovas taip pat nurodė Techninio geležinkelio naudojimo nuostatų 4.7 punktą, pagal kurį draudžiama šalia geležinkelio kelio palikti (laikyti) bet kokiu įrenginius, mechanizmus, transporto priemones arčiau kaip 2.5 metro nuo kraštinio bėgio galvutės išorinės briaunos.

29. Taisyklių 3.2 ir 3.3 punktai, be kita ko, numato, kad infrastruktūros priežiūros ir remonto darbams privalo vadovauti darbų vadovas, kuris turi užtikrinti tinkamo darbų saugos reikalavimų laikymosi, o darbų vadovui vienu metu darbus organizuojant keliose skirtingose vietose, infrastruktūros priežiūros ir remonto darbai gali būti organizuojami nuotoliniu būdu, darbų vadovui priskirtas funkcijas vykdant paskirtam darbų vadovo paskirtam asmeniui.

30. Iš byloje esančio ieškovės ir atsakovų atstovų susirašinėjimo matyti, kad atsakovų atstovas nurodė, jog atsakovų darbų vadovas telefonu informavo ieškovės kelio meistrą apie tai, kad bus vykdomi darbai su technika. Nurodė, kad tvora buvo išardyta dienos metu, o vakare baigus darbus, tvora buvo atstatyta (2 t., b. l. 22–25).

32. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008).

33. Teismo vertinimu, ieškovės pateiktose nuotraukose užfiksuoti duomenys nepatvirtina minėtų pažeidimų fakto, nes jose objektyviai nėra informatyviai užfiksuoti, išmatuoti reikalavimų neatitinkantys gabaritai, atliekant tam tikrus darbus, taip pat iš nuotraukoje su užfiksuotais darbuotojais nėra galimybės įsitikinti, kad vienas iš nuotraukoje esančių asmenų nėra darbų vadovas arba kad darbai nebuvo organizuojami nuotoliniu būdu, kad darbų vadovo nebuvo tik epizodiškai, t.y. nuotraukos darymo metu. Atsakovai teigia, kad šios nuotraukos neįrodo bylai reikšmingų aplinkybių, o ieškovė nenurodė ir nepateikė duomenų, kad atsakovai atitinkamus pažeidimus pripažino. Atkreiptinas dėmesys, kad nei ieškinyje, nei ieškovo pateiktuose raštuose dėl baudos skyrimo visiškai nebuvo konkretizuota, kuo pasireiškė „gabaritų pažeidimas“ pažeidimo konstatavimo metu, kokie yra atliekamų darbų gabaritų reikalavimai, todėl tik dublike ieškovės nurodytos naujos aplinkybės, ieškovo paaiškinimų nenuoseklumas papildomai leidžia abejoti nuotraukų įrodomąja verte sprendžiant dėl konkretaus darbų saugos pažeidimo fakto, už kurį ieškovė prašo priteisti iš atsakovų baudą.

34. Taigi teismas sprendžia, kad pateiktos nuotraukos, vertinant jas kartu su bylos baigtimi suinteresuotos ieškovės paaiškinimais, nėra pakankami įrodymai ieškovės nurodytų darbų saugos pažeidimų faktui nustatyti. Pažymėtina, kad iš šalių susirašinėjimo el. paštu kopijos matyti, jog atsakovai pripažino aplinkybę dėl laikino tvoros išardymo, tačiau ieškovė nenurodė ir nepagrindė, kaip metalinės tvoros laikinas išardymas atliekant rangos darbus pažeidė konkrečius darbų saugos reikalavimus.

35. Dėl išdėstyto bei vadovaujantis civilinio proceso rungimosi principu, teismas vertina, kad ieškovė neįrodė, jog Rangovas pažeidė Sutartyje numatytas darbų saugą nustatančias nuostatas, todėl reikalavimas priteisti 1500 Eur baudą atmestinas.

Dėl reikalavimo priteisti 540 Eur baudą

36. Sutarties 1.1.5.9 punktas numato, kad eismo pertrauka – ribotas laiko tarpas, kurį Užsakovė Rangovui suteikia tam, kad jis galėtų atlikti darbus, kurių neįmanoma atlikti nesutrikdant traukinių eismo, kuriam vykstant yra ribojama Rangovo teisė naudotis statybviete.

37. Šalys Sutarties 8.7 punkto e) papunktyje sulygo, kad Rangovas įsipareigoja sumokėti Užsakovei baudą, lygią 10 Eur už kiekvieną uždelstą minutę, bet ne daugiau nei 600 Eur už kiekvieną uždelstą valandą ir ne daugiau nei 10 000 Eur už kiekvieną uždelstą parą tuo atveju, kai dėl Rangovo kaltės Užsakovė negalės atnaujinti eismo tuo metu, kai turėjo pasibaigti Rangovui Sutartyje nustatyta tvarka suteikta eismo pertrauka arba greičio ribojimo laikotarpio trukmė. Šalys taip pat susitarė, kad neturi būti skaičiuojami uždelsimai, kurie įvyko dėl nuo Užsakovės priklausančių aplinkybių.

38. Teismas, tiek lingvistiškai, tiek sistemiškai įvertinęs aptartų Sutarties nuostatų turinį (CK 6.193 straipsnis), sprendžia, kad šalys susitarė, jog sutarto dydžio netesybos skaičiuojamos nuo momento, kai nustatytu metu baigėsi Rangovui suteikta eismo pertrauka, per kurią buvo ribojamas traukinių eismas.

39. Iš byloje esančio pranešimo Nr. 27108 apie traukinių eismo pertraukos suteikimą nustatyta, kad Rangovui Vaidotų stotyje keliuose 49,45, darbų vieta LM49, M69, LM45 iki šv. LM49, M69 2025 m. vasario 21 d. eismo pertrauka buvo suteikta nuo 8:00 val. iki 17:00 val. (3 t., b. l. 257). Remiantis Pranešimu Nr. 27445 apie traukinių eismo pertraukos suteikimą nustatyta, kad Rangovui Kaišiadorių stotyje III kelyje tarp šviesoforo NM3 ir iešmo 19K 2025 m. vasario 26 d. buvo suteikta eismo pertrauka nuo 12:00 val. iki 16:00 val. (3 t., b. l. 253).

40. Iš Vaidotų stoties kelių, iešmų, automatikos, ryšių ir kontaktinio tinklo įrenginių apžiūros žurnalo (forma E-11) matyti, kad 2025 m. vasario 21 d. Rangovas darbus pradėjo 8:35 val. ir baigė 17:22 val. (3 t., b. l. 259–262). Ieškovė Kaišiadorių stoties kelių, iešmų, automatikos, ryšių ir kontaktinio tinklo įrenginių apžiūros žurnale (forma E-11) neužfiksavo tikslaus darbų pradžios laiko, tačiau minėto žurnalo duomenimis – Rangovas 2025 m. vasario 26 d. darbus baigė 16:31 val. (3 t., b. l. 255–256).

41. Taigi aptarti duomenys rodo, kad Rangovas uždelsė baigti darbus Vaidotų stotyje ir Kaišiadorių stotyje atitinkamai 22 min. ir 31 min. (iš viso – 53 min.). Rangovas 2025 m. rugsėjo 19 d. rašytiniuose paaiškinimuose deklaratyviai teigia, kad pertrauka Vaidotų stotyje baigėsi ne nustatytu laiku 17:00 val., o 17:22 val. dėl Užsakovės kaltės Užsakovei pavėlavus suteikti eismo pertrauką. Tačiau ieškovė šio argumento nepagrindžia jokiais objektyviais įrodymais. Atsižvelgiant į tai ir nustačius, kad netesybos skaičiuojamos nuo eismo pertraukai suteikto termino pabaigos, darytina išvada, kad vadovaudamasi Sutarties 8.7 punkto e) papunkčiu ieškovė pagrįstai reiškia reikalavimą dėl baudos priteisimo. Bylos duomenimis, Rangovas baigė darbus, uždelsęs 53 min., todėl ieškinio reikalavimas priteisti 540 Eur dydžio baudą tenkinamas iš dalies, priteisiant ieškovei iš Rangovo 530 Eur baudą (53 min. x 10 Eur/min.).

42. Pasisakydamas dėl netesybų (baudos) sumažinimo, teismas pažymi, kad remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, netesybų mažinimas ginčuose, kylančiuose iš viešojo pirkimo sutarčių, yra galimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-162-378/2022; 2022 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2022). Sprendžiant dėl netesybų, įtvirtintų viešojo pirkimo sutartyje, mažinimo taikytinos bendrosios netesybas reglamentuojančios CK normos bei jas aiškinanti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-162-378/2022).

43. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius, todėl pareiga įrodyti, jog netesybos yra aiškiai per didelės, tenka ne netesybas taikančiai šaliai, o netesybas mažinti prašančiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83-1075/2022).

44. Atsakovai procesiniuose dokumentuose netesybų mažinimo būtinybę iš esmės grindžia argumentu, kad ieškovė nepatyrė nuostolių dėl Sutarties pažeidimo, todėl netesybos laikytinos neprotingai didelėmis. Teismas vertina, kad atsakovai neįrodė, jog Sutartyje įtvirtintos netesybos, esančios iš anksto aptartais nuostoliais, yra per didelės. Pažymėtina, kad Sutarties objektas yra geležinkelio ruožo rekonstravimo darbai. Vykdant šiuos darbus yra būtina užtikrinti saugų ir sklandų geležinkelio eismą, dėl ko yra itin svarbu rangos darbus atlikti iki jiems atlikti nustatyto termino pabaigos. Teismo vertinimu, Sutartyje įtvirtintas netesybų dydis (10 Eur už kiekvieną uždelstą minutę) atitinka protingumo ir proporcingumo reikalavimus, skatina tinkamai vykdyti Sutartį, užkertant kelią neigiamų padarinių atsiradimui.

45. Papildomai pažymėtina, kad atsakovai neginčijo, jog viešojo pirkimo, vykdomo skelbiamų derybų būdu, metu jie turėjo galimybę derėtis dėl Sutarties sąlygų, įskaitant dėl netesybų dydžio. To nepadarę atsakovai savo valia prisiėmė su Sutarties pažeidimu susijusią riziką. Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju pagrindo mažinti netesybas CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir CK 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatytais pagrindais nėra.

Dėl procesinių palūkanų

46. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kai abi sutarties šalys ar viena iš jų yra fizinis asmuo, skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas, o kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys – 6 proc. palūkanas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1–2 dalys).

47. Iš dalies tenkinus ieškinio reikalavimą dėl netesybų priteisimo, tenkinamas ieškinio reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo, priteisiant ieškovei iš atsakovų 6 proc. metines palūkanas už priteistą 530 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. gegužės 29 d.), iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

48. Pagal CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

49. Nagrinėjamojoje byloje ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 2 040 Eur sumą. Ieškinys patenkintas iš dalies, t. y. ieškovei iš atsakovės priteista 530 Eur suma. Taigi patenkinama iš viso 26 proc. ieškinio reikalavimų, atmetama – 74 proc., todėl ieškovė įgijo teisę į 26 proc., o atsakovė – į 74 proc. turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

50. Remiantis bylos duomenimis, ieškovė už ieškinį sumokėjo 46 Eur dydžio žyminį mokestį. Patenkinus ieškinį iš dalies, ieškovei iš atsakovų priteistinas 11,96 Eur žyminis mokestis (46 Eur x 26 proc.). Atsakovė patyrė 8 907,11 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (117,97 Eur už prašymo pratęsti terminą atsiliepimo pateikimui rengimą, 3 527,45 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą, 176,96 Eur už prašymo pratęsti terminą tripliko pateikimui rengimą, 3 728,01 Eur už tripliko parengimą, 176,96 Eur už darbą su bylos medžiaga, 943,80 Eur už rašytinių paaiškinimų rengimą, 235,95 Eur už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo).

51. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į kiekvienos bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos).

52. Atsakovai nurodė, kad 2025 m. rugpjūčio 21 d. yra apmokėję PVM sąskaitą faktūrą WLS25-3425, tačiau už teisines paslaugas pagal kitas PVM sąskaitas faktūras nėra apmokėję. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tuo atveju, kai, teismui priimant galutinį sprendimą (nutartį), atstovavimo išlaidos šalies dar nėra apmokėtos, sprendžiant dėl šaliai priteistino iš bylą pralaimėjusios šalies atstovavimo išlaidų atlyginimo dydžio pagal Rekomendacijų 7 punktą, taikytinas koeficientas nustatomas pagal teismo sprendimo, kuriuo paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, priėmimo datą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024).

53. Nagrinėjamu atveju aktualus 2025 metų I ketvirčio paskelbtas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris yra – 2 337,70 Eur. Taigi maksimali atlygintina už advokato teisines paslaugas suma: už prašymus – 701,31 Eur ((0,1 x 2 337,70 Eur) x 3), už atsiliepimą į ieškinį – 5 844,25 Eur (2,5 x 2 337,70 Eur), už paaiškinimus – 935,08 Eur (0,4 x 2 337,70 Eur), už tripliką – 3 506,55 Eur (1,5 x 2 337,70 Eur), iš viso – 10 987,19 Eur.

54. Atsakovai taip pat nurodė, kad patyrė 176,96 Eur už darbą su bylos medžiaga. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tokios paslaugos kaip atstovo susipažinimas su konkrečiu teismo procesiniu sprendimu ar byla, taip pat šalių procesiniais dokumentais, negali būti laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Išvardytos paslaugos yra vertinamos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis, todėl pagal Rekomendacijas už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018). Atsižvelgiant į tai, 176,96 Eur išlaidos už darbą su bylos medžiaga atsakovams nepriteisiamos.

55. Taigi nors atsakovų prašomos priteisti 8 730,15 Eur (8 907,11 Eur – 176,96 Eur) išlaidos neviršija Rekomendacijų pagrindu apskaičiuoto rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio, tačiau teismas, atsižvelgdamas į procesinių prašymų pratęsti terminą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas pobūdį, procesinių dokumentų turinį ir apimtį, byloje įrodinėtas aplinkybes, ieškinio sumą, tai, kad šioje byloje nebuvo sprendžiami sudėtingi ar nauji teisiniai klausimai, į tai, kad tarp šalių sprendžiami teismine tvarka ir kiti panašaus pobūdžio ginčai, dėl ko atsakovas negalėjo patirti didelių darbo sąnaudų, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas sumažinti priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą bei, atsižvelgus į patenkintą reikalavimų dalį, atsakovams iš ieškovės priteisti 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „LTG Infra“ iš atsakovų Elecnor Servicios y Proyectos S.A.U, Instalaciones Inabensa, S.A ir Elecnor S.A. 530 Eur baudą ir 6 proc. metines palūkanas už priteistą 530 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. gegužės 29 d.), iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „LTG Infra“ iš atsakovų Elecnor Servicios y Proyectos S.A.U, Instalaciones Inabensa, S.A ir Elecnor S.A. lygiomis dalimis 11,96 Eur žyminį mokestį.

Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „LTG Infra“ atsakovams Elecnor Servicios y Proyectos S.A.U, Instalaciones Inabensa, S.A ir Elecnor S.A. 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.