- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-09
- Bylos Nr.
- e2YT-8319-476/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-01016-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Narbutienė
- Pareiškėjas
- V. S.
- Suinteresuotas asmuo
- S. Š., A. Š., A. T., notarei Violetai Tamašauskienei
- Advokatai
- Raimonda Klimienė, Rūta Mikšė
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. S. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotiems asmenims A. Š., A. T., S. Š., notarei Violetai Tamašauskienei.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėjas V. S. teismo prašo privalomosios palikimo dalies po motinos P. S. mirties (duomenys neskelbtini) gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, motinos P. S. mirties dieną V. S. buvo reikalingas išlaikymas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. S. prašymą grindžia tuo, kad jo mirusi motina P. S. testamentu savo turtą paliko vaikaičiams ir dukrai S. Š.. Pareiškėjas yra pirmos eilės įpėdinis, jam yra reikalingas išlaikymas, todėl turi teisę į privalomąją palikimo dalį. Po 2019 m. patirto miokardo infarkto jo sveikatos būklė neatsistatė. Jam nustatytas 50 proc. netekto dalyvumo lygis. Jo sutuoktinė E. G. negali dirbti dėl jo priežiūros. Tiek jis, tiek sutuoktinė E. G. yra registruoti Užimtumo tarnyboje. Deja, jo gyvenamojoje vietoje nėra darbų pasiūlos. Kaimas, kuriame gyvena yra gana atokiai nuo rajono centro, toli nuo pagrindinių kelių. Susisiekimo visuomeniniu transportu, kad būtų galimybė laiku nuvykti į darbo vietą ar iš jos grįžti, nėra. Visos šeimos gaunamos pajamos siekia 367 Eur per mėnesį. Jo finansinės padėties pablogėjimas susijęs išskirtinai su sveikatos problemomis, nes būtent dėl to tapo ribotai darbingas. Nuosavybės teisėmis kartu su sutuoktine yra įgiję žemės sklypą su jame esančiais pastatais: gyvenamuoju namu, viraline, daržine, ūkiniu pastatu, svirnu, kiemo statiniais(šuliniu). Pastatų, išskyrus 21 kv. m. viralinę, kurioje pareiškėjo šeima gyvena, būklė labai prasta, gyvenamajame name nėra galimybės gyventi. Įsigydami žemės sklypą su pastatais turėjo ketinimų sodybą susiremontuoti, tačiau sveikatos problemos sutrukdė tai padaryti. Gaunamų pajamų nepakanka gyvybiškai svarbiems poreikiams patenkinti. Jis ir jo sutuoktinė yra abstinentai. Sutuoktinė už gaunamą pašalpą šeimai atidirba viešuosius darbus seniūnijoje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė pareiškimą jame nurodytais motyvais, prašė jį tenkinti visa apimtimi. Po 2019 m. patirto infarkto, jis prarado gebėjimą dirbti, išlaikyti save. Prasidėjo Covid-19 negalėjo tęsti gydymo, dirbti. Jo padėtis nepagerėjo, jam periodiškai pasireiškia priepuoliai, jis pats negali išsikviesti greitosios, jis praranda gebėjimą judėti. Jo padėtis nepataisoma, jis turi tik mokintis išgyventi. Per du metus (2019-2020 m.) baigėsi sukauptos jų santaupos. Susidarė situacija, kad pastaruosius ketverius metus jų šeima gyvena pasirinkimu – pirkti vaistus ar maistą. Taupo kur tik gali. Kaimo turizmo sodyboje ieškojo darbuotojų, prašė priimti jo sutuoktinę. Tačiau niekas jų nepriima. Jų mėnesio pajamos – socialinė pašalpa 360 Eur. Jis kreipėsi dėl neįgalumo pašalpos, tačiau jam ji nemokama. Jis dirbo Lietuvoje, bet stažo jam neužteko. Jo 12 metų stažo Amerikoje nepripažino Lietuvoje. Amerikoje už 12 metų darbo stažą nemoka. Jis praktiškai ryšio su mama neturėjo. Bendraudavo tik vaikystėje, paauglystėje. Vėliau jie nutrūko. Mama jam buvo padovanojusi butą. Jie buvo sutarę, kad tame bute gyvens ir mama. Jis tą butą pardavė ir nupirko butą, kurį paveldėjo jo sūnėnai. Tas butas praktiškai kainavo tiek, kiek jis gavo pardavęs jam padovanotą. Tada jis gavo pasiūlymą dirbti JAV, jis išvažiavo. Dėl to ir susipyko su mama. Jis apie mamos sveikatos stovį nežinojo. Jis nedalyvavo mamos laidotuvėse dėl blogos sveikatos būklės. Bedarbio pašalpos negauna, nes praėjo laikas, per kurį jam priklausė pašalpa. Vietovėje, kurioje jie gyvena, ne visiems sveikiems yra darbo. Jie turi automobilį, kuris jiems yra būtinas, vykstant pas gydytojus. Nuo 2014 m. iki 2019 m. gerbūvio nepagerino, kadangi trūko lėšų. Mamos skolos palyginus su turto verte nėra didelė.
Atsiliepimas
Advokatė Rūta Mikšė, atstovaujamųjų suinteresuotų asmenų A. Š., A. T., S. Š. vardu pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškėjo pareiškimą atmesti, priteisti suinteresuotų asmenų naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepime nurodyta, kad apie 2000 metus mirusi P. S. dovanojimo sutartimi padovanojo savo sūnui V. S. tuo metu turimą vienintelį savo nekilnojamą turtą – 4-ių kambarių butą, adresu: (duomenys neskelbtini). Dovanojimas buvo atliktas su sąlyga, jog šiame bute kartu su sūnumi P. S. galės gyventi iki savo mirties. Tačiau gavęs dovaną – butą, pareiškėjas su tuometine savo sutuoktine išvyko gyventi ir dirbti į Jungtines Amerikos valstijas. Kurį laiką mirusioji P. S. tame bute gyveno viena, tačiau vėliau pareiškėjas pareiškė, jog butą ketina parduoti ir tai realizavo. Pardavęs turtą (mamos dovanotą butą) pareiškėjas per didžiausius konfliktus mamai iš visų gautų už butą pinigų davė tik 3000 litų, kitus pinigus gautus iš sandorio pasiliko sau, o jo mama P. liko be gyvenamosios vietos ir turto. Panaudojusi gautus 3000 litų, savo turėtas santaupas ir padedant dukrai S. Š. mirusioji įsigijo butą, adresu: (duomenys neskelbtini), kur ir gyveno iki mirties. Pareiškėjas netinkamai elgėsi su savo mirusia mama savo iniciatyva apie 2000 metus su mama nutraukęs bet kokius santykius. Nuo 2015 m. P. S. priežiūra ir pagalba buityje rūpinosi anūkas A. Š., finansinę pagalbą teikė užsienyje gyvenantys jos dukra S. Š. ir anūkas A. T.. Mirusioji P. S. 2005 m. rugsėjo 23 d. testamente išreiškė savo valią likusį savo turtą palikti testamentu kitiems įpėdiniams, t. y. dukrai ir anūkams, įvertinusi ankščiau nurodytas aplinkybes. Nors pareiškėjui buvo pranešta apie mamos mirtį, tačiau jis nedalyvavo mamos laidotuvėse, neprisidėjo prie laidojimo išlaidų, kaip ir mamai būnant gyvai, mama nesirūpino, jos nelankė, neteikė finansinės ar kitokios pagalbos. Taip pat nurodo, kad pareiškėjas neprarado visiškai nedarbingumo ir gali dirbti. Pareiškėjas teigia, jog jo sveikata pašlijo tik 2019 metais, akivaizdu, jog pareiškėjas turėdamas sveikatos ir jėgų, tikėtina ir finansines galimybes turto būklės pats sąmoningai negerino iki sveikatos pablogėjimo, nes tokia būklė jį tenkino, dėl ko palikimo atsiradimo dieną esanti jo nuosavybės būklė, laikytina, jog visiškai atitinka pareiškėjo kaip savininko asmeninius poreikius ir negali būti šis motyvas priežastimi pripažinti pareiškėjui teisę į privalomąją palikimo dalį. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, jog pareiškėjas dėjo kažkokias pastangas, kaip teigia pareiškėjas vietovės atžvilgiu nepatrauklioje vietoje valdomą nekilnojamąjį turtą pakeisti į geresnes gyvenimo sąlygas, kas galbūt būtų palengvinę jau seniau pareiškėjo galimybes įsidarbinti, naudotis viešuoju transportu ir pan. Kas reiškia, jog pareiškėjas palikimo atsiradimo dieną turėjo nekilnojamojo turto, kurio vietovė, būklė ir kt. kaip savininką tenkino, kaip ir tenkino šeimos gaunamos pajamos, dėl ko nėra pagrindo nustatyti, jog palikėjos mirties dieną pareiškėjas neturėjo pakankamai turto ir pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms patenkinti, todėl jam buvo reikalingas palikėjo išlaikymas. Priešingai, pareiškėjo esamos gyvenimo sąlygos, gaunamos pajamos tikėtina jog nekito jau ilgą laiką, kas įrodo, jog tokios gyvenimo sąlygos jį tenkino, o gaunamų pajamų pragyvenimui užtenka, nes priešingu atveju jis būdamas darbingo amžiaus, (duomenys neskelbtini) metų vyras ir iš dalies darbingas, būtų dėjęs pastangas susikurti geresnį gyvenimą, naudingiau ir racionaliau išnaudoti turimą turtą, gauti daugiau pajamų, savarankiškai susirasti tinkamą darbą. Labiau tikėtina, jog pareiškėjas toleravo ilgą laiką ir situaciją, jog jo sutuoktinė būdama darbinga, sąmoningai atsisako susirasti darbą ir iš jo gauti sau ir vyrui pajamų. Kadangi palikimo negalima priimti iš dalies, įvertinus tai, kad nurodė ir įrodė iki šiol šioje byloje pareiškėjas akivaizdu, jog skolų paveldėjimas dar labiau pablogins jo finansinę padėtį ir pažeis jo interesus.
Suinteresuotas asmuo A. Š. teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją jame išdėstytais motyvais. Jis buvo visai vaikas, kai dėdė V. išvažiavo. Jie prižiūrėjo močiutę, kai močiutei buvo blogiausia sveikata, jis ja rūpinosi, ją vežė į ligoninę. Brolis ir mama siuntė jam pinigus, iš jų pirko vaistus. Paskutinę jos gyvenimo dieną jis buvo prie jos. Močiutei V. buvo labai brangus žmogus, ji visada turėjo jo nuotrauką pasikabinus, ji jo ilgėjosi. Tai V. su ja nutraukė ryšius. Apie 2000 m. ji bandė skambinti V., bet ryšys neatsistatė. Pareiškėjas apie močiutės mirtį sužinojo iš jo mamos. Mama jam sakė, kad V. skambino gal net kitą dieną po močiutės mirties.
Suinteresuotas asmuo S. Š. teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją. Iš trečiųjų asmenų sužinojo, kad jis grįžo į Lietuvą. Bandė jo ieškoti, tačiau jis atsisakė su jais bendrauti, atsisakė aplankyti mamą. Ji nežino tiksliai, kas tarp jų įvyko. Prieš 15 metų jai buvo pirmas infarktas, ji surašė testamentą viską palikdama jai ir jos sūnums, teikdama kad jos sūnus (pareiškėjas) jau viską gavo. Jam buvo padovanotas keturių kambarių butas (duomenys neskelbtini) ir tėvo pradėtas verslas. Todėl mano, kad mamos testamente išreikšta valia turi būti įvykdyta. Jis mamą paliko gatvėje. Ji iš savo santaupų, prisiskolinusi pinigų ir nusipirko kitą butą. Po to ilgai visi atidavinėjo mamos skolas. Ji nežino, ar brolis jai davė pinigų. Bet mano, jei būtų davęs, tą butą būtų registravęs savo vardu. Pradžioje ji mėgino ieškoti brolio, rado jo el. paštą, rašė apie mamos sveikatą. Kai jis grįžo į Lietuvą, ji jam bandė sakyti, kad ji išvyksta į užsienį ir Lietuvoje lieka vienas jos sūnus, kad mamai padėtų. Tačiau jis atsisakė, pasakė, kad jis šeimos neturi. Jis pats neieškojo ryšio su jais. Po kurio laiko jų šeimos draugas rado kažkokiu būdu jo tel. numerį, jam skambino būdamas prie mamos, tačiau jis tada atsisakė su ja šnekėti. Ji apie jo finansinę padėtį nežino. Kai prasidėjo byla, tik tada ji sužinojo, kad brolis grįžo nieko neužsidirbęs, viską prašvaistęs. Po motinos mirties likusį butą prižiūri jos Lietuvoje gyvenantis sūnus A.. Kol kas jame niekas negyvena, bet planuojama, kad jame gyvens ji.
Suinteresuotų asmenų atstovė advokatė Rūtą Mikšė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją, nurodė, kad pareiškėjo prašymas yra nepagrįstas. Papildomai nurodė, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jis prieš išvykdamas į Ameriką nupirko mamai butą neatitinka realybės. Kadangi butą mirusioji nuosavybės teise įgijo jam jau būnant Amerikoje, kur jis išbuvo 12 metų. Vienas pagrindinių motyvų, kodėl pareiškimą turėtų būti atmestas – pareiškėjas savo dalį iš mamos gavo, tačiau jo nesugebėjo išlaikyti. Asmens teisė gauti neįgalumo pašalpą niekaip nėra susijusi su darbo stažu.
Liudytoja E. G. paliudijo, kad yra pareiškėjo sutuoktinė. Ji su V. susipažino Amerikoje. Ji nežino, kas buvo prieš tai. Amerikoje jis dirbo statybininku, iš paskutinių pinigų bandė taupyti mamai – 5 000 Eur per metus, norėdamas jai padėti gyventi. Jie abu apsirgo Amerikoje. Buvo nutarę pradėti gyvenimą kaime. Po gydymo pareiškėjas sunkiai vaikščiojo, pradėjo vaikščioti nuo 10 metrų, po to po 100 metrų, dabar jau vaikšto. Į greitąją važiuodavo kas mėnesį, dabar vieną-du kartus per metus, jei nesinervuoja, nesijaudina. Jeigu labai šalta ar karšta, lauke ilgai nebūna. Kietuoju kuru pasirūpina ji. Seniūnija padeda. Jis kelti sunkiai negali. Dėl to jam rasti darbą sunku. Keturių valandų prie geriausių sąlygų nepravaikščioja. Jie gauna socialinę pašalpą – 367,84 Eur/mėn. Gauna kompensaciją už malkas. Gauna už maistą 50 Eur vienam metų ketvirčiui, duoda kortelę, iš jų perka kruopas. Ji turi aukštąjį (duomenys neskelbtini) išsilavinimą. Ji Amerikoje dirbo knygyne, valgykloje, reklamos dizainere. Ji dirba seniūnijoje, kad jie gautų pašalpą. Kartu su ja eina jos vyras, nes jam bet kada gali pablogėti. Ieško darbo. Jeigu randa maketuotojo darbą, jai pasiūlo, tačiau darbai didmiesčiuose, o niekas nenori dirbančių nuotoliniu būdu. Papildomai prekiauja vaistažolėm, miško gėrybėm. Iš to uždirba iki 100 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Testamento laisvės principas leidžia palikėjui savo nuožiūra priimti sprendimą dėl palikimą sudarančio turto – palikti jį bet kuriems civilinės teisės subjektams, paskirstyti dalimis, susieti paveldėjimo teisę su kokios nors prievolės įvykdymu ar apskritai nepriimti jokio sprendimo palikimo klausimu. Šis principas gali būti ribojamas tik įstatyme nustatytais atvejais. Vienas iš tokių atvejų įtvirtintas CK 5.20 straipsnio 1 dalyje: kai palikėjas artimiausius šeimos narius, kuriems būtina parama, nušalina nuo palikimo, valstybė turi įsikišti į paveldėjimo santykius ir apginti tokius šeimos narius, suteikdama jiems teisę į privalomąją palikimo dalį. Testamento laisvės ribojimo pagrindas yra šeiminiai ryšiai ir asmens negalėjimas užsitikrinti būtinųjų gyvenimo reikmių.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisės į privalomąją palikimo dalį suteikimas artimiausiems šeimos nariams remiasi šeimos narių solidarumu, kuris šeimos narį įpareigoja ne tik naudotis teisėmis, bet ir prisiimti pareigas, šiuo atveju – rūpintis savo šeimos narių gerove. Taigi, ribodamas testamento laisvę, įstatymų leidėjas gina viešąjį interesą ir, derindamas nurodytus principus bei užtikrindamas palikėjo ir jo šeimos narių bei visuomenės interesų pusiausvyrą, stiprina šeimos vienybės ir šeimos narių tarpusavio atsakomybės suvokimą visuomenėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2008).
CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, be kita ko, palikėjo vaikai, kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau. Ši įstatymo nuostata taikytina tik tuo atveju, kai paveldima pagal testamentą. Taigi, asmuo teisę į privalomąją palikimo dalį gali įgyti tik esant šių sąlygų visumai: (i) asmuo, pretenduojantis į privalomąją palikimo dalį, patenka į CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytą asmenų ratą, t. y. asmuo yra palikėjo vaikas (įvaikis), sutuoktinis, tėvas (įtėvis) (subjektų ratą apibrėžianti sąlyga); (ii) asmeniui, pretenduojančiam į privalomąją palikimo dalį, palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas (išlaikymo reikalingumo sąlyga); (iii) palikėjas testamentu šiam asmeniui neskyrė turto arba skyrė mažiau negu pusę tos dalies, kuri tektų paveldint pagal įstatymą (privalomosios turto dalies dydžio sąlyga).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjas V. S. yra (duomenys neskelbtini) mirusios P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnus. 2024 m. kovo 27 d. Kauno miesto 26-ojo notaro biuro liudijimas, notarinio registro Nr. 796, paliudija, kad pareiškėjas V. S. dėl mirusios P. S. palikimo kreipėsi 2024 m. kovo 27 d. Pagal mirusios P. S. 2005 m. rugsėjo 23 d. Testamentą, notarinio registro Nr. 7767, jos palikimą priėmė mirusiosios vaikaičiai A. T. ir A. Š.. Iš antstolio Raimundo Stanislausko (duomenys neskelbtini) Paveldimo turto apyrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad P. S. mirties momentu buvo likęs turtas: butas su rūsiu, adresu: (duomenys neskelbtini), pastatas – garažas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), 280,21 Eur pinigų likutis banko sąskaitoje, 1 696,25 Eur kreditorinis įsiskolinimas.
Dar iki P. S. mirties ((duomenys neskelbtini)) V. S. nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. iki 2019 m. spalio 29 d. dirbo, nuo 2019 m. vasario 20 d. iki 2020 m. rugsėjo 18 d. jam buvo mokama nedarbo draudimo išmoka, 2022 m. rugsėjo 9 d., 2022 m. gruodžio 10 d., įgijo verslo liudijimą, gavo pajamas (atitinkamai draudžiamosios pajamos – 24,33 Eur, 23,55 Eur). Iš pateikto banko sąskaitos išrašo matyti, kad nuo 2023 m. spalio 5 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. V. S. iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos gaudavo 328,13 Eur mėnesines išmokas. 2020 m. kovo 31 d., 2022 m. kovo 31 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės teritorinio skyriaus sprendimais Nr. STS-1921, STS-1393 V. S. nustatytas 50 proc. darbingumo lygis, 2024 m. vasario 29 d. Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno III teritorinio skyriaus sprendimu STS-1991 pareiškėjui neterminuotai nustatytas 50 procentų dalyvumo lygis ir 50 procentų netekto dalyvumo lygis. Jam neterminuotai išduotas asmens su negalia pažymėjimas. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. 2024 m. vasario 21 d. sprendimu V. S. ir E. G. iki 2024 m. balandžio 30 d. paskirta 367,84 Eur socialinė pašalpa, jie registruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklauso žemės sklypas su pastatais: gyvenamuoju namu, viraline, daržine, ūkiniu pastatu, svirnu, šuliniu, adresu: (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto bendra vertė – 7 487 Eur ; 2018 m. spalio 19 d. įgijo 2002 m. pirmos registracijos transporto priemonę 300 Eur vertės (Metinė asmens pajamų ir asmens (šeimos) turto deklaracija antrinei valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti ataskaitiniu laikotarpiu nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. kovo 31 d.). (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2024 m. spalio 9 d. rašte nurodyta, kad V. S. yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini) kaime apsigyveno 2012 metais, nepaisant sveikatos trūkumų visus patikėtus darbus stengiasi atlikti greitai, sąžiningai, kūrybiškai; neturi žalingų įpročių, (duomenys neskelbtini).
Byloje nekilo ginčo, kad pareiškėjas yra pirmosios eilės mirusios P. S. įpėdinis (sūnus) ir kad P. S. testamentu neskyrė pareiškėjui jokios turto dalies. Byloje kilo ginčas dėl pareiškėjo atitikties išlaikymo reikalingumo sąlygai.
Kasacinio teismo praktikoje gana išsamiai aptarti išlaikymo reikalingumui konstatuoti būtini kriterijai: klausimas dėl išlaikymo reikalingumo spręstinas teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2009, 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-183/2009, 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2013).
Teismo vertinimu byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad mirusios P. S. palikimo atsiradimo dieną, pareiškėjui jau buvo nustatytas 50 proc. nedalyvumo (tuo metu – nedarbingumo) lygis. Formaliai įvertinus pareiškėjui nustatytą nedalyvumo lygį būtų galima traktuoti, kad jis turėjo galimybes dirbti, tačiau teismas pažymi, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Todėl vertintinos realios galimybės pareiškėjui įsidarbinti. Visgi, atsižvelgiant į realią darbo rinkos situaciją, pripažintina, kad pareiškėjas jo motinos mirties momentu turėjo ribotas galimybes dirbti dėl savo sveikatos problemų bei tuo pačiu dėl jo atokios nuo rajono centro gyvenamosios vietos, kurioje, kaip nurodė pareiškėjas, jo sutuoktinė, sudėtinga darbą rasti net ir visiškai sveikam žmogui. Be to, iš byloje pateiktų įrodymų, matyti, kad pareiškėjas turėjo įgijęs bedarbio statusą, jam buvo numatyti susitikimai su Užimtumo tarnybos specialistais, tačiau net ir jų pagalba lig šiol pareiškėjui nepavyko įsidarbinti. Palikimo atsiradimo dieną, pareiškėjo pastovios pajamos buvo iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos gaunamos 328,13 Eur mėnesinės išmokos. Šiuo aspektu, pažymėtina, kad 2023 metų minimalių vartojimo poreikių dydis buvo 354 eurai per mėnesį (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2022 m. gruodžio 7 d. įsakymas Nr. A1-828 „Dėl 2023 metų minimalių vartojimo poreikių dydžio patvirtinimo“). Be to, teismų praktikoje nekartą yra pasisakyta, kad minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 p.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta, kad 2023 metais minimali mėnesinė alga bruto – 840 Eur (Neto apie 633 Eur). Taigi akivaizdu, kad pareiškėjo gaunamų pajamų nepakanka jo būtiniesiems poreikiams patenkinti, jau nevertinant tai, kad pareiškėjas turi specialių poreikių, jam reikalingi vaistai, vizitai pas gydytojus. Nors palikimo atsiradimo momentu pareiškėjas ir turėjo (tebeturi) nekilnojamąjį turtą, tačiau jo vertė yra itin maža, jo būklė vos patenkina minimalius pareiškėjo gyvenimo poreikius, ką patvirtina byloje pridėtos nuotraukos. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjui jo motinos mirties dieną ((duomenys neskelbtini)) buvo reikalingas išlaikymas.
Suinteresuoti asmenys viso proceso metu laikėsi pozicijos, kas pareiškėjas pats yra kaltas dėl tokios savo materialinės padėties, kadangi jis iššvaistė turėtą turtą, t. y. jam mirusioji P. S. 2000 m. buvo padovanojusi butą, tačiau jis jį pardavė ir išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas, ir nors ten ne vienerius metus dirbo, 2012 m. grįžęs į Lietuvą kartu su sutuoktine nusipirko sodybą, kurioje šiuo metu gyvena, nieko nedarė, kad pagerintų jos būklę.
Pažymėtina, jog draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti (CK 1.137 straipsnio 3 dalis).
Kasacinio teismo yra pažymėta, kad CK 5.20 straipsnyje, reguliuojančiame teisę į privalomąją palikimo dalį, nėra nustatytos specialios taisyklės dėl piktnaudžiavimo teise instituto taikymo sprendžiant asmens teisės į privalomąją palikimo dalį pripažinimo klausimą. Asmens, pretenduojančio į privalomąją palikimo dalį, piktnaudžiavimą teise turi įrodyti tas asmuo, kuris remiasi šia aplinkybe, o tai šio pobūdžio bylose paprastai būtų arba suinteresuotas asmuo, arba atsakovas, jei byla nagrinėjama ieškinio teisenos tvarka. Ar yra pagrindas konstatuoti asmens, pretenduojančio į privalomąją palikimo dalį, piktnaudžiavimą teise, sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-1075/2024).
Viena vertus, suinteresuoti asmenys nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas piktnaudžiauja teise, kita vertus, išlaikymo reikalingumui nustatyti neturi reikšmės asmens turtinė padėtis buvusi iki palikėjo mirties dienos ar po palikėjo mirties dienos. Kitaip tariant, įstatymų leidėjas nereikalauja įvertinti asmens turtinės padėties pokyčių ir šių pokyčių priežastingumo, įstatymų leidėjas nereikalauja įvertinti nei pokyčių iki palikėjo mirties momento, nei įvykusių po palikėjo mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-1075/2024).
CK 5.20 straipsnio 1 dalies taikymo tikslais gali būti vertinamas asmens elgesys, kuris sudaro pagrindą konstatuoti piktnaudžiavimą teise ir dėl kurio asmuo tapo nepajėgus apsirūpinti pragyventi būtinomis gyvenimo reikmėms lėšomis, kuris pasireiškia iki palikėjo mirties momento, tačiau šis elgesys turi būti aktualiai susijęs su palikėjo mirties momentu, t. y. jis turi būti tiek neatsiejamai susijęs su palikėjo mirties momentu, kad nulemtų asmens turtinę padėtį, atsiradusią būtent šiuo momentu. Todėl pareiškėjo daugiau kaip prieš 20 metų padarytas sprendimas parduoti jam motinos dovanotą butą ar sprendimas negerinti Lietuvoje įsigytos sodybos būklės, kuris, be kita ko, gali būti susijęs su tuometine sunkia pareiškėjo materialine padėtimi, neturi teisinės reikšmės nustatant pareiškėjo išlaikymo reikalingumo sąlygą, nes toks pareiškėjo elgesys nėra aktualiai susijęs su palikėjos mirties momentu, t. y. nėra tiek neatsiejamai susijęs su palikėjos mirties momentu, kad nulemtų pareiškėjo turtinę padėtį, atsiradusią būtent šiuo momentu.
Apibendrinant darytina išvada, kad pareiškėjo piktnaudžiavimas teise, dėl ko jis tapo asmeniu, reikalingu išlaikymo palikėjos mirties dieną, šioje byloje neįrodytas. Todėl pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas pareiškime nurodytas juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas privalomosios palikimo dalies paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.20 straipsnis).
Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K3-180-403/2022). Teismas laiko, kad šiuo sprendimu pasisakė dėl esminių šalių argumentų, o kiti neturi reikšmės keliamam teisiniam ginčui išspręsti.
Dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
Šioje byloje konstatuotinas pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų A. T., A. Š. ir S. Š. interesų priešingumas, nes jų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, todėl teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą teismui taikyti CPK 443 straipsnio 6 dalies išimtį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškimas tenkintinas, pareiškėjas yra atleistas nuo žyminio mokesčio bei bylinėjimosi išlaidų, iš suinteresuotų asmenų A. T., A. Š. ir S. Š. lygiomis dalimis valstybės naudai priteistinas 55 Eur žyminis mokestis (CPK 8 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 7 punktas) bei 422,92 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas.
Nagrinėjamoje byloje teismas patyrė 47,66 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos į valstybės biudžetą lygiomis dalimis priteistinos iš suinteresuotų asmenų A. T., A. Š. ir S. Š..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Privalomosios palikimo dalies paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjui V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikėjos P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties dieną, t. y. (duomenys neskelbtini), buvo reikalingas išlaikymas.
Priteisti iš suinteresuotų asmenų A. T., gimusio (duomenys neskelbtini), A. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), S. Š., gimusios (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 422,92 Eur (keturių šimtų dvidešimt dviejų eurų 92 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybės naudai, t. y. iš A. T. ir S. Š. po 140,97 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų 97 ct), iš A. Š. 140,98 Eur (vieno šimto keturiasdešimties eurų 98 ct). Priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis: įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Priteisti iš suinteresuotų asmenų A. T., gimusio (duomenys neskelbtini), A. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), S. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis valstybės naudai 102,66 Eur (vieno šimto dviejų eurų 66 ct) bylinėjimosi išlaidas, t. y. iš kiekvieno po 34,22 Eur (trisdešimt keturis eurus 22 ct). Šios valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.