Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2022-04-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-290-1034/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2022-04-20Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-05-26Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-04-20
Bylos Nr.
II-290-1034/2022
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00227-2022-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Prašymą atmesti.
Teisėjas
Ramūnas Keidūnas (pirm.)
Pareiškėjas
R. M. Z., I. Z., A. Z., K. Z.
Institucija
Migracijos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos
Advokatai
Romas Jonuška, Paulius Vinkleris
Kategorijos
Skundas Nr. II-290-1034/2022
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00227-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 21.9.13; 21.10.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS2022 m. balandžio 20 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas,sekretoriaujant Gintarei Cicėnaitei,

dalyvaujant Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) atstovui D. J. (nuotoliniu būdu),

pareiškėjams R. M. Z. (nuotoliniu būdu), I. Z. (nuotoliniu būdu), jų įgaliotam atstovui advokatui Romui Jonuškai (nuotoliniu būdu),

vertėjams Ibrahim Hicham (nuotoliniu būdu), Shayma Mustafa (nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje naudojant vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „Zoom“ žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų R. M. Z., I. Z., A. Z., K. Z., T. Z. atstovo advokato Pauliaus Vinklerio skundus dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 14 d. sprendimų Nr. 22S1215, Nr. 22S1214, Nr. 22S1212, Nr. 22S1211, Nr. 22S1220 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 14 d. sprendimais Nr. 22S1215, Nr. 22S1214, Nr. 22S1212, Nr. 22S1211, Nr. 22S1220 nusprendė įleisti R. M. Z., I. Z., A. Z., K. Z., T. Z. į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jų teisinės padėties ir apgyvendinti juos Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Pareiškėjų R. M. Z., I. Z., A. Z., K. Z., T. Z. atstovas advokatas Paulius Vinkleris skundais prašo panaikinti Migracijos departamento sprendimų Nr. 22S1215, Nr. 22S1214, Nr. 22S1212, Nr. 22S1211, Nr. 22S1220 dalį dėl R. M. Z., I. Z., A. Z., K. Z., T. Z. laikino apgyvendinimo ir taikyti jiems alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti juos Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų arba apgyvendinti apgyvendinimo vietose, kurias administruoja su prieglobsčio prašytojais dirbančios nevyriausybinės organizacijos. Skunduose nurodo, kad pareiškėjai nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, jų tapatybė nustatyta, jie bendradarbiauja su pareigūnais, o savo teisėmis naudojasi sąžiningai, pažeidimų, dėl kurių būtų būtinybė juos sulaikyti, nėra padarę, nėra davę pagrindo spręsti, kad ketintų pasislėpti ar išvykti iš Lietuvos Respublikos. Nebandė išvykti nei pasislėpti, nei trukdyti, nei kitaip išvengti proceso.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamus nutarimus, atsiliepimu prašo skundų netenkinti. Nurodo, kad pareiškėjų skundų teiginiai yra deklaratyvūs, nepagrįsti, prieštaraujantys objektyviai nustatytoms aplinkybėms. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjų atžvilgiu nėra priimti sprendimai dėl sulaikymo, pareiškėjų atžvilgiu buvo priimti sprendimai įleisti juos į Lietuvos Respubliką ir juos apgyvendinti, nesuteikiant teisės jiems laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų atžvilgiu nėra pagrindo taikyti alternatyvią sulaikymo priemonę, kadangi pareiškėjai nėra sulaikyti. Visų antra, pagal UTPĮ 140⁸ straipsnio 6 dalį, VSAT kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, jeigu nustatomas UTPĮ 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas. Kadangi tyrimo metu toks pagrindas nustatytas nebuvo, pareiškėjų atžvilgiu priimti sprendimai dėl jų įleidimo ir apgyvendinimo, vadovaujantis UTPĮ 140⁸ straipsnio 5 ir 6 dalimis. Pažymėtina ir tai, kad pagal UTPĮ 115 straipsnio 1 dalį, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Pareiškėjų tapatybės nėra nustatytos, t. y. pareiškėjai nurodė savo anketinius duomenis ir gimimo datą, tačiau jų asmens tapatybė nėra patvirtina jokiais objektyviais ir patikimais dokumentais, pareiškėjai nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais, į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdami migracijos taisykles, neleistinoje vietoje kirto sieną. Šios nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja realią ir pagrįstą galimybę pareiškėjams pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjų buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas, kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jų teisinės padėties.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovas advokatas Romas Jonuška prašė tenkinti skundus juose nurodytais motyvais.

Teismo posėdžio metu pareiškėjai R. M. Z. ir I. Z. nurodė, kad prašo laisvės sau ir savo vaikams. Visi vaikai yra nepilnamečiai, jie turi būti laisvi. Pabėgėlių stovykloje jau yra 8 mėnesius. Kai atvyko į pasienio ruožą, teko viską atiduoti, pasus, kitus asmeninius dokumentus Baltarusijoje iš jų atėmė.

Teismo posėdžio metu Migracijos departamento atstovas D. J. prašė atmesti pareiškėjų skundus kaip nepagrįstus. Nurodė, kad sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai nebendradarbiauja, su prašymu dėl prieglobsčio nepateikė asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Pareiškėjai valstybės sieną kirto nelegaliai, jie vengė patikrinimo, neieškojo Valstybės sienos apsaugos tarnybos darbuotojų. Pareiškėjai apgyvendinimo vietoje nėra įkalinti, jie yra apgyvendinti. Pareiškėjai neatitinka imperatyvių reikalavimų, tokių kaip asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų neturėjimas, dėl kurių jiems nėra suteikiama teisė laisvai judėti. Pareiškėjų skundai pagrįsti bendro pobūdžio teiginiais apie netinkamas sąlygas jų apgyvendinimo vietose.

Motyvuojamoji dalis

Skundai atmestini.

Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ). UTPĮ 5 straipsnio 6 dalis numato, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyba prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar Valstybės sienos apsaugos tarnyboje.

Skundus nagrinėjantis teismas pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, pareiškėjui taikoma priemonė savo faktiniu turiniu atitinka ne sulaikymą UTPĮ 113 straipsnio prasme, bet UTPĮ 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1587-575/2022).

UTPĮ 140⁷ straipsnio 1 dalyje įtvirtintas ekstraordinarinis užsieniečių teisinės padėties reguliavimas, kuris šiuo metu yra taikomas dėl paskelbtos valstybės lygio ekstremalios situacijos dėl užsieniečių masinio antplūdžio. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kitos šio įstatymo nuostatos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja šio skyriaus nuostatos.

Teismas nustatė, kad užsieniečiai, prisistatę Irako Respublikos piliečiais, R. M. Z., gim. (duomenys neskelbtini), I. Z., gim. (duomenys neskelbtini), A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), K. Z., gim. (duomenys neskelbtini), T. Z., gim. (duomenys neskelbtini) neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną asmenų grupėje, neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė, tik kai buvo sulaikyti pareigūnų ir pristatyti į užkardą. Pareiškėjai neturėjo kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti tapatybę, jo nepateikė prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu, nebendradarbiavo, pasakojimai nebuvo nuoseklūs, atsakinėjant į klausimus vengė konkrečių atsakymų. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, išnagrinėjęs prieglobsčio prašymą, 2021 m. spalio 13 d. priėmė sprendimą Nr. 21M32028, kuriuo nusprendė nesuteikti R. M. Z., I. Z., A. Z., K. Z., T. Z. prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos). Nutarta išsiųsti R. M. Z., I. Z., A. Z., K. Z., T. Z. iš Lietuvos Respublikos į Irako Respubliką bei uždrausti R. M. Z., I. Z. atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo R. M. Z., I. Z. atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Neuždrausti T. Z., K. Z., A. Z. atvykti į Lietuvos Respubliką. Šis sprendimas apskųstas teismui, byla dar neišnagrinėta, Migracijos departamento sprendimas neįsiteisėjęs.

Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 14 d. sprendimais Nr. 22S1215, Nr. 22S1214, Nr. 22S1212, Nr. 22S1211, Nr. 22S1220 nusprendė įleisti pareiškėjus į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jų teisinės padėties ir apgyvendinti juos UTPĮ 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.

UTPĮ 140⁸ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar UTPĮ 140¹² straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys. Jeigu šioje dalyje nurodytiems prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika. Teikiant nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas jų suteikimui už laikino apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika. UTPĮ 140⁸ straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra UTPĮ 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktuose nurodyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinama, ar užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę, ar prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais.

Įvertinus tai, kad pareiškėjai R. M. Z., I. Z., A. Z., K. Z., T. Z. neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų (teismo posėdžio metu pareiškėjai R. M. Z. ir I. Z. nurodė, kad asmens dokumentus Baltarusijoje iš jų atėmė), kad atvyko į Lietuvos Respubliką neteisėtai, prieglobsčio pasiprašė tik būdami sulaikyti, neturi ekonominių, socialinių, šeiminių ryšių Lietuvos Respublikoje, dėl pareiškėjų prašymo suteikti prieglobstį galutinis sprendimas dar nepriimtas, visa tai rodo, kad užsieniečiai nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais, siekiančiais nustatyti jų tapatybę bei pilietybę. Esant tokioms aplinkybėms, daroma išvada, kad pagrįstai Migracijos departamentas nustatė, jog egzistuoja UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 1, 10 punktuose numatyti pagrindai leidžiantys manyti, kad užsieniečiai gali pasislėpti. Atitinkamai tai reiškia, kad sprendimas užsieniečius apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šešis mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos, yra teisėtas ir pagrįstas.

Teismas nenustatė, kad Migracijos departamento užsieniečių apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, neproporcingai varžytų jų teisės. Užsieniečiai neturi ekonominių, socialinių, šeiminių ryšių Lietuvos Respublikoje, todėl yra pagrindas manyti, jog užsieniečiams pritaikius švelnesnę priemonę, jie gali bandyti išvykti iš Lietuvos Respublikos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas neužtikrina sąlygų, kurioms esant eliminuojama reali galimybė pasislėpti siekiant išvengti grąžinimo į kilmės šalį, todėl jos taikymas nėra galimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4459-815/2021; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4344-442/2021; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4354-261/2021). Skunduose nurodyti teiginiai, kad pareiškėjai nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, jų tapatybė nustatyta, jie bendradarbiauja su pareigūnais, o savo teisėmis naudojasi sąžiningai, pažeidimų, dėl kurių būtų būtinybė juos sulaikyti, nėra padarė, nebandė išvykti nei pasislėpti, nelaikytini išimtiniais ir nesudaro pagrindo paskirti prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę. Be to, pastebėtina, kad pareiškėjų asmenybės nustatytos pagal jų nurodytas, o ne objektyvias aplinkybes.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 14 d. sprendimai Nr. 22S1215, Nr. 22S1214, Nr. 22S1212, Nr. 22S1211, Nr. 22S1220 priimti pagrįstai ir teisėtai, todėl skundai atmestini, o sprendimai paliktini galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140⁸ straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti pareiškėjų R. M. Z., I. Z., A. Z., K. Z., T. Z. atstovo advokato Pauliaus Vinklerio skundus dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 14 d. sprendimų Nr. 22S1215, Nr. 22S1214, Nr. 22S1212, Nr. 22S1211, Nr. 22S1220 panaikinimo.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Valstybės sienos apsaugos tarnybą.

Teisėjas Ramūnas Keidūnas