Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2025-10-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-595-1257/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-10-30
Bylos Nr.
1-595-1257/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-17571-2025-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Deimantė Montvydaitė
Nukentėjusysis
R. B.
Kaltinamasis
E. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-595-1257/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17571-2025-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.10.1.1; 1.1.8.12; 1.1.9.9; 1.2.4.4.1; 2.1.15.3.2; 2.3.6.4.2 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. spalio 30 d.Telšiai
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Deimantė Montvydaitė,sekretoriaujant Jurgitai Rulevičienei,dalyvaujant prokurorui Arūnui Gailiui,

nukentėjusiajam R. B.

kaltinamajam E. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, nevedęs, baigęs 8 klases, teistas tris kartus, paskutinį kartą Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. liepos 30 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 1 metams, bausmė atlikta, laikomas neteistu, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. B. 2025 m. gegužės 20 d., apie 15.50 val., namo kieme, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto tarp jo ir R. B. metu, tyčia rankų kumščiais sudavė ne mažiau kaip dešimt kartų į galvos sritį, kojomis spyrė ne mažiau kaip dešimt kartų į kojų sritis, ko pasekoje R. B. pargriuvus ant žemės ir galvos sritį dengiantis rankomis, tyčia kojomis spyrė ne mažiau kaip penkis kartus į dešinės rankos sritį, ne mažiau kaip septynis kartus į šonkaulių sritį, ne mažiau kaip septynis kartus į įvairias kūno vietas, rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip tris kartus į galvos sritį, tuo padarydamas dešiniojo alkūnkaulio ir dešinės pusės VI-VIII šonkaulių lūžius, taip nesunkiai sutrikdė R. B. sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, jų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis E. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad įvykio tikslios datos nepamena, galėjo būti pavasaris, buvo po pietų. Kartu su pusbroliu E. U., A. M. ir S. S. buvo už parduotuvės „Bazelė“, kur gėrė degtinės butelį. Tuo metu nukentėjusiojo R. B. su jais nebuvo, jis po to atėjo. Nežino, kodėl susibarė. R. B. jam kažką pasakė, jis pasakė atgal, tada R. čiupo jam už kairės rankos ir jis tada sudavė jam smūgį. Iš pat pradžių sudavė jam smūgį iš kumščio į veidą, sudavė ne mažiau kaip 3 smūgius, tada jis, turbūt praradęs pusiausvyrą, nuvirto ant žolyno. Kai nugriuvo, spardė nukentėjusįjį su kojomis, galėjo būti, kad spyrė 5 kartus, dar kažkiek smūgių sudavė iš rankos. Tas muštynes nutraukė kažkokia moteris jį patraukdama. Jis su pusbroliu ir draugu apsisuko ir nuėjo. Ant nukentėjusiojo sužeidimų nematė. Nesutinka, kad sudavė tiek smūgių, kiek nurodyta kaltinamajame akte, tačiau nelabai pamena to įvykio aplinkybių, nes buvo išgėręs. Gali būti, kad klysta dėl suduotų smūgių skaičiaus, bet pripažįsa, kad nuo jo suduotų smūgių galėjo atsirasti sužalojimai, nurodyti specialisto išvadoje. Jo parodymai policijoje keitėsi, nes kaip minėjo, tą dieną buvo išgėręs nemažai alkoholio, o degtinės gerti negali, nes suagresyvėja. Nukentėjusiojo atsiprašė tik tada, kai buvo susitikę policijoje, nes jis su juo nenori bendrauti. Jau ikiteisminio tyrimo metu siūlė ir norėjo tartis dėl žalos atlyginimo, tačiau R. B. nesutiko. Sutinka su nukentėjusiojo ir Valstybinės ligonių kasos pareikštais civiliniais ieškiniais. Savo elgesį vertina blogai, labai gailisi, blaivus tikrai tokių dalykų nebūtų padaręs.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Kaltinamajam E. B. inkriminuojama nusikalstama veika be jo paties prisipažinimo įrodyta ir kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

N. R. B. parodė, kad šių metų gegužės 20 d., apie 15.40 val., būdamas savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), paskambino pažįstamai A., kuri pasakė, kad yra kartu su savo sugyventiniu A. ir pykstasi su kitais asmenimis namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini). Kuomet skambino A., buvo išgėręs pusę butelio degtinės. Jis iš karto iš savo namų išėjo ir nuėjo į (duomenys neskelbtini), esantį kiemą, nes A. telefoninio pokalbio metu pasakė, kad A. pykstasi su kažkokiais asmenimis, o A. yra jo draugas. Kai nuėjo A. nurodytu adresu, t. y. (duomenys neskelbtini), tame kieme buvo A., jos sugyventinis A. ir dar buvo ne daugiau kaip 4 asmenys, kurių jis nepažįsta. Kai ten nuėjo, A. su kažkuo kalbėjosi. Atėjus į tą kiemą pamatė vyriškį, kurį iki įvykusių muštynių maždaug prieš tris dienas matė A. bute, kuris yra adresu (duomenys neskelbtini). Atsimena tą dieną buvo pas A. ir A. svečiuose, pas juos vartojant alkoholį į svečius atėjo A., kuri buvo, kaip suprato, to jam nepažįstamo vyriškio sugyventinė. Ta A. atėjus pas A. jo namuose šūkavo, „blūdijo“ ir A. paprašė jos, kad ji eitų iš buto lauk. A. geranoriškai iš buto išeiti nenorėjo, todėl ji su A. apsistumdė ir A. ją iš savo buto išstūmė. Po to į butą atvyko policijos pareigūnai, kuriems buvo paaiškinta, kad A. A. bute buvo nepageidaujama. Išvykus pareigūnams, į A. butą vėl atėjo A. su trimis vyrais, iš kurių vienas buvo tas vyriškis. Jie atėjo „išsiryškinti“, kodėl iš buto buvo išvaryta A.. Kiti du vyrai nieko nedarė, ant jo ir A. puolė tas vyriškis, kurio vardas, dabar kiek žino, E.. Kai nuėjo gegužės 20 dieną A. nurodytu adresu į tą kiemą, jį pamatęs asmuo, tas pas minėtas galimai E., iš karto pradėjo ant jo pulti. Neprisimena, ar jis jam ką nors sakė. Suprato, kad jis ant jo puolė dėl to, kad jo draugė A. prieš tris dienas buvo išvaryta iš A. buto. Tas vyras, galimai vardu E., jam rankų kumščiais sudavė į galvos sritį, ne mažiau kaip dešimt kartų, smūgius suduodamas abiejų rankų kumščiais vieną po kito į galvą – veidą. Šių smūgių sudavimo metu juto fizinį skausmą tiek veido srityje, tiek galvos plaukuotoje dalyje. Negali pasakyti, kiek konkrečiai iš šių smūgių buvo suduota būtent į veidą ar būtent į galvos plaukuotąją dalį, tik žino, kad po įvykio buvo kraujosruva kairėje veido pusėje, ties kairia akimi, o iš karto po įvykio jam bėgo kraujas iš kairio antakio, nes jis buvo prakirstas. Dar iki šios dienos yra skausminga galvos plaukuotoji dalis, šiose srityje žymių sužalojimų neatsirado, tačiau iki šios dienos po įvykio jam svaigsta galva. Suduodant šiuos smūgius rankų kumščiais į galvos sritį, tas vyras tuo pat metu ne mažiau kaip dešimt kartų kojomis spyrė į abiejų kojų sritis, negali pasakyti, konkrečiai kiek kartų spyrė į kairę ar dešinę koją, tiesiog spardė iš visų pusių. Visų spyrių metu juto fizinį skausmą abiejų kojų srityse. Ant kojų mėlynių neliko, bet kojos skaudėjo apie tris dienas, tiesiog buvo skausminga vaikščioti. Kai jis jį mušė, bandė gintis, po ko jie „susikibo“, bandė jį nuo savęs nustumti, tikrai galėjo jam suimti už kokios nors rankos, tuo metu tiesiog gynėsi ir tiksliai to neprisimena. Gindamasis irgi mojavo rankomis, norėjo jam suduoti besigindamas, bet nepamena, kad būtų jam sudavęs. Dėl suduotų smūgių nugriuvo ant žolyno, ant dešinio šono, žolyne jokių pašalinių kietų ar aštrių daiktų nebuvo. Kai nugriuvo, atsivertė ant nugaros ir tas vyriškis jį iš karto pradėjo spardyti abejomis kojomis ir spardė jį visur kaip „šunį“. Kai jis jį pradėjo spardyti, iš karto užsidengė galvą su abiem rankomis. Tas vyras stovėjo jam iš dešinės. Tas vyras, kuomet jis dengėsi galvą abejomis rankomis, jam koja spyrė į dešinę ranką ne mažiau kaip penkis kartus, ne mažiau kaip septynis kartus koja spyrė į šonkaulių sritį dešinėje. Smūgiai tiek į šonkaulius, tiek į dešinę ranką jam sukėlė fizinį skausmą, ligoninėje jam buvo nustatyti dešinės rankos lūžiai ir šonkaulių lūžiai dešinėje. Neprisimena ir negali konkretizuoti, kur jam konkrečiai dar papildomai buvo spirta, tik žino, kad tas vyras dar papildomai, jam gulint ant žemės, kojomis spyrė ne mažiau kaip septynis kartus į įvairias kūno vietas. Daugiau papildomų sužalojimų ant jo kūno po muštynių nebeatsirado. Tas vyras pats nustojo jį mušti, niekas jo nuo jo nepatraukė ir tuomet jis atsistojo ir iš to kiemo išėjo. Dėl patirtų sužalojimų jam nedarbingumas nėra išduotas, kadangi jis gauna „invalidumą“. Tas vyras su juo nesusiekė ir jo neatsiprašė. Papildomai apklaustas parodė, kad kuomet muštynių dieną asmuo, vardu E., jį parvertė ant žemės, jis užsimerkė ir galvą užsidengė rankomis, suprato iš suduodamų smūgių, kad jį tas asmuo tikrai spardė kojomis, taip kaip ir buvo nurodęs anksčiau, tačiau neneigia, kad tas asmuo, jam gulint ant žemės, galėjo suduoti keletą smūgių ir rankų kumščiais, galėjo to ir nesuprasti. Negali pasakyti, kiek konkrečiai jam galėjo būti suduota smūgių rankų kumščiais (1 t., b. l. 25-26, 29-33, 36-38, 41-43).

Liudytoja A. L. parodė, kad 2025 m. gegužės 20 d. buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo sugyventiniu A., taip pat buvo R. Č. ir jos sugyventinis A., kurio pravardė (duomenys neskelbtini). Jie visi namuose vartojo alkoholinius gėrimus. Būnant namuose A., pravarde (duomenys neskelbtini), paskambino E. B., kad ateitų. E. B. atvyko kartu su dar dviem draugais. Būnant visiems bute vyko žodinis konfliktas tarp (duomenys neskelbtini) ir E.. Kadangi bute gavosi didelis triukšmas, ji pasakė, kad „einam į lauką“. Ir tada jie visi išėjo iš buto. Nuėjo už parduotuvės „Bazelė“ esančių garažų, adresu (duomenys neskelbtini). Kai visi sėdėjo prie garažų ir vartojo alkoholinius gėrimus, E. kartu su (duomenys neskelbtini) žodiškai konfliktavo. Negali atsakyti, dėl ko, kiek suprato, dėl iš seniau buvusių problemų. Tada jai į telefoną paskambino R. B., kuris paklausė, kur ji yra. Pasakė, kad yra prie parduotuvės „Bazelė“, vidiniame kieme prie garažų. R. jai pasakė, kad ateina ir padėjo ragelį. Po 10 minučių atėjo R. B.. Tik atėjus R., E. B. pradėjo šaukti, kad „tave užmušiu“ ir po tų išsakytų žodžių puolė prie R. ir su rankų kumščiais sudavė R. į veido sritį. Negali pasakyti, į kurias vietas ir kiek smūgių buvo suduota. Taip pat matė, kaip sudavė į šoną. Po E. suduotų smūgių R. bandė gintis rankomis. T. E. griebė už rankų ir pervertė R. ant žemės ir pradėjo jį spardyti kojomis. Negali atsakyti, į kurias vietas spyrė, nes viskas įvyko labai greitai. K. R. pervertė ant žemės, matė, kaip R. rankomis užsidengė galvą. E. nenustojo spardyti R. B., paskui pasilenkęs prie R. su rankos kumščiu dar sudavė į galvos sritį. Tą įvykio dieną matė, kad E., R. dar stovint, ne mažiau kaip keturis kartus rankų kumščiais sudavė į šonus. Matė, kad E. tyčia R. parvertė ant žemės. R. ant žemės nugriuvo ant dešinio šono ir tuomet E. pradėjo jį kojomis spardyti. R. tuo metu ranka užsidengė galvos sritį, galvą užsidengė su viena ranka. Po to matė, kad R. E. ne mažiau kaip tris kartus rankos kumščiais sudavė į galvą. E. vis šaukė, kad „užmuš“ ir bandė su viena koja lipti R. B. ant galvos, tačiau E. koją prasprūdo pro šalį. Tada ji pribėgo prie R. ir bandė jį pakelti nuo žemės, tačiau E. ją nustūmė nuo R., o nuo pastūmimo ji griuvo ant žemės. Tada ji pradėjo šaukti, kad jei nesiliaus, tada skambina į policiją. E. apsiramino. Tada jos sugyventinis A. priėjo prie R. ir jį pakėlė nuo žemės. Kai ji, jos sugyventinis ir R. grįžo į namus, R. pradėjo sakyti, kad jam skauda ranką, galvą, todėl ji nieko nelaukus paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir paaiškino visą situaciją. Tą muštynių dieną, kuomet R. priėjo prie jų, jis jokiais žodžiais prie E. nesikabinėjo, E. pradėjo pulti ant R. be jokios priežasties. (1 t., b. l. 109-110, 115-118).

L. S. S. parodė, kad E. B. yra jo pažįstamas. Tiksliai neprisimena, kada tai buvo, apytiksliai gal prieš mėnesį, jis apie 10.00 – 11.00 val., būdamas (duomenys neskelbtini) gatvėje esančioje vadinamojoje „blėkinėje“, pradėjo gerti alų. Begeriant alų į tą „blėkinę“ atėjo E. su jam nepažįstamu vyriškiu. E. jau tuo metu jam atrodė šiek tiek išgėręs. Toje „blėkinėje“ jie visi trys gėrė alų. Alų gėrė pakankamai ilgai. Begeriant alų nusprendė nueiti visi prie pirties, kuri yra netoli (duomenys neskelbtini) ežero. Eidami „Čia“ parduotuvėje, kuri yra netoli (duomenys neskelbtini) kalno, nusipirko alaus ir prie pirties visi trys jį ir gėrė. Begeriant alų E. kažkas paskambino, girdėjo jis su kažkuo susiginčijo. Po šio telefoninio pokalbio E. apie pokalbį tik pasakė, kad jam reikia su kažkuo kažką išsiaiškinti, tačiau plačiau nepasakojo, apie ką konkrečiai. Po E. pokalbio telefonu jie dar šiek tiek atsigėrė alaus, o vėliau E. pasiūlė nueiti į kažkokį butą, kuris yra už teismo. Kai nuėjo į tą butą, buto viduje buvo du vyrai ir dvi moterys. Šiuos asmenis jis pamatė pirmą kartą. Kaip suprato, vienas iš vyrų buvo buto šeimininkas. Ten nuėjus E. iš karto pradėjo „šūkauti“, bartis su vienu iš vyriškių (ne buto šeimininku). Jiems besibarant jie visi, jei neklysta tik išskyrus buto šeimininką, išėjo į lauką ir visi nuėjo link „Bazelės“, kuri yra priešais teismą, į tarpą tarp pastatų. Jis iš karto nuėjo į „Bazelę“, kur nusipirko alaus ir degtinės. Tuomet jie visi, tame tarpe tarp pastatų, gėrė alkoholį, E. aprimo ir su tuo vyriškiu nebesipyko. Pamena, kad begeriant alkoholį iš kažkur prie jų atsirado pagyvenęs žmogus. Atėjus tam pagyvenusiam žmogui, E. nusivilko liemenę ir iš karto pradėjo muštis su tuo žmogumi. Jie abudu vienas kitam sudavė smūgius kumščiais į viršutines kūno dalis, nematė, kur konkrečiai jie sudavė vienas kitam smūgius. Negali pasakyti, kiek tiksliai E. sudavė tam žmogui mūgių, bet tikrai ne mažiau kaip keturis smūgius, galėjo būti smūgių ir daugiau. Tuo metu jau jautėsi gerokai apgirtęs. Atsimena momentą, kad muštynių metu tą pagyvenusį žmogų pamatė gulintį ant ištryptos žemės, jis, atsimena, tuo metu gulėjo ant nugaros. Nematė, kaip konkrečiai tas žmogus nugriuvo ant žemės. Po to matė, kad E. tam gulinčiam žmogui, jei neklysta, į kairį šoną rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip tris kartus. Jam atrodo, kad E. tuo metu prie to žmogaus buvo jam iš kairės, bet dėl to gali ir klysti. Galėjo ir nematyti, kad E. būtų spardęs tą gulintį žmogų. Nežino, kaip konkrečiai baigėsi muštynės. Pamena, kad pasibaigus muštynėms, tas pagyvenęs žmogus atsistojo ir matė, kad jam buvo prakirstas kažkurios pusės antakis ir buvo kruvinas, jei neklysta, buvo kruvina ir lūpa. Visiškai nesuprato, dėl ko tarp E. ir to žmogaus įvyko muštynės (1 t., b. l. 73-76).

Liudytojas A. M. parodė, kad 2025 m. gegužės 20 d., tikslaus laiko nepasakys, jo sugyventinė susiskambino su A. dėl užėjimo į svečius. Jie su sugyventine R. Č. nuėjo adresu (duomenys neskelbtini). Namuose buvo ir A. sugyventinis A., pravarde „aniukas“. Jis kartu su A. vartojo alkoholinius gėrimus. Kiek pamena, namuose A. nebuvo, ji banke tvarkėsi kažkokius reikalus. Po kurio laiko į namus grįžo A. kartu su E. B. ir dar dviem draugais, kurių nepažįsta, iš matymo žino, kad vieno vardas buvo S.. Įėjus į butą E. iškart užsipuolė A., vyko žodinis konfliktas, kiek suprato, buvo nesutarimų iš seniau. Kai pamatė, kad E. žodiškai konfliktuoja, jis pasakė E., kad ramintųsi, tada jie su E. apsistumdė. Kadangi bute buvo didelis triukšmas, buto savininkas A. liepė išeiti. Tada jie visi išėjo iš minėto buto ir nuėjo link parduotuvės „Bazelė“, prie vidiniame kieme esančių garažų. Ten sėdėjo ir vartojo alkoholinius gėrimus. Jiems būnant minėtoje vietoje pamatė, kad ateina jam nepažįstamas asmuo. Priėjus minėtam asmeniui, E. pradėjo su juo muštis. Tiksliai nepasakys, kaip viskas įvyko, tik matė, kad jie atsistojo vienas priešais kitą ir rankomis pradėjo mosikuotis. Kadangi jis niekur nesikišo, tiesiog nekreipė dėmesio į tai, kas vyksta, toliau vartojo alkoholinius gėrimus kartu su S.. Šalia stovėjo jo sugyventinė R. ir A. su sugyventine A.. O už jų konfliktavo E. su tuo jam nepažįstamu asmeniu (1 t., b.l. 79-82).

L. R. Č. parodė, kad 2025 m. gegužės 20 d., tikslaus laiko nepasakys, bet buvo jau po pietų, į jos telefoną paskambino jos draugė A. L., kuri ją pasikvietė pas save į svečius adresu (duomenys neskelbtini). Ji nuvyko kartu su savo sugyventiniu A. M.. Kai nuvyko buvo A. ir jos sugyventinis A.. Namuose vartojo alkoholinius gėrimus, ji išgėrė tik vieną buteliuką alaus „dilaito“. Joms būnant namuose pas A., jie pradėjo pasakoti, kad prieš dvi dienas A. sugyventinis A. turėjo konfliktą su E. B.. Kai papasakojo apie turėtą konfliktą, jos sugyventinis A. M. paskambino minėtam E. B. ir jie susitarė susitikti prie parduotuvės „Bazelė“. A. išėjo iki bankomato, o jie pasiliko namuose. Po kurio laiko grįžo A. ir kartu su ja parėjo E. B. ir dar du jo draugai. Ji minėtų tų draugų nepažįsta, matė pirmą kartą. Įėjus į buto vidų E. B. pradėjo rėkauti, tada E. su jos sugyventiniu apsistumdė, dėl to, kad jos draugas bandė užstoti A. sugyventinį A.. Vienas iš E. draugų pasakė, kad nėra, dėl ko čia pyktis, „einam už parduotuvės „Bazelė“, ten išgersim susitaikymo proga“. Ir tada jie visi išėjo iš minėto buto. Nuėjus prie minėtos vietos, vartojo alkoholinius gėrimus, ji nieko negėrė. Po kurio laiko pamatė, kad prie jų ateina R., kurio pravardė „daktaras“. R. dar nepriėjus iki jų, E. pasakė, kad tuoj bus muštynės. P. R. E. rankos kumščiu ne mažiau du kartus sudavė į galvos sritį. T. E. jį pradėjo spardyti kojomis į įvairias kūno vietas, bet labiausiai į šonus, nepasakys, kiek smūgių buvo, bet tikrai ne mažiau kaip 6 kartus. R. buvo rankomis užsidengęs galvą. Matė, kad spardė jį ties pilvo – šonų sritimi. Nematė, kad E. stovinčiam R. būtų spyręs kojomis. Paskui jai paskambino į telefoną ir ji nuėjo kalbėtis ir nebematė tų muštynių. Po pokalbio ji pamatė kaip R. atsistojo nuo žemės ir kartu A. ir jos sugyventiniu išėjo link namų. Jie dar apie 10 minučių pabuvo ir visi išsiskirstė. Tą dieną negirdėjo, kad R. E. būtų ką nors pasakę ar kaip nors jį įžeidęs, taip pat gali pasakyti, kad R. prieš E. tyčia neatliko jokių veiksmų (1 t., b. l. 85-88, 91-94).

Liudytojas A. M. parodė, kad 2025 m. gegužės 20 d., buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su sugyventine A. L., R., jos draugu A., kurio pravardė (duomenys neskelbtini). Jie namuose visi vartojo alkoholinius gėrimus. Jiems būnant namuose (duomenys neskelbtini) paskambino kažkokiam savo pažįstamui E. ir pasikvietė pas jį į namus. Po kurio laiko į namus atvyko E. su dar dviem draugais. Tik įėjus į butą E. pradėjo konfliktuoti su (duomenys neskelbtini). Kai pamatė, kad konfliktas gali peraugti į muštynes, jis juos visus išprašė iš buto lauk. Jie pasišalino iš buto, o iš paskos ir jie išėjo už prie parduotuvės „Bazelė“ vidiniame kieme esančių garažų, adresu (duomenys neskelbtini). Kai nuėjo, jis jau alkoholio nebevartojo. Jiems būnant minėtoje vietoje visą laiką E. žodiškai kabinėjosi prie (duomenys neskelbtini). Tada į jo sugyventinės telefoną paskambino R. B. ir pasiteiravo, kur jie yra. A. jam atsakė, kad yra už parduotuvės „Bazelė“ vidiniame kieme esančių garažų. Po 10 minučių atėjo R. B. ir tai pamatęs E. pasakė, kad bus muštynės. R. E. visiškai nieko nesakė, visiškai jokiais žodžiais nesikabinėjo. E. nusivilko striukę, nusiėmė kepurę, viską pasidėjo ant žemės. E. su R.. atsistojo vienas priešais kitą ir pradėjo rankomis kumščiuotis, nežino, kuris pirmas sudavė smūgius. Jis bandė eiti juos išskirti, tačiau E. draugai jam pasakė, kad nesikištų, kur jam nereikia. Matė, kad E. sudavė R. ne daugiau kaip 4 kartus kumščiu į galvą, neneigia, kad galėjo smūgių būti suduota ir daugiau, tačiau jis jų nuolat nestebėjo. Nematė, kad kol R. dar stovėjo, jam E. spardytųsi kojomis. Paties momento, kaip R. nuvirto ant žemės, nematė, nežino, ar jis pats pargriuvo, ar jį parvertė. Po to matė, kad E. pradėjo R. spardyti kojomis, tikrai spyrė 2-3 kartus, kažkur ties krūtinės sritimi. Taip pat matė, kad kuomet R. gulėjo ant žemės, jis galvą dengėsi rankomis. Taip pat matė, kad R. gulint E. sudavė mažiausiai 2-3 kartus rankų kumščiais ties galvos sritimi, tiksliai nematė, ar konkrečiai pataikė į galvą ar į rankas, kuriomis jis dengėsi galvą. Kiek matė, E. dėjo savo koją ant R. galvos, tačiau nematė, ar vis dėl to uždėjo, ar tik šalia, nes nespėjo pamatyti. Tada jo sugyventinė A. dar bandė lįsti į tarpą tikslu juos išskirti, tačiau E. ją nustūmė ir ši griuvo ant žemės. Po to pastūmimo muštynės ir pasibaigė. R. atsistojo ir jis padavė jam savo buto raktus, kad nueitų atsiprausti, su juo kartu ėjo ir jo sugyventinė A.. O visi kiti pasiliko ten pat, kur ir buvo. Po kurio laiko jo sugyventinė A. paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir iškvietė pareigūnus (1 t., b. l. 97-100, 103-106).

Liudytojas E. U. parodė, kad E. B. yra jo pusbrolis. Tiksliai negali pasakyti, kada tai buvo, galėjo būti šiais metais, jam atrodo, kad buvo pavasaris. Atsimena, kad tą dieną jam būnant Telšių mieste, kažkur netoli autobusų stoties, kartu su pusbroliu E. B. ir jo draugu, kurio vardas S., E. paskambino žmogus, kurio pravardė (duomenys neskelbtini). Girdėjo, kad jie vienas ant kito puolė žodžiais. Tuo metu jie visi buvo išgėrę alaus. Po šio E. ir to (duomenys neskelbtini) pokalbio, suprato, kad tas (duomenys neskelbtini) kvietėsi juos ateiti pas jį. Suprato, kad jis yra „gatavas“, t. y. stipriai neblaivus. E. žinojo, kur reikia eiti. Tada jie visi trys nuėjo į daugiabutį namą, kuris yra netoli teismo. Kai atėjo prie to buto, iš pradžių į butą jų neįleido kažkokia moteris, bet vėliau įleido ir prašė draugiškai pasikalbėti. Nuėjus į butą jame buvo trys asmenys, t. y. ta moteris ir dar du vyriškiai. Buto viduje alkoholį gėrė (duomenys neskelbtini), E., S., jis pats nieko negėrė. Jiems begeriant S. ir tas (duomenys neskelbtini) pradėjo žodžiais konfliktuoti. Po to atsimena, kad jie išėjo iš to buto, jam atrodo, į lauką išėjo ir (duomenys neskelbtini). Ėjo link parduotuvės „Bazelė“, kiek pamena, tas (duomenys neskelbtini) kartu su jais nėjo. Atsimena, kad S. arba E., tiksliai nežino kuris, nusipirko degtinės butelį. Po to ėjo už „Bazelė“ tiesiai ir į kairę, netoli kažkokių „skladukų“. Ten jau buvo toks storas žmogus, jei gerai pamena, to buto, kuriame buvo prieš tai, savininkas. Ten nuėjus jis negėrė, nes „baltos“ jis negeria, o S. su E. su tuo storu žmogumi gėrė degtinę. Atsimena, kad jiems begeriant, prie jų priėjo kažkoks žmogus, kurio nepažįsta, atsimena, jis kažkaip žodžiais „prisikabino“ prie E., neatsimena, ką konkrečiai sakė. E. jam kažką atsakė atgal, po to tas žmogus ranka čiupo E. už rankos ir tuo pačiu momentu E. dešine ranka, tiksliai nematė, kumščiu ar delnu, ne mažiau kaip tris kartus sudavė į galvos sritį. Neatsimena, kad E. būtų tą žmogų spardęs kojomis ir kad tas žmogus muštynių metu būtų gulėjęs ant žemės. Po to jie, t. y. jis, E. ir S. išėjo. Atsimena, kad muštynės baigėsi po to, kai konfliktą bandė nutraukti kažkokia moteris. Nematė, ar tas vyriškis su kuriuo susimušė E., buvo kaip nors sužalotas (1 t., b. l. 121-124).

2025 m. gegužės 20 d. protokole – pareiškime nurodyta, kad pareiškėjas R. B. nurodė, kad š. m. gegužės 20 d., apie 15.50 val., namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), jį sumušė nepažįstamas asmuo, vardu E.s, kuris trenkė kelis kartus iš rankos ir kelis kartus spyrė iš kojos. Jam buvo sukeltas fizinis skausmas bei jį sužalojo. Po medikų apžiūros jam nustatyti dešiniojo alkūnkaulio ir VI-VIII šonkaulių lūžiai dešinėje (1 t., b. l. 12-15).

2025 m. gegužės 20 d. apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra ties namu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), namo vidinio kiemo teritorijoje. Šalia stalo ant žolyno matomi išmėtyti plastikiniai alaus buteliai, stiklinis degtinės butelis (1 t., b. l. 16-18).

2025 m. gegužės 26 d. asmens apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrint E. B. kūną, kairės rankos dalyje tarp peties ir alkūnės, t. y. ant žasto, matoma žymi netaisyklingos formos melsvos – gelsvos spalvos kraujosruva, kitoje šios kraujosruvos pusėje ties ta pačia rankos vieta matoma nežymi gelsvos spalvos kraujosruva (1 t., b. l. 168-170).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2025 m. birželio 5 d. specialisto išvadoje Nr. G 606/2025(04) nurodyta, kad R. B. padaryti sužalojimai: dešiniojo alkūnkaulio ir dešinės pusės VI-VIII šonkaulių lūžiai. Sužalojimai galėjo būti padaryti kietais bukais daiktais ar paviršiais tiek mažiausiai 2 tiesioginiais trauminiais poveikiais, tiek nugriuvus. Nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 178).

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Šioje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis E. B. 2025 m. gegužės 20 d., apie 15.50 val., namo kieme, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto tarp jo ir R. B. metu, tyčia rankų kumščiais sudavė ne mažiau kaip dešimt kartų į galvos sritį, kojomis spyrė ne mažiau kaip dešimt kartų į kojų sritis, ko pasekoje R. B. pargriuvus ant žemės ir galvos sritį dengiantis rankomis, tyčia kojomis spyrė ne mažiau kaip penkis kartus į dešinės rankos sritį, ne mažiau kaip septynis kartus į šonkaulių sritį, ne mažiau kaip septynis kartus į įvairias kūno vietas, rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip tris kartus į galvos sritį, tuo padarydamas dešiniojo alkūnkaulio ir dešinės pusės VI-VIII šonkaulių lūžius. Specialisto išvada patvirtina, kad dėl dešiniojo alkūnkaulio ir dešinės pusės VI-VIII šonkaulių lūžių R. B. padaryti sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Ištyręs tarpusavyje sutampančius ir vienas kitą papildančius įrodymu,s teismas daro neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis E. B. sužalojo R. B., nesunkiai sutrikdė jo sveikatą ir tuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Bausmės skyrimas

Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 2 dalis). Teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Kartu pažymėtina, kad BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte pabrėžiama, jog bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgyja specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, 2K-265-1073/2018, 2K-98-1073/2019, 2K- 49- 976/2020). Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms jai individualizuoti turinčioms reikšmės aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-30/2014, 2K-481/2014, 2K-477-746/2015, Nr. 2K-91-891/2025).

Skirdamas E. B. bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad padaryta nusikalstama veika priskiriama tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijai, į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį (nukentėjusiajam suduoti daugybiniai smūgiai į įvairias kūno vietas), kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), kaltinamojo asmenybę: laikomas neteistu, ne kartą baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nedirba (1 t., b. l. 48, 57-60; 2 t., b. l. 1-2, 3-23, 24-30); tai kad nusikalstama veika padaryta žala, yra pareikšti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Valstybinė ligonių kasa) bei nukentėjusiojo R. B. civiliniai ieškiniai, kurie neatlyginti (BK 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 4 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kaltinamajam E. B. skirtina laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimus bausmės atlikimo laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 1, 2 dalys, 4 dalies 2 punktas, 5 dalies 4 punktas). Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

BK 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu su bausme gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, kurią kėsinamasi į asmens sveikatą, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 9 punktas, 3 dalis, 72² straipsnis).

Dėl civilinių ieškinių

BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Tokiu būdu civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta tiesioginės turtinės ar neturtinės žalos.

N. R. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 48). Nukentėjusysis tiek civiliniame ieškinyje, tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dėl dešinio alkūnkaulio lūžio patyrė daug moralinių sunkumų, t. y. negalėjo savarankiškai pasigaminti maisto, susitvarkyti kambarių, patyrė nepatogumus maudantis, viską turėjo atlikti tik kairia ranka, nors yra dešiniarankis. Dešinė ranka buvo sugipsuota nuo š. m. gegužės 20 d. iki liepos 8 d. Visą šį laiką ranka buvo skausminga. Nuėmus gipsą dar mėnesį nieko negali pakelti sunkių daiktų, negali atlikti jokių fizinių darbų, ranka dar ir šiuo metu yra skausminga ir silpnesnė. Dėl patirtų šonkaulių lūžių taip pat patyrė nepatogumus, t. y. jautė skausmą šonkaulių srityje, negalėjo ilgą laiką miegoti ant dešinio šono. Dėl įvykio patyrė psichologinį, emocinį ir socialinį pažeidimą. Patyręs lūžius patyrė šoko būseną. Dėl to, kad negalėjo savimi pasirūpinti, jam buvo sukeltas bejėgiškumo jausmas, patyrė izoliaciją nuo socialinio gyvenimo, taip pat depresines nuotaikas. Įtariamojo padaryti veiksmai jam sukėlė dvasinį ir fizinį skausmą. Patyrė emocinį stresą ir nerimą dėl sveikatos būklės ir buvo priverstinai pakeistas jo gyvenimo ritmas ir pobūdis.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Įstatymas nenustato atlygintino neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis aukščiau nurodytais kriterijais bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad kaltinamojo E. B. smurtiniais veiksmais nukentėjusiajam R. B. buvo padaryti dešiniojo alkūnkaulio ir dešinės pusės VI-VIII šonkaulių lūžiai, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas. Pažymėtina, kad smurtiniai veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu buvo atlikti viešoje vietoje, matant kitiems asmenims. Teismo vertinimu, akivaizdu, jog dėl tokio kaltinamojo panaudoto smurto nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, emocinį sukrėtimą, pažeminimą. Šitie išgyvenimai pripažintini neturtine žala ir įvertintini pinigais, todėl iš kaltinamojo E. B. priteistinas nukentėjusiajam neturtinės žalos atlyginimas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, vadovaujantis teismų praktika, pagal kurią nustatomas neturtinės žalos dydis už tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą svyruoja nuo 1000 iki 4000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-221-648/2016, 2K-21-942/2016, 2K-139-895/2017, 2K-24-895/2017, 2K-36-895/2017, 2K-291-942/2018, 2K-289-693/2019, 2K-105-222/2019, 2K-227-697/2022, 2K-207-628/2023, 2K-85-594/2024), bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad nukentėjusiajam R. B. iš kaltinamojo E. B. priteistini 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250, 6.263 straipsniai, BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Valstybinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 262,31 Eur sumai (1 t., b. l. 57-60). Pateikti duomenys patvirtina, kad už nukentėjusiajam R. B. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų viešajai įstaigai Regioninei Telšių ligoninei buvo sumokėta 262,31 Eur. Byloje nustatyta, kad sužalojimai nukentėjusiajam padaryti kaltinamojo nusikalstamais veiksmais, todėl Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas, šią sumą priteisiant iš kaltinamojo E. B. (CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys, 6.280 straipsnio 1 dalis).

Dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo galiojimo, kardomųjų priemonių, kitų klausimų

Siekiant užtikrinti šioje byloje pareikštus civilinių ieškovų Valstybinės ligonių kasos ir R. B. civilinius ieškinius Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2025 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu nuo 2025 m. rugpjūčio 4 d. iki 2025 m. spalio 4 d. skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas E. B. turtui: piniginėms lėšoms, esančioms UAB Revolut Bank banko sąskaitoje, Nr. (duomenys neskelbtini), ir AB „Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), bei automobiliui (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 81-86). Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025 m. rugsėjo 26 d. nutartimi kaltinamojo turtui laikinas nuosavybės teisių apribojimo terminas pratęstas trims mėnesiams nuo 2025 m. spalio 4 d. iki 2026 m. sausio 4 d (2 t., b. l. 136-137). Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiojo R. B. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, E. B. turtui skirto laikino nuosavybės teisės apribojimo mastas pakeistinas, sumažintinas iki 1762,31 Eur sumos ir paliktinas galioti iki civiliniams ieškovams priteistų sumų sumokėjimo (BPK 151 straipsnis).

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios E. B. paliktina galioti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

E. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant iki 2026 m. kovo 31 d. neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei uždraudžiant visą laisvės apribojimo laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant iki 2026 m. kovo 31 d. neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei uždraudžiant visą laisvės apribojimo laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirti E. B. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti galioti E. B. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Iš E. B. priteisti R. B., gim. (duomenys neskelbtini), 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus Eur) neturtinės žalos atlyginimo.

Iš E. B. priteisti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kodas 191351679, už nukentėjusiajam suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas 262,31 Eur (du šimtus šešiasdešimt du Eur 31 ct).

Pakeisti Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro A. G. 2025 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu skirto ir Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025 m. rugsėjo 26 d. nutartimi pratęsto laikino nuosavybės teisės apribojimo mastą E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) deklaruotos gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), turtui: piniginėms lėšoms, esančioms UAB Revolut Bank banko sąskaitoje, Nr. (duomenys neskelbtini), ir AB „Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), bei automobiliui (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jį sumažinant iki 1762,31 Eur sumos (vieno tūkstančio septynių šimtų šešiasdešimt dviejų Eur 31 ct) sumos ir palikti jį galioti iki civiliniams ieškovams Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir R. B. priteistų sumų sumokėjimo.

Kaltinamajam E. B. išaiškinti, jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Teisėja Deimantė Montvydaitė