- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-28
- Bylos Nr.
- 2S-438-258/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Pareiškėjas
- S. A.
- Suinteresuotas asmuo
- T. S., Velva Trading Inc
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. A. pareiškimą dėl antstolio V. Č. veiksmų, suinteresuoti asmenys T. S., Velva Trading Inc., R. P.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas S. A. teismui pateiktu skundu prašė teismo, pripažinti negaliojančiais antstolio V. Č. 2013 m. rugsėjo 26 d., išieškojimo negalimumo aktą, 2013 m. rugsėjo 27 d., patvarkymą areštuoti lėšas, 2013 m. rugsėjo 27 d., turto arešto aktą numeris 0016/13/03298 bei 2013 m. rugsėjo 27 d., patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, taip pat 2013 m. spalio 1 d. patvarkymą numeris 0116/13/03298 dėl duomenų pateikimo ir tuo pagrindu nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0116/13/03298.
Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 10 d., sprendimu priteisė T. S. naudai 120 000 Lt skolos, 7230 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo datos – 2008 m. spalio 31 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos iš firmos „Velva Trading Inc.“ Nesant galimybės sprendimą įvykdyti iš „Velva Trading Inc.“ išieškojimą vykdyti solidariai iš atsakovų: R. P. ir S. A.. Anstolis V. Č. nustatęs, jog „Velva Trading Inc“ turto, į kurį būtų galima nukreipti skolos išieškojimą nėra, 2013 m. rugsėjo 26 d., surašė išieškojimo negalimumo aktą ir pradėjo skolos išieškojimą iš pareiškėjo. Pareiškėjas teigimu, „Velva Trading Inc.“ yra užsienio kompanija, registruota (duomenys neskelbtini) valstybėje, neturi Lietuvos jurisdikcijos ir nepriklauso antstolio veiklos teritorijai, todėl antstolis nepagrįstai priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti tokiu būdu pažeisdamas CPK 651 straipsnį ir 590 straipsnio 2 dalį. Pareiškėjo manymu, duomenų apie įmonės ir turto nebuvimas Lietuvos registruose negali būti prilygintas įmonės nebuvimo faktui arba jos likvidavimui/bankrutavimui, taigi nebuvo įrodyta, kad „Velva Trading Inc.“ yra nemokus arba jo nėra, todėl sprendimo įvykdymo nukreipimas į garantus yra neteisėtas.
Antstolis V. Č., vadovaudamasis CPK 510 str. 2 d., išnagrinėjo pareiškėjo skundus, 2013 m. spalio 18 d., priėmė patvarkymą, kuriuo atsisakė patenkinti skundą ir kartu su vykdomąja byla persiuntė skundą nagrinėti teismui. Minėtame patvarkyme antstolis nurodė, atlikus patikrinimą pagal vykdymui pateiktą vykdomąjį dokumentą, nustatyta, jog skolininkas „Velva Trading Inc.“ neturi turto, į kurį būtų galima nukreipti skolos išieškojimą, įmonės buveinės ar vadovo nustatyti nepavyko, todėl 2013 m. rugsėjo 26 d., buvo surašytas išieškojimo negalimumo aktas, kuris kartu su vykdomuoju dokumentu grąžintas išieškotojai. Išieškotoja T. S. pateikė Vilniaus miesto apygardos teismo 2013 m. balandžio 3 d., išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-2151-232/2012 dėl 127230 Lt skolos išieškojimo iš subsidiaraus skolininko S. A.. Antstolio teigimu, skolininkas savo skunde nepaneigė antstolio išieškojimo negalimumo akte nurodytų aplinkybių, kad yra galimybė skolą išieškoti iš pagrindinio skolininko „Velva Trading Inc.“, todėl nebuvo pagrindo teigti, kad skolą ar jos dalį įmanoma išieškoti iš „Velva Trading Inc.“, o išieškojimą iš subsidiaraus skolininko S. A. nutraukti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo T. S. atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, jog antstolis nerado informacijos apie skolininko „Velva Trading Inc.“ vardu registruotas transporto priemones ar juridinių asmenų akcijas, taip pat skolininkui priklausančioje sąskaitoje lėšų nebuvo aptikta, todėl skolos išieškoti iš „Velva Trading Inc.“ negalima. Dėl šios priežasties teigė, kad išieškojimas iš subsidiaraus skolininko S. A. buvo teisėtas ir pagrįstas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nutartimi pareiškėjo skundas atmestas. Iš pareiškėjo S. A., suinteresuotam asmeniui T. S. priteista 300 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 10 d., sprendime nustatė, jog atsakovo firmos „Velva Trading Inc.“ veiklos vykdymo vieta Lietuvoje (buveinė) buvo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (prijungus miestelį prie Vilniaus nurodomas adresas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)), be to, atsakovas turėjo einamąją sąskaitą SEB banke. Teismo vertinimu, pareiškėjas nenurodė jokių akivaizdžių kliūčių, kurios trukdytų antstoliui priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, todėl teismas sprendė, kad antstolis priimdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą pagal Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 3 d., vykdomąjį raštą numeris 2-2151-232/2012, nepažeidė CPK 651 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Teismo nuomone, antstolis, vykdydamas vykdomąjį dokumentą ir nustatęs, kad „Velva Trading Inc.“ turto bei lėšų neturi, pagrįstai priėmė išieškojimo negalimumo aktą ir vykdomąjį dokumentą grąžino išieškotojui, o pareiškėjas skunde nepaneigė antstolio išieškojimo negalimumo akte nurodytų aplinkybių, kad yra galimybė skolą išieškoti iš pagrindinio skolininko „Velva Trading Inc.“ (CPK 631 str. 2 p.). Teismas įvertinęs subsidiarios prievolės akcesoriškumą, konstatavo, kad antstolis nustatęs, jog iš pagrindinio skolininko „Velva Trading Inc.“ išieškojimas negalimas, pagrįstai pradėjo išieškojimą iš subsidiaraus skolininko – pareiškėjo.
Dėl prašyto panaikinti 2013 m. rugsėjo 27 d. patvarkymo areštuoti lėšas ir 2013 m. rugsėjo 27 d. turto arešto akto numeris 0016/13/03298, teismas nurodė, kad antstolis pasinaudojęs CPK 658 straipsnio 2 dalimi, siekdamas užtikrinti, kad skolininkas nepaslėptų ir/ar neperleistų turimo turto tretiesiems asmenims turėjo teisinį pagrindą priimti skundžiamus procesinius dokumentus, todėl jų naikinti nebuvo pagrindo (CPK 675 str. 2 d.).
Dėl prašyto panaikinti 2013 m. rugsėjo 27 d. patvarkymo dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, teismas nurodė, kad įstatymas numato pareigą išieškotojui sumokėti išlaidas antstolio privalomiesiems veiksmams apmokėti ir vykdomosios bylos papildomas administravimo išlaidas, kurios vėliau yra priteisiamos iš skolininko (CPK 610 str. 1 d.). Todėl teismas sprendė, kad nėra jokio pagrindo tenkinti ir šios pareiškėjo prašymo dalies.
Dėl prašyto panaikinti 2013 m. spalio 1 d. patvarkymo Nr. 0116/13/03298 dėl duomenų pateikimo, teismas konstatavo, kad pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, kurioms esant būtų pagrindas panaikinti skundžiamąjį pastolio patvarkymą (CPK 645 str. 1 d.).
Įvertinus tai, kad šalių interesai byloje buvo priešpriešiniai, o skundas nepagrįstas, suinteresuotam asmeniui T. S. buvo priteistos 300 Lt bylinėjimosi išlaidos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjas S. A. (toliau –apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamąją teismo nutartį ir priimti naują nutartį – pripažinti negaliojančiais antstolio V. Č. 2013 m. rugsėjo 26 d., išieškojimo negalimumo aktą, 2013 m. rugsėjo 27 d., patvarkymą areštuoti lėšas, 2013 m. rugsėjo 27 d. turto arešto aktą numeris 0116/13/03298 bei 2013 m. rugsėjo 27 d., patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, 2013 m. spalio 1 d. patvarkymą dėl duomenų pateikimo ir tuo pagrindu nutraukti vykdomąją bylą numeris 0116/13/03298.
Nurodo, kad priimdamas skundžiamą nutartį teismas neįsigilino į apelianto, kaip garanto atsakomybės specifiką (CK 6.90 str.). Apelianto nuomone, jis būdamas atsakovo „Velva Trading Inc.“ garantu yra įpareigotas atsakyti kreditoriui, jeigu pagrindinis skolininkas prievolės neįvykdys ir atlyginti kreditoriui nuostolius tik esat tam tikroms sąlygoms (skolininkui tapus nemokiu ar kitais atvejais.). Pagrindinis skolininkas byloje yra užsienio įmonė „Velva Trading Inc.“, vykdomajame rašte nurodytas šios įmonės nuolatinės buveinės adresas – (duomenys neskelbtini) valstybė, (duomenys neskelbtini) miestas, (duomenys neskelbtini) gatvė numeris (duomenys neskelbtini). Tačiau vykdomojoje byloje nėra duomenų apie pradėtą ir vykdomą išieškojimą iš pagrindinio skolininko. Todėl apeliantas mano, jog nepradėjus išieškojimo iš pagrindinio skolininko, nėra pagrindo nukreipti išieškojimo į subsidiarų skolininką – apeliantą ir teigia, kad antstolis nepagrįstai priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą, tokiu būdu pažeisdamas CPK 651 straipsnio ir 590 straipsnio nuostatas. Apeliantas mano, kad išieškotoja pateikdama vykdyti vykdomąjį dokumentą antstoliui, turėjo jam pateikti duomenis apie tai, kad „Velva Trading Inc.“ niekada nebuvo įsteigusi ir neįregistravusi jokios įmonės/atstovybės/filialo Lietuvoje, o tam tikrą laikotarpį Lietuvoje rezidavo jos valdymo organai. Įmonės veiklumą patvirtina aplinkybė, kad įmonė nėra uždariusi atsiskaitomosios sąskaitos viename iš Lietuvos bankų, bankas turi visus užsienio įmonės tinkamai legalizuotus dokumentus: įstatus, pažymėjimus, ir pan., kurie atskleidžia kur, kokiose registruose reikia ieškoti skolininkės įmonės turto, kas yra vadovai ir jų atsakomybė pagal prievoles ir t.t. Be to, paskolos sutartis su ieškove (išieškotoja) buvo sudaryta užsienio įmonės atstovo, registruoto Lietuvoje UAB ,,Nieman Export“ buveinėje (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Nurodytos aplinkybės išieškotojai buvo gerai žinomos dar teisminio bylos nagrinėjimo metu, todėl apeliantas teigia, jog duomenų apie „Velva Trading Inc.“ registraciją ir turtą nebuvimas Lietuvos registruose negali būti prilyginamas negalėjimui vykdyti teismo sprendimą. Apelianto teigimu, neįrodžius, jog pagrindinis skolininkas yra nemokus arba jo nėra, nepateikus duomenų apie pagrindinio skolininko turtą ir kitas banko sąskaitas, esančias ne Lietuvoje, sprendimo nukreipimas vykdyti į subsidiarius skolininkus yra neteisėtas. Apeliantas nesutinka su teismo pozicija, kad pagrindinio skolininko atžvilgiu teismo sprendimo įvykdyti negalima, todėl mano, jog imtis priverstinių priemonių ir vykdyti teismo sprendimą tik papildomo skolininko atžvilgiu, kai pilnai neįvertintos visos faktinės aplinkybės dėl priverstinio išieškojimo iš pagrindinio skolininko negalima. Apelianto teigimu, Vilniaus apygardos teismo sprendime nėra nurodyta, jog jį reikia vykdyti pagrindinio skolininko – užsienio įmonės „Velva Trading Inc.“ atžvilgiu tik Lietuvoje, nes teismo išduotame vykdomajame rašte yra tiksliai nurodoma skolininko įmonės registracijos vieta – nuolatinė buveinė (CPK 590 str. 2 d.). Kadangi skolininko turto Lietuvoje nerasta, vykdymas privalo būti nukreiptas į skolininko nuolatinę buveinę atliekant teismo sprendimo pripažinimo ir vykdymo procedūrą užsienyje. Apelianto teigimu, taip pat nebuvo jokio pagrindo areštuoti jo lėšas, esančias banko sąskaitose, ko iki galo neišspręstas klausimas dėl priverstinio išieškojimo iš pagrindinio skolininko, nes visas apelianto turtas jau buvo areštuotas bylos nagrinėjimo teisme metu. Kadangi skolininko įmonė nėra Lietuvos Respublikos teritorijoje, ji nepriklauso antstolio veiklos teritorijai, todėl tai buvo besąlyginis pagrindas atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą ir nutraukti vykdomąją bylą remiantis CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punktu.
Atsiliepimai į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka pateikti nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 329 str.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs civilinės ir vykdomosios bylos medžiagą, atskirojo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisinius argumentus, konstatuoja, kad skundžiamoji pirmos instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei tinkamai taikant proceso teisės normas reglamentuojančias antstolio veiksmus vykdant teismo sprendimą dėl skolos išieškojimo iš apelianto. Todėl naikinti skundžiamosios teismo nutarties atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 263 str.).
Skundas netenkintinas.
Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti LR CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. LR CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.
Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, patenkinus ieškovės T. S. ieškinį, pareikštą pagrindiniam skolininkui Velva Trading Inc., taip pat subsidiariems skolininkams S. A. bei R. P. dėl 120 000 Lt skolos priteisimo solidariai iš atsakovų, 6 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, Lietuvos apeliaciniam teismo 2013 m. kovo 20 d., nutartimi peržiūrėtas sprendimas apeliacine tvarka paliktas nepakeistas. Įsiteisėjęs Lietuvos teismo sprendimas yra privalomas ir vykdomas Lietuvoje ir negali automatiškai būti pradėtas vykdyti kitos valstybės teritorijoje (CPK 18 str.). Pagal CPK 590 straipsnio 2 dalį, jei skolininkas yra juridinis asmuo, vykdomąjį dokumentą antstolis vykdo šio skolininko buveinės vietoje arba jo turto vietoje. Sprendžiant civilinės bylos jurisdikcijos klausimą, teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad pagrindinio skolininko „Velva Trading Inc.“ paskutinė žinoma buveinės vieta yra (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini),(duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje,), todėl apeliacinės instancijos teismo nuomone, antstolis žinodamas teismo sprendimo esmę ir turėdamas išieškotojo pateiktus duomenis apie paskutinę pagrindinio skolininko buveinės vietą, įsiteisėjus teismo sprendimui ir pradėjus priverstinį teismo sprendimo vykdymą turėjo teisinį pagrindą priimti vykdyti pateiktą vykdomąjį dokumentą ir vykdomąjį dokumentą vykdyti pagal paskutinę žinomą pagrindinio skolininko buveinės vietą yra (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje,), nes turtinio išieškojimo bylose svarbiausias dalykas išieškojimo procese yra skolininko turtas, o ne pats asmuo (CPK 651 str.).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo nustatyta paskuti pagrindinio skolininko buveinės ir turto buvimo vieta, ir pats apeliantas pripažįsta, kad pagrindinio skolininko valdymo organai tam tikrą laiką rezidavo Lietuvoje (CK 2.49 str.) nebuvo jokio teisinio pagrindo pradėti teismo sprendimo pripažinimo ir skolos išieškojimo procedūros pagrindinio skolininko registracijos vietos adresu – Belizo valstybėje, Belizo mieste Regent gatvė 35A (CPK 634 str. 2 d.), nes tokių vykdymo veiksmų atlikimas šiuo atveju, pažeistų išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyrą bei vilkintų skolos išieškojimą iš subsidiarių bendraskolių (CPK 634 str. 2 d.,185 str.). Be to, apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliantas siekdamas paneigti savo pareigą vykdyti prievoles išieškotojai už pagrindinį skolininką turėjo pateikti įrodymus pagrindžiančius pagrindinio skolininko mokumą/nemokumą. Tačiau šios pareigos neįgyvendino (CPK 178 str.). Todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta, kaip teisiškai nepagrįstus apelianto argumentus, jog skolą išieškant iš pagrindinio skolininko turėjo būti pradėta teismo sprendimo pripažinimo procedūra ir išieškojimas nukreipiamas į Amerikoje registruota pagrindinio skolininko buveinę esančią (duomenys neskelbtini) valstybėje, (duomenys neskelbtini) mieste (duomenys neskelbtini) gatvė (duomenys neskelbtini).
Apeliantas teigia, kad pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino jo prievolės pobūdį ir neatsižvelgęs į tai, kad nenustatyta, jog pagrindinis skolininkas „Velva Trading Inc.“ yra nemokus, sprendė, kad išieškojimas gali būti nukreiptas į subsidiarų skolininką, t.y. apeliantą. Dėl šios priežasties teigia, jog vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti pažeidžiant CPK 651 straipsnio nuostatas.
Kaip matyti iš teismų sistemos ,,Liteko“ duomenų, civilinėje byloje numeris 2-2151-232/2012, esančios 2000 m. balandžio 19 d. paskolos sutarties, joje yra nurodyta: ,,Garantu skolinamajai sumai yra firmos ir asmeninis turtas“. Apelianto, kaip garanto prievolės riba sutampa su suteiktos paskolos suma ir šia suma. S. A. bei R. P. prisiėmė atsakyti paskolos davėjai subsidiariai, t. y. papildomai, tuo atveju, jeigu prievolę paskolos gavėjas atsisakys vykdyti arba neįvykdys per nustatytą terminą (CPK 179 str. 3 d.).
Vadinasi, kreditoriui (išieškotojai) pasiūlius pagrindiniam skolininkui įvykdyti prievolę ir pastarajam jos neįvykdžius, už pagrindinio skolininko prievoles atsako garantas t.y. išieškojimas nukreipiamas į subsidiarų atsakovą – apeliantą (CK 6.90 str., 6.90 str. 3 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2012).
Bylos medžiaga tvirtina, kad išieškotoja padėjo visas pastangas, kad rastų pagrindinio skolininko „Velva Trading Inc.“, kurio paskutinė buveinė nustatyta Lietuvoje – (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turtą ir pinigines lėšas. Tačiau, paaiškėjo, kad pagrindinis skolininkas turto ir lėšų į kuriuos būtų galima nukreipti išieškojimą neturi. Dėl šios priežasties, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nenustačius, jog pagrindinis skolininkas turi turto ir lėšų į kuriuos gali būti nukreipiamas išieškojimas pagal pagrindinio skolininko prievoles, už jo prievoles turi atsakyti – garantas (apeliantas) (CPK 183 str., 185 str.). Be to, bylos duomenys taip pat tvirtina, kad antstolis priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą ir patikrinęs pagrindinio skolininko turtinę padėtį Lietuvoje nustatė, kad įmonė Lietuvoje veiklos nevykdo, turto neturi, AB SEB banke esančioje sąskaitoje pinigų nėra. Išieškojimo negalimumo aktas yra dokumentas, patvirtinantis, kad skolos išieškoti iš pagrindinio skolininko nėra galimybių (CPK 631 str.). Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenimis skolininkas „Velva Trading Inc“ nėra užvedęs civilinių bylų dėl skolų išieškojimo teismine tvarka. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad antstolis atlikęs pagrindinio skolininko turto paiešką ir nustatęs, jog pagrindinis skolininkas neturi turto ir lėšų įvykdyti išieškotojai palankų teismo sprendimą, turėjo teisinį pagrindą priimti patvarkymą ir užbaigti skolos išieškojimą iš pagrindinio skolininko „Velva Trading Inc.“ ir išieškotojai pateikus prašymą nukreipti išieškojimą į subsidiarų skolininką – apeliantą, tokiu būdu užtikrindamas teismo sprendimo įvykdymo privalomumą (CPK 18 str. 631 str. 1 d. 2 p., 3 d.).
Apeliantas teigia, kad antstolis priimdamas 2013 m. rugsėjo 27 d. patvarkymą areštuoti lėšas ir 2013 m. rugsėjo 27 d. turto arešto aktą numeris 0016/13/03298, 2013 m. spalio 1 d. patvarkymą dėl informacijos pateikimo veikė neteisėtai, nes apelianto turtas ir lėšos jau buvo areštuotos bylos teisminio nagrinėjimo metu.
Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba kai kurių šios teisės sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar ribojimas. Šio instituto tikslas – laikinai apriboti skolininkui galimybes perleisti ar kitaip suvaržyti turtą, kad būtų išlaikomas skolininko turtas, iš kurio būtų galima išieškoti. Tai yra realaus ir rezultatyvaus priverstinio vykdymo proceso užtikrinimo priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Trapas“ v. V. K., E. V., bylos Nr. 3K-3-280/2010). Darytina išvada, kad antstoliui suteikta savarankiško veikimo teisė nuspręsti dėl skolininko turto arešto reikalingumo. CPK 645 straipsnio 1 dalis nustato, kad skolininkas privalo antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis apie jo turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose. Skolininko pareiga pateikti informaciją antstoliui apie jo turtinę padėtį išplaukia ir iš CPK 585 straipsnio 1 dalies normos. Antstolis pagal savo vykdomas funkcijas ir nustatytą teisinį reglamentavimą privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, taip pat aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnis). Dėl šių motyvų pripažintina, kad antstolis nagrinėjamu atveju turėjo teisę priimti 2013 m. rugsėjo 27 d. patvarkymą areštuoti lėšas ir 2013 m. rugsėjo 27 d. turto arešto aktą numeris 0016/13/03298 bei 2013 m. spalio 1 d. patvarkymu vykdomojoje byloje numeris 0116/13/03298, reikalauti pateikti informaciją apie turimą turtą. Toks antstolio reikalavimas pateikti duomenis apie apelianto turimą turtą negali būti traktuojamas kaip apelianto teisių pažeidimas. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog apeliantas nenurodė jokių argumentų sudarančių pagrindą spręsti dėl skundžiamo antstolio 2013 m. rugsėjo 27 d. patvarkymo areštuoti lėšas ir 2013 m. rugsėjo 27 d. turto arešto akto numeris 0016/13/03298, neteisėtumo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.