- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-03
- Bylos Nr.
- e2YT-7927-1104/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-01068-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dmitrij Rancev
- Pareiškėjas
- R. P.
- Suinteresuotas asmuo
- V. P., Š. P., valstybės įmonė Turto bankas
- Advokatai
- Regina Šaltinienė
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. P. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, suinteresuoti asmenys byloje – valstybės įmonė Turto bankas, V. P., Š. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas R. P. kreipdamasis pareiškimu į teismą prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą po savo sutuoktinės J. P. mirties (duomenys neskelbtini), pradėjęs jį faktiškai valdyti.
2. Pareiškėjas pareiškime nurodo, kad jo sutuoktinė J. P. mirė (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinės mirties pareiškėjas likusį palikimą priėmė ir faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą, rūpintis kaip savo turtu, tačiau pavėlavo praleisdamas įstatymo nustatytą terminą kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Nurodė, kad po sutuoktinės mirties moka mokesčius už jam (pareiškėjui) paliktą turtą, naudojasi butu, esančiu adresu: (duomenys neskelbtini), naudojasi mirusiajai priklausančiais apyvokos daiktais, jais disponuoja ir valdo. Pareiškėjas nurodė iš karto, po sutuoktinės J. P. mirties priėmęs palikimą, t. y. savo aktyviais veiksmais išreiškė savo valią į palikimą, priėmė likusį turtą, rūpinosi nekilnojamuoju turtu.
3. Nurodė, kad paveldimas turtas yra Ukmergėje. Po pareiškėjo sutuoktinės mirties yra paveldėtojai: sūnus Š. P. ir dukra V. P., kurie pretenzijų dėl paveldėjimo nereiškia. Po pareiškėjo sutuoktinės mirties, paveldėjimo byla nebuvo užvesta.
4. Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad po sutuoktinės mirties rūpinosi likusiu turtu, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo butą, atliko remontą. Patvirtino, kad su sutuoktine gyveno nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini), sutuoktinei mirus, liko bute ir ten tebegyvena. Nurodė, kad niekas nereiškė pretenzijų dėl likusio turto po sutuoktinės mirties. Paaiškino, kad nesikreipė pas notarą, nes galvojo, kad per kitą terminą reikia kreiptis.
5. Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko pareiškimą ir prašo pareikšimą tenkinti. Nurodė, kad pareiškime nurodytas aplinkybes patvirtino ir suinteresuoti asmenys, pareiškėjo vaikai.
6. Suinteresuotiems asmenims, Š. P. ir V. P., pareiškimas su priedais ir teismo procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai. Į bylą pateikti suinteresuotų asmenų atsiliepimai, kuriuose nurodoma, kad pateiktam pareiškimui neprieštarauja (el. b. l. 22-23).
Atsiliepimas
7. Suinteresuotas asmuo Š. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad neprieštarauja dėl pateikto pareiškimo. Patvirtino, kad po motinos mirties, pareiškėjas gyveno bute. Nurodė negirdėjęs, kad kas būtų reiškęs pretenzijas dėl likusio po motinos mirties turto. Patvirtino tėvo (pareiškėjo) ir sesers paaiškinimus.
8. Suinteresuotas asmuo V. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad neprieštarauja pareiškimui. Patvirtino, kad jie visi liko gyventi bute, kadangi vaikams buvo tada po 12 metų. Paaiškino, kad pretenzijų neturi dėl to, kad pareiškėjas priimtų palikimą. Nurodė nežinanti, kad kas kitas būtų pateikęs pretenzijas dėl po motinos mirties likusio turto.
9. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybei, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos J. P. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį J. P. paliktojo turto priėmimą valdyti. Nurodė, kad tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad R. P. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Suinteresuotas asmuo taip pat prašė bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (el. b. l. 37-39).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas visiškai
10. Byloje sprendžiamas paveldėjimo teisinių santykių klausimas, kai įpėdinis priima palikimą pradėjęs paveldimą turtą valdyti.
Dėl palikimo priėmimo pradėjus valdyti turtą
11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. CK 5.2 straipsnio 1 dalyje nustatyti paveldėjimo pagrindai: paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą. CK 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (LAT 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką bylose dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą, yra nurodęs, kad asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (LAT 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (LAT 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (LAT 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).
13. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., LAT 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai).
14. Nagrinėjamu atveju po sutuoktinės J. P. mirties (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 7) pareiškėjas paveldėjo nekilnojamąjį turtą, butą, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau į notarą nesikreipė. Palikėja J. P. testamento nepaliko, ką patvirtina 2022 m. liepos 7 d. Ukmergės rajono 1-ojo notarų biuro liudijimas (el. b. l. 9). Į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas su sutuoktine J. P. 2002 m. liepos 16 d. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo butą, adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 12-19).
15. Suinteresuoti asmenys, V. P. ir Š. P. yra pirmos eilės įpėdinis, tačiau atsižvelgiant į tai, kad suinteresuoti asmenys neišreiškė prieštaravimo dėl pareiškėjo pareiškimo dėl palikimo priėmimo, o pareiškėjas, kaip palikėjos sutuoktinis, paveldi su pirmos eilės įpėdiniais, konstatuotina, kad pareiškėjui atitenka visas palikimas, atsiradęs po J. P. mirties (CK 5.11 straipsnis, 5.13 straipsnis).
16. Kaip jau buvo minėta šio sprendimo 14 punkte, pareiškėjas dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Pareiškėjas teigia, kad rūpinosi po sutuoktinės mirties likusiu turtu, rūpinosi juo kaip savu, t. y. mokėjo ir moka sąskaitas, prižiūri butą, gyvena jame. Nurodytas aplinkybes patvirtino ir suinteresuoti asmenys, pareiškėjo ir palikėjos vaikai (šios nutarties 7-8 punktai). Pareiškėjas taip pat saugo likusius dokumentus/liudijimus, kurių pagrindu pareiškėjas su sutuoktine įsigijo butą, adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 12-19). Atsižvelgiant į tai, galima konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju nustatytinas veiksmų faktas, t y. pareiškėjas perėmė mirusiosios turtą ir pradėjo jį valdyti.
17. Kasacinis teismas, pasisakydamas apie veiksmų pobūdžio nustatymą, yra išaiškinęs, kad įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu (LAT 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018, 20 punktas). Atsižvelgiant į šio sprendimo 16 punkte išdėstytas aplinkybes, galima konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju nustatytinas ir veiksmų pobūdis, t. y. pareiškėjas atlieka aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Tokią išvadą patvirtina tai, kad pareiškėjas moka mokesčius už komunalines paslaugas, prižiūri ir rūpinasi likusiu nekilnojamuoju turtu, saugo palikėjos paliktus dokumentus. Kaip nurodoma teismų praktikoje, šiai išvadai pakanka konstatuoti, kad aktyvūs veiksmai atlikti ne su visu turtu, o su turto dalimi.
18. Esant tokioms aplinkybėms galima konstatuoti, kad nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas R. P. priėmė palikimą po savo sutuoktinės J. P. mirties, palikimą sudarantį turtą pradėjęs faktiškai valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po J. P. mirties, paveldėjimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
19. Iš pareiškėjo valstybei teismo patirtos pašto išlaidos nepriteisiamos, nes jos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ 2020 m. sausio 13 d. Įsakymo pakeitimo Nr. 1R-19/1K-2 (2020 m. sausio 23 d. įsakymo redakcija) nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur) (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270, 448 straipsniais ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo pareiškimą tenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po savo sutuoktinės J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), pradėjęs J. P. priklausiusį turtą faktiškai valdyti. Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po J. P. mirties, paveldėjimo.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.