Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2023-11-29 · Civilinė byla Nr. e2-15408-600/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-11-29
Bylos Nr.
e2-15408-600/2023
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00151-2023-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Renata Kasimovienė
Atsakovas
P. G.
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 29 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė,sekretoriaujant Brigitai Gimžauskaitei,

dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Advokarė“ atstovei nemokumo administratorei Rasai Židonytei,

atsakovui P. G.,

viešame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Advokarė“ ieškinį atsakovui P. G. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų ir atsikirtimų santrauka

1. Ieškovė, patikslinusi reikalavimus, prašo priteisti iš atsakovų solidariai ieškovės naudai 7408,60 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas (e/ b t. 1, b. l. 1-8).

1.1. Nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1714-643/2023 uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Advokarė“ iškėlė bankroto bylą. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. balandžio 8 d. Įmonės bankroto procedūrą pavesta vykdyti nemokumo administratorei Rasai Židonytei.

1.2. Nurodo, kad atsakovas įmonėje vadovo pareigas ėjo nuo 2019 m. birželio 19 d. (įmonės įsteigimo) iki 2023 m. balandžio 8 d. (nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos).

1.3. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutartimi buvo patvirtintas bendrovės kreditorių ir finansinių reikalavimų sąrašas, kuris vėliau buvo tikslinamas.

1.4. Nemokumo administratorė, susipažinusi su įmonės dokumentais ir juos įvertinusi, sprendžia, kad bendrovės vadovas netinkamai ėjo savo pareigas, veikė priešingai juridinio asmens interesams ir tokiais veiksmais sukėlė bendrovei žalą, nes nesikreipė laiku dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo, dėl ko pažeidė Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 5 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą ir tuo bendrovei bei kreditoriams sukėlė žalą.

1.5. Viena iš imperatyvių pareigų, nustatytų bendrovės vadovui, yra nedelsiant inicijuoti bendrovei nemokumo procesą. Ši pareiga įtvirtinta JANĮ 6 str. 2 d. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad bendrovės vadovas, esant įmonės nemokumo faktui, privalo nedelsdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovas nesikreipė į teismą dėl įmonei bankroto proceso iniciavimo jai tapus nemokiai, todėl pažeidė fiduciarines pareigas ir prisiėmė atsakomybę dėl sukeltos žalos

1.6. Kasacinio teismo suformuotoje praktikoje pažymėta, kad pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės administracijos vadovui kyla atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Už įstatymuose nustatytų imperatyviųjų teisės normų pažeidimą (nustatytos pareigos laiku inicijuoti bankroto bylą pažeidimą) vadovui civilinė atsakomybė atsiranda esant paprastam neatsargumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017 45 punktas.

1.7. Nemokumo administratorės vertinimu, bendrovės nemokumo atsiradimo momentu laikytina 2021 m. gruodžio 31 d. data, nes (i) turimais duomenimis bendrovė turėjo vieną atidarytą banko sąskaitą Nr. LT21 7300 0101 5931 1993, iš kurios nebebuvo vykdomi jokie mokėjimai nuo 2021 m. gruodžio 28 d.; (ii) finansiniai įsipareigojimai jau buvo pradelsti ir iki šios datos, tačiau turimais 2021 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis įmonė turėjo turto tik už 10783 Eur, o įsipareigojimų mastas sudarė 31931 Eur, kas patvirtina, kad 2021 m. gruodžio 31 d. datai bendrovės įsipareigojimai viršijo turto vertę net tris kartus; (iii) Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) duomenimis ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 3 skirsnio nuostatomis, Gyventojų pajamų mokesčio mokestinė nepriemoka UAB „Advokarė“ susidarė nuo 2020 m. balandžio 16 d., ką patvirtina VMI pareikštame finansiniame reikalavime (2020 m. lapkričio 4 d. datai pradelsta mokėtina prievolė VMI sudarė 71,06 Eur, vėliau įsiskolinimai kreditoriams tik didėjo, kol nuo 2021 m. gruodžio 28 d. nebebuvo vykdomas jokios operacijos iš banko sąskaitos).

1.8. Įsipareigojimai nebuvo vykdomi ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV) – 2021 m. gruodžio 31 d. datai pradelstas įsipareigojimas sudarė 565,05 Eur bei 59,92 Eur delspinigių. Vėliau įsipareigojimai biudžetui tik didėjo, o bankroto bylos iškėlimo datai įsipareigojimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai jau sudarė 1312,17 Eur. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius 2022 m. kovo 30 d. konstatavo draudėjo UAB „Advokarė“ veiklos nevykdymą nuo 2022 metų vasario mėnesio pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 13 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytas sąlygas.

1.9. Ieškovės nemokumo administratorės pateiktoje lentelėje detalizuoti kiekvieno kreditoriaus reikalavimai ir jų padidėjimo suma nuo bendrovės nemokumo datos, kuri sudaro 7408,60 Eur.

1.10. Nemokumo administratorės vertinimu, žala bendrovei padaryta tiesioginiais atsakovo neteisėtais veiksmais – pažeidus JANĮ 5 straipsnio 1 punktą numatytą pareigą kreiptis dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Jeigu atsakovas būtų laiku kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo, daugelio kreditorių netesybų skaičiavimas būtų net neprasidėjęs, kreditoriams nebūtų reikėję kreiptis į teismą dėl skolų priteisimo ir į antstolius dėl vykdomųjų bylų pradėjimo. Tarp atsakovo veiksmų ir padidėjusių kreditorių reikalavimų yra priežastinis ryšys, nes reikalavimų padidėjimas yra bendrovės vadovui įstatymu numatytos pareigos nevykdymo rezultatas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, kurie lėmė žalos atsiradimą, darytina išvada, kad jo kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Tai patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismo praktika, kurioje nurodyta, kad „Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Paneigti kaltės prezumpciją pareiga tenka bendrovės vadovui“.

2. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti (e/b t. 1, b. l. 143-144).

2.1. Nurodė, kad nemokumo administratorė klaidingai interpretuoja duomenis apie bendrovę, be to, ignoruoja aplinkybę dėl pandemijos buvimo ir jos neigiamos įtakos bendrovės veiklai.

2.2. Atsakovo vertinimu, bendrovės skola VSDFV nuo 26847 Eur 2021 metais sumažėjo iki 25167 Eur 2023 metais.

2.3. Bendrovė 2022 metais siekė gauti finansavimą, tačiau nepavyko, kas turi būti vertinama kaip bendrovės vadovo pastangos ieškoti būdų kaip refinansuoti bendrovės skolas.

2.4. Bendrovės veikla buvo transportavimo paslaugų teikimas, veiklai vystyti reikalingi vairuotojai, kuriuos bendrovė siekė pasikviesti iš trečiųjų šalių, tačiau nebuvo leista.

2.5. Atsakovas įsitikinęs, kad kaip vadovas buvo aktyvus, stengėsi tinkamai vykdyti vadovo suteiktas funkcijas ir jam numatytas pareigas, todėl bendrovei žalos nepadarė.

2.6. Atkreipė dėmesį į tai, kad jis jau yra nubaustas administracinio nusižengimo byloje, todėl negali būti baudžiamas antrą kartą.

3. Teisminio nagrinėjimo metu ieškovės atstovė prašė ieškinį tenkinti, poziciją grindė iš esmės procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais. Prašė atkreipti dėmesį į tai, kad bendrovės nemokumo data yra 2021 m. gruodžio 31 d., o nei 2022 metais, nei 2023 metais nebuvo suvaržymų kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Prašoma priteisti žalos suma apskaičiuota už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. kovo 30 d.

Atsiliepimas

4. Atsakovas prašė ieškinį atmesti procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais. Papildė, kad darbas bendrovėje buvo jo pagrindinis darbas, todėl nelogiška, kad jis darytų bendrovei žalą. Nesutinka, kad įmonė 2021 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir jų teisinis vertinimas.

Dėl bylos faktinių aplinkybių

5. Byloje nustatyta, kad:

5.1. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 30 d. nutartimi civilinėje byloje (teisminio proceso Nr. 2-55-3-00151-2023-9, Nr. eB2-1714-643/2023) ieškovei iškėlė bankroto bylą, nutartis įsiteisėjo 2023 m. balandžio 8 d. (e/b t. 1, b. l. 9-14, LITEKO duomenys civilinėje byloje Nr. eB2-1714-643/2023);

5.2. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 16 d. nutartimi patvirtino kreditorių reikalavimus, kuriuos 2023 m. liepos 17 d. nutartimi apygardos teismas dar kartą patikslino įtraukdamas kreditorių UAB „Tele2“ ir UAB „Circle K Lietuva“ finansinius reikalavimus. Bendra kreditorių reikalavimų suma yra 30 034,71 Eur (e/b t. 1, b. l. 18-19, 20-22, LITEKO duomenys civilinėje byloje Nr. eB2-1714-643/2023);

5.3. Juridinių asmenų registro (toliau – JAR) išplėstiniame 2023 m. balandžio 11 d. išraše nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 19 d. (įmonės įregistravimo dienos) ieškovės vadovu buvo atsakovas (JAR Išrašo 1, 5.1 - 5.2.1. punktai, e/b t. 1, b. l. 15-17);

5.4. Į bylą pateiktas ieškovės banko sąskaitos išrašas patvirtina aplinkybę ieškovės atstovės nurodytą aplinkybę, kad po 2021 m. gruodžio 31 d. sąskaitoje jokie mokėjimai nebuvo vykdomi (e/b. l. 23-82, 83);

5.5. Į bylą pateiktas bendrovės balansas už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., kuriame pažymėta, kad įmonė ataskaitiniu laikotarpiu turėjo 47018 nuostolio; įsipareigojimų mastas sudarė 31931; tai nurodyta ir Pelno (nuostolių) ataskaitoje (b. l. 86-88);

5.6. Ieškovės atstovės pateiktą bendrą 7408,60 Eur sumą, susidariusią laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. kovo 30 d., kuri detalizuota ieškinyje nurodytoje lentelėje, patvirtina į bylą pateikti duomenys apie kreditorių reikalavimus – (b. l. 92-137);

5.7. Atsakovo pateikti įrodymai patvirtina, kad jis akcininkams 2022 m. balandžio 25 d. pateikė prašymą dėl atleidimo iš darbo dėl blogos bendrovės padėties bei nurodė, kad darbo pareigas atliks nemokamai, pranešimas VSDFV apie socialinio draudimo pabaigą (e/b popierinio priedo l. 4, 5); Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-608-992/2023, kurioje atsakovui buvo skirta administracinė nuobauda pripažinus kaltu pagal Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį (b. l. 6-10); susirašinėjimas tikslu gauti finansavimą (b. l. 11-17).

Dėl ieškinio reikalavimų

6. Ieškovę atstovaujantis nemokumo administratorius reiškia reikalavimą dėl žalos, atsiradusios laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 31 d. iki bankroto bylos iškėlimo teismui 2023 m. kovo 30 d. nutarties, kuria ieškovei buvo iškelta bankroto byla, atlyginimo buvusiam ieškovės vadovui. Reikalavimas grindžiamas JANĮ 5 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus, privalo inicijuoti nemokumo procesą.

7. Juridinio asmens vadovo pareigos, esant juridinio asmens nemokumo tikimybei ar juridiniam asmeniui tapus nemokiam yra aptarti JANĮ 6 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad iškilus nemokumo tikimybei, juridinio asmens vadovas turi: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumo tikimybę ir siūlyti spręsti finansinių sunkumų klausimą; 2) imtis veiksmų kreditorių interesams apsaugoti 3) vengti tyčinių ir (ar) didelio neatsargumo veiksmų, kuriais būtų keliamas pavojus juridinio asmens gyvybingumui; tuo atveju, kai juridinis asmuo tampa nemokus, juridinio asmens vadovas privalo: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą.

8. JANĮ 13 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civilinė atsakomybė juridinio asmens vadovui atsiranda už šiame įstatyme numatytų pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Teismas pažymi, kad kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad bendrovės (įmonės, juridinio asmens) vadovo civilinė atsakomybė savo teisine prigimtimi yra deliktinė, todėl civilinės atsakomybės prievolei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 12, 178 straipsniai). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017, 41 punktas).

9. Ieškinys dėl žalos atlyginimo bendrovės vadovui gali būti pareikštas skirtingais pagrindais: dėl fiduciarinių pareigų pažeidimo ir (arba) netinkamo verslo sprendimo priėmimo, dėl imperatyvių įstatymo nuostatų (nustatytų vadovo pareigų) pažeidimo, dėl kurių atsirado žala. Priklausomai nuo ieškinio reikalavimo pagrindo, skiriasi įrodinėjimo pareigos nustatant vadovo civilinės atsakomybės sąlygas apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017, 44 punktas).

10. Ginčo byloje reikalavimas grindžiamas aplinkybe, kad ieškovės vadovas turėjo imperatyvią pareigą inicijuoti nemokumo bylos iškėlimą ir imtis veiksmų kreditorių interesams apsaugoti, kai iškilo reali tikimybė dėl įmonės nemokumo (žiūrėti teismo sprendimo 1.4, 1.7-1.8 punktus).

11. Aukštesnės instancijos teismų yra išaiškinta, kad bendrovės vadovas civiline tvarka atsako už imperatyvių pareigų, nustatytų valdymo organams, pažeidimą. Vienasmenio juridinio asmens valdymo organo pareigos yra įtvirtintos Civiliniame kodekse (toliau – CK) bei specialiuosiuose įstatymuose. Vadovas, be kita ko, atsako už finansinės atskaitomybės parengimą (Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 12 dalies 2, 3, 4 punktai), tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą bendrovėje (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis) bei bankroto bylos inicijavimą laiku (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis), bendrovės dokumentų ir turto perdavimą bankroto administratoriui (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017, 30 punktas).

12. Nagrinėjamu atveju, siekiant taikyti civilinę atsakomybę bendrovės valdymo organui (vadovui), pirmiausia būtina nustatyti, kokius neteisėtus veiksmus jis atliko vadovavimo bendrovei metu.

13. Bylos duomenys patvirtina, kad (i) atsakovas nuo bendrovės įsteigimo (2019 m. birželio 19 d.) buvo vadovu iki bankroto bylos iškėlimo (2023 m. kovo 30 d.) (teismo sprendimo 5.3. punktas); (ii) nors atsakovas nesutinka, kad bendrovė nuo 2021 m. gruodžio 31 d. buvo jau nemoki, tačiau tai paneigiančių įrodymų nepateikė, o paties 2022 m. balandžio 25 d. akcininkams pateiktame prašyme dėl jo atleidimo iš bendrovės vadovo pareigų bei sutikimo bendrovės vadovo pareigas atlikti nemokamai nurodyta, kad įmonėje yra bloga finansinė padėtis, dėl ko sutiktina su ieškovės atstovės argumentais, kad įmonė tapo nemoki nuo 2021 m. gruodžio 31 d., nes po šios datos jokie mokėjimai nevykdomi iš įmonės sąskaitos, o atsakovo nurodyti subjektai, į kuriuos kreipėsi dėl finansavimo galimybių nesutiko suteikti kreditų įmonei, kas patvirtina, kad finansinė padėtis bendrovėje buvo bloga, bei kas indikavo pareigą svarstyti klausimą dėl nemokumo proceso įmonei iniciavimo. Tokią išvadą leidžia daryti ir pateikti į bylą įmonės finansiniai dokumentai – Balansas, Pelno (nuostolių) ataskaita.

14. Teismas, įvertinęs teismo sprendimo 5.4-5.7 punktuose nurodytus įrodymus, sprendžia, kad po 2021 m. gruodžio 31 d. atsakovui atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Šios aplinkybės atsakovas jo pateiktais įrodymais nepaneigė, o priešingai, pats patvirtino. Pažymėtina, kad įmonei negavus finansavimo, įmonės vadovui atsirado pareiga inicijuoti įmonės bankroto procedūrą, o pasyvus elgesys sąlygojo kreditorinių reikalavimų padidėjimą papildoma 7408,60 Eur suma, susidariusia nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. kovo 30 d. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad įmonės turėtos skolos atitiko įmonės nemokumo būseną (CPK 12, 178, 185 straipsniai, JANĮ 2 straipsnio 7 punktas). Pažymėtina, kad JANĮ 2 straipsnio 7 punkte pateiktas juridinio asmens nemokumo apibrėžimas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę, o 2 straipsnio 7¹ punkte pateikta juridinio asmens nemokumo tikimybė – padėtis, kai realiai tikėtina, kad juridinis asmuo taps nemokus per artimiausius tris mėnesius, turi būti tiriama kiekvienu ginčo atveju atskirai. Nagrinėjamu atveju matyti, kad pats atsakovas, nors nesutiko, kad įmonė laikytina nemokia nuo 2021 m. gruodžio 31 d., 2022 m. balandžio mėnesį pripažįsta ir nurodo šią aplinkybę bendrovės akcininkams, o negavus finansavimo, nesikreipia dėl nemokumo procedūros inicijavimo. Be to, duomenų, kad įmonė vykdė veiklą, atsakovas nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Atsakovo nurodytas argumentas, kad jis jau yra nubaustas administracine tvarka, todėl negali būti baudžiamas antrą kartą atmetamas, paaiškinant, kad administracinio nusižengimo byloje asmuo buvo nubaustas už juridinio asmens vadovui įstatymu numatytų pareigų laiku inicijuoti nemokumo bylą nevykdymo, o nagrinėjamoje civilinėje byloje sprendžiama dėl tokių veiksmų padarinių – atsiradusios žalos atlyginimo.

15. Nemokumo administratorė nurodo, kad žalos įmonei dydį skaičiuoja ne kaip neįvykdytas prievoles kreditoriams, o tik išvestines prievoles (palūkanas ir delspinigius), kurie atsirado dėl vėlavimo iškelti įmonės bankroto ar nemokumo bylą. Taigi, į nuostolių skaičiavimą yra įtrauktas tik žalos kreditoriams padidėjimas (išvestinės prievolės), o ne pačios įmonės neįvykdytos prievolės.

16. Teismui nustačius, kad dėl vėlavimo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovas yra atsakingas, išvestinė žala skaičiuojama kiek padidėjo (išaugo) nuo fiksuoto nemokumo pradžios momento iki bankroto bylos iškėlimo laikotarpį susidariusių išvestinių prievolių apimtyje.

17. Išanalizavus į bylą pateiktus įrodymus, įvertinus aukščiau nurodytas teismo nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, kad žalos suma yra pagrįsta į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl ieškovės atstovės nurodyta bendra žalos suma, kuri sudaro 7408,60 Eur, priteisiama iš atsakovo.

18. Kiti šalių argumentai, dėl kurių teismas atskirai nepasisakė, nekeičia teismo padarytų išvadų dėl ginčo esmės.

19. Ieškovės reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkinamas vadovaujantis LR CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, priteisiant 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2023 m. liepos 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

20. Ieškinį tenkinus, teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, sudaro 19,92 Eur ir priteisiamos iš atsakovo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 88, 92, 96 straipsniai). Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl ieškinį tenkinus, iš atsakovo į valstybės pajamas priteisti 167 Eur žyminio mokesčio (CPK 92, 96 straipsniai). Viso iš atsakovo priteisti 186,92 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 96, 98, 259-270, 293 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo P. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Advokarė“, j. a. k. 305192575, naudai 7408,60 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2023 m. liepos 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo P. G., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 186,92 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Renata Kasimovienė