- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-17
- Bylos Nr.
- II-96-1175/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00022-2026-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Giedrius Nemeikšis
- Pažeidėjas
- L. J.
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėjas Giedrius Nemeikšis, veikdamas Kauno apylinkės teismo vardu, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Institucija) įgalioto pareigūno 2025 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. VMI-02-ANR_N-7876-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK 25290415246 (toliau – Nutarimas) panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Nutarimu L. J. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 187 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirta 200 Eur dydžio bauda, t. y. ši bauda paskirta už tai, kad jis, būdamas (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovė), vadovu, neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai būtų pateikta mėnesinė pajamų mokesčio deklaracija (forma GPM313) (toliau – Deklaracija) už 2025 m. rugsėjo mėnesį, kuri turėjo būti pateikta mokestiniam laikotarpiui pasibaigus iki kito mėnesio 15 d., t. y. atitinkamai iki 2025 m. spalio 15 d. Tuo, vadovas L. J., būdamas atsakingas už Bendrovės veiklos organizavimą, pažeidė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007, 24 straipsnio 2 dalies nuostatas.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas L. J. pateiktu skundu prašė teismo Nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti, nesant administracinio nusižengimo sudėties. Nurodė, kad nebuvo nustatyta subjektyvioji pažeidimo pusė (kaltė). Pagal ANK nuostatas administracinė atsakomybė galima tik nustačius asmens kaltę. Nutarime kaltė konstatuota formaliai, neįvertinus realių aplinkybių, t. y. nurodoma, kad, būdamas Bendrovės vadovu, laiku nepateikė mėnesinės pajamų mokesčio deklaracijos, tačiau Nutarime visiškai nevertinta, ar jis turėjo realią galimybę tai padaryti, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę. Dėl sveikatos būklės buvo faktiškai apribotas galimybių laiku ir tinkamai vykdyti direktoriaus pareigas, todėl deklaracijų nepateikimas nebuvo tyčinis ar dėl neatsargumo, o dėl to, kad buvo nedarbingas ir sunkiai sirgo. Ilgalaikis nedarbingumas dėl (duomenys neskelbtini) yra objektyvi, nuo jo valios nepriklausanti aplinkybė, kuri paneigia tiek tyčią, tiek neatsargumą. Liga administracinės teisės prasme laikytina kaltę šalinančia aplinkybe, jei ji faktiškai apribojo galimybę veikti. Nors Nutarime formaliai konstatuota, kad lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo sveikatos būklė apskritai nebuvo vertinta, nors tai buvo lengvai patikrinama ir turėjo esminę reikšmę bylai. O svarbiausia, kad grįžus iš nedarbingumo, visos deklaracijos buvo suteiktos. Tokia situacija reiškia, kad nebuvo išsamiai ištirtos visos reikšmingos aplinkybės; sprendimas priimtas formaliai, pažeidžiant objektyvaus ir visapusiško bylos nagrinėjimo principą; pažeistas proporcingumo ir teisingumo principas. Administracinė nuobauda turi atitikti pažeidimo pavojingumą ir asmens kaltės laipsnį. Šiuo atveju deklaracijos nepateikimas įvyko ne dėl piktnaudžiavimo ar aplaidumo, nepadaryta žala biudžetui, nepateikimas buvo sąlygotas ligos, iki Nutarimo buvo pateiktos Deklaracijos. Net ir pripažinus formalų pažeidimą, baudos skyrimas esant objektyviai ligai neatitinka proporcingumo principo, o nuobaudos tikslai galėjo būti pasiekti apskritai netaikant sankcijos.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į skundą nurodė, kad su pateiktame skunde išdėstytu reikalavimu nesutinka. Atsiliepime remiamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 40 straipsnio 5 punkto, 76 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir nurodė, kad pareiškėjui buvo siunčiami informaciniai pranešimai, primenantys pateikti deklaracijas, ir informuojantys, kad už deklaracijų ar kitų dokumentų pavėluotą pateikimą ar nepateikimą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas taikoma administracinė atsakomybė. Institucijos nuomone, deklaracijų pateikimui laiku pareiškėjo paaiškinimas, kad sirgo - nėra pakankamas pagrindas panaikinti baudą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Pažymėjo, kad pareiškėjas, gavęs administracinio nusižengimo protokolą Nr. VMI-02-ANR_P-7876/2025, į bylos nagrinėjimą neatvyko, prašymų ar bylai reikšmingų įrodymų nepateikė. Pastebėjo ir tai, kad Deklaracija už 2025 m. rugsėjo mėn. turėjo būti pateikta iki 2025 m. spalio 15 d., administracinio nusižengimo protokolas surašytas 2025 m. lapkričio 12 d., tai pakankamas laiko tarpas asmeniui pateikti prašymus ar papildomus dokumentus, sietinus su byla, mokesčių administratoriui. Turimi mokesčių administratoriaus Elektroninio deklaravimo sistemos (toliau – EDS) duomenys patvirtina, kad Deklaracija buvo pateikta tik 2025 m. lapkričio 19 d., o tai leidžia daryti prielaidą, kad asmuo minėtu laikotarpiu atliko savo, kaip vadovo, pareigas, t. y. teikė deklaracijas. EDS sistemos duomenimis, ankstesnes Bendrovės deklaracijas teikė įmonės apskaitą tvarkantis asmuo J. Č.. Institucijos nuomone, vadovas galėjo įstatymo nustatyta tvarka įpareigoti jo ligos metu šį asmenį pateikti laiku ir šią minėtą Deklaraciją. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjui ir anksčiau jau buvo taikyta administracinė atsakomybė už deklaracijų nepateikimą laiku, todėl teisinės pasekmės, atsirandančios nesilaikant deklaracijų teikimo tvarkos, pareiškėjui buvo žinomos. Pareiškėjo teiginiai, kad sirgo, nepaneigia pareigos laiku pateikti deklaracijas. Paminėjo ir tai, jog skunde nurodyta, kad pareiškėjas pateikti Deklaracijos negalėjo, kadangi sirgo, tačiau nei Institucijai, kuri nagrinėjo bylą, nei teismui prie skundo jokių šį faktą patvirtinančių dokumentų nepateikta. Be to, pareiškėjas, kaip Bendrovės vadovas, turėjo dėti visas pastangas, kad anksčiau minėta deklaracija būtų pateikta laiku, t. y. galėjo įpareigoti ją pateikti bendrovės apskaitą tvarkantį asmenį J. Č.. Taip pat atsiliepime remiamasi Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies nuostata ir nurodoma, kad Bendrovės direktorius, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog Bendrovės veikla butų organizuojama tinkamai. Atsižvelgiant į tai, L. J., kaip Bendrovės vadovo, veiksmai vertintini kaip neatitinkantys pakankamo atidumo, rūpestingumo standartų, o jo skundo teiginiai teismui laikytini bandymu išvengti administracinės atsakomybės. Atsižvelgiant į išdėstytą, mano, kad Institucija objektyviai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, detaliai ir visapusiškai išanalizavo visas reikšmingas aplinkybes, tinkamai, t. y., pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymu ir teisine sąmone, nepažeisdama procesinių teisės normų, įvertino surinktų įrodymų visumą, teisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą Nutarimą, kuriuo pripažino pareiškėją kaltu, laiku nepateikus mokesčių administratoriui deklaracijų ir padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 187 straipsnio 2 dalį, bei paskyrė nuobaudą, kuria, Institucijos nuomone, būtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai.
L. J. ir Institucijos atstovui neatvykus į teismo posėdį, apie kurį jie buvo tinkamai informuoti, ši administracinio nusižengimo (skundo) byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (ANK 630 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Vadovaujantis bendraisiais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, grindžiant jo kaltę prielaidomis. Išvados dėl padaryto nusižengimo turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Tuo tarpu pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Vadinasi, asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.
Nagrinėjamoje byloje teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad L. J. Nutarimu pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį pripažintas kaltu teisėtai ir pagrįstai, jo veika kvalifikuota tinkamai.
Pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį, ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimas, ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pavėluotas pateikimas ar nepateikimas, neteisingų duomenų įrašymas į mokesčių administratoriui pateiktas ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus, neteisingų duomenų pateikimas užtraukia įspėjimą arba baudą pateikti ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus ir duomenis privalantiems asmenims nuo 200 Eur iki 390 Eur. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas deklaracijų nepateikimą ir jų pavėluotą pateikimą įtvirtino kaip lygiaverčius alternatyvius ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyviąją pusę sudarančius požymius ir užtenka to, jog būtų nustatytas bent vienas iš jų, kad kiltų atsakomybė pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį. Be to, šio administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, taigi administracinei atsakomybei kilti pakanka vien paminėtos veikos atlikimo. Administracinė atsakomybė už nurodyto nusižengimo padarymą gali atsirasti, esant tiek tyčinei, tiek neatsargiai kaltės formai. Tuo tarpu mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos yra nustatytos kitais teisės aktais. Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 24 straipsnio 2 dalį pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaracijos yra mėnesinės ir metinės. Mėnesinė deklaracija, kurioje deklaruojama bendra ir centrinio mokesčio administratoriaus nustatytais atvejais kiekvienam gyventojui per tą mėnesį išmokėtų išmokų, priskirtų apmokestinamosioms pajamoms, išskaičiuoto pajamų mokesčio suma, pateikiama už kiekvieną mokestinio laikotarpio mėnesį iki mokestinio laikotarpio kito mėnesio 15 dienos.
Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl Nutarimu L. J. inkriminuoto administracinio nusižengimo faktinių aplinkybių nėra, t. y. skundu nėra neginčijama Nutarime nurodytos aplinkybės, kad Deklaracija už 2025 m. rugsėjo mėnesį iki 2025 m. spalio 15 d. nebuvo pateikta, o ji pateikta pavėluotai. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantys mokesčių administratoriaus EDS duomenys, iš kurių matyti, kad Deklaracija buvo pateikta 2025 m. lapkričio 19 d.
Tuo tarpu skunde L. J. neigia savo atsakomybę dėl Bendros Deklaracijos nepateikimo įstatymų nustatytais terminais, nurodydamas, kad to padaryti negalėjo dėl jo ligos. Visų pirma, pažymėtina, kad L. J. nei Institucijai nei teismui prie skundo jokių jo nurodytos ligos faktą patvirtinančių dokumentų nepateikė, kaip ir nepateikė duomenų apie jo gydymosi laikotarpį bei taikytus jam apribojimus šiuo laikotarpiu, taip pat ir paskirtame posėdyje jis nedalyvavo ir teismui šių aplinkybių atitinkamai nepaaiškino. Dėl to, teismas neturi objektyvių galimybių tinkamai įvertinti šių pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir jų pagrįstumo. Vis dėlto, net ir esant tokiems duomenimis, teismo vertinimu, tai vis tiek nėra pateisinama priežastis nevykdyti teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojo pareigų.
Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 dalį, bendrovės vadovas privalo organizuoti kasdieninę bendrovės veiklą. Pagal šio įstatymo 37 straipsnio 12 dalį atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą bei kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą. Vadovaudamasis įmonės veiklą reglamentuojančiais įstatymais, bendrovės vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui. Įmonę ir bendrovės vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai. Tai reiškia, kad bendrovės vadovas privalo veikti išimtinai įmonės interesais. Įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą, jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai ir daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (kasacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-298/2006, 3K-3-298-701/2016, 3K-7-177-701/2017 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju L. J. yra Bendrovės vadovas, kuris, kaip minėta, atstovauja šiai įmonei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą, turi pareigą veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai ir svarbiausia - daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. O nagrinėjamu atveju iš paties L. J. skundo matyti, kad jis tinkamai neįgyvendinimo Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje numatytų reikalavimų dėl jo paties ligos, tačiau nedėjo visų pastangų kitu būdu tinkamai organizuoti ir užtikrinti Bendrovės veiką, teisės aktų reikalavimų vykdymą, o nagrinėjamu atveju, kad Deklaracija už 2025 m. rugsėjo mėnesį būtų pateikta laiku, kaip antai įgaliojant kitą darbuotąją, kaip nurodoma Institucijos atsiliepime ir su kuo sutinka ir teismas. Tai parodo L. J., kaip Bendrovės vadovo, aplaidų ir nerūpestingą požiūrį į vadovaujamos įmonės veiklos organizavimą ir teisės aktų laikymąsi, nepakankamą atsakomybės suvokimą bei menką dėmesį įstatymų vykdymui. Šiame kontekste pažymėtina dar ir tai, kad pagal byloje esantį administracinio nusižengimo registro išrašą L. J. jau yra ne kartą anksčiau baustas administracine tvarka dėl analogiško nusižengimo, numatyto ANK 178 straipsnio 2 dalyje, kas tik pagrindžia, kad šis asmuo, žinodamas apie minėtą teisinę pareigą savalaikiai pateikti Deklaraciją ir gresiančią atsakomybę, jei nebus tinkamai įgyvendinta tokia teisinė pareiga, nesiima veiksmų, kad tinkamai būtų įgyvendinta minėta įstatyminė pareiga, organizuojant tolimesnę Bendrovės veiklą be jo dalyvavimo. Tuo tarpu, nors L. J. skunde ir nurodo, kad savo veiksmais nesukėlė jokių realių padarinių valstybės biudžetui, ar tai, kad Deklaraciją jis pateikė iki Nutarimo priėmimo, tačiau tokie skundo argumentai neturi teisinės reikšmės, kadangi ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis – formali (Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 30 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-166-919/2023) ir šiam nusižengimui konstatuoti pakanka to, kad tam tikri dokumentai (deklaracija) nebuvo pateikti laiku.
Įvertinus teismui pateiktoje medžiagoje esančius duomenis, darytina išvada, jog Nutarimu L. J. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 178 straipsnio 2 dalį ir naikinti Nutarimą nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, Nutarimas, jį patikrinus skunde nurodyta apimtimi, paliktinas nepakeistas, o pateiktas skundas netenkinamas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir ANK 640-641 straipsniais, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nutaria:
Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2025 m. gruodžio 9 d. nutarimą Nr. VMI-02-ANR_N-7876-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK 25290415246 palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto L. J. skundo netenkinti.
Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.