Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Julitos Dabulskytės-Raizgienės (kolegijos pirmininkė bei pranešėja) ir Rasos Paužaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. A., R. B. ir E. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. A. pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 182 straipsnio 2 dalį, ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams.

V. A. pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 214 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta arešto bausmė 30 parų.

V. A. pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 215 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta arešto bausmė 30 parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, BK 65 straipsniu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir V. A. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir penkiolikai dienų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme (prie šiuo nuosprendžiu paskirtos didesnės bausmės pridėjus dalį pagal BK 65 straipsnio taisykles pakeistos bausmės, skirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 18 d. nuosprendžiu) ir V. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, BK 65 straipsniu, BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. liepos 21 d. iki 2021 m. liepos 23 d. (2 dienos) ir pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 18 d. nuosprendį atlikta bausmės dalis, dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai dienai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas iš dalies, po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nustatant nedelsiant atlikti 6 mėnesius laisvės atėmimo (skaičiuojant su įskaityta bausmės dalimi), likusios neatliktos bausmės vykdymą atidedant 1 (vieneriems) metams šešiems mėnesiams, viso atidėjimo laikotarpiu skiriant įpareigojimą nuo 23.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, intensyvi priežiūra nenustatyta.

R. B. pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 3 (trejiems) metams.

R. B. pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 9 mėnesiams.

R. B. pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir R. B. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo 2019 m. sausio 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme (prie didesnės bausmės pridedant dalį skundžiamu nuosprendžiu skirtos bausmės) ir R. B. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 14 (keturiolikai) metų.

Į R. B. paskirtos bausmės laiką įskaityta iki 2022 m. balandžio 20 d. atlikta bausmės dalis pagal Alytaus apylinkės teismo 2019 m. sausio 17 d. nuosprendį.

E. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2021 m. liepos 29 d. iki 2021 m. rugsėjo 29 d.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, E. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas iš dalies, po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nustatant nedelsiant atlikti 6 mėnesius laisvės atėmimo (skaičiuojant su įskaityta 2 mėnesių bausmės dalimi), o likusios neatliktos bausmės vykdymą atidedant 1 (vieneriems) metams šešiems mėnesiams, viso atidėjimo laikotarpiu skiriant įpareigojimą nuo 23.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, intensyvi priežiūra nenustatyta.

Iš nuteistųjų E. S. ir A. M. solidariai priteista nukentėjusiajam P. L. 15 500 Eur turtinei žalai atlyginti.

Iš nuteistųjų R. B., A. M. ir V. A. solidariai priteista nukentėjusiajam K. R. 1 770 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendžiu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje, buvo pripažintas kaltu A. M., tačiau dėl šios nuosprendžio dalies apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu E. S. buvo pripažintas kaltu dėl to, kad jis kartu su A. M., veikdami organizuotoje grupėje, apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: E. S., A. M. bei nenustatytas asmuo, veikdami kartu su nenustatytais asmenimis, atliekančiais bausmę Kauno pataisos namuose, turėdami vieningą tikslą apgaule įgyti svetimą turtą – pinigus, nenustatytiems asmenims subūrus organizuotą grupę, koordinavus jos narių veiksmus ir jiems vadovavus, A. M. atlikus vykdytojo, o E. S. – padėjėjo vaidmenį, 2021 m. liepos 7 d., 12.00 val., nenustatytas asmuo paskambino P. L. (gim. (duomenys neskelbtini)), į buto, (duomenys neskelbtini), fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), ir melagingai prisistačius Kauno miesto nusikaltimų tyrimo tyrėju R. M. ir paaiškinus, kad vyksta tyrimas dėl finansinių machinacijų bei nurodžius perduoti visus turimus pinigus į butą netrukus atvyksiančiam pareigūnui, nenustatytam asmeniui paskambinus E. S. ir nurodžius pareigūno duomenis, kuriais A. M. turės pristatyti nukentėjusiajam P. L. ir nukentėjusiojo P. L. adresą, kuriuo E. S. turės nuvykti kartu su A. M. ir paimti pinigus, E. S. susitiko su A. M. ir nuvežė šį pas nukentėjusįjį. A. M. įvykdė nurodymus, t. y. 2021 m. liepos 7 d., apie 15.00 val., E. S. atvežus A. M. adresu, esančiu (duomenys neskelbtini), ir E. S. likus laukti automobilyje stebėti aplinką, A. M. nuėjo pas nukentėjusįjį P. L., kur A. M., prisistatęs policijos pareigūnu, apgaulės būdu neteisėtai įgijo P. L. priklausančius 16 000 Eur, iš kurių 5 300 Eur pasiėmė A. M., 650 Eur gavo E. S., o likusius 10 050 Eur E. S. perdavė nenustatytam asmeniui, kad šis perduotų (persiųstų) nusikalstamą veiką organizavusiems nenustatytiems asmenims. Tokiu būdu E. S. ir A. M., veikdami organizuotoje grupėje kartu su kitais nenustatytais asmenimis, apgaulės būdu įgijo nukentėjusiajam P. L. priklausančius 16 000 Eur. Šiais savo veiksmais E. S. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir BK 182 straipsnio 2 dalyje.

2. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. B. ir V. A. buvo pripažinti kaltais dėl to, jog R. B., V. A. ir A. M., veikdami organizuotoje grupėje, apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą, neteisėtai disponavo elektronine mokėjimo priemone bei jos duomenimis bei juos panaudojo, o būtent: R. B., atlikdamas bausmę Alytaus pataisos namuose, laisvėje esantys A. M., V. A. bei nenustatytas asmuo, turėdami vieningą tikslą apgaule įgyti svetimą turtą – pinigus, R. B. subūrus organizuotą grupę, koordinavus jos narių veiksmus ir jiems vadovavus, A. M. atlikus vykdytojo, o V. A. bei nenustatytam asmeniui – padėjėjų vaidmenį, 2021 m. liepos 18 d., 13.00 val., R. B. paskambino nukentėjusiajam K. R. (gim. (duomenys neskelbtini)) į buto, (duomenys neskelbtini), fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatė banko darbuotoju ir paaiškino, kad šis telefonu turi R. B. pasakyti savo banko kortelės duomenis ir PIN kodą patikrinimui bei adresą ir laiptinės durų kodą, bei ateinančiam policijos pareigūnui patikrinimui turi pateikti banko kortelę, kad šis galėtų patikrinti pinigus bankomate, po ko nukentėjusysis K. R. telefonu padiktavo savo vardu išduotos „SEB“ banko kortelės PIN kodą, tokiu būdu R. B. neteisėtai įgijo banko kortelės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti. Po to R. B. paskambino A. M. ir nurodė nukentėjusiojo K. R. adresą, kuriuo šis turėjo nuvykti paimti kortelę, duomenis, kuriais turėjo prisistatyti, bei neteisėtai įgytus nukentėjusiojo banko kortelės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti. A. M., vykdydamas R. B. nurodymus, 2021 m. liepos 18 d., apie 13.10 val., kartu su V. A. nuvyko adresu, esančiu (duomenys neskelbtini). V. A. liko laukti automobilyje ir stebėti aplinką, A. M. nuėjo pas nukentėjusįjį K. R., kur A. M., prisistatęs policijos pareigūnu, apgaulės būdu neteisėtai įgijo „SEB“ banko kortelę, išduotą nukentėjusiojo K. R. vardu, po ko A. M. ir V. A. 2021 m. liepos 18 d., 13.40 val., „SEB“ banko bankomate, Vilniuje, Žirmūnų g. 106, per kelis kartus išgrynino 1 770 Eur, iš kurių 50 Eur A. M. perdavė V. A., 1 150 Eur A. M. perdavė nenustatytam asmeniui, kad šis perduotų R. B.. Tokiu būdu veikdami organizuotoje grupėje, R. B., A. M., V. A. ir nenustatytas asmuo neteisėtai disponavo elektronine mokėjimo priemone bei jos duomenimis, juos panaudojo ir apgaulės būdu įgijo nukentėjusiajam K. R. priklausančius 1 770 Eur. Šiais veiksmais R. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 4 dalyje ir BK 182 straipsnio 2 dalyje, BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje, BK 24 straipsnio 4 dalyje ir BK 215 straipsnio 1 dalyje, o V. A. – nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje ir BK 182 straipsnio 2 dalyje, BK 24 straipsnio 6 dalyje ir BK 214 straipsnio 1 dalyje, BK 24 straipsnio 6 dalyje ir BK 215 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. A. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 20 d. nuosprendį ir jį išteisinti nepadarius nusikalstamų veikų, numatytų BK 24 straipsnio 6 dalyje ir BK 182 straipsnio 2 dalyje, BK 24 straipsnio 6 dalyje ir BK 214 straipsnio 1 dalyje, BK 24 straipsnio 6 dalyje ir BK 215 straipsnio 1 dalyje, arba skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

3.1. Pirmiausia skunde dėstomi argumentai, kuriais nuteistasis tvirtina jo veiksmuose nesant nusikalstamų veikų, kurių padarymu buvo pripažintas kaltu, požymių. Teigia, kad jo dalyvavimas nusikalstamose veikose klaidingai kvalifikuotas kaip padėjėjo, jo veiksmuose nebuvo subjektyviosios pusės. Apelianto teigimu, jo veiksmai neturėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir vien tik jo buvimas automobilyje nusikalstamos veikos metu nereiškia, kad jis padėjo atlikti nusikaltimą. Apeliantas nurodo padėjęs giminaičiui įsigyti automobilį ir neatlikęs jokių nusikalstamų veiksmų. Nusikalstamos veikos padarytos dėl nuo jo nepriklausiusių aplinkybių, apie daromus nusikaltimus jis nežinojo ir negalėjo žinoti.

3.2. Nuteistasis skunde aiškina, kad pervežimo paslauga ir 50 Eur atlygio už ją gavimas negali būti kvalifikuojami kaip padėjimas padaryti nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje ir BK 215 straipsnio 1 dalyje. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai inkriminavo jį (V. A.), R. B. ir A. M. veikus organizuotoje grupėje, kadangi sutikimas pavežti į įvykio vietą ir pagalba A. M. perkant transporto priemones, negali būti vertinama kaip veikimas organizuotoje grupėje. Tuo pačiu apeliantas pabrėžia nepažinojęs nuteistojo R. B., negavo iš jo jokių nurodymų.

3.3. Pažymima, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas grindžiamas tik prielaidomis ir samprotavimais. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad jis (V. A.) pripažino sutikęs vežti A. M. galimai įsigyti narkotinių medžiagų, dėl ko konstatuota, jog tokie parodymai neva patvirtina jo (V. A.) suvokimą jungtis prie galimai nusikalstamos veikos. Tokia teismo išvada bei apelianto nurodytas noras įsigyti „dūmų“, nepatvirtina nuteistojo dalyvavimo inkriminuojamoje nusikalstamoje veikoje.

3.4. Nesutinkant su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme, apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas skyrė beveik vienodas bausmes tiek asmenims, kurie tiesiogiai vykdė nusikalstamas veikas, tiek jam (V. A.), kuris kartu su A. M. tik nuvyko į įvykio vietą, tačiau nusikalstamose veikose nedalyvavo. Šiuo atveju nuteistajam (V. A.) buvo paskirta tokia pat bausmė kaip ir E. S., nors jų dalyvavimas nusikalstamose veikose yra akivaizdžiai skirtingas.

3.5. Apeliantas kaip nepagrįstą vertina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad jis nesigaili padaręs nusikaltimus. Čia pabrėžiama, kad jis (V. A.) tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė išsamius parodymus, pripažino savo objektyviai atliktus veiksmus, kas būti vertinama kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Tuo pačiu nuteistasis akcentuoja nedarantis naujų nusikalstamų veikų nedaro, turi nuolatinį, legalų darbą, neseniai tapo tėvu, todėl tvirtina esant akivaizdu, kad jis, būdamas laisvėje ir dirbdamas, greičiau atlygins nukentėjusiajam padarytą žalą.

4. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 20 d. nuosprendį ir jį išteisinti.

4.1. Apeliantas tvirtina nepadaręs nė vienos jam inkriminuotas nusikalstamos veikos, byloje esantys neaiškumai ir abejonės turi būti aiškinami jo naudai. Telefoniniai pokalbiai, kuriais teismas rėmėsi kaip įrodymais priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, negali būti laikomi nuteistojo kaltę pagrindžiančiais įrodymais. Teismas vertindamas įrodymus pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio nuostatas, suvaržė nuteistojo teisę į gynybą, pažeidė nekaltumo prezumpciją.

4.2. Apeliantas mano, kad nusikaltimas turėjo būti kvalifikuotas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, kadangi byloje nėra duomenų, jog jis kartu su E. S., V. A. ir A. M. tarėsi daryti nusikalstamas veikas, derino, koordinavo nusikalstamų veikų planą ir minėtų asmenų veiksmus. Apeliantas pažymi, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje nebuvo apklaustas A. G. (A. G.), kuriam buvo paduotos piniginės lėšos, galimai paimtos iš nukentėjusiojo K. R..

4.3. Be to, skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu paskyrė per griežtą laisvės atėmimo bausmę, priimdamas skundžiamą nuosprendį buvo šališkas.

5. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. S. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 20 d. nuosprendžio dalį, kuria jam paskirta laisvės atėmimo bausmė ir jos vykdymas atidėtas iš dalies, ir skirti švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

5.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė BK bendrosios dalies normas, reglamentuojančias bausmės skyrimą, todėl nuteistajam paskirta bausmė nebuvo tinkamai individualizuota, teismas nepagrįstai jam netaikė BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatų.

5.2. Skunde aiškinama, kad nuteistojo motinai yra nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis, ji juda tik neįgaliojo vežimėlio pagalba, jai reikalinga visapusiška pagalba. Be to, motinai diagnozuota išsėtinė sklerozė, ji negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ir pareigų, todėl teismo sprendimu nuteistasis yra paskirtas motinos rūpintoju. Nuteistasis gyvena su motina, visapusiškai ja rūpinasi, kitų asmenų, galinčių pasirūpinti pastarąja, nėra. Nors motina dirba UAB „Ū.“, kurioje daugumą sudaro darbuotojai, turintys negalią, tačiau dėl žemo 25 procentų darbingumo lygio gaunamo atlyginimo jai nepakanka pragyvenimui, todėl nuteistasis taip pat prisideda prie motinos išlaikymo.

5.3. Skunde pažymima, kad buvo nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailėjosi bei savo noru iš dalies atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą. Taip pat apeliantas pakartotinai akcentuoja esantis motinos, kuriai reikalinga nuolatinė pagalba ir priežiūra, rūpintojas, todėl, nuteistojo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą paskirti švelnesnę nei įstatyme numatyta bausmę. Iš nuosprendžio matyti, kad dėl anksčiau skunde nurodytų aplinkybių apylinkės teismas nepasisakė ir jų nevertino. Paskyrus laisvės atėmimo bausmę net ir trumpam terminui, nuteistasis negalėtų suteikti motinai pagalbos, kas pastarąją paveiks neigiamai, likusi viena motina negalės savimi pasirūpinti, dėl ko terminuoto laisvės atėmimo bausmė negali būti laikoma teisinga ir yra per griežta. Apelianto įsitikinimu, jam paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, be to, laisvėje būtų sudarytos sąlygos greičiau atlyginti nukentėjusiajam priteistą turtinę žalą.

6. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.

7. Teismo posėdžio metu nuteistasis R. B. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistasis V. A. ir jo gynėjas taip pat prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistojo E. S. gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo R. B. apeliacinį skundą atmesti, o nuteistųjų V. A. ir E. S. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies ir skirti nuteistiesiems švelnesnes bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu.

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Nuteistųjų R. B. ir E. S. apeliaciniai skundai atmetami, nuteistojo V. A. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies

8. Nagrinėjamoje byloje nuteistasis R. B. apeliaciniu skundu ginčija savo kaltę ir prašo jį išteisinti arba nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, be to, papildomai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtą bausmę ir buvo šališkas. Nuteistasis V. A. nurodo nieko nežinojęs apie nusikalstamą veiką, jo veiksmai nusikaltimo padarymui neturėjo jokios įtakos, todėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistas nepagrįstai. Taip pat nurodo, kad jam skirta bausmė yra per griežta. Nuteistasis E. S. pirmosios instancijos teismo nuosprendį skundžia dalyje dėl bausmės paskyrimo, mano esantis nubaustas per griežtai ir prašo skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

Dėl nuteistojo R. B. apeliacinio skundo

9. Skundžiamu nuosprendžiu R. B. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, BK 214 straipsnio 1 dalį ir BK 215 straipsnio 1 dalį dėl to, kad kartu su V. A. ir A. M., veikdami organizuotoje grupėje, apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą nukentėjusiajam K. R. priklausantį turtą, neteisėtai disponavo elektronine mokėjimo priemone bei jos duomenimis ir juos panaudojo.

10. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas R. B. kaltu dėl nurodytų nusikalstamų veikų, pagrindiniais nuteistojo kaltę pagrindžiančiais įrodymais pripažino telefoninius pokalbius bei susirašinėjimą telefonu tarp abonentų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nukentėjusiojo K. R. parodymus bei jo naudojamo laidinio (stacionaraus) telefono numerio pokalbių išklotinės duomenis, A. M. parodymus. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia įrodymų visuma pilnai patvirtina R. B. kaltę, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

11. Nuteistasis skunde įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas. Pabrėžtina, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu. Vertinant įrodymus svarbu tai, jog būtų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos. Įrodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. To reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiškiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), kas taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2010, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013).

12. Kaip nepagrįsti atmestini R. B. apeliacinio skundo argumentai, kad jis nepadarė jokios nusikalstamos veikos, o telefoniniai pokalbiai, kuriais pirmosios instancijos teismas rėmėsi kaip įrodymais priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, negali būti laikomi jo kaltę pagrindžiančiais įrodymais.

13. Nors nuteistasis R. B. ikiteisminio tyrimo metu (5 t., b. l. 88, 93) bei apklausiamas teisme (6 t., b. l. 101-102) ir tikino jokio nusikaltimo nepadaręs, niekam neskambinęs, tokius jo parodymus akivaizdžiai paneigia byloje surinkti, ištirti ir pirmosios instancijos teismo įvertinti įrodymai. Nukentėjusysis K. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykio dieną į laidinį telefoną jam paskambino vyras, kuris prisistatė banko darbuotoju ir klausinėjo apie jo banko kortelę. Netrukus pas jį į butą atėjo tyrėjas, kuris paėmė banko kortelę ir išėjo. Atėjęs tyrėjas kalbėjo telefonu, todėl suprato kad tarp skambinusio vyro ir atėjusio tyrėjo yra ryšys (6 t., b. l. 100-101). Kaip matyti iš byloje esančio tarnybinio pranešimo dėl išklotinės analizės, K. R. įvykio metu į laidinį telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) skambino abonentinis telefono Nr. (duomenys neskelbtini), iš viso šie abonentai 2021 m. liepos 18 d. laikotarpiu tarp 12.28 val. ir 14.00 val. kalbėjosi 4 kartus (2 t., b. l. 58). Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuota, kad tuo pačiu laikotarpiu abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) susirašinėjo žinutėmis ir kalbėjosi telefonu su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 138-142). Iš susirašinėjimų ir pokalbių turinio matyti, kad abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) duoda nurodymus kitam asmeniui, aiškindamas, kad reikia nuvykti pas nukentėjusįjį, prisistatyti policijos ekspertu, paimti banko kortelę ir po to bankomate išgryninti pinigus, kartu nurodo ir banko kortelės kodą. Iš esmės tokios pat melagingos aplinkybės buvo nurodytos ir nukentėjusiajam, kuriam buvo aiškinama, kad pas jį atvyks policijos tyrėjas, reikės banko kortelės. Taigi nekyla abejonių, kad abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) tuo pačiu laikotarpiu bendravo ir su nukentėjusiuoju, ir su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini). Abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) nusikaltimo metu buvo įdėtas į telefono aparatą IMEI (duomenys neskelbtini), kurį asmens kratos metu savanoriškai pateikė V. A. (3 t., b. l. 94-95). Teisiamojo posėdžio metu V. A. patvirtino, kad atvykus netoli nukentėjusiojo namų būtent A. M. kalbėjosi telefonu, klausė adreso, kur reikės eiti. Tą patvirtina ir paminėti pokalbio įrašai. A. M. teisme savo kaltę pripažino pilnai ir patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, t. y. nurodė, jog kalbėjo su asmeniu iš įkalinimo įstaigos, jam buvo duodami nurodymai, ką reikės daryti. Aplinkybę, kad A. M. telefonu nurodymus davė būtent R. B., patvirtina ir pateiktos specialisto išvados (3 t., b. l. 21-23). Atliekant specialių žinių reikalaujančius tyrimus, buvo tiriami pokalbių garso įrašai, taip pat tyrimui pateikti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose vykusių teisiamųjų posėdžių garso įrašai su juose užfiksuotu R. B. balsu (3 t., b. l. 21-23). Šie garso įrašai buvo sulyginti su pokalbių garso įrašais tarp abonentų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bendravusių nusikaltimo padarymo metu. Taip pat buvo lyginami T. B. pokalbių garso įrašai su vyrišku balsu. Specialisto išvadoje konstatuota, kad teisiamųjų posėdžių garso įrašuose, kuriuose užfiksuotas R. B. balsas, ir pokalbių garso įrašuose nusikaltimo metu tarp abonentų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) užfiksuotas vienas ir tas pats asmuo (būtent tas, kuris davė nurodymus pašnekovui) (3 t., b. l. 26-32). Tokia pat išvada padaryta ir R. B. balsą sulyginus su pokalbio garso įrašu tarp T. B. ir vyriško balso. Čia pabrėžtina, kad aplinkybę, jog su savo seserimi bendraudavo telefonu, patvirtino ir pats R. B..

14. Taigi nagrinėjamoje byloje nekyla abejonių, kad asmuo, kuris kalbėjo telefonu su nukentėjusiuoju K. R. ir A. M., buvo būtent R. B.. Tą akivaizdžiai patvirtina specialisto išvada, kurioje buvo tiriamas R. B. balsas ir lyginimas su aktualiais pokalbių garso įrašais. Be to, kaip minėta, pats R. B. patvirtino telefonu su savo seserimi, o A. M. parodė nurodymus gaudavęs iš įkalinimo įstaigoje buvusio asmens. Tokiu būdu R. B., panaudodamas prieš nukentėjusįjį apgaulę, įgijo reikiamus bankinės kortelės duomenis, vėliau telefonu juos perdavė A. M., įtikino nukentėjusįjį savo banko kortelę atiduoti pas jį atėjusiam tariamam tyrėjui, kuris vėliau išgrynino pinigus ir tokiais bendrais nuteistųjų veiksmais nukentėjusiajam K. R. apgaule buvo padaryta turtinė žala. Teisėjų kolegija sprendžia, kad anksčiau aptarti įrodymai pilnai pagrindžia R. B. kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

15. Papildomai pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nepagrįstai prašoma apklausti A. G. (toks prašymas buvo pareikštas ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu), kadangi, priešingai nei tvirtina nuteistasis R. B., byloje nėra jokių duomenų, kad iš nukentėjusiojo apgaule įgytos lėšos buvo perduotos A. G.. Pats apeliantas tokių aplinkybių niekada nėra nurodęs, o iš nuteistųjų A. M. ir V. A. parodymų matyti, kad dalis lėšų buvo perduotos nepažįstamam asmeniui, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad tas asmuo gali būti A. G.. Bylos medžiagoje yra tik elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo metu užfiksuoti duomenys apie tai, kad R. B. 2021 m. liepos 23 d.—25 d. siunčia A. G. SMS trumpąsias žinutes, tačiau žinučių turinys niekaip neleidžia spręsti, kad pastarasis asmuo yra susijęs su nusikalstamomis veikomis ir gali duoti bylai reikšmingus parodymus.

16. Kitoje skundo dalyje nuteistasis R. B. kelia nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimą ir tvirtina, kad jo veiksmai turėjo būti kvalifikuojami pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Toks argumentas rodo nuteistojo pozicijos nenuoseklumą, t. y. pastarasis, kategoriškai tvirtindamas nepadaręs jokios nusikalstamos veikos, tuo pačiu prašo jo veiksmus kvalifikuoti švelnesnę atsakomybę numatantį įstatymą, kas leidžia spręsti, kad pastarasis visgi pripažįsta padaręs nusikaltimą. Nepaisant prieštaringų apelianto argumentų, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti, kad R. B. veika turėjo būti kvalifikuojama pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Iš R. B. ir A. M. bendravimo turinio galima daryti išvadą, kad jie iš anksto susitarė ir įgyvendino bendrą sumanymą apgaulės būdu iš nukentėjusiojo užvaldyti pinigus. R. B. organizavo nusikalstamą veiką ir naudojo apgaulę prieš nukentėjusįjį, o A. M. su V. A. nuvyko paimti pinigų. Tiek R. B., tiek A. M. pastangos ir indėlis į bendrą nusikalstamą sumanymą buvo esminiai ir reikšmingai prisidėjo prie jo įgyvendinimo. Atkreiptinas dėmesys, kad nusikalstamoje veikoje R. B. atliko pagrindinį vaidmenį, o A. M. vykdė jo nurodymus. R. B. su A. M. iš anksto aptarė visą nusikalstamos veikos mechanizmą, nurodė, kokius konkrečius veiksmus turės atlikti A. M., liepė pastarajam gauti naują telefono aparatą ir kortelę, kuri būtų tinkama tarpusavio bendravimui. Nusikaltimo metu R. B. telefonu davė nurodymus kitam bendrininkui, t. y. A. M., aiškino pastarajam, ką reikia daryti, palaikė su juo nuolatinį ryšį, koordinavo veiksmus. Tuo pačiu palaikė ryšį ir su nukentėjusiuoju. Paėmus iš K. R. banko kortelę, R. B. liepė išgryninti pinigus, slepiant save nuo vaizdo kamerų, po to kortelę su nuvalytais pėdsakais grąžinti nukentėjusiajam į pašto dėžutę, o telefono aparatą ir kortelę sunaikinti, tokiu būdu siekiant išvengti nusikaltimų išaiškinimo. Be to, šie grupės nariai telefonu aptarinėjo ir tolimesnį galimą analogiškų nusikalstamų veikų darymą. Toks iš anksto aptartas detalus nusikalstamos veikos planas, bendravimo priemonių pasirūpinimas, pasiskirstymas konkrečiais vaidmenimis, gerai apgalvotas apgaulės mechanizmas, pėdsakų slėpimas, akivaizdžiai parodo pakankamai aukštą organizuotumo lygį, todėl pirmosios instancijos teismo išvada pripažinti R. B. veikus organizuotoje grupėje yra visiškai pagrįsta, tenkinti apeliacinio skundo dalies ir perkvalifikuoti nuteistojo nusikalstamą veiką pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nėra jokio pagrindo.

17. Nuteistasis, be kita ko, nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme, nurodydamas, kad ji yra per griežta, taip pat tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nors nepateikia iš esmės jokių detalesnių tokią poziciją pagrindžiančių argumentų. Šiame kontekste pabrėžtina, kad nors nebuvo nustatyta nė vienos R. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir konstatuotos dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės (BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų atveju), pastarajam už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės yra ženkliai mažesnės už straipsnių sankcijose numatytą bausmių vidurkį (tik pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį paskirta bausmė yra artimesnė vidurkiui), o subendrintą galutinę laisvės atėmimo bausmę 14 metų nulėmė ankstesniais nuosprendžiais paskirtų bausmių griežtumas (beje, bendrinant bausmes buvo parinktas nuteistajam palankesnis dalinis bausmių sudėjimo būdas). Iš skundžiamo nuosprendžio motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, ir nėra jokio pagrindo spręsti, kad sistemingai nusikalstamas veikas darančiam ir jau 18 kartų teistam R. B. buvo paskirta aiškiai per griežta bausmė. Apelianto argumentas dėl teismo šališkumo yra aiškiai deklaratyvus, skunde nenurodyta jokių tokį teiginį pagrindžiančių motyvų, todėl iš esmės net nėra galimybės plačiau pasisakyti minimu aspektu. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi apeliantas, savaime nereiškia, jog byla išnagrinėta neišsamiai ir šališkai, o teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Dėl nuteistojo V. A. apeliacinio skundo

18. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. A. ginčija dalyvavęs nusikalstamoje veikoje, tikina, kad jo veiksmai neturėjo įtakos nusikaltimo padarymui, jo buvimas automobilyje nusikalstamos veikos metu nereiškia, kad jis padėjo daryti nusikaltimus. Apeliantas tvirtina neatlikęs jokių nusikalstamų veiksmų. Su tokiais argumentais nėra pagrindo sutikti.

19. Nagrinėjamoje byloje nekyla ginčas dėl to, kad A. M. susitarė su V. A., jog pastarasis automobiliu nuveš prie nukentėjusiojo K. R. namų, taip pat nekyla ginčas, jog, A. M. grįžus iš nukentėjusiojo buto, V. A. vežė pastarąjį prie bankomato išgryninti pinigus, už ką gavo 50 Eur atlygį, tačiau nuteistasis tvirtina nesuvokęs, jog A. M. vežė daryti nusikalstamas veikas. Čia atkreiptinas dėmesys, kad dar iki nagrinėjamų nusikalstamų veikų, A. M. pasakojo V. A. apie ankstesnį savo analogiško pobūdžio sukčiavimą, kurį padarė 2021 m. liepos 7 d., t. y. likus nedaug laiko iki sukčiavimo K. R. atžvilgiu. Nustatyta, kad šioje byloje nusikaltimų padarymo dieną A. M. paprašė V. A. nuvežti šį į nusikaltimo vietą, paskui prie bankomato išgryninti pinigus, ką teisiamojo posėdžio metu patvirtino abu nuteistieji. Nesutiktina su apelianto teiginiais neva jis (V. A.) manė, jog A. M. veža pirkti narkotinių medžiagų. Čia reikšmingos tolesnės aplinkybės: kelionės link nukentėjusiojo namų metu A. M. telefonu kalbėjosi su R. B.. Telefono aparatą pastarajam davė V. A., A. M. į apelianto duotą aparatą įsidėjo kitą SIM kortelę. Iš pokalbio turinio galima spręsti, jog A. M. teiravosi nukentėjusiojo tikslaus adreso, klausė, ar reikia prisistatyti, ar jam atiduos banko kortelę. Automobilyje kartu buvo ir V. A., kuris, žinodamas apie analogišką ankstesnį sukčiavimą ir girdėdamas A. M. pokalbį, neabejotinai suprato, kad jie važiuoja ne įsigyti narkotinių medžiagų, o neteisėtai paimti iš kito asmens banko kortelę ir vėliau išgryninti pinigus. Be to, atvykus į nusikaltimo vietą, buvo nuspręsta automobilį statyti toliau nuo namo, tokiu būdu siekiant išlikti nepastebėtiems. Taigi iš pokalbio turinio ir vėliau sekusių veiksmų pagrįstai spręstina, kad V. A. suprato, kad A. M. atvežė paimti iš nukentėjusiojo asmens banko kortelę, po to vežė pastarąjį prie bankomato, kad šis su iš nukentėjusiojo paimta kortele išgrynintų bankomate pinigus. Atkreiptinas dėmesys, kad visi veiksmai buvo slepiami – A. M. vėliau keitė rūbus, vengė būti pastebėtas vaizdo kamerų, automobiliu nebuvo važiuojama arti bankomato. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad V. A. suprato A. M. nusikalstamus veiksmus, pats prie jų prisijungė ir padėjo A. M. įgyti svetimos banko kortelės duomenis, ja pasinaudoti ir apgaulės būdu įgyti nukentėjusiajam priklausančius pinigus, tokiu būdu kartu dalyvavo nusikalstamose veikose.

20. Nors V. A. dalyvavimas nusikalstamų veikų daryme yra pilnai įrodytas, tačiau teisėjų kolegija pritaria nuteistojo argumentams, kad pirmosios instancijos teismas jo veiksmus nepagrįstai vertino kaip padarytus veikiant organizuotoje grupėje. Šiame kontekste pažymėtina, kad bendrininkavimas, taigi ir bendrininkavimas organizuotos grupės forma, yra tyčinis veiksmas (BK 24 straipsnio 1 dalis). Darant išvadą dėl organizuotos grupės požymių būtina nustatyti ir kiekvieno asmens suvokimą priklausant tokiai grupei. Asmenys, objektyviai tam tikrais veiksmais prisidėję prie organizuotos grupės padarytos nusikalstamos veikos, bet subjektyviai nesuvokę kitų asmenų vaidmens ir aukštesnio organizuotumo lygio, būdingo šiai bendrininkavimo formai, nėra organizuotos grupės nariai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-75-648/2017). Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad V. A. veiksmai nusikalstamose veikose pasireiškė tik jo vienkartiniu A. M. nuvežimu prie nukentėjusiojo K. R. namų, po to prie bankomato išgryninti pinigų ir dar kartą nuvežant pastarąjį prie nukentėjusiojo namų. Daugiau jokių neteisėtų veiksmų V. A. neatliko, su organizuotos grupės nariais jokių kontaktų neturėjo. Atkreiptinas dėmesys, kad V. A. prie nusikalstamos veikos prisijungė spontaniškai, nežinodamas esminių apgaulės aplinkybių, patvirtinančių pakankamai kruopščiai parengtą pinigų išviliojimo mechanizmą. Reikšminga tai, kad likus dienai iki nusikalstamos veikos, R. B. su A. M. aptarinėjo pagrindines pinigų užvaldymo apgaulės būdu detales, tačiau V. A. šios aplinkybės nebuvo atskleistos, dėl jo dalyvavimo nebuvo tartasi, pastarasis buvo paprašytas nuvežti A. M. prie nukentėjusiojo namų tik likus kelioms valandoms iki nusikaltimo darymo. Tą patvirtina ir pokalbių garso įrašai tarp R. B. bei A. M., iš kurių aišku, kad A. M. nusikaltimo dieną teigė dar nežinantis, kaip nuvyks iki nukentėjusiojo namų, taip pat ir pats V. A. nurodė, kad jo buvo paprašyta pavežti tik likus kelioms valandoms iki nusikaltimo padarymo. Vykstant link nukentėjusiojo namų, R. B. davė A. M. detalius nurodymus, aptarinėjo nusikaltimo planą SMS žinutėmis, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kurie aiškiai patvirtintų, kad žinučių turinį matė ar sužinojo ir tuo metu automobilį vairavęs V. A.. Nors važiuojant prie nukentėjusiojo namų, A. M. ne tik susirašinėjo SMS žinutėmis, bet ir telefonu kalbėjosi su R. B. ir tą pokalbį neabejotinai girdėjo ir V. A., tačiau pokalbio esmė buvo apie tai, koks yra konkretus nukentėjusiojo namų adresas, buvo kalbama dėl kortelės paėmimo ir pinigų išgryninimo, tuo tarpu anksčiau aptartos esminės detalės pokalbio metu nebuvo kartojamos. A. M. nuėjus pas nukentėjusįjį, V. A. laukė pastarojo automobilyje. Vėliau, iš bankomato imdamas pinigus ir grįžęs prie nukentėjusiojo buto į pašto dėžutę išmesti banko kortelę, A. M. vėl telefonu kalbėjosi su R. B.. Iš pokalbio turinio yra aišku, kad pokalbis vyko A. M. esant ne automobilyje (pokalbio metu nurodo esantis prie bankomato, pašto dėžutės), tuo tarpu aiškių duomenų, kur tuo metu buvo V. A., ar jis girdėjo šį pokalbį, nėra. Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia spręsti, kad V. A. suvokė prisijungiantis prie nusikalstamos veikos, tačiau jo veiksmai buvo vienkartiniai, spontaniški, jis nežinojo visų esminių, iš anksto aptartų nusikalstamų veikų detalių, nei su R. B., nei su A. M. nekontaktavo dėl nusikalstamos veikos plano įgyvendinimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad V. A. būtų pilnai suvokęs kitų bendrininkų vaidmenį, aukštesnį jų organizuotumo lygį, t. y. veikęs organizuotoje grupėje. Tuo tarpu, kaip jau buvo minėta, tiek R. B., tiek A. M. atlikti veiksmai pagal susitarimo lygį ir tyčią, vaidmenų pasiskirstymą, tarpusavio ryšį siekia organizuotos grupės veikimo lygį, t. y. jie veikė pagal aukštesnį ir sudėtingesnį organizuotumo lygį nei V. A..

21. Taigi esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad nuteistasis V. A. nusikalstamas veikas padarė veikdamas organizuotoje grupėje, dėl to jo nusikalstama veika iš BK 24 straipsnio 6 dalies ir 182 straipsnio 2 dalies perkvalifikuotina į BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį. Atitinkamai dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, šalintina V. A. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, t. y. tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė veikdamas organizuotoje grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

22. Nuteistojo V. A. nusikalstamą veiką perkvalifikavus iš BK 24 straipsnio 6 dalies ir 182 straipsnio 2 dalies į BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, spręstinas ir už šią nusikalstamą veiką naujos bausmės paskyrimo klausimas.

23. BK 54 straipsnio 2 dalis numato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, teismų praktikoje pabrėžiama, kad individualizuojant bausmę visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-942/2018). Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas privalo atsižvelgti ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį.

24. Spręsdama skirtinos bausmės klausimą, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad V. A. padarė vieną baigtą nesunkų ir du apysunkius nusikaltimus. Nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia, siekiant gauti turtinės naudos, tai yra iš savanaudiškų paskatų. Bendrais nusikalstamais veiksmais užvaldyto turto vertė siekia 1 770 Eur. Nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o sunkinanti tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Atsižvelgtina ir į tai, kad V. A. yra teistas tris kartus už turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą (5 t., b. l. 39-43). Ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam buvo skiriamos laisvės apribojimo bausmės, kurios, kaip matyti iš pasikartojančio V. A. nusikalstamo elgesio, teigiamos įtakos jam nepadarė ir kylantys teisiniai padariniai nėra pakankami siekiant atgrasyti V. A. nuo tolesnių nusikalstamų veikų darymo. Be to, V. A. sistemingai daro ir įvairaus pobūdžio administracinius nusižengimus, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (5 t., b. l. 46-76). Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad V. A. yra jauno amžiaus, dirbantis, nevedęs. Svarbu pabrėžti, kad paskirta bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo veiksmai buvo vienkartiniai, apeliantas nusikaltimų padaryme veikė kaip padėjėjas. Pabrėžtina, kad apgaule įgyto turto vertė (1 770 Eur) nors ir pakankamai viršija nedidelės turto vertės ribą, tačiau maksimali apgaule įgyto turto vertė, kuomet asmuo atsako pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, yra 12 499 Eur. Taigi apgaule įgyto turto vertė yra vis tik artimesnė nedidelės vertės turto ribai. Atsižvelgus į įgyto turto vertę, veiksmų trukmę, padėjėjo vaidmenį, tai, kad pastarasis veikė ne organizuotoje grupėje kartu su kitais nuteistaisiais, spręstina, kad apelianto V. A. nusikalstami veiksmai buvo mažesnio pavojingumo, dėl ko nėra tikslinga skirti jam griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą. Pabrėžtina, kad ankstesniais nuosprendžiais skirtomis laisvės apribojimo bausmėmis BK 41 straipsnyje numatyti tikslai nebuvo pasiekti, dėl to, atsižvelgdama į pasikartojančius teistumus už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, nuolatinį administracinių nusižengimų darymą, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta už nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrus V. A. 60 parų arešto bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia bausmė ir jos dydis, įvertinus V. A. charakterizuojančius duomenis ir jo padaryto nusikaltimo apibūdinančias aplinkybes, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta ar per švelni. Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, padarymo, pirmosios instancijos teismo paskirtos arešto bausmės bei jų dydis paliktinas nepakeistas, pagrindas skirti už šias nusikalstamas veikas dar švelnesnes bausmes nenustatytas.

25. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, už BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskirta 60 parų arešto bausmė apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdais bendrintina su bausmėmis, paskirtomis už nusikaltimus, numatytus BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje (taikytinas apėmimas), ir BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje (taikytinas dalinis sudėjimas) bei V. A. skirtina subendrinta bausmė – areštas 75 paroms. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, ši bausmė bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 18 d. nuosprendžiu skirta bausme, prie griežtesnes bausmės pridedant dalį pagal BK 65 straipsnio taisykles pakeistos bausmės, skirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 18 d. nuosprendžiu, ir V. A. skirtina galutinė subendrinta bausmė – areštas 90 parų.

26. V. A., be kita ko, apeliaciniame skunde teigė, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme davė išsamius parodymus, pripažino savo objektyviai atliktus veiksmus, kas, apelianto įsitikinimu, turėjo būti vertinama kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Su tokiais nuteistojo argumentais nesutiktina, kadangi nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu V. A. parodymai nebuvo informatyvūs, pastarasis nepripažino esminių nusikalstamos veikos aplinkybių, tikino kartu su A. M. važiavęs pirkti „dūmų“. Be to, nuteistojo nurodomos atsakomybę lengvinančios aplinkybės konstatavimui būtinas ir nuoširdus gailestis. Nagrinėjamu atveju nuteistasis neišreiškė jokio gailesčio ir kritiško savo veiksmų vertinimo, dėl ko nebuvo pagrindo pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Dėl E. S. apeliacinio skundo

27. Nuteistasis E. S. apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo nuosprendį skundžia tik dalyje dėl jam paskirtos bausmės. Apeliantas akcentuoja, kad buvo nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jis yra motinos, kuriai reikalinga nuolatinė pagalba ir priežiūra, rūpintojas, todėl, nuteistojo įsitikinimu, yra pagrindas, vadovaujantis BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatomis, paskirti švelnesnę, nei įstatyme numatytą, bausmę.

28. Pagal BK 62 straipsnio 2 dalį teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo nustatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam jų prižiūrėti. Sutiktina su nuteistuoju, kad jis atitinka formalias BK 62 straipsnio 2 dalyje numatytas sąlygas. Visgi teismas taikyti BK 62 straipsnį gali ne tik konstatavęs visų įstatyme nurodytų būtinų sąlygų visumą, bet ir atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315/2013, 2K-145-895/2020). Kartu pažymėtina, kad BK 62 straipsnyje nustatyta tik bausmės švelninimo galimybė, kuria bylą nagrinėjantis teismas gali naudotis tik išskirtiniais atvejais. Šis BK straipsnis nesuteikia teisės kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui reikalauti, kad jam būtų skiriama švelnesnė, negu įstatymo nurodyta, bausmė. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad net ir esant BK 62 straipsnyje nustatytoms sąlygoms bylą nagrinėjantis teismas gali bausmės nešvelninti, jei nustato, kad, paskyrus švelnesnę bausmę, jos paskirtis nebūtų pasiekta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-382/2010, 2K-297/2013, 2K-145-895/2020).

29. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis, veikdamas organizuotoje grupėje, padarė vieną sunkų tyčinį, turtinio pobūdžio nusikaltimą. Nors E. S. vaidmuo nusikalstamos veikos padaryme buvo padėjėjo, tačiau pastarajam buvo perduotas detalus nusikaltimo padarymo planas, jis vežė A. M. į nusikalstamos veikos vietą, apgaulę įgijus nukentėjusiojo pinigus, E. S. didelę dalį jų perdavė nenustatytiems asmenims, kurie pinigus turėjo perduoti nusikalstamos veikos organizatoriams. Taigi paties E. S. vaidmuo organizuotoje grupėje nebuvo tik antraeilis. Be to, iš nukentėjusiojo P. L. bendrais veiksmais apgaule buvo įgyta pakankamai didelė – 16 000 Eur suma, o E. S. atlygino nukentėjusiajam tik 500 Eur. Šiame kontekste papildomai pabrėžtina, kad nors pirmosios instancijos teismas ir pripažino E. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę numatytą, BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte, tačiau tokios aplinkybės konstatavimui būtinas visos žalos atlyginimas. Teismas, vadovaudamasis BK 59 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali pripažinti ir dalinį žalos atlyginimą, tačiau tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiesiems tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytos žalos dalį – nuoširdžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-66-976/2019 ir joje nurodyta teismų praktika). Nagrinėjamu atveju apelianto atlyginta žalos dalis, pakankamų duomenų apie tai, kad nukentėjusysis gali tikėtis nuteistojo nuoširdžiomis pastangomis neuždelsto visos žalos atlyginimo, nebuvimas, kelia abejones dėl BK 59 straipsnio dalies 3 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimo pagrįstumo. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis procesas buvo pradėtas nuteistojo valia, ir, nesant prokuroro ar civilinio ieškovo (nukentėjusiojo) apeliacinio skundo, nuteistojo padėtis dėl pirmosios instancijos teismo nepagrįstai nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės negali būti bloginama, taigi teisėjų kolegija vertina galimybę skirti švelnesnę, negu baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą bausmę, anksčiau nurodytų nuostatų pagrindu.

30. Be nurodytų dviejų atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvo nustatyta ir E. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė būdamas recidyvistu. Be to, E. S. yra teistas iš viso 5 kartus, daugiausiai už turtinio, smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas (4 t., b. l. 186-196). Atkreiptinas dėmesys, kad visus kartus pastarajam paskirtų arba subendrintų su ankstesniais nuosprendžiais laisvės atėmimo bausmių vykdymas buvo atidedamas. Nagrinėjamu atveju laisvės atėmimo bausmės vykdymas taip pat iš dalies atidėtas, įpareigojant E. S. atlikti minimalią BK 75 straipsnio 3 dalyje numatytą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį. Be to, tikslinga pažymėti, kad E. S. sistemingai daro ir įvairaus pobūdžio administracinius nusižengimus, duomenų apie administracinių nuobaudų sumokėjimą nėra (4 t., b. l. 197-212). Sutiktina su nuteistuoju, kad jis rūpinasi savo motina, neginčytina, kad jai reikalinga nuolatinė pagalba ir priežiūra (5 t., b. l. 91-93; 6 t., b. l. 127-136), pats nuteistasis turi darbą, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (6 t., b. l. 94). Suprantama, kad paskyrus net ir minimalią BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatų kontekste (įskaičius suėmime išbūtą laiką) realiai atliktiną bausmę, tokia bausmė neišvengiamai paveiks tiek patį nuteistąjį, tiek ir jo šeimos narių interesus, tačiau šios aplinkybės nėra pakankamos ar išskirtinės, sudarančios savaiminį pagrindą nagrinėjamu atveju neskirti pastarajam laisvės atėmimo bausmės. Šiuo atveju atsižvelgus tik į nuteistajam palankias aplinkybes ir jų kontekste vertinant skirtiną bausmę, nebūtų pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai. Pažymėtina, kad ankstesniais nuosprendžiais teismai rodė E. S. pakankamai didelį pasitikėjimą, jam iš esmės neteko realiai atlikti už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas paskirtų bausmių, tačiau net ir ne vieną kartą išreikštas pasitikėjimas nuteistuoju bei gresianti reali laisvės atėmimo bausmė nesustabdė apelianto nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Pastebėtina, kad ankstesniais nuosprendžiais E. S. buvo pripažintas kaltu dėl nesunkių, apysunkių nusikaltimų padarymo. Skundžiamu nuosprendžiu pastarasis nuteistas ir dėl sunkaus nusikaltimo, taigi jo nusikalstamas elgesys tampa vis pavojingesnis. Be to, svarbu tai, kad teismui žinomais duomenimis (juos apeliacinės instancijos teismo posėdyje patvirtino ir nuteistojo gynėjas) E. S. yra pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas, kuriame šis įtariamas sunkaus nusikaltimo padarymu (BK 180 straipsnio 2 dalis), jam taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas (suimtas nuo 2022 m. spalio 21 d.) (past. – pastarieji duomenys po teisiamojo posėdžio dar buvo patikrinti teismui prieinamame Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre) (7 t., b. l. 144-153). Nors pateiktas įtarimas padarius nusikalstamą veiką ir nereiškia, kad E. S. bus pripažintas kaltu, tačiau tokie duomenys bendrai leidžia spręsti, kad apeliantas nėra linkęs kritiškai vertinti savo elgesį, nevengia rizikingų situacijų, nors turėtų vesti itin atsakingą gyvenimo būdą, ypač pasverti savo veiksmus, kadangi yra motinos, kuriai reikalinga nuolatinė kasdienė pagalba, rūpintojas. Galima suprasti, kad apelianto motina dėl jam taikomo suėmimo jau šiuo metu patiria ženklius sunkumus, kas rodo, jog nuteistojo elgesys yra priešingas skunde dėstomiems argumentams, kuriais įrodinėjama, kad jis visapusiškai rūpinasi savo motina, yra vienintelis asmuo, galintis suteikti jai reikiamą priežiūrą ir be jo motina nesugebės gyventi.

31. Atsižvelgiant į visas anksčiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad išimtinių aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamą veiką ir jį padariusį E. S., kurios suteiktų galimybę skirti švelnesnę negu įstatymo sankcijoje numatytą bausmę, nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad būtent paskirta laisvės atėmimo bausmė ir iš dalies atidėtas jos vykdymas E. S. padės pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus, todėl keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio šioje dalyje nėra jokio pagrindo.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

32. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2022 m. birželio 21 d. ir lapkričio 23 d. pateikė teismui pažymas (pirminę ir patikslintą), iš kurių matyti, kad iš V. A. valstybės naudai prašoma priteisti 413,33 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (7 t., b. l. 49-52, 124-126).

33. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

34. Baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama, be kita ko, ir pagal nuteistojo V. A. apeliacinį skundą. Vilniaus apygardos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, turi dalyvauti gynėjas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), ir į tai, jog nuteistasis neturėjo pasirinkęs gynėjo, kreipėsi su prašymu į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorių dėl gynėjo parinkimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo skyrius V. A. parinko advokatą Viktorą Firsovą, kurį teismas paskyrė nuteistojo gynėju advokatu. Taigi įstatymui numatant privalomą gynėjo dalyvavimą bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, gynėjas nuteistajam buvo paskirti teismo iniciatyva, kas reiškia, kad nuteistasis neturėjo teisės rinktis, ar jam gintis pačiam, ar su gynėjo pagalba. Esant tokioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš nuteistojo nėra suderinamas su jo teise į gynybą. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad nuteistojo V. A. apeliacinis skundas buvo tenkintas iš dalies, paties nuteistojo finansinė sudėtis yra pakankamai sudėtinga.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2, 3 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistųjų E. S. (E. S.), R. B. apeliacinius skundus atmesti, nuteistojo V. A. (V. A.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 20 d. nuosprendį pakeisti:

V. A. nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalies ir 182 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam arešto bausmę 60 (šešiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmę, paskirtą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, dalinio sudėjimo ir apėmimo būdais subendrinti su bausmėmis, paskirtomis už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti V. A. subendrintą bausmę – areštą 75 (septyniasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnes laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio taisykles pakeistos bausmės, skirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 18 d. nuosprendžiu, ir paskirti V. A. galutinę subendrintą bausmę – areštą 90 (devyniasdešimčiai) parų.

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti, kad nusikalstamos veikos dėl apgaule užvaldyto nukentėjusiojo K. R. turto, padarytos R. B., A. M. organizuotoje grupėje veikiant kartu su V. A..

Pašalinti nuosprendžiu nustatytą V. A. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, padarė veikdamas organizuotoje grupėje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskaičiuotų antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo V. A. nepriteisti.