- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-11-06
- Bylos Nr.
- eI3-1828-631/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06720-2023-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Eglė Žulytė-Janulionienė, Egidija Puzinskaitė, Gitana Butrimaitė
- Pareiškėjas
- M. D.
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Puzinskaitės, Eglės Žulytės-Janulionienės,
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. D. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. D. kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir VTPSI/Inspekcija) Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2023 m. gegužės 12 d. raštą dėl privalomojo nurodymo (duomenys neskelbtini), Nr. 2D-8214 (toliau – ir raštas); 2) įpareigoti Inspekciją iš naujo atlikti savavališkos statybos padarinių pašalinimo patikrinimą vietoje; 3) priteisti pareiškėjo naudai iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atkreipia dėmesį, kad kvalifikuojant nesudėtingus statinius į I ar II grupę, statinio priskirtinumą atitinkamai grupei lemia pastato plotas ir aukštis, o ne laikančiųjų konstrukcijų tipas. Konstrukcijų tipas nėra vertinamasis kriterijus, tad nėra suprantama kuom remiantis Inspekcija suformavo šį teiginį, kadangi statinio laikančios konstrukcijos neturi pakisti, kad II grupės tipo statinys būtų priskirtinas I grupei. Pareiškėjo įrengta šiaurės rytų siena, skirianti stoginę ir Statinį formuoja plotų atskyrimą, kas sudaro pagrindą Statinį priskirti I grupės nesudėtingam, bei laikyti PN įvykdytu. Atsižvelgiant, kad teisės aktuose nėra įtvirtintos normos kurioje būtų keliami reikalavimai I grupės nesudėtingų statinių konstrukcinėms dalims, Inspekcijos pastaba dėl Statinio laikančiųjų konstrukcijų yra nepagrįsta ir perteklinė. Taigi, atsakovė nuosekliai dėstė ir nurodė, jog statinio viduje įrengus pertvarinę šiaurės rytų siena, skirsiančią stoginę ir statinį, PN bus laikomas įvykdytu. Tokią pačią poziciją užfiksavo ir konstatavo Vilniaus apygardos teismas, minėtoje civilinėje byloje. Pareiškėjui įvykdžius atsakovo nurodymus, t. y. įrengus pertvarinę sieną skiriančią statinį ir stoginę, visi PN nustatyti reikalavimai buvo įvykdyti, todėl atsižvelgiant į tai, laikytina, kad atsakovė nepagrįstai nustatė, jog PN yra neįvykdytas, todėl Raštas ir Patikrinimo aktas naikintini.
Nurodo, kad kaip nustatyta 2022 m. rugsėjo 26 d. kadastrinių matavimų byloje reg. Nr. (duomenys neskelbtini), Statinio užstatymo plotas – 41 kv. m, aukštis – 3,9 m. Taip pat pabrėžia, kad statinyje nėra naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos, potencialiai pavojingi įrenginiai, naudojamos atviros liepsnos įrenginiai, kurių pagrindu nebūtų galima priskirti statinio nesudėtingųjų statinių kategorijai (STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 20 p.). Pasak pareiškėjo, atsižvelgiant į tai, laikytina, kad statinys atitinka I grupės nesudėtingų statinių kategoriją, atitinkamai atsakovas klaidingai pritaikė ir vadovavosi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos Įstatymas) 2 straipsnio 30 dalimi, STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ reglamento VI skyriuje įtvirtintomis teisės aktų normomis, dėl šių priežasčių priimtas Raštas ir Patikrinimo aktas yra naikintini. Teigia, kad pareiškėjas pašalinęs savavališkos statybos padarinius įtvirtintus PN, atitinka įstatymo keliamus reikalavimus, t. y. Statinio statybai nėra būtina gauti statybą leidžiantį dokumentą.
Pažymi, kad atsakovė Rašte nurodė, jog atsižvelgiant į Patikrinimo akte nurodytą informaciją laikytina, kad PN yra neįvykdytas. Tačiau, kokiomis teisės normomis, kokiu pagrindu, kokiais parametrais ar neatitikimo mastu vadovaujantis Statinys vis dar laikomas neatitinkančiu I grupės nesudėtingo statinio kategorijos, nenurodyta. Todėl vertina, kad pareiškėjui įrengus pertvarinę sieną skiriančią statinį ir stoginę, o atsakovui priimtame sprendime nenurodžius kokiu pagrindu PN vis dar laikytinas neįvykdytu, atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 4, 5, 9 punktus, 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų nuostatas.
Šalies argumentai
Atsakovė su pareiškėjo patikslintu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Vertina, kad pareiškėjas nepagrįstai nurodo, jog Inspekcijos 2023 m. sausio 17 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo akte Nr. PNSSA-00-230117-00019 ir Vilniaus apygardos teismo nutartyje, konstatuota, kad visi savavališkos statybos padariniai yra pašalinti ir yra išlikęs tik nešančios konstrukcijos – pertvaros pastatymo klausimas, kurį pašalinus Privalomasis nurodymas būtų laikytinas įvykdytu. Priešingai Inspekcijos 2023 m. sausio 17 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo akte yra aiškiai nurodyta, kad Privalomasis nurodymas nėra įvykdytas ir lyginant su 2022 m. spalio 7 d. atliktu patikrinimu statinio situacija iš išorės išliko nepakitusi. Pabrėžia ir tai, kad Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje buvo sprendžiamas baudos skyrimo pareiškėjui klausimas dėl neįvykdyto Privalomo nurodymo, tačiau ne klausimai dėl nesudėtingų statinių požymių ir techninių parametrų.
Sutinka su pareiškėjo teiginiu, kad Inspekcija niekada nebuvo fiksavusi ir/ar įpareigojusi pareiškėjo koreguoti ar keisti statinio laikančiąsias konstrukcijas. Taip pat Inspekcija pareiškėjui nebuvo nurodžiusi ir statinio viduje pastatyti sieną, nurodytą kadastrinių matavimų byloje, skiriančią stoginę ir statinį. Priešingai, Inspekcija Privalomuoju nurodymu pareiškėją įpareigojo nugriauti visą II grupės nesudėtingos kategorijos statinį.
Teigia, kad iš Inspekcijos privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktų ir jų priedų matyti, kad statinys yra su bendru pamatu, bendromis laikančiomis konstrukcijomis, bendra perdanga, vėdinimo įrangos vamzdžiai, irgi eina per visą perdangą. Toks statinys fiksuojamas jau nuo 2022 m. spalio 18 d. ir jo laikančios konstrukcijos nekito visų Inspekcijos atliekamų patikrinimų metu. Sienos išmūrijimas statinio viduje savaime nereiškia, kad ji tampa laikančiąja konstrukcija. Statinys stovi ir stovėjo patikrinimų metu be pertvarinės pareiškėjo nurodytos sienos, kas, pasak atsakovės, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad tai ne laikančioji konstrukcija ir tai, kad pastatytas vienas statinys. Todėl jis laikytinas vientisu statiniu. Statinio viduje išmūryta siena nėra laikančioji konstrukcija kaip apibrėžta Statybos įstatymo 2 straipsnio 23 punkte. Nors pastatyta pertvara tariamai skiria stoginę ir statinį, tačiau tai nėra laikančioji kontrukcija, kuri leistų daryti išvadą, kad tai yra pastatyti du I grupės nesudėtingos kategorijos statiniai.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Inspekcijos Privalomajame nurodyme nurodytas įpareigojimas „Nugriauti (visą statinį): 2022 m. balandžio 6 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-220406-00057 nurodytas, žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), priklausančiame Pavilnių regioninio parko teritorijai, pietvakarinėje dalyje, savavališkai įrengtas /sumontuotas vieno aukšto II grupės nesudėtingos kategorijos statinio visas pagrindines laikančiąsias konstrukcijas (visą II grupės nesudėtingos kategorijos statinį): įrengtus/sumontuotus gelžbetoninius pamatus, sumūrytas iš blokelių išorines atitvaras (sienas), įrengtas/sumontuotas metalines kolonas (2 vnt.), įrengtas/sumontuotas stogo konstrukcijas (visą stogą) ir sutvarkyti statybvietę“ nėra įvykdytas.
Nesutiktina su skundo teiginiais, kad pareiškėjo pateikiama Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, patvirtina faktą, kad joje aiškiai matyti, jog savavališkos statybos padariniai yra pašalinti. Pažymi, kad dėl kadastrinių matavimų bylos, kuri pareiškėjo teigimu patvirtina savavališkos statybos padarinių pašalinimą, Inspekcija 2023 m. sausio 4 d. raštu Nr. 2D-163 kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą nurodydama: „Patikrinimo akte konstatuota, kad privalomasis nurodymas yra neįvykdytas ir nurodyta patikrinimo metu užfiksuota situacija. Patikrinimo metu nustatyta, kad Statinio viduje nėra kadastrinių matavimų byloje nurodytos šiaurės rytų sienos, skiriančios stoginę ir Statinį, Statinio erdvė viduje atvira.
Pareiškėjo argumentas, kad savavališkos statybos padarinių pašalinimas buvo fiksuotas kadastrinių matavimų byloje nepagrįstas, pareiškėjo nurodoma kadastrinių matavimų byla buvo parengta neteisėtai, faktiškai nesant šiaurės rytinės sienos, o matininkas įpareigotas imtis veiksmų nustatytam teisės akto pažeidimui pašalinti – atlikti pastato kadastrinius matavimus teisės aktuose nustatyta tvarka.
Pareiškėjas 2024 m. spalio 14 d. papildomai pateikė teismui 2024 m. spalio 11 d. Specialisto tyrimo aktą Nr. 2024/10-01 išvadą, kuri, pasak pareiškėjo, patvirtina skunde išdėstytus motyvus ir teisinę argumentaciją.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas prašė skundą tenkinti iš esmės skunde nurodytais argumentas. Pažymėjo, kad pareiškėjas rėmėsi pačios Inspekcijos nuomone, paaiškinimais. Nurodė aktualią teismų praktiką.
Atsakovės atstovė teismo posėdyje prašė pareiškėjo skundą atmesti iš esmės atsiliepime nurodytais argumentais. Pažymėjo, kad ginčo statinys laikomas vientisu statiniu ir pastačius pertvarinę sieną negalima traktuoti, jog statiniai yra du.
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2023 m. gegužės 12 d. rašto dėl privalomojo nurodymo (duomenys neskelbtini) Nr. 2D-8214, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad Inspekcija atliko patikrinimą žemės sklype, kadastro Nr. 0101/0045:770, (duomenys neskelbtini), (toliau – ir žemės sklype) vietoje ir surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą 2022-04-04 Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame užfiksavo, kad „žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), priklausančio Pavilnių regioninio parko teritorijai, pietvakarinėje dalyje savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento statomas vieno aukšto statinys (toliau – ir Statinys 1) ir inžinerinis statinys (baseinas) (toliau – ir Statinys 2).
Statinio 1 matmenys: ilgis 9,13 m, plotis 7,98 m, aukštis 3,61 m (nuo pamato iki stogo konstrukcijų), plotas apie 72,86 m2. Statinio 2 matmenys: ilgis 8,41 m, plotis 3,91 m, gylis 1,24 m, statinio matmenų įvertinimo koeficientas K=62,81“. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) (redakcija, galiojusi savavališkos statybos fakto nustatymo metu) 14 straipsnio 1 dalimi, statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymu Nr. D1-878 „Dėl Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtinimo“ (redakcija, galiojusi savavališkos statybos fakto nustatymo metu) (toliau – ir STR 1.05.01:2017) nuostatomis, pareiškėjui 2022 m. balandžio 6 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-220406-00057, kuriame nustatyta, kad: „Žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), priklausančio Pavilnių regioninio parko teritorijai, pietvakarinėje dalyje savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento statomas vieno aukšto II grupės nesudėtingos kategorijos statinys (toliau – ir Statinys). Statinio matmenys: ilgis ~9,13 m, plotis ~7,98 m, aukštis ~3,61 m (nuo pamato iki stogo konstrukcijų), plotas ~ 72,86 m2. Atlikti bendrieji statybos darbai (pagal Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 ,,Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“): žemės darbai (statybos sklypo reljefo tvarkymas, pamatų duobių kasimas ir užpylimas; kasimo darbai) ir statybinių konstrukcijų statyba ir montavimas: įrengti/sumontuoti gelžbetonio pamatai (aukštis: nuo 0,27 iki 0,75 m, iš išorės apšiltinti 20 cm putplasčio sluoksniu), iš blokelių sumūrytos išorinės atitvaros; įrengtos/ sumontuotos metalinės kolonos (2 vnt.); įrengto s/sumontuoto s sutapdinto stogo konstrukcijos. Statinio apdailos darbai neatlikti. Statinio visos angos (vitrinos, durys) yra uždengtos medienos drožlių plokštėmis. Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ nebuvo pateikto Statytojo prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Statytojas atlikdamas darbus pažeidė LR Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p. ir 5 d., 14 str. 1 d. 4 p., 27 str. 1 d. 1 p. ir 22 p. nuostatas bei STR 1.05.01:2017 3 priedo 1.2 p. nuostatas“.
Inspekcija, atsižvelgdama į padarytą pažeidimą bei vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjui surašė 2022 m. balandžio 7 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-220407-00057, kuriuo nurodė ne vėliau kaip iki 2022 m. spalio 6 d. „Nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę. Nugriauti (visą statinį): 2022 m. balandžio 6 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-220406-00057 nurodytas, žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), priklausančiame Pavilnių regioninio parko teritorijai, pietvakarinėje dalyje, savavališkai įrengtas / sumontuotas vieno aukšto II grupės nesudėtingos kategorijos statinio visas pagrindines laikančiąsias konstrukcijas (visą II grupės nesudėtingos kategorijos statinį): įrengtus/sumontuotus gelžbetoninius pamatus, sumūrytas iš blokelių išorines atitvaras (sienas), įrengtas/sumontuotas metalines kolonas (2 vnt.), įrengtas/sumontuotas stogo konstrukcijas (visą stogą) ir sutvarkyti statybvietę“.
Inspekcijos 2022 m. spalio 18 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo akte Nr. PNSSA-00-221018-00209 buvo nustatyta, kad Privalomasis nurodymas įvykdytas nebuvo, todėl Inspekcija su 2022 m. lapkričio 21 d. prašymu Nr. 2D-21044 kreipėsi į antstolę dėl Privalomojo nurodymo priverstinio vykdymo veiksmų. Šio prašymo pagrindu antstolės kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0177/22/01902.
Pareiškėjui nevykdant Inspekcijos Privalomojo nurodymo, antstolė kreipėsi į Vilniaus apylinkės teismą dėl pareiškėjui baudos skyrimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 9 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2VP-5469-845/2023, pareiškėjui skyrė vienkartinę 200,00 Eur dydžio baudą už Inspekcijos Privalomojo nurodymo neįvykdymą. Taip pat teismas šia nutartimi įpareigojo pareiškėją per 3 mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, įvykdyti Inspekcijos Privalomąjį nurodymą, o jam to nepadarius leisti Inspekcijai nugriauti 2022 m. balandžio 6 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-220406-00057 nurodytą vieno aukšto II grupės nesudėtingos kategorijos statinį, esantį žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini) priklausančiame Pavilnių regioninio parko teritorijai, pietvakarinėje dalyje, ir sutvarkyti statybvietę pareiškėjo lėšomis. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 4 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-1070-854/2023, pirmosios instancijos teismo nutartį paliko galioti nepakeistą.
Pareiškėjas 2022 m. spalio 24 d. raštu (reg. Nr. 1D-21716) informavo Inspekciją, kad Privalomasis nurodymas yra įvykdytas, bei pateikė statinio, dėl kurio buvo surašytas 2022 m. balandžio 6 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-220406-00057, 2022 m. rugsėjo 30 d. kadastrinių matavimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kadastro duomenų byla) kopiją. Kadastrinių matavimų byloje nurodyta, kad statinio parametrai atitinka I grupės nesudėtingos kategorijos statinį. Atsižvelgiant į tai, Inspekcija 2022 m. lapkričio 9 d. atliko patikrinimą ir 2022 m. lapkričio 10 d. surašė privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. PNSSA-00-221110-00228, kuriame konstatavo, kad Privalomasis nurodymas nėra įvykdytas – „Statytojo pateiktoje 2022 m. rugsėjo 26 d. kadastrinių matavimų byloje reg. Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad yra suformuotas I gr. nesudėtingas statinys, pažymėjimas plane 811/b, kurio užstatytas plotas 41 kv. m. Lyginant su 2022 m. spalio 7 d. atliktu patikrinimu Statinio situacija iš išorės nepakitusi: kur statytojas žodžiu nurodė (pažymėta kadastrinių matavimų byloje Ii), kad bus stoginė, šiuo metu ši dalis užkalta OSB plokštėmis. Patikrinimo metu nustatyta, kad Statinio viduje nėra kadastrinių matavimų byloje nurodytos šiaurės rytų sienos, skiriančios stoginę ir Statinį, Statinio erdvė viduje atvira (matavimai pateikti pridedamoje schemoje)“.
Inspekcija atsižvelgdama į tai, kad 2022 m. lapkričio 9 d. Inspekcijos patikrinimo metu buvo nustatyta, kad vietoje fiksuoti statinio duomenys, neatitinka statinio kadastro duomenų byloje nurodytų statinio kadastro duomenų, 2023 m. sausio 4 d. raštu Nr. 2D-163 „Dėl matininko veiklos įvertinimo“ kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos, prašydama priimti sprendimą dėl matininko K. P. (kvalifikacinio pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) galimai padaryto nusižengimo (parengtos kadastrinių matavimų bylos nesant suformuotai išorinei atitvarai ir statinio priskyrimo I gr. nesudėtingos kategorijos statiniui) ir spręsti dėl jo kvalifikacijos vertinimo.
Nacionalinė žemės tarnyba 2023 m. gegužės 3 d. rašte Nr. lSD-964-(10.7E.) „Dėl informacijos pateikimo“, nurodė, kad „Matininko K. P. 2022 m. rugsėjo 6 d. parengtame Statinių išdėstymo plane M 1:500 (toliau – ir planas) nurodytas pastatas 811/b ir stoginė Ii. Atsižvelgiant į Rašte ir paaiškinime nurodytus faktus, daryta išvada, kad pastato kadastrinių matavimų metu, pastato šiaurės rytinė siena, kuri nurodyta plane, nebuvo įrengta. Įvertinus prie Rašto pateiktas fotonuotraukas, pastatas ir stoginė atrodo, kaip vienas statinys (be jokių pertvarų ir/ar bendrų sienų). Bei pažymėjo, kad „Taisyklių 97 punkte nurodyta, kad pastatų kadastrinių matavimų metu nustatomi faktiniai pastatų kadastro duomenys. Pastatų kadastro duomenų negalima aprašyti pagal projektinius dokumentus“.
Pareiškėjas su 2023 m. balandžio 5 d. pranešimu „Dėl privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo“ kreipėsi į Inspekciją, pranešdamas, kad Privalomasis nurodymas yra įvykdytas. Atsižvelgdama į tai, Inspekcija 2023 m. balandžio 19 d. atliko Privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimą vietoje ir surašė 2023 m. gegužės 5 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-220407-00057 įvykdymo patikrinimo aktą Nr. PNSSA-00-230505-00110. Patikrinimo akte konstatuota, kad Inspekcijos Privalomasis nurodymas nėra įvykdytas – „Statytojo pateiktoje 2022 m. rugsėjo 26 d. kadastrinių matavimų byloje (žemės sklypo reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodyta, kad yra suformuotas I gr. nesudėtingas statinys, pažymėjimas plane 811 fb, kurio užstatytas plotas 41 kv. m (toliau - Statinys). Lyginant su 2022 m. spalio 7 d. bei 2023 m. sausio 17 d. atliktais patikrinimais Statinio situacija iš išorės nepakitusi: kur statytojas žodžiu nurodė (pažymėta pateiktoje kadastrinių matavimų byloje Ii), kad bus stoginė, šiuo metu ši dalis užkalta OSB plokštėmis. Patikrinimo metu nustatyta, kad Statinio viduje įrengta pertvarinė kadastrinių matavimų byloje nurodyta šiaurės rytų siena, skirianti stoginę ir Statinį (matavimai pateikti pridedamoje schemoje). Statinio laikančiosios konstrukcijos nepakitusios ir atitinka II gr. nesudėtingos kategorijos statinio parametrus.“ Apie gautus patikrinimo rezultatus Pareiškėjas buvo informuotas Inspekcijos skundžiamu 2023 m. gegužės 12 d. raštu Nr. 2D-8214 „Dėl privalomojo nurodymo (duomenys neskelbtini)“.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Raštu, kreipėsi į teismą.
Pažymėtina, kad pareiškėjas paties Privalomojo nurodymo teisėtumo ir pagrįstumo neskundė, t. y., Privalomasis nurodymas įstatymų nustatyta tvarka nenuginčytas, yra galiojantis ir teisėtas.
Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalis numato, jog šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.
Priežiūros įstatymo 9 straipsnio 11 dalyje nurodyta, kad, Inspekcijai raštu gavus informacijos apie šio straipsnio 6 dalyje nurodyto privalomojo nurodymo įvykdymą iki jo įvykdymo termino pabaigos arba pasibaigus šio straipsnio 6 dalyje nurodyto privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, Inspekcija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų atitinkamai nuo šios informacijos gavimo dienos arba nuo privalomajame nurodyme nustatyto termino pabaigos patikrina, ar privalomasis nurodymas tinkamai įvykdytas. Jeigu privalomasis nurodymas yra tinkamai įvykdytas, tai pažymima Inspekcijos turimame privalomojo nurodymo egzemplioriuje. Jeigu privalomasis nurodymas neįvykdytas, įvykdytas iš dalies, įvykdytas netinkamai, suėjus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, Inspekcija perduoda privalomąjį nurodymą priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Tokiais atvejais privalomasis nurodymas, jeigu buvo skundžiamas jo teisėtumas, perduodamas vykdyti antstoliui po teismo sprendimo nepanaikinti privalomojo nurodymo įsiteisėjimo arba kai sueina teismo nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo.
Atsakovei atlikus patikrinimą pagal pareiškėjo 2023 m. balandžio 5 d. pateiktą informaciją dėl nurodymo įvykdymo, buvo surašytas patikrinimo aktas, kuriuo konstatuota, kad nurodymas pašalinti pažeidimus neįvykdytas. Skundžiamu raštu Statybos inspekcija pareiškėją informavo apie nurodymo pašalinti pažeidimus patikrinimo atlikimo aplinkybes bei nustatytą faktą, kad nurodymas pašalinti pažeidimus neįvykdytas. Taip pat skundžiamame rašte paaiškinta asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjamo tvarka, nurodyta Inspekcijos kompetencija. Taigi, skundžiamu Raštu Inspekcija išdėstė nustatytas faktines aplinkybes, kas buvo ištirta, nurodė teisinį pagrindą, todėl priimtas pagrįstas sprendimas.
Teisėjų kolegija sutinka su tuo, kad pareiškėjas po jam surašyto privalomojo nurodymo ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas įvykdyti privalomojo nurodymo reikalavimus. Jis modifikavo statinio eksterjerą, įrengė pertvarinę sieną, tačiau duomenų, kad privalomasis nurodymas būtų visiškai įvykdytas, byloje nepateikta. Kaip matyti, pareiškėjui skundžiamas raštas buvo pateiktas pagal Patikrinimo aktą. Skundžiamu raštu konstatuota, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas, ir nurodyta, kas nustatyta patikrinimo aktu.
ABTĮ 91 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.
Pareiškėjo skunde nurodyti argumentai dėl skundžiamo rašto neįrodo jo neteisėtumo pagrindų, numatytų ABTĮ 91 straipsnio 1 dalyje. Skundžiamas raštas priimti kompetentingo subjekto, laikantis teisės aktais nustatytų procedūrų, yra pagrįstas išsamiomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis, suformuluotas aiškiai, iš jo turinio galima aiškiai identifikuoti iškilusį teisinį ginčą, todėl nėra teisinio pagrindo jį naikinti.
Skundą pareiškėjas grindžia ir tuo, kad skundžiamas raštas yra nepagrįstas ir priimtas pažeidžiant VAĮ nuostatas, kas suponuoja jo panaikinimą, bei prašo teismo, panaikinus skundžiamą raštą, įpareigoti Statybos inspekciją iš naujo atlikti savavališkos statybos padarinių pašalinimo patikrinimą vietoje,
VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose nustatyta, kad, be kita ko, administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės bei administracinio sprendimo motyvai. Iki 2020 m. lapkričio 1 d. galiojusioje VAĮ redakcijoje analogiški reikalavimai administracinio sprendimo turiniui buvo reglamentuoti VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje (šiuo metu VAĮ 10 straipsnis).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) savo praktikoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010-08-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-756-450/2010).
LVAT praktikoje nurodyta, kad, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 10 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose. Šia teisės norma iš esmės siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties VAĮ 10 straipsnio reikalavimams, teismas privalo ad hoc (tuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr. pvz., LVAT 2011-06-27 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011).
Požiūris į VAĮ 10 straipsnio nuostatų taikymą negali būti formalus. Pagrindas naikinti individualų administracinį aktą dėl jo neatitikimo VAĮ 10 straipsnio (anksčiau buvusio 8 straipsnio) reikalavimams galimas tik dėl esminių turinio trūkumų. Teismų praktikoje pasisakyta, kad kiekviena situacija turi būti vertinama individualiai (LVAT 2016-12-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2074-146/2016).
VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose nurodyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyti sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės bei administracinio sprendimo motyvai. Statybos inspekcijos skundžiamame rašte nurodytas teisinis bei faktinis pagrindai, išdėstytos aplinkybės, turėjusios įtakos sprendžiant pareiškėjo situaciją, todėl jis atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus.
LVAT savo praktikoje yra konstatavęs, jog „administraciniame teisme nagrinėjamos bylos dėl individualaus administracinio akto teisėtumo ribas apibrėžia ne tik pareiškėjo suformuluotas skundo dalykas, bet pirmiausiai procesas, kuris vyko viešojo administravimo institucijoje, kurios sprendimas, veiksmai ar neveikimas yra skundžiami administraciniam teismui, t. y. administraciniame teisme nagrinėjamos bylos ribas apibrėžia suinteresuoto asmens kreipimasis dėl tam tikro sprendimo priėmimo ir viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas ar atlikti veiksmai. Administracinis teismas sprendžia dėl administracinių sprendimų ar veiksmų teisėtumo atsižvelgdamas į tai, koks prašymas buvo paduotas institucijai ir kokį sprendimą turėjo teisę priimti institucija nagrinėdama jai paduotą prašymą, ar priimtas sprendimas atitinka aukštesnės galios teisės aktus, ar šis sprendimas priimtas surinkus pakankamai faktinių duomenų, ar nagrinėjant klausimą nebuvo pažeistos procedūrinės taisyklės, o kartu ir besikreipiančio asmens teisės. Administracinis teismas neturi kompetencijos išspręsti klausimą, kuris nebuvo išnagrinėtas institucijoje, arba priimti administracinį sprendimą, nes byloje yra tikrinamas tik viešojo administravimo subjekto sprendimo, veiksmų ar neveikimo teisėtumas, t. y. vykdoma viešojo administravimo subjekto kontrolė (ABTĮ 3 str.)“ (LVAT 2018-10-15 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-704-602/2018).
Teisėjų kolegija padarė išvadą, jog skundžiamas raštas yra teisėtas ir motyvuotas, priimtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Skundžiamame rašte nurodytas ir įvertintas nustatytų reikšmingų aplinkybių visetas, argumentai ir teisinis pagrindas, todėl skundžiamo rašto naikinti nėra pagrindo (nėra nė vieno iš ABTĮ 91 straipsnyje nurodytų pagrindų). Atsakovė laikėsi aktualaus teisinio reglamentavimo nuostatų, priėmė išsamius, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis pagrįstus atsakymus bei veikė Statybos inspekcijai nustatytos kompetencijos ribose.
Nenustačius ginčijamo rašto neteisėtumo, nėra pagrindo patenkinti ir išvestinį skundo reikalavimą dėl įpareigojimo Inspekciją iš naujo atlikti savavališkos statybos padarinių pašalinimo patikrinimą vietoje.
Atmetus pareiškėjo skundą, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).
Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad ginčo šalys procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu išdėstė daugiau argumentų, tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, be to, ginčo šalių pateikti kiti argumentai nekeičia šiame teismo sprendime padarytų išvadų, atitinkamai teismas detaliau dėl jų nepasisako, nors ir vertino juos visų šalių pateiktų įrdoymų kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo M. D. skundą atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.