Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-304-653/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-02-23
Bylos Nr.: e2A-304-653/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-26670-2020-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Alvydas Barkauskas, Jelena Šiškina, Andrius Ignotas
Ieškovas: akcinės bendrovės „NEO Finance“
Atsakovas: N. Z.

Kategorijos

2.1.2.4.1.1Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris
2.6.8.2Viešoji sutartis

Civilinė byla Nr. e2A-304-653/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26670-2020-4Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2.4.1.1; 2.6.8.2.; 3.3.1.18.1. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto, Jelenos Šiškinos (pirmininkė ir pranešėja), viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovei N. Z. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovė akcinė bendrovė NEO Finance (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei N. Z. (toliau – atsakovė), prašydama priteisti iš atsakovės 3 077,06 Eur negrąžinto kredito dalies, 190,23 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotas iki 2020 m. rugsėjo 8 d., 23 procentų dydžio negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą 3 077,06 Eur vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. vasario 28 d.), 1 225,06 Eur tarpininkavimo mokesčio, 0,70 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. 2020 m. gegužės 29 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, t. y. 2020 m. rugsėjo 8 d., 23 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą 3 077,06 Eur vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. vasario 29 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad su atsakove 2019 m. vasario 25 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė suteikė atsakovei 3 905 Eur kreditą 48 mėn. terminui, o atsakovė įsipareigojo kreditą grąžinti ir mokėti palūkanas bei kitus mokesčius pagal sutartį. Atsakovė savo įsipareigojimų nevykdė, todėl ieškovė 2020 m. rugsėjo 8 d. sutartį vienašališkai nutraukė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 27 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies; priteis4 iš atsakovės N. Z. ieškovės AB „Neo Finance“ naudai 3 077,06 Eur negrąžinto kredito, 190,23 Eur palūkanų, 1 225,06 tarpininkavimo mokesčio, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (4 492,35 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugsėjo 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 300,94 Eur (tris šimtus eurų 94 ct) bylinėjimosi išlaidų; kitoje dalyje ieškinį atmetė.

3. Iš byloje esančių duomenų eismas nustatė, kad 2019 m. vasario 25 d. ieškovė ir atsakovė sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė suteikė atsakovei 3 905 Eur kreditą 48 mėn. laikotarpiui. Atsakovė įsipareigojo laiku grąžinti suteiktą kreditą, sumokėti ieškovei palūkanas ir tarpininkavimo mokestį sutartyje nustatytomis sąlygomis bei terminais (Sutarties specialiosios sąlygos, bendrųjų sąlygų 3.5.2 punktas, 5.1-5.2 punktai). Atsakovė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, Sutartyje nustatytais terminais negrąžino kredito ir kitų mokėjimų, todėl ieškovė 2020 m. rugsėjo 2 d. pranešimu Sutartį su atsakove vienašališkai nutraukė 2020 m. rugsėjo 8 d. (Sutarties bendrųjų sąlygų 3.4.6 , 8.4 , 8.6 punktai).

4. Teismas įvertinęs tai, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų ginčijusi sutarties sąlygas, kredito suteikimo faktą ar kredito sutarties nutraukimo neteisėtumą, taip pat nesant įrodymų apie gauto kredito grąžinimą ieškovei iš atsakovės priteisė 3 077,06 Eur negrąžinto kredito.

5. Teismas tenkino ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 190,23 Eur pelno (mokėjimo) palūkanų, paskaičiuotų iki 2020 m. rugsėjo 8 d., t. y. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos.

6. Teismas, spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti 23 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą 3 077,06 Eur vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. vasario 28 d.), teismas, įvertinęs ieškinio ir Sutarties turinį, darė išvadą, kad ieškovė negautoms pajamoms prilygino Sutartyje numatytas atsakovės mokėtinas 23 procento metines mokėjimo (pelno) palūkanas. Nurodė, kad pagal naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nutraukus vartojimo kredito sutartį, kredito davėjas mokėjimo (pelno) palūkanų iš kredito gavėjo reikalauti nebegali. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškinyje reikalaujamo negautų pajamų (nuostolių) dydžio nevertino kaip pagrįstų ir tikėtinų. Įvertinęs ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus, teismas darė išvadą, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, todėl šį ieškovės reikalavimą atmetė. Teismas pažymėjo, kad iš esmės tokios praktikos laikosi ir apeliacinės instancijos teismai (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1361-864/2020), konstatavę, jog mokėjimo (pelno) palūkanos pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos nebegali būti skaičiuojamos.

7. Spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės 1 225,06 Eur tarpininkavimo mokesčio, teismas nurodė, jog, kaip matyti iš kredito sutarties specialiųjų sąlygų ir bendrųjų sąlygų 1.5 punkto, ieškovė, sudarydama kredito sutartis, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, t. y. asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 14 punktas), ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo ir administravimo paslaugas. Vartojimo kredito sutartyse numatyta, kad vartojimo kredito gavėjas patvirtina, kad sutinka mokėti sutarties mėnesinį tarpininkavimo mokestį, kaip yra nurodyta jam skirtame individualiame paskolos grąžinimo grafike. Atsižvelgdamas į tai, kad tarp šalių sudaryta sutartimi atsakovė įsipareigojo ieškovei kas mėnesį mokėti tarpininkavimo mokestį, ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 1 225,06 Eur tarpininkavimo mokestį teismas pripažino pagrįstu ir tenkintinu.

8. Teismas, spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės 0,70 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. 2020 m. gegužės 19 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, t. y. 2020 m. rugsėjo 8 d., nurodė, kad ieškovė prašomas priteisti kompensuojamąsias palūkanas paskaičiavo taikydama 23 procentų metinę palūkanų normą bei pažymėjo, kad toks palūkanų dydis viršija Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą maksimalų dydį (18,25 proc.). Nurodė, kad Sutarties sąlyga, kuria šalys susitarė dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio, pažeidžia imperatyvią Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, ja nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė, todėl ši Sutarties sąlyga yra niekinė ir negalioja ir šį reikalavimą atmetė.

9. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 23 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančias metines palūkanas už negrąžintą 3 077,06 Eur vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. vasario 29 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Teismas nurodė, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 proc. nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga). Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką, teismas konstatavo, kad netesybos, kurių ieškovė prašo kompensacinių palūkanų ir kitų mokesčių pavidalu, negali būti didesnės nei 294,06 Eur (3 077,06 Eur + 190,23 Eur) x 0,05 proc.) x 180 dienų). Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad ieškovė 23 procentų kompensacines palūkanas prašo priteisti nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. vasario 29 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos ir šis kompensacinių palūkanų reikalavimas yra sąlyginis bei negali būti apibrėžtas konkrečia suma, teismas negali nustatyti, ar tokio reikalavimo dydis viršys nurodytą 294,06 Eur sumą, todėl šį reikalavimą atmetė. Taip pat nurodė, kad jos viršija Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą maksimalų dydį (18,25 proc.), pripažįstant tokią sąlygą nesąžininga ir negaliojančia.

10. Vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, teismas iš atsakovės priteisė 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4 492,35 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugsėjo 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

11. Vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 300,94 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Apeliaciniu skundu ieškovė AB „Neo Finance“ prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. sprendimą dalyje dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ir priteisti apeliantei iš atsakovės 23,00 procento negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3 077,06 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. vasario 28 d.); dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei iš atsakovės 301,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme; kitą Vilniaus miesto apylinkė teismo 2020 m. spalio 27 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti apeliantei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, patirtos apeliacinės instancijos teisme.

Žemesnės instancijos teismas

13. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad apeliantė neįrodė negautų pajamų realumo. Be suteikto vartojimo kredito sumos, atsakovė įsipareigojo sumokėti apeliantei Sutarties 1.7, punkte apibrėžtą vartojimo kredito mokestį: mokėjimo (pelno) palūkanas, tarpininkavimo mokestį ir bet kuriuos su Vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius (Sutarties 2.1., 5.2., 5.4. punktai). Sutarties specialiojoje dalyje yra aiškiai nurodyta paskolos gavėjo mokama visa palūkanų suma – 2 102,68 Eur. Atsakovei Sutartį vykdant tinkamai, apeliantė pagrįstai tikėjosi, kad atsakovė sumokės visą Sutarties grafike nurodytą grąžinamą palūkanų sumą bei pagrįstai tikėjosi gauti šias mokėjimo (pelno) palūkanas. Vadovaujantis formuojama teismų praktika, atsakovei nevykdant Sutartyje numatytų įsipareigojimų, apeliantė nutraukė sutartį, todėl turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų vykdoma tinkamai.

13.2. Pažymėjo, kad šalys Sutartimi vartojimo kredito grąžinimo terminą numatė iki 2023 m. vasario 28 d., todėl akivaizdu, kad apeliantė pajamas gauti tikėjosi iki vartojimo kredito sutarties įvykdymo termino pabaigos, t. y. iki 2023 m. vasario 28 d.

Šalies argumentai

13.3. Apeliantės reikalavimas priteisti nurodytas negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotus nuo Sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos, kurias apeliantė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei Sutartis būtų įvykdyta tinkamai bei aiškiai atsispindi teismui pateiktame mokėjimų grafike, neprieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 nurodytiems išaiškinimams dėl mokėjimo palūkanų skaičiavimo.

13.4. Teismas nepagrįstai tenkino ieškinį iš dalies ir proporcingai sumažino bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

3. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose.

4. Pagal CPK 320 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims.

5. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija 2021 m. sausio 26 d. nutartimi pranešė dalyvaujantiems byloje asmenims apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas bei nustatė terminą rašytiniams paaiškinimams, papildantiems apeliacinio skundo argumentus.

6. Apeliantė pateikė teismui papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė:

18.1. Tarpininkavimo mokestis yra apibrėžiamas bei šio mokesčio paskirtis yra nurodyta vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.29 punkte; jo apskaičiavimo tvarka numatyta vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.29., 5.3., 5.3.1., 5.3.2., 5.4. ir 5.14. punktuose.

18.2. Kadangi atsakovė laiku neatliko mokėjimo sutartyje numatytu metu, buvo panaikinta nuolaida ir papildomai taikomas sutarties 5.3.2. punktas.

18.3. Pabrėžė, kad vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose yra aiškiai ir suprantamai nurodyta, tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo tvarka. Taip pat, vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose yra aiškiai nurodyta tarpininkavimo mokesčio suma su nuolaida, kuri yra 294,37 Eur.

18.4. Prieš suteikdama atsakovei kreditą, ieškovė pateikė visą reikalingą informaciją apie kreditą (standartinę informaciją). Visa tai buvo aptarta individualiai, neklaidinant vartotojo, kadangi vartotojui buvo pateikta visa informacija apie visus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, taip pat ir apie tarpininkavimo mokestį bei jo apskaičiavimą.

18.5. Pažymėjo, kad tarpininkavimo mokestis atitinka protingumo ir pagrįstumo kriterijus, taip pat sąžiningos verslo praktikos reikalavimus, nepažeidžia vartojimo kredito gavėjo, vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros bei nėra pažeidžiami VKĮ įtvirtinti reikalavimai.

18.6. Pabrėžė, kad vartojimo kredito gavėjui buvo aiškiai, išsamiai ir suprantamai nurodyta tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo tvarka, buvo aiškiai nurodyta tarpininkavimo mokesčio suma be nulaidos, buvo nurodyta kokio dydžio suteikiama tarpininkavimo mokesčio nuolaida bei buvo aiškiai nurodyta tarpininkavimo mokesčio suma su nuolaida, taip pat, buvo aiškiai nurodyta iš ko susideda tarpininkavimo mokestis.

18.7. Vartojimo kredito sutarties specialiųjų ir bendrųjų sąlygų 1.5. punkto matyti, kad ieškovė, sudarydama sutartį, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, t. y., asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (VKĮ 2 straipsnio 14 dalis), todėl turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo ir administravimo paslaugas.

7. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovės AB „NEO Finance“ ieškinys atsakovei N. Z. dėl skolos, palūkanų priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo dalies, kuria teismas netenkino ieškovės reikalavimo priteisti apeliantei iš atsakovės 23,00 procento negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3 077,06 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pareigos (2023 m. vasario 28 d.).

8. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė su atsakove 2020 m. vasario 25 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu 48 mėnesių laikotarpiui atsakovei suteiktas 3 905,00 Eur kreditas, metinė palūkanų norma – 23,00 procentų, mokėtina palūkanų suma – 2 102,68 Eur, mokėtinas tarpininkavimo mokestis su nuolaida – 294,37 Eur; bendra atsakovės mokėtina vartojimo kredito suma yra 6 302,05 Eur (bendra vartojimo kredito kainos metinė norma – 29,13 procentai) (toliau – Sutartis). Nurodyto dydžio kredito suma atsakovei išmokėta 2020 m. kovo 1 d. Ieškovės kartu su ieškiniu pateikti raginimo lydraščiai patvirtina, kad ieškovė 2020 m. liepos 29 d. elektroniniu paštu išsiuntė atsakovei raginimą padengti įsiskolinimą pagal Sutartį; 2020 m. rugsėjo 2 d. išsiuntė atsakovei pranešimą dėl vartojimo kredito sutarties nutraukimo, kuriame nurodė, kad Sutarties nutraukimas įsigalioja nuo 2020 m. rugsėjo 8 d.

9. Nagrinėjamu atveju, tarp ieškovės ir atsakovės 2020 m. vasario 25 d. sudarytą vartojimo kredito sutartį pirmosios instancijos teismas kvalifikavo vartojimo kredito sutartimi, ginčo dėl to byloje nėra.

Dėl negautų pajamų.

Žemesnės instancijos teismas

10. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti 23,00 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą 3 077,06 Eur vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. vasario 28 d.), darė išvadą, kad ieškovė negautoms pajamoms prilygino Sutartyje numatytas atsakovės mokėtinas 23,00 procento metines mokėjimo (pelno) palūkanas bei, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, todėl šį ieškovės reikalavimą atmetė. Apeliantė su šia teismo išvada nesutiko motyvuodama tuo, kad vadovaujantis formuojama teismų praktika, atsakovei nevykdant Sutartyje numatytų įsipareigojimų, apeliantė nutraukė sutartį, todėl turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų vykdoma tinkamai, šis reikalavimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje Nr. e3K-7-75-823/2020 išaiškinimus. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.

11. Nagrinėjamu atveju, atsakovė pažeidė vartojimo kredito sutartį, nes nustatytu terminu nemokėjo vartojimo kredito sutartyje nustatytų mėnesinių įmokų, todėl vartojimo kredito sutartis 2020 m. rugsėjo 8 d. buvo nutraukta. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

12. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pakeitė esamą praktiką sprendžiant klausimą dėl mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo po sutarties nutraukimo. Kasacinis teismas šioje nutartyje išaiškino, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 52 punktas). Minėtoje nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija suformulavo teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 54 punktas).

13. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008, 2018 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

14. Nagrinėjamu atveju, pagal šalių sudarytą Sutartį vartojimo kreditas turėjo būti grąžintas iki 2023 m. vasario 28 d. Iš byloje esančios Sutarties specialiosios dalies bei pateikto priedo „Refinansavimo pasiūlymas“ skiltyje „Dalinių įmokų mokėjimas ir (tam tikrais atvejais) paskirstymo tvarka“ matyti, kad per visa Sutarties galiojimo laikotarpį atsakovė įsipareigojo sumokėti iš viso 2 102,68 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, metinė palūkanų norma 23,00 procento. Tai reiškia, kad iki Sutarties galiojimo pabaigos atsakovei tinkamai vykdant Sutartį ieškovė turėjo teisėtą ir pagrįstą lūkestį gauti Sutartyje numatyto dydžio pajamas, t.y. 2 102,68 Eur palūkanų. Ieškovė byloje iš esmės ir įrodinėjo, jog ji būtent tokio dydžio palūkanas ir tikėjosi gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai, t. y. iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos (2023 m. vasario 29 d.).

15. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis sprendžia, jog aplinkybė, kad ieškovė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovei Sutartyje nurodyto dydžio pinigų sumą ir dėl atsakovės neteisėtų veiksmų nutraukusi Sutartį anksčiau Sutartyje nustatyto termino iki šiol nėra atgavusi nei paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad ieškovės negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) faktas yra įrodytas ir priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, toks reikalavimas neprieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje nurodytiems išaiškinimams dėl palūkanų skaičiavimo ir yra pagrįstas.

16. Taigi, byloje nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai teikia pagrindą taikyti atsakovei civilinę sutartinę atsakomybę, priteisiant ieškovės naudai iš atsakovės negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma), t. y. mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu Sutartis būtų įvykdyta tinkamai, juo labiau, atsižvelgiant į naujausią formuojamą teismų praktiką šiuo klausimu (žr., pvz. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1895-910/2020; 2020 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1839-854/2020; 2020 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1954-854/2020, 2021 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-232-855/2021 ir kt.).

17. Kaip matyti iš ieškovės pirmosios instancijos teismui pateiktų duomenų, Sutarties Specialiųjų sąlygų bei Pasiūlyme kredito suteikimui esančio Paskolos, palūkanų ir kitų sutartinių mokėjimų grafiko, o taip pat iš ieškovės (apeliantės) apeliaciniame skunde pateiktų paaiškinimų, ieškovė nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugsėjo 8 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. vasario 28 d.), pagrįstai galėjo tikėtis gauti 23,00 procentų pajamų, skaičiuojamų nuo pagal Sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2020 m. rugsėjo 28 d. – 2 764,75 Eur; 2020 m. spalio 28 d. – 2 764,75 Eur; 2020 m. lapkričio 28 d. – 2 692,58 Eur; 2020 m. gruodžio 28 d. – 2 619,03 Eur; 2021 m. sausio 28 d. – 2 544,07 Eur; 2021 m. vasario 28 d. – 2 467,67 Eur; 2021 m. kovo 28 d. – 2 389,81 Eur; 2021 m. balandžio 28 d. – 2 310,45 Eur; 2021 m. gegužės 28 d. – 2 229,57 Eur; 2021 m. birželio 28 d. – 2 147,14 Eur; 2021 m. liepos 28 d. – 2 063,13 Eur; 2021 m. rugpjūčio 28 d. – 1 977,51 Eur; 2021 m. rugsėjo 28 d. – 1 890,25 Eur; 202 m. spalio 28 d. – 1 801,32 Eur; 2021 m. lapkričio 28 d. – 1 710,68 Eur; 2021 m. gruodžio 28 d. – 1 618,31 Eur; 2022 m. sausio 28 d. – 1 524,17 Eur; 2022 m. vasario 28 d. – 1 428,22 Eur; 2022 m. kovo 28 d. – 1 330,43 Eur; 2022 m. balandžio 28 d. – 1 230,77 Eur; 2022 m. gegužės 28 d. – 1 129,20 Eur; 2022 m. birželio 28 d. – 1 025,68 Eur; 2022 m. liepos 28 d. – 920,18 Eur; 2022 m. rugpjūčio 28 d. – 812,66 Eur; 2022 m. rugsėjo 28 d. – 703,07 Eur; 2022 m. spalio 28 d. – 591,38 Eur; 2022 m. lapkričio 28 d. – 477,55 Eur; 2022 m. gruodžio 28 d. – 361,54 Eur; 2023 m. sausio 28 d. 243,31 Eur; 2023 m. vasario 28 d. – 122,81 Eur).

18. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad yra teisinis pagrindas šioje dalyje pirmosios instancijos teismo 2020 m. spalio 27 d. sprendimas už akių pakeisti, ieškovei priteisiant 23 procentų negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugsėjo 8 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2023 m. vasario 28 d.) nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, nurodyto šios nutarties 29 punkte.

Dėl tarpininkavimo mokesčio.

19. Teismas, kvalifikavęs sutartį vartojimo sutartimi, ex officio turi atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2017 m. gegužės 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017; 2018 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018; 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 ir kt.).

20. Kasacinio teismo praktikoje yra išskiriami du nesąžiningų sutarčių sąlygų arba sąžiningumo kontrolės aspektai: procedūrinis, t. y. sąlygų įtraukimo į sutartį kontrolė, ir materialinis, t. y. sutarties turinio kontrolė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018). Materialinis sutarties sąlygų sąžiningumo kontrolės aspektas reiškia sutarties sąlygų vertinimą pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje nustatytą preziumuojamų nesąžiningų sąlygų sąrašą. Pagal šią teisės normą nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sąrašas kriterijų, kuriems esant preziumuojama, kad sutarties sąlygos yra nesąžiningos. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktą preziumuojama, jog nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tuo atveju, jei teismas nustato, kad sutartyje nustatytos netesybos yra neproporcingai didelės, jis turi sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų dydį, pripažinti nesąžininga, negaliojančia ab initio (nuo pradžių), ir šios sąlygos ginčo atveju netaikyti. Pripažinus sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų dydį, kaip nustatančią neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir dėl to nesąžininga bei negaliojančia, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.284 straipsnio 8 dalyje (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018). CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis nustato, kad kai teismas sutarties sąlygą (sąlygas) pripažįsta nesąžininga (nesąžiningomis), ši sąlyga (šios sąlygos) negalioja nuo sutarties sudarymo, o likusios sutarties sąlygos šalims lieka privalomos, jeigu toliau vykdyti sutartį galima panaikinus nesąžiningas sąlygas.

21. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau - VKĮ) 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.

22. Nagrinėjamu atveju, ieškovė ieškiniu prašė priteisti 1 225,06 Eur tarpininkavimo mokestį, kurį grindė Sutarties bendrųjų sąlygų 1.29., 5.3., 5.3.1.; 5.3.2.; 5.4., 5.14. punktais.

23. Šalių sudarytos Sutarties bendrųjų sąlygų 1.29. punkte numatyta, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka Bendrovei. Tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti Bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su Bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Taip pat tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė Bendrovės priežiūra. Tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas Sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3. punkte nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis yra apskaičiuojamas tokia tvarka: vartojimo kredito sutarties Specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis (šiuo atveju 4,90 procento) nuo Mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas (5.3.1. punktas); 1,2 procento per mėnesį nuo Vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus 5.3.1. punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą. Šiame punkte apskaičiuota tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis per mėnesį yra ne daugiau nei 30 Eur (5.3.2. punktas). Sutarties bendrųjų sąlygų 5.4. punkte nustatyta, kad Vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant Sutartį, Vartojimo kredito gavėjas priskiriamas įprastos rizikos asmenų grupei, o Bendrovė nevykdo aktyvių veiksmų, susijusių su nuolatine Vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole. Todėl Šalys susitaria, kad Sutarties 5.3.2. punkte nurodytai Tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 procentų nuolaida. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant Sutartį, t.y. vėluojant apmokėti bent vieną Mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt) dienų, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei. Kadangi Sutarties 5.3.2. punkte nurodyta Tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis nėra naudojama skolos išieškojimo proceso išlaidoms padengti, o yra skirta Bendrovės patiriamoms išlaidoms susijusiomis su padidintos rizikos asmeniu ir su juo sudarytos Vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, todėl visam tolimesniam Vartojimo kredito sutarties laikotarpiui, Sutarties 5.3.2. punkte nurodytai Tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi Sutarties 5.14. punktu. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.14. punkte nustatyta, jog bet kokios nuolaidos, susijusios su Vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis Palūkanoms, Tarpininkavimui mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t.y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai Bendrovės Klientams), taikomos tik Vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal Vartojimo kredito sutartį. Jei Vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal Vartojimo kredito sutartį, t.y. vėluoja mokėti bent vieną Mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt dienų), nuo 31 (trisdešimt pirmos) vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam Vartojimo kredito sutarties laikotarpiui.

24. Taigi, pagal Sutarties nuostatas ieškovės prašomas priteisti 1 225,06 Eur tarpininkavimo mokestis susideda iš dviejų dalių: 294,37 Eur tarpininkavimo mokesčio dalis (tarpininkavimo mokestis su nuolaida), paskaičiuota pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1. punktą, kuri yra įtraukta į bendrą vartojimo kredito sumą – 6 302,05 Eur, bei 930,69 Eur tarpininkavimo mokesčio dalis, paskaičiuota pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2 punktą, kuriai pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 5.4. punktą sutarties sudarymo metu nustatyta nuolaida ir ji lygi nuliui (ši tarpininkavimo mokesčio dalis nėra įtraukta į bendrą vartojimo kredito sumą).

25. Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.4. ir 5.14. punktus, sutartyje nustatyta nuolaida tarpininkavimo mokesčio daliai, apskaičiuotai pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2. punktą, yra sąlyginė ir taikoma tik tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį (jos nepažeidžia), ir tik pažeidus vartojimo kredito sutartį, t.y. daugiau kaip 30 dienų praleidus bent vienos įmokos mokėjimo terminą, minėta nuolaida nėra taikoma. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad, nagrinėjamu atveju, tarpininkavimo mokestis, paskaičiuotas pagal Sutarties 5.3.2. punktą (mokamas tik esant Sutarties pažeidimui) savo esme yra ne kas kita, kaip netesybų forma (CK 6.71 straipsnis) ir priešingas aiškinimas būtų nesuderinamas su CK 6.193 straipsnyje įtvirtintais sutarčių aiškinimo principais. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi teismų praktikoje (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-625-661/2020, 2020 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-494-910/2020; 2020 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-696-656/2020, 2020 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-366-866/2020, 2020 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1012-640/2020, 2020 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-966-577/2020; Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-225-372/2020, 2020 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-318-368/2020, Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-494-924/2020, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-181-459/2020, 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-110-796/2020, kt.).

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, šalių sudarytos Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3. ir 5.4. punkto nuostatos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo mokėtino tarpininkavimo mokesčio dydžio apskaičiavimo taisyklėmis, jų taikymo tvarka, suformuluotos neaiškiai. Tokios sąlygos yra neskaidrios, kadangi vartotojas, būdamas silpnesnioji sutarties šalis, negali numatyti, koks mokestis, sutarties pažeidimo atveju, jo atžvilgiu bus taikomas, be to, Sutarties sudarymo metu sutarties tarpininkavimo suma nebuvo žinoma ir pačiai ieškovei (kredito davėjai), kadangi Sutarties sudarymo metu nebuvo aišku, ar Sutartis bus vykdoma tinkamai, bus skaičiuojamos vėlavimo palūkanos ar ne. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad Sutarties bendrosios sąlygos, nustatančios tarpininkavimo mokesčio taikymą ir apskaičiavimą, yra neskaidrios, pažeidžia Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą imperatyvų draudimą pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais taikyti vartojimo kredito gavėjui bet kokius kitus mokesčius, išskyrus šioje teisės normoje įtvirtinto dydžio netesybas už ne ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Apeliantės nurodytos aplinkybės, kad Sutarties specialiojoje dalyje yra aiškiai nurodyta tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo tvarka, nesudaro pagrindo nurodytas Sutarties bendrosios dalies nuostatas vertinti kitaip, kadangi, kaip minėta, mokestis, kuris mokamas tik esant Sutarties pažeidimui savo esme yra ne kas kita kaip sutartinės netesybos.

27. Išanalizavusi ir įvertinusi aptartų Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3., 5.4., 5.14. punktus, taip pat 1.29. punkto dalį, kuria nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas Sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka, Sutarties specialiosios dalies sąlygas, nustatančias tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo taisykles, turinį, pobūdį, teisėjų kolegija sprendžia, kad šios Sutarties sąlygos pripažintinos nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio (CK 6.228⁴ straipsnio 3, 9 dalys), todėl atmestinas ieškovės reikalavimas priteisti 930,69 Eur tarpininkavimo mokesčio dalį.

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytas 294,37 Eur tarpininkavimo mokestis su nuolaida, jo apskaičiavimo tvarka sutarties sudarymo metu buvo pakankamai aiški, bet to, šis mokestis yra įskaičiuotas į bendrą vartojimo kredito sumą, kurią atsakovė turi sumokėti, šis mokestis nesusietas su tinkamu Sutarties vykdymu. Be to, šia apimtimi taip pat sutiktina su apeliantės rašytiniuose paaiškinimuose nurodytais argumentais, jog asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 14 punktas), turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo paslaugas. Atsižvelgiant į tai, sutarties specialiosios dalies sąlyga, kurioje nustatytas konkretus, aiškus tarpininkavimo mokesčio dydis, paliktina galioti, nepaisant negaliojančiomis pripažintų sutarties sąlygų, susijusių su tarpininkavimo mokesčio be nuolaidos dydžio apskaičiavimo ir taikymo taisyklėmis (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai ieškovei iš atsakovės priteisė tą atsakovės nesumokėtą tarpininkavimo mokesčio dalį, kurios mokėjimas nebuvo susietas su atsakovės vėlavimu vykdyti prievolę ir buvo aiškiai nurodytas sutarties specialiosiose sąlygose, t. y. 294,37 Eur.

29. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, šioje dalyje pirmosios instancijos teismo 2020 m. spalio 27 d. sprendimas už akių keistinas, ieškovei priteisiant 294,37 Eur tarpininkavimo mokesčio bei pripažįstant nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio 2020 m. vasario 25 d. vartojimo kredito sutarties Nr. K416427039 sąlygas, numatytas Bendrųjų sąlygų 5.3, 5.4, 5.14 punktuose, 1.29 punkto dalį, kuria nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka, sutarties Specialiosios dalies sąlygas, nustatančias tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo taisykles ta apimtimi, kuria tarpininkavimo mokesčio dydžio nustatymas susietas su vartojimo kredito gavėjo vėlavimu mokėti įmokas.

Dėl bylos baigties.

30. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, yra pagrindas apeliantės apeliacinį skundą tenkinti, dėl ko iš dalies keičiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių dalyje dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, taip pat keičiama pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

31. Pakeitus pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą už akių, draudimas priimti apeliantei blogesnį sprendimą (lot. non reformatio in pejus) nepažeidžiamas, nes teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje apeliacine tvarka peržengė apeliaciniame skunde nustatytas ribas, apie tokį ketinimą informavusi bylos šalis (CPK 313 straipsnis, 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

32. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 1-4 dalys).

33. Patenkinus apeliacinį skundą bei pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičiama pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis dėl pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų dalis (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė iš viso 301,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (101,00 Eur žyminis mokestis ir 200,00 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti), todėl patenkinus apie 79 procentus ieškovės reikalavimų, jai iš atsakovės priteistina iš viso 237,79 Eur bylinėjimosi išlaidų.

34. Patenkinus apeliantės apeliacinį skundą, apeliantei priteistinos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 75,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 200,00 Eur teisinės pagalbos išlaidos, iš viso 275 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovo AB „Neo Finance“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. sprendimą už akių ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės N. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės AB „Neo Finance“ (j. a. k. 303225546) naudai 3 077,06 Eur (tris tūkstančius septyniasdešimt septynis eurus ir 6 ct) negrąžinto kredito, 190,23 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų ir 23 ct) palūkanų, 294,37 (du šimtus devyniasdešimt keturis eurus ir 37 ct) tarpininkavimo mokesčio, 23,00 procentų negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugsėjo 8 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. vasario 25 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio: nuo 2020 m. rugsėjo 28 d. – 2 764,75 Eur; 2020 m. spalio 28 d. – 2 764,75 Eur; 2020 m. lapkričio 28 d. – 2 692,58 Eur; 2020 m. gruodžio 28 d. – 2 619,03 Eur; 2021 m. sausio 28 d. – 2 544,07 Eur; 2021 m. vasario 28 d. – 2 467,67 Eur; 2021 m. kovo 28 d. – 2 389,81 Eur; 2021 m. balandžio 28 d. – 2 310,45 Eur; 2021 m. gegužės 28 d. – 2 229,57 Eur; 2021 m. birželio 28 d. – 2 147,14 Eur; 2021 m. liepos 28 d. – 2 063,13 Eur; 2021 m. rugpjūčio 28 d. – 1 977,51 Eur; 2021 m. rugsėjo 28 d. – 1 890,25 Eur; 2021 m. spalio 28 d. – 1 801,32 Eur; 2021 m. lapkričio 28 d. – 1 710,68 Eur; 2021 m. gruodžio 28 d. – 1 618,31 Eur; 2022 m. sausio 28 d. – 1 524,17 Eur; 2022 m. vasario 28 d. – 1 428,22 Eur; 2022 m. kovo 28 d. – 1 330,43 Eur; 2022 m. balandžio 28 d. – 1 230,77 Eur; 2022 m. gegužės 28 d. – 1 129,20 Eur; 2022 m. birželio 28 d. – 1 025,68 Eur; 2022 m. liepos 28 d. – 920,18 Eur; 2022 m. rugpjūčio 28 d. – 812,66 Eur; 2022 m. rugsėjo 28 d. – 703,07 Eur; 2022 m. spalio 28 d. – 591,38 Eur; 2022 m. lapkričio 28 d. – 477,55 Eur; 2022 m. gruodžio 28 d. – 361,54 Eur; 2023 m. sausio 28 d. 243,31 Eur; 2023 m. vasario 28 d. – 122,81 Eur, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (3 561,66 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugsėjo 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 237,79 Eur (du šimtus trisdešimt septynis eurus ir 79 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Pripažinti nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio 2019 m. vasario 25 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas, numatytas Bendrųjų sąlygų 5.3, 5.4, 5.14 punktuose, 1.29 punkto dalį, kuria nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka, sutarties Specialiosios dalies sąlygas, nustatančias tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo taisykles ta apimtimi, kuria tarpininkavimo mokesčio dydžio nustatymas susietas su vartojimo kredito gavėjo vėlavimu mokėti įmokas.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.“

Priteisti ieškovei AB „NEO Finance“, į. k. 303225546, iš atsakovės N. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) 275,00 Eur (du šimtus septyniasdešimt penkis eurus ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Alvydas BarkauskasAndrius IgnotasJelena Šiškina