Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2023-08-02 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-608-992/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2023-08-02
Bylos Nr.
A6.-608-992/2023
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00704-2023-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Viktorija Šelmienė (pirm.)
Pažeidėjas
P. G.
Pareiškėjas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-608-992/2023 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00704-2023-9 Procesinio sprendimo kategorija 7.11 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2023 m. rugpjūčio 2 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė,sekretoriaujant Eglei Gurskajai,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui P. G. (P. G.),

nedalyvaujant pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. G. nuo 2019 m. birželio 15 d. iki 2023 m. balandžio 12 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir UAB, Bendrovė arba Įmonė) direktoriumi, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau iki 2022 m. kovo 30 d., kai buvo iškelta bankroto byla, į teismą dėl bendrovės nemokumo bylos iškėlimo nesikreipė, tokiu būdu nevykdė pareigos, nustatytos Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte.

P. G. teisme kaltės nepripažino ir paaiškino, kad iki bankroto bylos paskelbimo jis aktyviai dalyvavo įmonės veikloje ir stengėsi atsiskaityti su kreditoriais. Įsipareigojimus kreditoriams sumažino ir liko įsiskolinimas VMI. VMI buvo pagrindinis kreditorius, todėl kreipėsi į VMI dėl skolos išdėstymo, nes norėjo gelbėti įmonę, stengėsi rasti kitų dalyvių, kurie galėtų dalyvauti įmonės veikloje ir padidinti įstatinį kapitalą. Jis dar matė galimybę išgelbėti įmonę iš bankrutuojančios situacijos, tačiau jo derybos su investuotojais nepasisekė. Už buhalterinę apskaitą jis atsakė nuo 2022 m. sausio mėnesio pradžios. Pelnas buvo fiksuotas 2019 m., 2020 m. pelnas buvo apie 4 500 eurų. Nuo 2021 m. buvo COVID-19, situacija pablogėjo ir turėjo nuostolių, bet įmonė dar valdė turtą, galėjo atsiskaityti per savo sąskaitas, tada įmonės sąskaitos dar nebuvo areštuotos. Pagrindinis įsiskolinimas buvo dėl PVM nemokėjimo. Teismo prašo neskirti jam baudos, nes jis sąžiningai darė, ką pats galėjo daryti gelbėjant įmonę, norėjo atsiskaityti su visais kreditoriais, bet finansinė situacija įmonėje tapo nevaldoma, sąskaitos areštuotos, įdarbinti žmonių ir plėsti veiklos toliau nebegalėjo. Jis pritarė bankroto bylos iškėlimui ir jam būtų skaudu, jeigu jį dar nubaustų už tai, kad ne laiku pateikė dokumentus, nes dėl įmonės darė viską. Dėl patirto streso patyrė sveikatos problemų, turi išlaikyti šeimą, kurioje auga trys vaikai, neseniai pradėjo dirbti, jo alga bus 1 000 eurų per mėnesį. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo atsakė į teismo klausimus.

Iš VMI pareiškimo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), vadovu nuo 2019 m. birželio 15 d. iki 2023 m. balandžio 12 d. buvo R. G.. Bendrovė yra VMI skolininkė. VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2023 m. birželio 6 d. duomenimis, mokestinę nepriemoką sudarė 22 050,94 Eur, iš jų 3 646,84 Eur už gyventojų pajamų mokestį (toliau – ir GPM) ir 45,08 Eur GPM delspinigių, 17 164,08 Eur už pridėtinės vertės mokestį (toliau – ir PVM) ir 758,21 Eur PVM delspinigių ir 434 Eur už aplinkos teršimo mokestį ir 2,73 Eur už šio mokesčio delspinigių. VMI, siekdama išieškoti Bendrovės mokestinę nepriemoką nuo 2022 m. sausio 5 d. taikė priverstinio išieškojimo veiksmus, t. y. nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) taip pat buvo priimti sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Nurodyta, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis, Bendrovė nekilnojamojo turto neturi, o pagal VĮ „Regitra“ duomenis, Bendrovės vardu registruotų transporto priemonių nėra. Paskutiniame Bendrovės pateiktame balanse už 2020 m. viso turto vertė nurodyta 62 325 Eur, o mokestinės sumos ir įsipareigojimai – 35 765 Eur. Bendrovės pateiktoje 2020 m. pelno (nuostolių) ataskaitoje matyti, kad Bendrovė gavo 144 499 Eur pajamų, uždirbo 4 279 Eur grynojo pelno (2 – 4 b. l.).

Iš Mokesčių mokėtojų registre tvarkomų dokumentų išrašo matyti pateikta teisinė informacija apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kontaktinė įmonės vadovo P. G. informacija (5 – 8, 12 b. l.)

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1714-643/2023 UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlė bankroto bylą. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. balandžio 8 d. (9 – 11 b. l.).

Iš P. G. teismui pateiktų metinių finansinių ataskaitų teikimo matyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos balanso ataskaitos už 2021 m. ir 2022 m.

Ataskaitiniu laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ viso turto vertė ataskaitiniu laikotarpiu nurodyta 10 783 Eur (2020 m. buvo 62 325 Eur), o mokestinės sumos ir įsipareigojimai – 31 931 Eur (2020 m. buvo 35 765 Eur). Bendrovės pateiktoje 2021 m. pelno (nuostolių) ataskaitoje matyti, kad Bendrovė gavo 127 574 Eur pajamų (2020 m. buvo 144 499 Eur), patyrė 47 408 Eur nuostolį (2020 m. uždirbo 4 279 Eur grynojo pelno). Ataskaitos sudarymo data – 2023 m. kovo 25 d.

Ataskaitiniu laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ viso turto vertė ataskaitiniu laikotarpiu nurodyta 5 506 Eur (2020 m. buvo 62 325 Eur, 2021 m. buvo 10 783 Eur), o mokestinės sumos ir įsipareigojimai – 29 602 Eur (2020 m. buvo 35 765 Eur, 2021 m. buvo 31 931 Eur). Bendrovės pateiktoje 2022 m. pelno (nuostolių) ataskaitoje matyti, kad Bendrovė gavo 10 268 Eur pajamų (2020 m. buvo 144 499 Eur, 2021 m. buvo 127 574 Eur), patyrė 2 558 Eur nuostolį (2020 m. uždirbo 4 279 Eur grynojo pelno, 2021 m. patyrė 47 408 Eur nuostolį). Ataskaitos sudarymo data – 2023 m. kovo 27 d.

Iš prašymo išdėstyti susidariusią skolą matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas P. G. 2022 m. kovo 22 d. kreipėsi į VMI, prašydamas išdėstyti Bendrovės susidariusią skolą (17 816 Eur) vienerių metų laikotarpiui.

Iš prašymo dėl atleidimo iš darbo matyti, kad 2022 m. balandžio 25 d. P. G. pateikė prašymą atleisti jį iš darbo pagal susitarimą, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė padėtis yra bloga. Einamas pareigas P. G. įsipareigojo atlikti nemokamai.

Pareiškime pažymima, kad vadovaujant P. G. buvo surašytas 2022 m. sausio 5 d. VMI nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitų, po ko 2022 m. sausio 31 d. 2022 m. kovo 21 d., 2022 m. balandžio 7 d., 2022 m. balandžio 21 d., 2022 m. gegužės 19 d., 2022 m. gegužės 31 d., 2022 m. rugpjūčio 10 d. buvo pakartotinai VMI priimti nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitų, o 2022 m. vasario 15 d., 2022 m. gegužės 19 d., 2022 m. birželio 17 d. priimti sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Vadinasi, P. G. galėjo suvokti, kokia yra reali įmonės finansinė padėtis. Bendrovės vadovas neatsiskaitęs su valstybės biudžetu turėjo pareigą pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau to nepadarė.

Prie pareiškimo VMI pateikti dokumentai: Mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašas, Mokesčių mokėtojo registre tvarkomų duomenų išrašas, Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-1714-643/2023.

Nagrinėjant bylą teisme P. G. pateikė: 2022 m. balandžio 25 d. prašymą atleisti iš darbo, 2022 m. kovo 22 d. prašymą išdėstyti susidariusią skolą, metines finansines UAB „(duomenys neskelbtini)“ ataskaitas už 2021 ir 2022 metus, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Imigracijos skyriaus raštą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, be kita ko, už kreditorių teisių pažeidimą (tokių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą). Aptariamo administracinio nusižengimo sudėtis yra formalioji, jos objektyvieji požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kurį iš straipsnio dispozicijoje išvardytų pažeidimų padarymą.

JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatyta, kad juridinio asmens nemokumo procesą privalo inicijuoti juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Be to, šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatomis, juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą. Atkreiptinas dėmesys, kad sąvoka „nemokumo procesas“ vartojama tuomet, kai šio įstatymo nuostatos taikomos ir juridinio asmens restruktūrizavimo procesui, ir juridinio asmens bankroto procesui (JANĮ 2 straipsnio 23 dalis). Tuo tarpu terminas juridinio asmens bankroto procesas (toliau – ir bankroto procesas) apibrėžiamas kaip visuma šio įstatymo nustatytų procedūrų, kuriomis teismo arba ne teismo tvarka siekiama likviduoti juridinį asmenį, tenkinant kreditorių reikalavimus juridinio asmens turtu (JANĮ 2 straipsnio 4 dalis).

Be to, juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą (JANĮ 6 straipsnio 2 dalis). Juridinio asmens vadovo veiksmai, inicijuojant įmonės nemokumo procesą, numatyti JANĮ 8 straipsnio 1-3 dalyse, iš kurių nuostatų nustatyta, jog pirmiausia tokio juridinio asmens vadovas turi pateikti pranešimą kreditoriams, kuriame nurodoma juridinio asmens neįvykdyta prievolė ir pažymima, kad, jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, juridinis asmuo kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo. JANĮ 16 straipsnyje reglamentuojamas teisės kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiradimas.

Kaip minėta, administracinė atsakomybė pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-628/2019, nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-266/2006, 3K-3-130/2011).

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo P. G. vadovavo UAB „(duomenys neskelbtini)” nuo 2019 m. birželio 15 d. iki 2023 m. balandžio 12 d. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1714-643/2023 UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlė bankroto bylą, teismo nutartis įsiteisėjo 2023 m. balandžio 8 d.

Teisme P. G. kaltės iš esmės nepripažino, teigė, kad savo aktyviais veiksmais gelbėjo įmonę, tačiau finansinės padėties stabilizuoti ir atstatyti nepavyko. Pažymėtina, jog juridinio asmens vadovo pareigos, įskaitant ir susijusias su nemokumo proceso inicijavimu, yra imperatyvios ir JANĮ nuostatos nenurodo jokių išimčių, kada vadovas gali nevykdyti šios pareigos. Šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas subjektyviomis priežastimis, tokiomis kaip tikėjimasis, kad finansinė padėtis pagerės, bus atnaujinta įmonės veikla, verslo rizika, įstatymų nežinojimu ar panašiai. Nemokumo inicijavimo tikslas yra kuo greičiau apsaugoti tokios įmonės kreditorių ir paties juridinio asmens interesus, dėl to įmonės vadovas privalo nedelsiant imtis veiksmų dėl įmonės bankroto proceso inicijavimo.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo P. G., nuo 2019 m. birželio 15 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, žinojo apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteikia finansinės atskaitomybės įstatymų nustatyta tvarka, be to, turi mokestinę nepriemoką VMI, kurios nepavyko sumokėti, o Įmonė neturi jokio turto, iš kurio galėtų atsiskaityti su kreditoriumi VMI. Dėl to administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo suprato (turėjo suprasti), jog jo vadovaujama Bendrovė yra nemoki, ir privalėjo imtis JANĮ numatytų veiksmų inicijuoti įmonės nemokumo procesą, tarp jų ir kreiptis į teismą su pareiškimu dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad P. G., gavęs VMI pranešimą apie Įmonei inicijuojamą nemokumo procesą, pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad pritaria Įmonės bankroto iškėlimui. Pažymėjo, kad dėl buhalterės pasikeitimo neturi galimybės pateikti duomenų ir informacijos, kuri yra reikalinga dėl bankroto bylos iškėlimo Įmonei, o Įmonės valdymo organai skubos tvarka organizuoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės parengimą.

Teismas pažymi, kad būdamas Bendrovės vadovu P. G. tik 2023 m. kovo 25 d. pateikė finansinės atskaitomybės už 2021 metus ir 2023 m. kovo 27 d. pateikė finansinės atskaitomybės už 2022 metus, tokiu būdu netinkamai vykdo Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnyje nustatytą pareigą ir įstatymo nustatytu laiku neteikia Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų. Be to, Bendrovės vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto ar transporto priemonių. Valstybės biudžetui Bendrovė skolinga 22 050,94 Eur. Bendrovės vadovui P. G. vėliausiai nuo 2022 m. sausio 5 d., kuomet buvo priimtas VMI nurodytas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), turėjo būti žinoma apie Bendrovės finansinę padėtį, tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų atsiskaityti su kreditoriais.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad P. G., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu nuo 2019 m. birželio 15 d. iki 2023 m. balandžio 12 d., žinodamas apie šios Bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius finansinius įsipareigojimus VMI, nesant galimybei atsiskaityti su kreditoriumi, privalėdamas nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą (pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo), tyčia neįvykdė JANĮ 5 straipsnio 1 punkte ir 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos pareigos ir nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pažeisdamas Įmonės kreditoriaus VMI interesus ir padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1 400 iki 3 000 Eur.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

P. G. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais. Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, žinodamas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį ir finansinius įsipareigojimus, nors ir stengėsi, kad Įmonėje esantys įsiskolinimai būtų sumažinti, tačiau to neužteko, tam, kad Įmonė būtų finansiškai stabili ir gebėtų atsiskaityti su kreditoriais, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei, kaip nurodė teismui, tikėjosi, kad išgelbės Įmonę nuo bankrutuojančios situacijos, padidins įstatinį kapitalą ir grąžins skolas. Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio, būtina įvertinti ir paties P. G. asmenybę – darbingo amžiaus, dirbantis ir gaunantis nuolatines pajamas, išsituokęs, turi tris nepilnamečius vaikus, teismo posėdžio metu prašė neskirti nuobaudos. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas. Jis pirmą kartą traukiamas administracinėn atsakomybėn už tokio pobūdžio administracinio nusižengimo padarymą. Atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nagrinėjant bylą teisme nustatyta nebuvo.

Teismas, įvertinęs visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta P. G. paskyrus ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą administracinę nuobaudą – baudą, nustatant minimalų jos dydį, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje, tačiau dėl šeimyninės finansinės padėties išdėstant baudos mokėjimą dalimis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

P. G. (P. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, išdėstyti P. G. paskirtos baudos mokėjimą 14 (keturiolikos) mėnesių laikotarpiui, nustatant, kad bauda pradedama mokėti nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį sumokant po 100 Eur (vieno šimto eurų) įmoką.

Išaiškinti, kad bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke AB „Luminor Bank“, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke AB „Luminor Bank“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią A/S Lietuvos filiale „Danske Bank“ ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos numerį – A6-608-992/2023.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Viktorija Šelmienė