- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-10
- Bylos Nr.
- e2-144-407/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Sirijus Plus“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-790-569/2018 pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sirijus Plus“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į teismą, prašydama iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Sirijus Plus“ bankroto bylą.
2. Nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 13 d. atsakovės mokestinė nepriemoka sudarė 47 622,15 Eur. Ieškovė skolą iš atsakovės bandė išieškoti, tačiau antstolė D. P. 2018 m. rugsėjo 29 d. surašė išieškojimo negalimumo aktą, kuriame konstatavo, kad skolininkė neturi turto ir pajamų, iš kurių būtų galima vykdyti išieškojimą. VMI siekė nemokaus juridinio asmens UAB „Sirijus Plus“ eliminavimo iš rinkos, stabdant įsiskolinimų už laiku nesumokėtus mokesčius didėjimą. Ieškovės teigimu, UAB „Sirijus Plus“ yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apygardos teismas 2018 m. lapkričio 6 d. nutartimi atsisakė iškelti UAB „Sirijus Plus“ bankroto bylą Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 3 dalies 3 punkto pagrindu.
4. Teismas nustatė, kad atsakovės įsiskolinimas ieškovei yra susidaręs nuo 2014 metų, atsakovė jokios veiklos nevykdo, apdraustųjų asmenų neturi, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, finansinės atskaitomybės dokumentus atsakovė VĮ „Registrų centras“ paskutinį kartą teikė už 2013 metus, o skolos išieškojimas priverstine tvarka nėra galimas, atsakovė UAB „Sirijus Plus“ turto bei piniginių lėšų, į kuriuos būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas sprendė, kad lėšų teismo ir administravimo išlaidoms nėra, taip pat nėra duomenų, kad lėšos galbūt bus gautos ateityje, todėl kelti bankroto bylą supaprastinto proceso tvarka nėra galimybių, nes pasiūlymas asmeniui (ieškovei), iš esmės ginančiam viešąjį interesą, sumokėti iki 25 MMA sumą, reikalingą teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, kai yra pagrindas manyti, jog šių išlaidų bus neįmanoma išieškoti, būtų neprotingas.
5. Teismas pažymėjo, tam, kad iš rinkos būtų pašalintas formaliai registruotas juridinis asmuo ir būtų atlikti kiti su įmonės likvidavimu susiję veiksmai, įstatymo leidėjas numatė kitas teismo ir administravimo išlaidų nereikalaujančias priemones. Teismas nurodė, kad CK 2.106 straipsnio 4 punktas nustato, kad juridinio asmens likvidavimo pagrindas gali būti Juridinių asmenų registro tvarkytojo sprendimas likviduoti juridinį asmenį vadovaujantis CK 2.70 straipsniu. Įstatymo leidėjas suteikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui įgaliojimus likviduoti juridinį asmenį, kai juridinio asmens organo narių ilgiau negu šešis mėnesius negalima surasti juridinio asmens buveinėje ir jų adresais, nurodytais Juridinių asmenų registre, ir nustatė tokio likvidavimo tvarką (CK 2.70 straipsnio 1 dalies 2-8 punktai).
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskirajame skunde ieškovė VMI prašė panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Sirijus plus“ iškėlimo patenkinti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nesant lėšų teismo ir administravimo išlaidoms ir nesant duomenų, kad jos galbūt bus gautos ateityje, kelti bankroto bylą supaprastinto proceso tvarka nėra galimybių. Nurodo, kad bankroto byla keliama ir nagrinėjama supaprastinto bankroto proceso tvarka, kai ĮBĮ 3 straipsnio 1, 3, 4 ar 6 punkte nurodytas kreditorius pateikė teismui pareiškimą iškelti įmonei bankroto bylą ir paskirti administratorių, prisiimantį riziką, kad įmonės likvidavimo metu nebus gauta lėšų teismo ir administravimo išlaidoms pagal teismo patvirtintą sąmatą apmokėti arba jų bus gauta nepakankamai ir šios išlaidos bus apmokamos iš administratoriaus lėšų. Skundžiamoje nutartyje nėra nurodyta, jog buvo teikti pasiūlymai bankroto administratoriams pateikti sutikimo deklaraciją administruoti įmonę ir sutikimai nėra gauti.
6.2. VMI siūlymus inicijuoti juridinio asmens likvidavimą ir pranešimo apie juridinio asmens, užsienio juridinio asmens filialo ar atstovybės atsiskaitymą su biudžetais ir pinigų fondais teikimo Juridinių asmenų registro tvarkytojui reglamentuoja taisyklės, patvirtintos VMI viršininko, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2004 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. VA-124/1B-671/V-257 (toliau - Taisyklės) nuostatomis. Šių taisyklių 6 punkte nustatyta, kad siūlymas inicijuoti juridinio asmens likvidavimą neturi būti rengiamas ir teikiamas Juridinių asmenų registro tvarkytojui, jeigu juridinis asmuo yra skolingas valstybės ir savivaldybės biudžetams bei valstybės pinigų fondams, Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDF) biudžetui, kai juridinio asmens mokestinė nepriemoka arba skola VSDF biudžetui susidarė per einamuosius ir 5 praėjusius metus. Atsižvelgiant į tai, ieškovė neturi teisinio pagrindo teikti siūlymą Juridinių asmenų registrui dėl UAB „Sirijus Plus“ likvidavimo.
6.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė kelti bankroto bylą teigdamas, jog juridinio asmens likvidavimo pagrindas gali būti Juridinių asmenų registro tvarkytojo sprendimas likviduoti juridinį asmenį vadovaujantis CK 2.70 straipsniu.
6.4. Atsisakius iškelti bankroto bylą, viešąjį interesą ginantys kreditoriai atsiduria sudėtingoje situacijoje, nes bendrovė nesiekia tinkamai vykdyti mokestinių prievolių, tačiau mokesčiai yra valstybės finansų sistemos esminė dalis, kurie sudaro pagrindinę valstybės biudžeto pajamų dalį. Nustatant mokesčius, siekiama gauti pajamų valstybės (savivaldybės) funkcijoms vykdyti, visuomenės ir valstybės viešiesiems poreikiams tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti įmonės bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta, byloje nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.
8. CPK 1 straipsnyje įtvirtinta, kad bankroto ir restruktūrizavimo bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Taigi, ĮBĮ normos yra specialiosios bendrųjų civilinio proceso normų atžvilgiu ir turi prioritetą jų konkurencijos atveju. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalį bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Bankroto bylų procesinių taisyklių ypatumus lemia bankroto materialiųjų teisinių santykių prigimtis ir jų specifika, palyginus su kitais civiliniais teisiniais santykiais.
9. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 3 punktą teismas atsisako kelti bankroto bylą, jeigu pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas daro pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus šio straipsnio 10 dalyje numatytus atvejus. ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta, kad kai teismas daro pakankamai pagrįstą prielaidą, jog įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, bankroto byla gali būti keliama ir nagrinėjama šio įstatymo 13¹ straipsnyje nustatyta supaprastinto bankroto proceso tvarka. Bankroto byla keliama ir nagrinėjama supaprastinto bankroto proceso tvarka, kai: 1) teismas pasiūlo asmeniui, pateikusiam pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą šioje dalyje nurodytą teismo nustatyto dydžio sumą ir šis asmuo ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo nurodyto pasiūlymo dienos į teismo depozitinę sąskaitą įmoka šią teismo nustatyto dydžio sumą; 2) šio įstatymo 3 straipsnio 1, 3, 4 ar 6 punkte nurodytas kreditorius pateikė teismui pareiškimą iškelti įmonei bankroto bylą ir pasiūlė administratoriaus kandidatūrą bei pateikė administratoriaus sutikimą administruoti įmonę, prisiimant riziką, kad įmonės likvidavimo metu nebus gauta lėšų teismo ir administravimo išlaidoms pagal teismo patvirtintą sąmatą apmokėti arba jų bus gauta nepakankamai ir šios išlaidos bus apmokamos iš administratoriaus lėšų; 3) šio įstatymo 3 straipsnio 2 punkte nurodytas kreditorius pateikė pareiškimą iškelti įmonei bankroto bylą dėl neįvykdytų reikalavimų, susijusių su darbo santykiais, reikalavimų atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe.
10. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, skundžiama nutartimi sprendė, jog atsakovės UAB „Sirijus Plus“ turto gali nepakakti teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, o įpareigoti ieškovę sumokėti reikalingą teismo ir administravimo išlaidų sumą yra neprotinga. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad siekiant pašalinti iš rinkos formaliai registruotą juridinį asmenį, įstatymo leidėjas yra suteikęs Juridinių asmenų registro tvarkytojui įgaliojimus likviduoti juridinį asmenį, kai juridinio asmens organo narių ilgiau negu šešis mėnesius negalima surasti juridinio asmens buveinėje ir jų adresais, nurodytais Juridinių asmenų registre, ir nustatė tokio likvidavimo tvarką (CK 2.70 straipsnio 1 dalies 2-8 punktai).
11. Lietuvos apeliacinio teismo suformuotoje praktikoje nurodoma, kad nesant byloje duomenų apie atliktą bankroto administratoriaus atranką (nei pažymint faktą, kad įmonei taikomas supaprastintas bankroto procesas, kai administratorius prisiima riziką, kad įmonės likvidavimo metu nebus gauta lėšų teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti arba jų bus gauta nepakankamai ir šios išlaidos bus apmokamos iš administratoriaus lėšų pagal ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies 2 punktą, nei šio fakto nepažymint), t. y. neatlikus bankroto administratoriaus atrankos, neįsitikinus, kad nėra bankroto administratoriaus, galinčio administruoti įmonę, kuriai siekiama iškelti bankroto bylą supaprastinto proceso tvarka, nėra pagrindo atsisakyti priimti sprendimą pradėti supaprastintą bankroto procesą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-870-178/2015; 2016 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-808-370/2016; 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2130-381/2016). Keisti šios praktikos nėra pagrindo.
12. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė iškelti bankroto bylą supaprastinto proceso tvarka, konstatuodamas, kad atsakovės UAB „Sirijus Plus“ turto gali nepakakti teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, prieš tai neatlikus bankroto administratoriaus atrankos veiksmų.
13. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 3 punktą bei 10 dalies 2 punktą, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą atsakovei, panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis, 330 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismas 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.