- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-06-10
- Bylos Nr.
- 2-2151-232/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- T. S.
- Atsakovas
- S. A., „Velva T. I..“, R. P.
teismo posedyje išnagrinejusi civiline byla pagal ieškoves T. S. ieškini atsakovams: „Velva T. I..“, S. A., R. P.,
Aprašomoji dalis
nustate:
Šalies argumentai
ieškove T. S. kreipesi i teisma su ieškiniu, prašydama priteisti iš pagrindinio skolininko imones „Velva T. I..“, taip pat subsidiariuju skolininku S. A. bei R. P. solidariai ieškoves naudai 120 000 Lt skolos, 6 proc. metiniu palukanu nuo bylos iškelimo teisme iki teismo sprendimo visiško ivykdymo.
Nurode, jog 2000-04-19 tarp ieškoves ir atsakovu S. A. ir R. P. sudarytos rašytines sutarties pagrindu atsakovai S. A. ir R. P. imones „Velva T. I.“ vardu, pasiskolino iš ieškoves 30 000 JAV doleriu vieneriu metu terminui. Atsakovai ieškovei jokiu dokumentu, liudijanciu teise sudaryti sutarti imones vardu, nepateike, sutarti pasirašydami teige, kad paskola ima bendram verslui, prievoles ivykdyma garantavo imones „Velva T. I..“ ir asmeniniu turtu. Suejus vieneriu metu laikotarpiui, atsakovai savo isipareigojimu ir garantiju neivykde, skolos negražino. Pagrindiniam skolininkui imonei „Velva T. I..“, jos oficialiu adresu (Belizo valstybeje) išsiustas raginimas ivykdyti isipareigojimus pagal 2000-04-19 paskolos sutarti, taciau isipareigojimai neivykdyti, atsakymas i pretenzija nepateiktas. A. R. P. nustatyti buvimo vietos negalima, kadangi šis slapstosi. S. A. i ieškoves raginimus tiek žodžiu, tiek raštu nereagavo. Vadovaujantis LR CK 6.90 straipsnio 1 dalies nuostatomis sudaryta paskolos sutartis laikytina kartu ir garantijos sutartimi. Garanto atsakomybe yra subsidiari kai pareiškus reikalavimas pagrindiniam skolininkui, šis atsisako patenkinti kreditoriaus reikalavima arba per protinga termina nepateikia atsakymo i kreditoriaus pareikšta reikalavima, kreditorius turi teise savo reikalavima pareikšti subsidiariai atsakingam asmeniui. Kadangi pagrindinis kreditorius „Velva T. I..“ savo isipareigojimu neivykde, atsakymo i pretenzija nepateike, todel už 2000-04-19 sutarties isipareigojimu neivykdyma atsako atsakovai S. A. ir R. P., dvieju pagal savo analogiška statusa kreditoriaus atžvilgiu garantu prievole kreditoriui pripažintina solidariaja. Atsakovai praleido prievoles ivykdymo termina, o po šio termino pabaigos, del valiutu kursu pasikeitimo, valiuta, kuria turi buti gražinama skola, nuvertejo, todel skolininkas privalo kompensuoti kreditoriui prievoles valiutos nuvertejima ir padengti valiutu skirtuma, susidariusi del pasikeitusio kurso.
Atsiliepimas
A. S. A. atsiliepimais (t.1,b.l.82-86,157-161) su ieškoves ieškiniu nesutiko, nurode, jog ieškinys yra neirodytas ir nepagristas. A. S. A. 2001 05 02 savo turetas „V. T. inc.“ akcijas yra pardaves R. P. ir su minetos imones veikla nebeturi nieko bendra. Pagal ieškoves ieškini iškelta byla yra neteisminga Lietuvos Respublikos teismams, kadangi pagrindinio atsakovo buvimo vieta yra ne Lietuvoje, vieno iš subsidiaraus atsakovo taip pat, todel ši byla turetu buti nagrinejama pagrindinio skolininko buvimo vietos teisme.
Pati ieškove buvo nerupestinga, nereikalaudama skolos anksciau kai atsakovas „V. T. inc.“ legaliai veike Lietuvoje per savo igaliotini Lietuvos - Prancuzijos imone „N. E.“ ir imones saskaitoje buvo pakankamai pinigu skolai padengti.
Atsiliepimas
Atsakovas taip pat nurode, kad paskolos sutarties antrojoje dalyje parašytas sakinys jog garantu skolinamai sumai yra firmos ir asmeninis turtas negali buti laikomas tinkama garantija, tai tera viena iš paskolos sutarties salygu, kurioje paminetas žodis garantas, nereiškia, jog buvo sudaryta rašytine garantijos sutartis. Tokia sutartis yra dvišale ir turejo buti pasirašyta abieju šaliu.
Be to, netgi laikant, kad garantija sudaryta tinkamai ieškove prieš nukreipdama išieškojima i atsakova turetu irodyti, kad dejo pastangas, bet neturi galimybiu skolos išsiieškoti iš pagrindinio skolininko. Ieškove neirode, jog pagrindinis skolininkas pagal paskolos sutarti yra nemokus ir/ar jo nera, todel prievoles nukreipimas i garantus, yra neteisetas ir nesažiningas. Be to, remiantis galiojancio CK 6.96 straipsniu pasibaigus paskolos vieneriu metu terminui garantija laikoma pasibaigusia, kadangi kreditorius nepareiške garantui reikalavimo per garantijos termina. Teigia, jog ieškove elgiasi nesažiningai, piktnaudžiauja civiliniu procesu, kadangi ieškini garantui t.y. atsakovui pateike tik po 8 metu, be to atsakovo nuomone, ieškove siekia perkelti skolos gražinimo našta tik vienam iš atsakovu S. A., kadangi su kitu atsakovu R. P. ieškove ir jos vyra V. S. siejo artimesni ryšiai, jie nuomojo jam savo busta senamiestyje.
CK 6.36 str. netaikytinas, kadangi pats kreditorius pažeide istatymus, nebudamas kreditavimo subjektas ir neturedamas teises kredituoti verslo užsienio valiuta grynais pinigais suteike paskola juridiniam asmeniui t.y. užsienio kompanijai, neturinciai Lietuvos jurisdikcijos. Be to ieškoves delsimas net aštuonerius metus reikalauti ivykdyti pinigine prievole, laikytinas nesažiningu elgesiu ir piktnaudžiavimu savo teisemis.
Teige, jog paskolos sutartis yra niekine ir negaliojanti nuo jos sudarymo momento, kadangi prieštarauja sutarties sudarymo metu galiojusiam CK 184 straipsniui bei “Užsienio valiutos Lietuvos Respublikoje istatymo” 3 straipsnio 3 daliai, pagal kuri operacijas, iskaitant paskolu teikima, užsienio valiuta turejo teise atlikti tik bankai, turintys Lietuvos banko leidima, ieškove tokios teises neturejo.
Teismo posedyje ieškove nurode (t.2,b.l.139), kad jos vyras S. A. pažinojo labai seniai, per ji pora susipažino su R. P., su kuriuo S. A. turejo bendra versla, prekiavo pieno milteliais. Jie abu dažnai sveciuodavosi ieškoves namuose ir vasarnamyje, ieškove ir jos vyras buvo išnuomoje R. P. savo buta senamiestyje, Vilniuje. Atsakovai sužinoje, kad ieškoves šeima pardave vasarnami, papraše pinigus paskolinti verslui pletoti, žadejo moketi 3 procentus menesiniu palukanu. Perduodant pinigus ieškoves namuose, S. A. ir R. buvo atveže surašyta sutarti, taciau ieškove ir jos vyras nesutiko su sutarties turiniu ir papraše atsakovu garantuoti savo ir firmos turtu. Tokia sutartis pasirašyta veliau firmos biure T. V., sutartyje paskolos daveja nurodyta jinai kadangi tuo metu turejo pasa. Palukanu negavo. Kai sužinojo, kad S. A. ir R. P. pasidalijo versla iškele klausima, kas gražins skola, S. A. nurode, kad gražins R. P., kuris iš pradžiu žadejo atsiskaityti, veliau pradejo slapstytis. Tada ieškovai kreipesi i policija, privacia paiešku agentura, bet paieškos nedave jokios naudos.
Teismo posedyje liudytojas V. S. (t.2,b.l.141-142,153) nurode, jog S. A. pažista nuo jaunystes, pastarasis ji ir supažindino su iš Prancuzijos atvykusiu R. P., su kuriuo vyste pieno milteliu versla. Bendravo su abiem atsakovais R. P. nuomojo buta Vilniaus senamiestyje. Sužinoje, kad Staponaviciai pardave sodyba atsakovai papraše pinigus paskolinti verslui, žadejo 3-4 procentu palukanu, bet veliau ju nemokejo. Liudytojo žmona skolino pinigus atsakovams ju bendram verslui vykdyti t.y. prekems pirkti (pieno milteliams). Paskolino tik su salyga, kad garantuos savo turtu. Pinigus paskolino todel, kad pasitikejo S. A., kaip senu pažistamu, jam namuose ir perdave pinigus, o sutarti pasiraše jau firmos biure, T. V.. Praejus metams liudytojas atsitiktinai sužinojo, kad S. A. pardave savo verslo dali R. P. už 130 000 JAV doleriu. Liudytojas paskambino S. A. del skolos gražinimo, pastarasis pasake, kad pinigus gražins atsakovas R. P.. Šis iš pradžiu vis žadejo gražinti skola, veliau, gaves kredita, paskui pardaves iš motinos paveldeta nama, dar veliau pradejo slapstytis, išvažiavo iš Vilniaus. Del atsakovo R. P. paieškos buvo kreiptasi i policija, privacia firma. Paieškos rezultatu nedave.
Teismo posedyje liudytojas E. G. (t.2,b.l.153-155) nurode, jog turi nama, T. V., kurio adresas anksciau buvo Pušyno g. 9, veliau miesteli prijungus prie Vilniaus miesto adresas pasikeite i Gunkliškiu g. 10, kuriame atsakovai nuomojosi biura. Atsakovu firma vertesi prekyba pieno milteliais, už patalpu nuoma mokejo, firmoje dirbo apie 10 darbuotoju, veliau partneriai išsiskyre, S. A. išejo iš verslo. R. P. sumokejo S. A. 150 000 JAV doleriu už pasitraukima, tokia suma liudytojui nurode sumokejes R. P.. R. P. dirbo dar keleta metu. Pieno milteliu verslas pradejo žlugti kai buvo ivesti muitai. Liudytojas pats skolino pinigus R. P., šis pinigus žadejo gražinti, bet dingo. Liudytojui žinoma, kad R. P. taip pat prisiskolines pinigu ir Lenkijoje. V. S. dažnai atvažiuodavo i biura, ieškojo R. P.. Su liudytoju skolinant pinigus buvo pasirašomi paskolos rašteliai, išduodamas kasos pajamu orderis.
Teismo posedyje liudytojas V. S. (t.2,b.l.169,170) nurode dirbantis privacioje paiešku agenturoje, su kuria del R. P. paieškos su V. S. buvo pasirašyta sutartis. R. P. buvo aktyviai ieškomas, jam buvo siusti laiškai jo žinomais gyvenamosios vietos adresais Prancuzijoje ir Lietuvoje, susitikta su R. P. partneriu atsakovu S. A., kuris papasakojo, jog R. P. yra likes skolingas ir kitiems asmenims. Buvo kreiptasi i policija, kad butu pradetas ikiteisminis tyrimas del R. P. sukciavimo, tyrimas nebuvo pradetas, nesant sukciavimo požymiu. Taip pat policijos prašyta išduota E. R. P. paieškai, Euroorderis išduotas nebuvo.
Šalies argumentai
A. S. A. (t.2,b.l.teismo posedyje praše ieškini atmesti. Jis nurode, kad su R. P. susipažino 1994 metais verslo renginyje. Juos siejo verslo reikalai, abu buvo ofšorines imones „Velva trading Inc.“ R. B. atstovai Lietuvoje taip pat buvo, šios imones dukterines kompanijos „Nieman export“, akcininkais. Per šias imones jis su R. P. užsieme prekyba Pieno milteliniais supirkdavo išrušiuodavo, supakuodavo ir parduodavo i Azijos šalis. Su ieškoves vyru susipažino per R. P., kuris nuomojosi iš S. buta Vilniaus senamiestyje. V. S. skolindavo jiems pinigu pieno milteliu užpirkimui ir gaudavo 2 proc. menesiniu palukanu, su T. S. verslo reikalu neturejo, jokiu pinigu iš jos nesiskolino. Ginco paskolos sutarti pasiule pasirašyti V. S., jis pats ir paruoše rašta, atsakovas i rašto teksta nesigilino, ji pasiraše. Viskas vyko imones ofise T. V.. Tokiu paskolos rašteliu buvo ir daugiau, pinigai galejo buti perduodami grynaisiais, išrašant kasos orderi arba pervedami per banka ieškovas šiuo atveju nepateike jokiu rašytiniu irodymu, kad šia suma realiai paskolino. Jis, S. A. užsieme prekiu užpirkimais, dažnai budavo išvykes i užsieni, o buhalterija vede R. P. angliškai, todel jis i ja nesigilino. Nurode 2001 m. pardaves savo akcijas R. P. ir išejes iš imones, imone tuo metu dirbusi pelningai, V. S. apie išejima informaves, pinigai S. nebuvo gražinti, nes reikejo apyvartiniu lešu, imone dar dirbo iki 2006,2007 metu.
Teismo posedyje ieškoves atstovas (t.2,b.l.171) praše ieškini tenkinti. Jis nurode, jog ieškinys yra teismingas Lietuvos teismu jurisdikcijai, kadangi pagrindinis skolinkas Lietuvoje turi savo saskaita, vieno iš subsidiariu skolininku gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, jis turi turto Lietuvoje. Be to imones „Velva T. I..“ direktorius adresa yra nurodes taip pat Lietuvos Respublikoje (2t.,b.l.110). Liudytoju parodymai patvirtina, kad imones adresas buvo nurodytas ir Lietuvoje, šiuo adresu imone vykde veikla. Byloje nebuvo pareikštas priešieškinys, paskolos sutartis nera nugincyta. Pažymejo, jog sutarties teksta paruoše patys skolininkai, todel iš sutarties kylancios abejones yra aiškinamos ieškoves naudai. Teigia, jog visi atsakovo motyvai, jog garantija yra negaliojanti atmestini. Pažymejo, jog garantija yra neterminuota ir negali sutapti su paskolos sutarties terminu, tai prieštarautu garanto savokai. Kadangi atsakovai neneige pareigos gražinti skola, todel tai leme, ta aplinkybe, jog ieškove tik po ilgo laikotarpio kreipesi i teisma.
Teismo posedyje atsakovo atstove (t.2,b.l.173) praše ieškini atmesti. Ji nurode, kad pagrindinio skolininko „Velva T. I.. Pozicija byloje nera žinoma, byloje nera duomenu, kad pagrindinis skolininkas tikrai negražino ieškovei skolos. Neteisybe, kad sutarties tekstas buvo surašytas atsakovu. V. S. paliudijo, kad jam ir sutuoktinei (ieškovei) netiko surašytas tekstas ir veliau sutartis buvo perrašyta pagal jo pageidavimus. Paskolos sutartis yra realine, tuo tarpu ginco paskolos raštelyje nenurodyta, kad atsakovai pinigus gavo, nera irodymu ir kad imone gavo tuos pinigus (nera pateikti kasos pajamu orderiai). Vadovaujantis CK 96 straipsnio 2 dalies nuostatomis, garantija suejus sutartyje nurodytam vieneriu metu terminui nebegalioja (yra pasibaigusi).
Teismo nustatytos faktines aplinkybes ir priimamo sprendimo motyvai.
Motyvuojamoji dalis
Pagal CPK 783 straipsnio 3 dalies nuostatas ieškinys atsakovui, neturinciam Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos, gali buti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vieta arba pagal paskutine žinoma jo gyvenamaja vieta Lietuvos Respublikoje. Iš šaliu paaiškinimu ir paties paskolos raštelio bei garantijos turinio galima spresti, kad paskutine žinoma atsakovo firmos „Velva T. I..“ veiklos vykdymo vieta Lietuvoje (buveine) buvo Pušyno g. 9, T. V. (prijungus miesteli prie Vilniaus nurodomas adresas Gunkliškiu g.10), be to atsakovas turejo einamaja saskaita SEB banke (t.2,b.l. 4-6), prašyme iregistruoti einamaja saskaita (t.2,b.l.103,104) minetam bankui nurode adresa Pušyno g.9, Vilniuje. A. R. P., prieš policijai paskelbiant jo paieška taip pat turejo nuolatine gyvenamaja vieta Bokšto g.2-40, Vilniuje, bute, kuri ieškoves ir atsakovo S. A. teigimu nuomojosi iš ieškoves, taip pat savo verslo vieta jau minetu adresu T. V.. Pats atsakovas S. A. viename iš savo atsiliepimu (t.1, 1,b.l.158) yra patvirtines, kad firma „V. T. legaliai veike Lietuvoje per savo atstova ir dukterine firma „N. E.“ bei turejo banko saskaita ir buveine Lietuvoje. Šaliu parodymais paskolos raštelis ir garantija, iš kuriu ieškove kildina savo reikalavimus surašyti atsakovu verslo vietoje, Vilniuje todel darytina išvada, kad byla teisminga Lietuvai ir Vilniaus apygardos teismui ir pagal CPK 787 straipsnio 1 dalies 3 punkte suformuluota principa, kad byla priskirtina Lietuvos teismu jurisdikcijai kai ginco dalykas yra prievole, kuri atsirado arba turi buti vykdoma Lietuvos teritorijoje. Šiuo atveju, sprendžiant iš raštelio turinio prievole ir atsirado ir turejo buti ivykdyta Lietuvoje, Vilniuje.
Del pavedimo sutarties su UAB „Niemen export“ teismas netrauke minetos imones i byla, kadangi iš byloje pateiktos pavedimo sutarties (t.1,b.l.90,91) matyti, kad UAB „Niemen export“ veike kaip „V. T.“ igaliotinis griežtai apibrežtose ribose, t.y buvo igaliota sudaryti tik prekiu pirkimo – pardavimo sutartis su treciaisiais asmenimis ir perfasuoti prekes prieš tai gavusi igaliotojo instrukcijas del pagrindiniu kontrakto salygu (sutarties) kitokius veiksmus igaliotinis galejo atlikti tik gaves kitus specialius igaliojimus.
Byloje yra kiles gincas del šaliu sudarytos paskolos su garantija sutarties turinio aiškinimo, pinigu perdavimo bei del sutartimi prisiimtu isipareigojimu apimties. Todel sprendžiant mineta ginca taikytinos paskolos sutarties, garantijos kaip užtikrinimo priemones teisinius santykius reguliuojancios CK normos, bei sutarciu aiškinimo taisykles, kuriomis remiantis aiškintinos ginco sutarties salygos.
CK XIV skyriuje 6.193 straipsnio 1, 2, 4, 5 dalyse suformuluotos sutarciu aiškinimo taisykles numato, kad sutartys turi buti aiškinamos sažiningai. Aiškinant sutarti, pirmiausia turi buti nagrinejami tikrieji sutarties šaliu ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šaliu tikru ketinimu negalima nustatyti, tai sutartis turi buti aiškinama atsižvelgiant i tai, kokia prasme jai tokiomis pat aplinkybemis butu suteike analogiški šalims protingi asmenys. Visos sutarties salygos turi buti aiškinamos atsižvelgiant i ju tarpusavio ryši, sutarties esme ir tiksla bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutarti, reikia atsižvelgti ir i iprastines salygas, nors jos sutartyje nenurodytos. Kai abejojama del sutarties salygu, jos aiškinamos tas salygas pasiuliusios šalies nenaudai ir jas priemusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties salygos turi buti aiškinamos vartotoju naudai ir sutarti prisijungimo budu sudariusios šalies naudai. Aiškinant sutarti, taip pat turi buti atsižvelgiama i šaliu derybas del sutarties sudarymo, šaliu tarpusavio santykiu praktika, šaliu elgesi po sutarties sudarymo ir paprocius.
A. S. A. neneige fakto, kad jie kartu su kitu atsakovu R. P. budami verslo bendrasavininkiai savo verslo imonei skolindavesi apyvartines lešas prekiu pirkimui, tame tarpe ir iš V. S., ieškoves sutuoktinio, toks skolinimaisi buves iprastine verslo praktika, kad jam parduodant akcijas R. P. imone liko skolinga ir kad ieškoves sutuoktinis buvo informuotas jog skola gražinsias R. P..
Atsakovas neteisingai traktuoja, kad atsakovo pasirašyta garantija budama sutartine yra dvišalis sandoris. Tiek ginco sandorio sudarymo metu galiojes istatymas (1964 metu CK 40 straipsnis), tiek istatymas galiojantis bylos nagrinejimo metu (2000 07 18 CK isigaliojusio nuo 2001 07 01 1.63 straipsnio 2,3 dalys), tiek teises doktrina vienašali sandori apibrežia kaip sandori, iš kurio pareigos atsiranda tik ji pasirašiusiam asmeniui. Prie tokiu vienašaliu sandoriu priskirtinos prievoliu užtikrinimo priemones, o viena iš užtikrinimo priemoniu ir yra garantija. Teismo nuomone atsakovas savo atsikirtimus nepagristai reme 1964 m. CK 200, 201 straipsniais reguliuojanciais turto ikeitima. Nors sutarties tekste ir minimas atsakovu turtas teismo nuomone ieškovai nesudare ikeitimo sutarties, bet garantavo paskolos ivykdyma. Gincijamo sandorio pasirašymo metu galiojusios teises normos bei galiojancios bylos nagrinejimo metu vienodai formuoja garantijos esme ir jos veikimo ribas (1964 m. CK 220,221 straipsniai, 2000 07 18 CK 6.90-92 straipsniai) numatydami, kad garantija laikomas vienašalis garanto isipareigojimas garantijoje nurodyta suma visiškai ar iš dalies atsakyti kitam asmeniui – kreditoriui, jeigu asmuo – skolininkas prievoles neivykdys ar ja ivykdys netinkamai, kad garanto atsakomybe yra subsidiari ir apibrežta garantijos suma ir galimais nuostoliais del iš garantijos kilusiu pareigu nevykdymo (CK 92 straipsnio 2 dalis).
Nepagristi atsakovo atsiliepime išdestyti teiginiai, jog kreditorius negali reikalauti prievoles ivykdymo iš garanto kadangi nepabande išsiieškoti skolos iš pagrindinio skolininko. Iš bylos medžiagos ir ginco sutarties turinio matyti, kad paskolos gražinimo terminai yra sueje, ieškovas kreipesi i atsakovus V. T. ir R. P. su pretenzijomis, reikalaudamas ivykdyti sutartines prievoles, visais jam žinomais adresais, vienok „Velva T. I..“ Lietuvoje veiklos nebevykdo, o R. P. ir atsakymo nei iš vieno ju ieškove negavo. Kad ieškove dejo maksimalias pastangas siekdama išieškoti skola iš pagrindinio skolininko matyti ir iš bylos duomenu liudijanciu apie jos kreipimasi i policija bei privacia paieškos firma. (t.1,b.l.8-16) Todel laikytina, kad CK 6. 245 straipsnio 5 dalies kreditoriui numatyta pareiga iki pareiškiant reikalavimus asmeniui, kuris pagal istatymus ar sutarti atsako papildomai kartu su kitu asmeniu (subsidiarioji atsakomybe), pareikšti reikalavima pagrindiniam skolininkui del nuostoliu atlyginimo ir tik jeigu pagrindinis skolininkas atsisako atlyginti nuostolius arba kreditorius per protinga termina iš skolininko negauna atsakymo i pareikšta reikalavima, pareikšti reikalavima del nuostoliu atlyginimo subsidiariai atsakingam skolininkui, yra ivykdyta.
Kad atsakovas S. A. su R. P. buvo verslo partneriai, kuriems lygiomis dalimis priklause minetos firmos „Velva T. I..“, akcijos galima spresti iš i byla atsakovo su atsiliepimu pateiktos akciju pardavimo sutarties kopijos (t.1,b.l.88) ir SEB banko, kuriame mineta firma buvo atidarius savo saskaita` firmos registravimo dokumentu nuorašu pateiktu atidarant saskaita. Taip iš banko pateiktos „Velva T. I..“steigimo memorandumo kopijos (t2,b.l.1.17) matyti, kad visa firmos istatini kapitala sudare 50 000 akciju kuriu verte po viena JAV doleri. Iš pateiktos akciju pirkimo pardavimo sutarties kopijos (t.1,b.l. 88) matyti, kad puse ju – 25 000 vienetai, priklause atsakovui S. A., kuris pagal jau mineta 2001 05 02 sutarti pardave R. P. savo dali akciju už 143 775 JAV dolerius. Iš cia galima spresti, kad atsakovas S. A. nebuvo tik nominalus garantas, kaip siekia irodyti byloje. Skolos sudarymo metu verslas jam priklause lygiomis dalimis su kitu bendrasavininkiu ir atsakovu. Pagal paskolos sutarties, kuri kartu yra ir garantija turini abu atsakovai yra isipareigoje atsakyti savo turtu, Sutartyje nekalbama apie garantu dalis prievoleje todel laikytina kad garantija abu garantai isipareigojo solidariai atsakyti pagal paskolos sutarti.
Ginco sutartyje yra numatytas paskolos terminas nurodyta, kad 30 000 JAV doleriu skolinamasi vieneriems metams, Suejus vieneriu metu terminui ir pagrindiniam skolininkui „V. T. inc.“ skolos negražinus, kreditoriui (ieškovei) atsirado teise nukreipti išieškojima i garantijos davejus. Ši prievole nera ribojama priemonemis, išskyrus skolos termino suejima. Atvirkšciai galiojancio CK 6.92 straipsnio 3 dalis numato, kad gaves kreditoriaus reikalavima ivykdyti prievole garantas privalo nedelsdamas apie tai pranešti skolininkui ir perduoti jam kreditoriaus reikalavimo ir prie jo pridetu dokumentu kopijas. Pagal mineto straipsnio 4, 5 dalis garantas turi teise atsisakyti tenkinti kreditoriaus reikalavima, tik jeigu reikalavimas ar prie jo prideti dokumentai neatitinka garantijos salygu arba pateikti pasibaigus garantijos terminui ir apie atsisakyma tenkinti reikalavima garantas nedelsdamas turi pranešti kreditoriui. Jeigu garantas sužino, kad garantija užtikrinta pagrindine prievole ivykdyta ar pasibaige kitais pagrindais arba pripažinta negaliojancia, apie tai jis privalo nedelsdamas pranešti kreditoriui ir skolininkui.
Šiuo atveju garantija yra neterminuota todel jos pabaiga galima tik irodžius, kad prievole, kuriai užtikrinti ji buvo duota yra ivykdyta arba kreditoriui atsisake savo teisiu pagal garantija, arba pripažinus ja negaliojancia. Taikyti atsakovo atsiliepime nurodyta CK 6.96 straipsnio 1 dalies 2 punkta ir laikyti, kad baigesi garantijos terminas šioje byloje nera galimybes visu pirma todel, kad mineto straipsnio nuostatomis reguliuojama speciali garantiju rušis – banko garantija, antra ginco byloje atsakovo pasirašyta garantija yra neterminuota. Paskolos raštelyje, kuris tuo paciu metu yra ir garantija apibrežti ne garantijos, bet ja užtikrintos prievoles (paskolos atidavimo) terminas vieneri metai, kuriam suejus tik atsiranda kreditoriaus teise reikalauti iš garantu subsidiarios atsakomybes, o ne ji pasibaigia.
Niekuo nepagristi ir atsakovo tvirtinimai, kad ieškove piktnaudžiavo savo teisemis ilga laiko tarpa nereikalaudama iš garantu prievoles ivykdymo, kadangi ieškove nereikalauja del ilgo neatsiskaitymo kilusiu nuostoliu atlyginio, delspinigiu ar palukanu pavidalu už laikotarpi iki kreipimosi i teisma dienos.
Atsiliepimuose išdestyta nuomone, kad ieškove veikia nesažiningai siekdama realiai prisiteisti visa paskola tik iš atsakovo, nes jis vienas realiai pasiekiamas išieškotojams ir Lietuvoje turi turto neatitinka tikroves. Bylos duomenimis nustatyta, kad paskolos sutarties ir garantijos sutarties pasirašymo metu atsakovai R. P. ir S. A. buvo verslo partneriai kuriems priklause atsakovo V. T. inc. akcijos. A. S. A. savo dali 25 000, kuriu vienos nominali verte buvo vienas doleris yra pardaves atsakovui R. P. 2001 05 02 praejus daugiau nei metams po paskolos sutarties ir garantijos pasirašymo už 143 775 JAV dolerius iš kuriu 83 000 Lt gavo iš pirkejo R. P. pasirašant sutarti (b.l.88,89). Parduodant akcijas jau buvo sueje paskolos mokejimo terminai, todel atsakovas S. A. veikdamas pagal verslininkui keliamus padidinto apdairumo, rupestingumo, sažiningumo reikalavimus turejo pasidometi ar yra ivykdyta prievole, kuria garantavo ir kurios terminai buvo sueje ir jeigu kaip jis teigia buvo susitarta, kad prievoles ivykdys R. P. ši aplinkybe turejo buti aptarta su garanto kaip užtikrinimo priemones turetoja ieškove, prieš parduodant akcijas.
Atsakovo atsikirtimu argumentai paremti paskolos suteikimo metu galiojusiu Pinigu istatymo 2 straipsniu bei Užsienio valiutos istatymo 3 straipsniu, nurodant, kad ieškove pažeidusi šiu istatymu reikalavimus atsiskaitymus valiuta vykdyti tik negrynais pinigais, negali reikalauti atlyginti nuostoliu del valiutos (dolerio) nuvertejimo, nes pati piktnaudžiavo teise ilgai neieškodama skolos nepagristi. Kaip jau mineta aukšciau, ieškove dejo pastangas išsiieškoti skola iš pagrindinio kreditoriaus ir laiduotojo R. P.. Atsiskaitymo valiuta klausimus reguliuoja CK 6.36 straipsnis, kurio 3-5 dalys numato, kad kai ieškinys pareikštas Lietuvos Respublikoje del užsienio valiuta išreikštos pinigu sumos priteisimo, kreditorius savo pasirinkimu gali reikalauti jam priteisti šia suma užsienio valiuta arba Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta pagal valiutu kursa, galiojanti mokejimo diena. Jeigu pinigine prievole išreikšta valiuta, kuri negali buti teiseta atsiskaitymo priemone, tai skolininkas privalo apmoketi prievole ta valiuta, kuri yra teiseta atsiskaitymo priemone, pagal valiutu kursa, galiojanti mokejimo metu prievoles ivykdymo vietoje. Jeigu skolininkas praleido prievoles ivykdymo termina, o po šio termino pabaigos del valiutu kursu pasikeitimo valiuta, kuria turi buti mokama, nuvertejo, tai skolininkas privalo sumoketi kreditoriui valiutos kurso, buvusio prievoles ivykdymo termino suejimo metu, ir mokejimo metu esancio kurso skirtuma. Ši taisykle netaikoma, jeigu skolininkas prievoles neivykde laiku del kreditoriaus kaltes. Šia aplinkybe privalo irodyti skolininkas. Šiuo atveju skolininkas neirode, kad prievole uždelsta del ieškoves kaltes, todel priteistina suma apskaiciuojama litais pagal paskolos sutarties metu galiojusi JAV dolerio kursa ir sudaro 120 000 Lt. Ieškinys tenkintinas.
Vadovaujantis LR CPK 93 straipsniu, patekinus ieškini iš atsakovo priteistinos bylinejimosi išlaidos ieškoves naudai. Iš bylos duomenu matyti, kad ieškove yra sumokejusi 1000 Lt žyminio mokescio, nuo likusios 2400 Lt žyminio mokescio sumos ji buvo atleista, todel ši suma iš atsakovu priteistina valstybes naudai (t.1,b.l.12). Ieškove taip turejo 230 antstolio išlaidu, 9500 advokato atstovavimo išlaidu (t.2,b.l.148), pastarosios mažintinos vadovaujantis Teisingumo ministro 2004 04 02 isakymu Nr.1R-85 rekomendacijomis iki 6000 Lt. Visa iš atsakovu ieškoves naudai priteistina suma sudaro 7230 Lt, valstybes naudai 2400 Lt.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais
Nusprende:
Ieškini tenkinti.
P. T. S. a.k(duomenys neskelbtini) gyv. g., Vilniuje naudai 120 000 Lt( viena šimta dvidešimt tukstanciu litu) skolos, 7230 Lt (septynis tukstancius du šimtus trisdešimt litu) bylinejimosi išlaidu ir 6 procentus metiniu palukanu nuo priteistos sumos nuo bylos iškelimo datos – 2008 10 31 iki teismo sprendimo visiško ivykdymo dienos iš firmos „Velva T. I..“ Paskutine žinoma buveine Lietuvoje g. (Gunkliškiu g.), T. V., Vilniuje, registracijos vieta 35A, R. S., Belize City, Belize (Central America), nesant galimybes sprendima ivykdyti iš „Velva T. I..“ Išieškojima vykdyti solidariai iš atsakovu: R. P. paso Nr. 93AE37189, paskutine žinoma gyv. g., Vilniuje, darbo vieta Pušyno (g.), T. V. ir S. A. a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenancio g., , Vilniaus mieste
Priteisti 2400 Lt (du tukstancius keturis šimtus) žyminio mokescio valstybes naudai iš firmos „Velva T. I..“ Paskutine žinoma buveine Lietuvoje g. (g.), T. V.,Vilniuje, registracijos vieta 35A, R. S., Belize City, Belize (Central America), nesant galimybes sprendima ivykdyti iš „Velva T. I..“ Išieškojima vykdyti solidariai iš atsakovu: R. P. paso Nr. 93AE37189, paskutine žinoma gyv. g., Vilniuje, darbo vieta Pušyno (Gunkliškiu g.), T. V.,Vilniuje ir S. A. a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenancio Sodu g., , Vilniaus mieste
Sprendimas gali buti skundžiamas per 30 dienu Lietuvos apeliaciniam teismui, per Vilniaus apygardos teisma.