Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Aurelija Petkevičienė, sekretoriaujant Gitanai Liogailienei,

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė Lietuvos, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, šeimyninė padėtis išsituokęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. B. 2025 m. kovo 6 d., apie 17:40 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas - alkoholio kiekio matuokliu Alkotest 7510, Nr. ARLN-0572, 2025 m. kovo 6 d., 17:59 val., nustatytas 2.50 prom. girtumas, o 2025 m. kovo 6 d., 18:19 val., nustatytas 2.47 prom. girtumas, vairavo dukrai E. P. priklausantį automobilį "Volkswagen Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Įvykio vietos apžiūros protokole ir fotonuotraukose užfiksuota situacija įvykio vietoje, kuri yra (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 9, dešinėje gatvės pusėje, važiuojamojoje kelio dalyje, galu į Raseinių miesto pusę, stovi žalios spalvos lengvasis automobilis „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio kėbulo tipas-universalas. Automobilio kėbulas yra purvinas, vietomis aprūdijęs, apibraižytas, vietomis perdažytas. Ant bagažinės dangčio, ties atidarymo rankenėle užklijuota sidabrinės spalvos lipni juosta. Automobilio salonas tvarkingas. Automobilio priekinėje daiktadėžėje yra du automobilio registracijos liudijimai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio prietaisų skydelis rodo 356501 nuvažiuotą atstumą kilometrais. Atidarius variklio dangtį, automobilio dešinėje pusėje, ant rėmo yra juodos spalvos lentelė su kėbulo numeriu (VIN), kuris yra (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu paimtas automobilis „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo raktu ir du automobilio registracijos liudijimai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). (b. l. 13-19).

2025 m. kovo 6 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad alkoholio kiekio matuokliu Alkotest 7510, Nr. ARLN-0572, S. B. 2025 m. kovo 6 d., 17:59 val., nustatytas 2,50 prom. girtumas, o 18:19 val. 2,47 prom. girtumas (b. l. 28).

Iš VĮ "Regitra" duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilis „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, techninė apžiūra atlikta, eksploatacija leidžiama (b. l. 33-34).

Iš Vairuotojų registro įrašo matyti, kad S. B. turi įgijęs vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris galioja iki 2025 m. lapkričio 27 d. (b. l. 38).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar nėra suklastoti ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kaltinamojo parodymus patvirtina ir jo kaltė grindžiama paties kaltinamojo parodymais, liudytojų M. M. ir V. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kita byloje surinkta medžiaga: tarnybiniu pranešimu, įvykio vietos apžiūros protokolu ir foto nuotraukomis, neblaivumo nustatymo aktu, iš kurio matyti, kad pirmu pūtimu S. B. nustatyta 2,50 prom., o antruoju – 2,47 prom.; pagal vairuotojų registro išrašą, S. B. vairuotojo pažymėjimas galiojantis.

Teismas, vadovaudamasis byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, juos visus išsamiai ir objektyviai išanalizavus bei sugretinus tarpusavyje pripažįsta, kad kaltinamasis S. B. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatyta virš 1,5 prom. neblaivymas, tai yra būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas - alkoholio kiekio matuokliu Alkotest 7510, Nr. ARLN-0572, pirmu pūtimu nustatytas 2.50 prom. girtumas, o antruoju – 2.47 prom. girtumas, vairavo dukrai priklausantį automobilį.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstytą bei į kaltinamojo S. B. atliktus neteisėtus tyčinius veiksmus, į tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir jų pasekmes, bei to norėjo, nes sąmoningai žinodamas, kad yra vartojęs alkoholio sėdo vairuoti automobilį, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo S. B. kaltė visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl S. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. B. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį laiduotojos, t.y. dukros E. P., atsakomybėn pagal laidavimą be užstato. Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja ir kaltinamasis palaikė šį prašymą ir prašė S. B. atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

2024 m. balandžio 25 d. priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais įstatymas Nr. XIV-2573. Šis įstatymas įsigaliojo 2025 m. vasario 1 d. Šiuo įstatymu buvo pakeistos BK 40 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Be to, nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusio BK 40 straipsnio 4, 5 dalys, atitinkamai iki tol galiojusio BK 40 straipsnio 3, 4 dalys numato, jog laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, kad teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui; laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų.

S. B., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika baigta. Jis nusikalto būdamas neteistas (b. l. 114-116). Teisme prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, kas, vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. S. B. administracine tvarka penkerių metų laikotarpyje baustas 1 kartą, kai be leidimo nupjovė saugotiną medį (b. l. 117-118), kaip pats nurodė, dirba Švedijoje, Lietuvos Respublikoje neturi darbinių santykių, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 120-121, 123). Savo veiksmais žalos niekam nepadarė. Įvertinus šias išdėstytas aplinkybes, teismo manymu, yra visos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje, ir yra pagrindo manyti, kad ateityje S. B. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pagal teismų praktiką išvadas apie laiduotojo tinkamumą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-71/2011, 2K-312/2011).

Nagrinėjamu atveju atleisti S. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą prašo jo dukra E. P., kurios automobilį kaltinamasis ir vairavo. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog E. P. anksčiau neteista, bausta administracine tvarka vieną kartą už greičio viršijimą, dirbanti, darbdavio charakterizuojama teigiamai. Prašyme dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą E. P. nurodė, kad ji tėvui yra autoritetas, nors gyvena atskirai, bet ryšys tarp jų tvirtas ir ji gali daryti teigiamą įtaką tėvui. E. P. su tėvu nuolat bendrauja, mano, kad tėvas, t.y. S. B., sieks tinkamai elgtis ir nedaryti daugiau pažeidimų, laikytis įstatymų, visuotinai pripažintų moralės ir elgesio normų. S. B. nurodė, kad dukra, t.y. E. P., jam yra autoritetas, jos klausys, dukra jį remia psichologiškai. E. P. nurodė, kad ji vertina, tai, kad tėvas buvo sustabdytas ir nenutiko nieko blogesnio. Taigi, kaip matyti iš teismo posėdžio metu duotų E. P. paaiškinimų, ji pasitiki kaltinamuoju, už jį laiduoja, kad jis laikysis įstatymų.

Teismas sprendžia, kad E. P. turi realias galimybes įgyvendinti savo, kaip laiduotojos pareigas, ir nekyla abejonių, kad ji darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, taip pat teismui nekyla abejonių, jog E. P. galimybė daryti įtaką savo tėvui yra matoma.

Teismo manymu, atsižvelgiant į tai, kad E. P. palaiko tėvą, jų ryšys tvirtas, dažnai bendrauja, jos nusiteikimas prisiimti atsakomybę už tėvą yra rimtas ir apgalvotas žingsnis, todėl vertintinas kaip geranoriškas siekis vykdyti laiduotojos pareigas. Pirmiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad laiduotoja E. P. yra verta teismo pasitikėjimo, jos asmenybė yra teigiama, ji kritiška kaltinamojo elgesiui, jos vertybinė orientacija pozityvi, ji tiesiogiai gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, nes yra artimas jo aplinkos žmogus (BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalys).

Atsižvelgiant į pirmiau nustatytas aplinkybes, esant E. P. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį S. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį E. P. atsakomybėn, o baudžiamąją bylą nutraukti (BK 40 straipsnis), nustatant 1 metų laidavimo terminą be piniginio užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 67 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę S. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis. Taip jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad kaltinamasis S. B. vairavo, transporto priemonę ir jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis link sunkaus (2,50 prom.), spręstina, kad kaltinamajam turėtų būti skirtas įstatyme numatytas specialiosios teisės atėmimo terminas ir uždrausta vairuoti transporto priemones trejiems metams. Baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo specialios teisės – teisės vairuoti transporto priemones sustabdymo dienos, t.y. nuo 2025 m. kovo 7 d.

Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2, 3 dalys). Pažymėtina, kad turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltinamąjį, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad S. B. vairavo jo dukrai E. P. nuosavybės teise priklausantį automobilį (b. l. 35-36). Automobilį E. P. buvo palikusi neribotam laikui pas tėvus (duomenys neskelbtini), nes savo gyvenamojoje vietoje laikyti nėra kur, turi kitą automobilį ir automobiliu VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pati nesinaudoja. Kaip nustatyta nagrinėjant bylą, šiuo automobiliu buvo leista naudotis tėvams, t.y. S. B.. Nors ir liudytoja E. P. nurodė, kad buvo perspėjusi tėvą nevairuoti pavartojus alkoholio, tačiau būtent pas tėvus buvo paliktas automobilis, automobilio užvedimo raktelis, automobilyje buvo ir registracijos liudijimas iš ko galima teigti, kad S. B. automobiliu VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) disponavo savo nuožiūra ir be jokių apribojimų.

BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad esant konfiskuotinam turtui paslėptam, suvartotam, priklausančiam tretiesiems asmenims ar kai jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, Formaliai vertinant, kadangi automobilis nuosavybės teise priklauso trečiam asmeniui, t.y. kaltinamojo dukrai, šiuo atveju turėtų būti taikomas turto vertės konfiskavimas. Tačiau kaip matyti iš nustatytų aplinkybių, S. B. minimu automobiliu turėjo galimybę naudotis be jokių apribojimų, t.y. laisvai disponavo veikos padarymo priemone ir esant galimybei nevaržomai vėl galėtų ja naudotis. E. P. neprieštaravo, kad jai nuosavybės teise priklausantis automobilis būtų konfiskuotas. Be to kaip matyti iš bylos aplinkybių, minimas automobilis ir toliau būtų paliktas pas tėvus, t.y. kaltinamąjį S. B., neribotam laikui.

Sprendimas dėl turto konfiskavimo taikymo turėtų būti priimamas visapusiškai įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, reikšmingas turto konfiskavimo tikslingumo, suderinamumo ir proporcingumo klausimui spręsti. Turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017, Nr. 2K-107-976/2021, Nr. 2K-208-511/2024).

Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, į tai, kad S. B. žinojo, kad yra vartojęs alkoholio ir pasielgė neatsakingai - vairavo neblaivus savo dukrai priklausantį automobilį, kurį ji paliko neribotam laikui ir su galimybe naudotis tėvui, t.y. kaltinamajam S. B., todėl teismo vertinimu atlikdamas tokius veiksmus S. B. prisiėmė visus dėl jo elgesio kilsiančius padarinius. Siekiant apginti visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, užkirsti kelią pakartotinai panaudoti minimą transporto priemonę galimai nusikalstamai veikai atlikti, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), registruoto E. P. vardu, konfiskavimas, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, perduodant valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, 4 dalies 3 punktas), kartu su užvedimo rakteliu.

Dėl kitų proceso klausimų

Kaltinamajam buvo skirta valstybės garantuojama gynyba (b. l. 124-125). 2025 m. kovo 20 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje Nr. APD-2025-03411 nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos, teiktos kaltinamajam S. B. (advokatė R. Klimienė), išlaidų suma sudaro 75,00 Eur (b. l. 134).

Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus (BPK 106 straipsnio 2 dalis). BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta, kad bylą nagrinėjant pagreitinto proceso tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas.

Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkte numatyta, kad „Kiekvienas kaltinamasis nusikaltimo padarymu asmuo turi mažiausiai šias teises: gintis pats arba padedamas savo paties pasirinkto gynėjo arba, jei neturi pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti ir, kai tai reikalinga teisingumo interesams, nemokamai gauti advokato pagalbą“.

Šiuo atveju kaltinamajam gynėjas paskirtas buvo dėl to, kad byla buvo perduota nagrinėti pagreitinto proceso tvarka, pagal kurią kaltinamojo gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą teisme yra būtinas (imperatyvi nuostata) (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taigi, gynėjo dalyvavimas šiuo atveju buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–322/2014). Atsižvelgiant į tai antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Kaltinamajam S. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialios teisės sustabdymas, dokumento (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir pradėjus vykdyti nuosprendį panaikintinos (BPK 139 straipsnio 1, 3 dalys).

Automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esantys voke prie baudžiamosios bylos medžiagos (galinis viršelis), nuosprendžiui įsiteisėjus kartu su transporto priemone perduotini valstybės nuosavybėn (BPK 94 straipsnis).

Vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas S. B. vardu, esantis voke prie baudžiamosios bylos medžiagos (galinis viršelis), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas AB ,,Regitra“ (BPK 94 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. B., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą E. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be piniginio užstato, o baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis LR BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu S. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t.y. nuo 2025 m. kovo 7 d..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 1, 2 dalimis konfiskuoti transporto priemonę - automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), registruotą E. P. vardu.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo S. B. palikti galioti kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialios teisės sustabdymą ir dokumento (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su užvedimo rakteliais ir registracijos liudijimais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti valstybės nuosavybėn.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą S. B. vardu, perduoti AB ,,Regitra“.

Jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.