- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-31
- Bylos Nr.
- e2-1005-1124/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00817-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bagdžiūtė
- Ieškovas
- L. K.
- Atsakovas
- R. K.
- Advokatai
- Remigijus Rinkevičius, Viktorija Čivilytė
dalyvaujant ieškovei pagal ieškinį (atsakovei pagal priešieškinį) L. K., ieškovės pagal ieškinį L. K. atstovei advokatei Viktorijai Čivilytei,
atsakovui pagal ieškinį (ieškovui pagal priešieškinį) R. K., atsakovo pagal ieškinį R. K. atstovui advokatui Remigijui Rinkevičiui,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės L. K. ieškinį atsakovui R. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama 1) nutraukti jos ir atsakovo santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, 2) padalinti bendrąja jungtine nuosavybe priklausantį turtą – ieškovei priteisti 1/2 dalį 5 500 Eur vertės gyvenamojo namo, 1 200 Eur vertės ūkinio pastato, 1 800 Eur vertės ūkinio pastato, 340 Eur vertės kitų inžinerinių pastatų – kiemo statinių, esančių . (duomenys neskelbtini), ieškovei priteisti 1 800 Eur vertės automobilį O. A., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 80 Eur vertės skalbimo mašiną LG, 50 Eur vertės virtuvinė komodą, 200 Eur vertės šaldytuvą Electrolux, 100 Eur vertės šaldiklį Zanussi, 80 Eur vertės televizorių Samsung, 30 Eur vertės komodą, 20 Eur vertės knygų lentyną, 200 Eur vertės odinę sofą, 150 Eur vertės televizorių Samsung, 80 Eur vertės lauko baldus, 3) atsakovui priteisti 1/2 dalį 5 500 Eur vertės gyvenamojo namo, 1 200 Eur vertės ūkinio pastato, 1 800 Eur vertės ūkinio pastato, 340 Eur vertės kitų inžinerinių pastatų – kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), atsakovui priteisti 1 200 Eur vertės automobilį O. A., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 80 Eur vertės skalbimo mašiną Viatka, 200 Eur vertės šaldytuvą Clatronic, 200 Eur vertės lovą, 40 Eur vertės stalą, 50 Eur vertės odinę kėdę, 30 Eur vertės komodą, 200 Eur vertės žoliapjovę Oleo-mac, 50 Eur vertės benzininį pjūklą Oleo-mac, 350 Eur vertės benzininį kultivatorių, 500 Eur statybines medžiagas (medieną), 4) nustatyti naudojimosi gyvenamuoju tvarką pagal R. V. ir D. K. V. parengtą pastato – gyvenamojo namo rekonstravimo planą; 5) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę.
2. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini). Iš pradžių jos ir atsakovo šeimyninis gyvenimas klostėsi gerai, tačiau vėliau pradėjo ryškėti charakterio nesutapimai. Pastaruosius keletą metų santykiai tapo labai įtempti, dažnai kyla konfliktai tiek buities, tiek kitais klausimais, todėl bendras gyvenimas tapo nebeįmanomas. Santuokoje gimę du šalių vaikai šiuo metu jau yra pilnamečiai. Iki santuokos sudarymo atsakovas turėjo bendrabučio tipo kambarį. Šalys (duomenys neskelbtini)įsigijo žemės sklypą su namu ir ūkiniais pastatais. Namas buvo senas, todėl, atsiradus lėšų, jį remontuodavo. Atsakovas buvo paveldėjęs iš tetos lėšų, dalis pinigų buvo skirta namo įsigijimui, dalis buvo pasiskolinta. Gyveno, kūrė buitį, tvarkėsi padedant abiejų tėvams, giminaičiams. Šiuo metu namas yra visiškai renovuotas.
3. Atsakovą 2009 m. atleido iš darbo. Po 1,5 metų įsidarbino, bet dirbo tik 8 dienas. Vėliau vėl nedirbo maždaug 1,5 metų. Atsakovas 2012 m. įsidarbino (duomenys neskelbtini), bet dirbo tik du mėnesius. Ieškovė visą laiką dirbo, daug pinigų skyrė namo renovacijai. Vaikams reikėjo pinigų, jie lankė muzikos mokyklą, šokių būrelius. Atsakovas 2014 m. įsidarbino, bet dirbo tik tris mėnesius, buvo paprašytas išeiti. Atsakovas vaikams padėdavo iš dalies. Ieškovė 2019 m. liepos mėnesį išėjo iš namų, nes neturėjo ramybės, atsakovas priekabiaudavo, užgauliojo. Nebuvo bendros veiklos, švenčių, konfliktai buvo seni. Ieškovė dėjo pastangų įtraukti atsakovą į veiklą, paskatinti. Su atsakovu sunku rasti bendrą kalbą. Atsakovas dalį turėto buto pardavė gerokai anksčiau, iki namo įsigijimo. Kitą, asmeninės nuosavybės teise turėtą butą atsakovas už 12 000 Lt pardavė 2003 m., tai yra po namo įsigijimo. Santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas turi būti padalintas natūra lygiomis dalimis. Namas buvo statytas taip, kad gyventų viena šeima. Viena patalpa priskirtina ieškovei, viena – atsakovui, kitos – paliktinos naudotis bendrai.
Atsiliepimas
4. Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Nesutiko, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nesutiko su ieškovės siūlomu turto padalinimu. Nurodė, kad jis santuokoje nepažeidė jokių sutuoktinio pareigų, nėra konfliktiško charakterio, nešvaistė pinigų. Atsakovas nuolat materialiai rūpinosi šeima, mokėjo už vaikų mokslus mokykloje. Išeidamas iš darbo gavo didelę kompensaciją, turėjo iš ko išlaikyti šeimą. Jo specialybė nėra paklausi, tuo metu buvo krizė. Tais periodais, kai buvo sunku susirasti darbą, jėgas skyrė Namo renovacijai, rūpinosi vaikais, vežė juos į darželį, į mokyklą, juos pasiimdavo. Ieškovė anksti išvažiuodavo į darbą, baigė mokslus. Jai buvo sudarytos visos sąlygos to siekti.
5. Bendras sutuoktinių gyvenimas su ieškove nuo 2017 m. pabaigos buvo pagrįstas nepasitikėjimu, įtarimais. Tačiau atsakovas, vertindamas šeimą, įvairiais būdais stengėsi spręsti kilusius nesutarimus. Santuoka faktiškai nutrūko 2019 m. rudenį, ieškovei palikus šeimą ir su dukra išėjus gyventi kitur. Ieškovei išėjus iš namų, pablogėjo atsakovo emocinė būklė, kamavo stresas, nemiga. Tačiau ieškovė visiškai nesidomėjo atsakovo būkle bei sveikata. Atsakovas vienintelis ėmė paskolas ūkiui bei Namui modernizuoti, laikė gyvulius, daug dirbo. Atsakovas vienas privatizavo butą, kurį pardavęs gavo 12 000 Lt sumą. Pardavęs kito jam nuosavybės teise priklausančio buto 1/3 dalį, atsakovas gavo 24 000 Lt ir visas šias lėšas investavo į Namo įsigijimą. Atsakovas Namą suremontavo, vienas jį išlaikė. Formaliai ieškovei priteisus Namo, kuriame ji negyvena bei prie kurio įsigijimo bei pagerinimų nėra prisidėjusi, dalį, atsižvelgiant į šalių santykių pobūdį, toks turto dalių priteisimas tarp šalių tik sukurtų ginčo santykius. Jam priskirta skalbimo mašina yra bevertė, todėl nedalintina. Statybines medžiagas, medieną atsakovui padovanojo jo šeima.
6. Atsakovas pagal ieškinį pareiškė priešieškinį byloje, kuriuo prašo nukrypti nuo lygių dalių principo ir santuokoje įgytą turtą padalinti tokiu būdu: 1) po santuokos nutraukimo pripažinti ieškovės L. K. asmeninės nuosavybės teises į 1/3 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. . (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini)., 1/3 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. . (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).; 1/3 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. . (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).; 1/3 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. . (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) 1/3 dalį kitų inžinerinių pastatų – kiemo statinių, unikalus Nr. . (duomenys neskelbtini), esančių . (duomenys neskelbtini).; po santuokos nutraukimo pripažinti atsakovo R. K. asmeninės nuosavybės teises į 2/3 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. . (duomenys neskelbtini), esančio . (duomenys neskelbtini) sav., 2/3 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio . (duomenys neskelbtini).; 2/3 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. . (duomenys neskelbtini), esančio . (duomenys neskelbtini).; 2/3 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. . (duomenys neskelbtini), esančio . (duomenys neskelbtini) ; 2/3 dalis kitų inžinerinių pastatų – kiemo statinių, unikalus Nr. . (duomenys neskelbtini), esančių . (duomenys neskelbtini).; 2) po santuokos nutraukimo priteisti atsakovui R. K. natūra 1 800 Eur vertės ūkinį pastatą, unikalus Nr. . (duomenys neskelbtini), esantį . (duomenys neskelbtini); po santuokos nutraukimo priteisti ieškovei L. K. natūra 1 200 Eur vertės ūkinį pastatą, unikalus Nr. . (duomenys neskelbtini), esantį . (duomenys neskelbtini).; priteisti iš ieškovės L. K. atsakovo R. K. naudai 200 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei natūra atitekusią didesnę nekilnojamojo turto dalį; 3) po santuokos nutraukimo pripažinti ieškovės L. K. asmeninės nuosavybės teise šiuos kilnojamuosius buities daiktus: skalbimo mašiną LG, virtuvinę komodą, šaldytuvą Electrolux, šaldiklį Zanussi, televizorių Samsung, komodą, knygų lentyną, odinę sofą, televizorių Samsung, lauko baldus; po santuokos nutraukimo pripažinti atsakovo R. K. asmeninės nuosavybės teise šiuos kilnojamuosius buities daiktus: skalbimo mašiną Viatka, šaldytuvą Clatronic, lovą, stalą, odinę kėdę, komodą, žoliapjovę Oleo-mac, benzininį pjūklą Oleo-mac, benzininį kultivatorių, statybinę medieną; 4) po santuokos nutraukimo pripažinti ieškovės L. K. asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę O. A., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovo R. K. asmeninės nuosavybės teise – transporto priemonę O. A., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 5) nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu, unikalus Nr. . (duomenys neskelbtini), . (duomenys neskelbtini)., tvarką pagal R. V. ir D. K. V. parengtą pastato – gyvenamojo namo rekonstravimo planą tokiu būdu – ieškovei L. K. priskirti asmeniškai naudotis patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 102 ir 201? atsakovui R. K. priskirti asmeniškai naudotis patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 101, 103, 104 ir 202? ieškovei L. K. ir atsakovui R. K. priskirti bendrai naudotis patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 001? 002? 003? 105? 106? 107? 108.
7. Nurodo, kad bendroji jungtinė nuosavybė buvo įgyta bei pagerinta atsakovui santuokos metu realizavus jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį turtą ir visas pinigines lėšas investavus į šį turtą (į turto įgijimą bei jo pagerinimą). Atsakovo asmeninių lėšų panaudojimas bendram turtui įgyti yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo bendrojoje nuosavybėje, į tai taip pat atitinkamai turi būti atsižvelgiama ir nustatant gyvenamojo namo naudojimosi tvarką.
8. Atsakovas pagal ieškinį pažymi, kad rašytiniai įrodymai byloje, t. y. 1999 m. gegužės 6 d. pirkimo–pardavimo sutartis (notarinio reg. Nr. 2720) ir 2002 m. spalio 18 d. pirkimo–pardavimo sutartis (notarinio reg. Nr. 1-8023) patvirtina faktą, kad gyvenamasis namas su žemės dalimi bei ūkiniais pastatais buvo įgytas atsakovui R. K. panaudojus asmenines 24 000 Lt dydžio pinigines lėšas, gautas pardavus asmeninį ir iki santuokos įgytą turtą, taip pat dalį asmeniškai pasiskolintinų lėšų, kurias atsakovui paskolino jo sesuo R. Z.. Namui suremontuoti taip pat buvo panaudotos atsakovo asmeninės piniginės lėšos (12 000 Lt), kurias jis gavo pardavęs dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovas vienintelis šeimoje ėmė paskolas ūkiui bei namui modernizuoti, laikė gyvulius, įdėjo daug asmeninio darbo. Statybines medžiagas ir medieną, skirtą namo remontui, atsakovui taip pat padovanojo jo šeima.
9. Minėtas faktines aplinkybes pripažįsta ir pati ieškovė L. K.. Byloje įrodymų apie tai, kokia dalis ieškovės uždirbtų piniginių lėšų buvo panaudota šeimos interesais, juos investuojant į namo remontą bei buitį, bendrą gerbūvį, ieškovė nepateikė. Dėl šios priežasties, atsakovo asmeninių lėšų panaudojimas bendram turtui įgyti yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo bendrojoje nuosavybėje.
Atsiliepimas
10. Ieškovė pagal ieškinį (atsakovė pagal priešieškinį) atsiliepimu į priešieškinį nurodo, kad su priešieškinio reikalavimais sutinka iš dalies. Nesutinka su atsakovo reikalavimu nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl tuo pačiu nesutinka nei su atsakovo prašomomis turto padalijimo proporcijomis, nei su atsakovo siūloma naudojimosi tvarka.
11. Pažymi, kad asmuo, įrodinėjantis, kad turtui įsigyti panaudotos jo asmeninės lėšos, turi tai pagrįsti įrodymais. Nepakanka fakto, kad asmuo yra pardavęs turtą, reikalingi realūs įrodymai, kad konkrečios lėšos buvo panaudotos konkrečiam turtui įsigyti. Pardavus turtą, esantį (duomenys neskelbtini), visi gaunami pinigai buvo pervesti į atsakovo sesers D. J. atsiskaitomąją sąskaitą. Jokių įrodymų, kad atsakovui priklausanti dalis pinigų (24 000 Lt) būtų buvusi pervesta į atsakovo sąskaitą, į bylą nepateikta. Antra, turtas buvo parduotas gerokai ankščiau, iki šalių namo pirkimo. Taip pat atsakovas visada teigė, kad 16 000 Lt paskolino seseriai.
12. Šalys niekada nėra turėjusios jokios banko paskolos. Be to, net jei atsakovas kada ir skolinosi iš ko nors lėšas, tai negali būti laikoma asmeniniu indėliu, nes skolinosi santuokos metu ir bet kokiu atveju tokių skolų gražinimas vyko iš bendrų šalių lėšų. Šalys niekuomet nelaikė jokių gyvulių. Kadangi visą laiką laikomi gyvuliai privalėjo būti registruojami, atitinkamiems teiginiams patvirtinti atsakovas turėtų pateikti juos pagrindžiančius dokumentus.
13. Iki rekonstrukcijos namas buvo 1960 metų statybos, be patogumų, kūrenamas krosnimis. Rekonstrukcijos metu buvo atlikta pilna vidaus ir išorės rekonstrukcija. Jos metu buvo pristatytas priestatas su rūsiu, buvo įrengta vonios patalpa, virtuvė, katilinė, atnaujintas verandos plotas. Tačiau projektas rekonstrukcijai parengtas tik 2013 kovo mėnesį. Tai patvirtina su pradiniu ieškiniu pridėti namo planai, pagal kuriuos prašoma nustatyti naudojimosi tvarką. Atsakovas turėtų įrodyt, kad jis visą laiką (daugiau nei 11 metų), kaip pats teigia, saugojo sąskaitoje asmenines lėšas. Leidimas rekonstrukcijai atlikti gautas 2013 m. balandžio mėnesį.
14. Atsakovas ilgais laikotarpiais niekur nedirbdavo. Šeimą išlaikydavo ir daugumą rekonstrukcijos darbų finansavo ieškovė. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, turtas turi būti padalintas lygiomis dalimis – po 1/2.
15. Atsakovo prašoma nustatyti naudojimosi tvarka yra nesąžininga ir pažeidžianti ieškovės teises, nes ji netenka jokios galimybės naudotis turtu. Atsakovas prašo jam priskirti naudotis patalpa, plane pažymėta indeksu 104. Patalpa 104 yra 3,94 kv. m. prieškambaris, į kurį patenkama iš lauko. Įėjimas iš lauko negali būti priskirtas naudotis atsakovui, nes ieškovė nepateks į namą. 101 patalpa taip pat negali būti priskirta atsakovui naudotis, nes per ją patenkama į kitas patalpas. Pagal atsakovo siūlomą tvarką, užkertamas kelias patekti į absoliučiai visas bendro naudojimo patalpas, bei patalpas, kurias atsakovas prašo nustatyti naudotis ieškovei. Tokia naudojimosi tvarka negali būti nustatoma.
16. Ieškovė pagal ieškinį, jos atstovė teismo posėdžio metu palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją.
Šalies argumentai
17. Ieškovės pagal ieškinį atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog proceso metu šalių nepilnametė dukra sulaukė pilnametystės, ieškovė dalies reikalavimų, kurie buvo susiję su nepilnamečiu vaiku, atsisakė ir šį atsisakymą palaiko. Nekilnojamasis turtas dalintinas šalims lygiomis dalimis. Atsakovė sutiktų sumokėti kompensaciją atsakovui, tačiau atsakovas su tuo nesutinka, taip pat nesutinka pats mokėti kompensacijos ieškovei, todėl turto padalijimas natūra yra vienintelis galimas būdas. Didžioji dalis gyvenamojo namo patalpų yra arba bendro naudojimo paskirties patalpos, arba – pereinamos patalpos, visiškai izoliuotos patalpos yra tik dvi – 102 ir 103 kambariai. Todėl visas namas pagal ieškovės siūlomą naudojimosi tvarką priskirtinas bendro naudojimo patalpoms, išskyrus minėtas dvi. Kito turto padalijimo klausimas ieškovei nesudaro esminės reikšmės, ieškovė sutinka ir su kitokiu šio turto padalijimu, nei yra nurodytas jos ieškinyje. Šalys turtą įsigijo santuokos metu, namas buvo pirktas 2000 m. Teismo posėdyje apklausta atsakovo sesuo negalėjo pasakyti laikotarpio, kada skolino pinigus, kada pinigai buvo grąžinti. Apklausti liudytojai, kurie yra susiję giminystės ryšiais su atsakovu, neturėdami teisinio išsilavinimo, teismo posėdyje žinojo, kad tuo metu skolinant pinigus tokiomis sumomis, kokios buvo skolintos, reikėjo skolinti pinigus dalimis, kad nebūtų reikalinga rašytinė sutartis (būtent minėtas aspektas buvo aptartas praėjusio teismo posėdžio metu, kai buvo sprendžiamas klausimas dėl liudytojų apklausos). Dėl pinigų, gautų 1999 m. pardavus paveldėtą butą, pažymėtina, kad sutarties, kuria buvo parduotas minėtas butas, 2 punkte buvo aiškiai įvardinta, kad pinigai bus pervedami į banko sąskaitą, t. y. atsakovo sesuo už parduotą butą pinigus gavo į banko sąskaitą. Labai maža tikimybė, kad minėti pinigai buvo išgryninti, tuo metu tai buvo didelė pinigų suma, be to atsakovas turėjo banko sąskaitą, taigi, pinigai taip pat turėjo būti pervedami pavedimu. Į bylą nepateikti įrodymai apie pinigų atitinkamą cirkuliavimą banko sąskaitose. Į bylą turėjo būti pateikti duomenys, patvirtinantys, kad atsakovo sesuo pervedė pinigus į jo sąskaitą, arba atitinkamą, ženklią, pinigų sumą išgrynino. Į bylą pateiktas 2012 lapkričio 29 d. paties atsakovo surašytas prašymas, kuriuo prašoma išduoti leidimą gyvenamojo namo rekonstrukcijai, nurodoma, kokie planuojami atlikti darbai, leidimas išduotas 2013 m. balandžio 19 d., taip pat atsakovas pateikė į bylą 2012 m. gruodžio 5 d. autorinę sutartį, sudarytą su projektuotoju dėl namo rekonstrukcijos, taigi, atsakovo nurodomos asmeninės lėšos negalėjo būti naudojamos namo rekonstrukcijai, kadangi nuo jo nurodomų aplinkybių ir namo rekonstrukcijos buvo praėjęs ženklus laiko tarpas. Šeima gyveno kartu, viską darė iš bendrų lėšų, santaupų. Atsakovas ilgus laikotarpius nedirbo, arba dirbo labai trumpai. Jeigu atsakovas ir turėjo asmeninių lėšų, tai jos turėjo būti naudojamos bendriems šeimos poreikiams tenkinti tais laikotarpiais, kai atsakovas nedirbo, kadangi pareigą išlaikyti šeimą jis turėjo.
18. Ieškovė prašo nustatyti naudojimosi tvarką, kad ieškovė naudotųsi patalpa Nr. 103, o atsakovas – Nr. 102, visa kita – bendro naudojimosi patalpos (šis reikalavimas patikslintas teismo posėdžio metu protokoline nutartimi).
19. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad namą su žemės sklypu pirko maždaug už 40 000 Lt – 30 000 Lt už namą ir 10 000 Lt – už žemės sklypą, negalėjo nurodyti, kodėl sutartyje nurodyta kitokia suma. Už namą buvo atsiskaityta grynaisiais pinigais. Namas buvo pirktas iš šeimos santaupų, tuo metu abi šalys dirbo, nuosekliai pinigus taupė, prisidėjo jų tėvai. Namo rekonstrukcija, buvo pradėta 2012–2013 metais. Kai kurie namo pakeitimui, susiję su buities pagerinimu, buvo padaryti ir anksčiau. Tačiau namas iš esmės buvo rekonstruotas 2012–2013 metais. Negali atsakyti, kada buvo atlikti atskiri namo darbai. Buities gerinimas vyko palaipsniui, darbai buvo atliekami taip pat iš santaupų. Atsakovas iš viso, sudėjus atskirus laikotarpius, nedirbo apie šešerius metus. Mediena, kurią prašoma dalinti, buvo nupirkta. Nežino, ar skalbimo mašina, taip pat žoliapjovė, kurią prašoma dalinti, veikia, kadangi ieškovė du metus dėl pakeistų spynų negali patekti į namus. Pinigus, gautus pardavus atsakovo paveldėtą buto dalį, atsakovas paskolino savo seseriai D. J., kuri tuo metu įsirenginėjo namą, buvo paskolinta didžioji dali pinigų, pinigus sesuo grąžino žymiai vėliau, jau po namo pirkimo, dalimis. Nežino, kur atsakovas panaudojo pinigus, gautus pardavus jam priklausiusį bendrabutį. Nusipirkus namą, jis buvo be jokių patogumų, namas buvo iš esmės rekonstruotas, pakeistas stogas, pastatytas priestatas, perstatyta veranda. Iš karto po vedybų buvo pirktas automobilis F. S., vėliau – O. A. (2009 m. – 2010 m.), vėliau – kita O. A., dar buvo pirktas sunkvežimis. Namo rekonstrukcijai buvo reikalinga didelė piniginių lėšų suma, rekonstrukcija buvo vykdoma pagrinde jos lėšomis, ieškovė dirbo pusantro etato, jos gaunamas darbo užmokestis buvo naudojamas namo rekonstrukcijai, ji pirko medžiagas, samdė darbuotojus, kai kuriuos darbus jie atliko patys, tiek atsakovas, tiek ieškovė. Medžiagos buvo perkamos pagrinde banko pavedimais, už darbus buvo atsiskaitoma grynais pinigais.
20. Atsakovas pagal ieškinį, jo atstovas teismo posėdžio metu palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją.
Atsiliepimas
21. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka, jog jis ilgą laiką nedirbo ir dėl to prasidėjo skyrybų procesas. Nesutinka, kad santuoka būtų nutraukta dėl abipusės kaltės. Atsakovas pažymėjo, kad jis savo kaltės dėl santuokos nutraukimo neįžvelgia, ieškovė tai turi įrodyti. Ieškovė neįrodė, kad jis turi kokių nors žalingų įpročių. Santuoka iširo, nes ieškovė pradėjo kelti atsakovui nepamatuotus reikalavimus, priekaištavo, kad jis nevažiuoja atostogų. Po santuokos sudarymo viskas klostėsi gerai, šeima gyveno atsakovui priklausančiame bendrabučio tipo bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Įsigijo automobilį(duomenys neskelbtini), gimė dukra. Atsirado paveldėtas butas. Seserys atsakovui siūlė persikelti gyventi į minėtą butą, tačiau atsakovas visada norėjo persikelti gyventi į namą, tam tikslui taupė lėšas, dirbo papildomai, kad sukauptų lėšas namui pirkti. Iš pradžių paveldėtą butą nuomojo, tačiau vėliau buvo priimtas sprendimas jį parduoti, kadangi taip pat ir jo seseriai tuo metu reikėjo lėšų namui statyti. Vyresniajai seseriai buvo pavesta organizuoti namo pardavimo procesą. Butas buvo parduotas 1999 m. gegužės mėnesį už 72 000 Lt. Lėšų namui pirkti atsakovas tuo metu neturėjo, namo pirkimą siejo su lėšomis, gautomis pardavus kitą nekilnojamąjį turtą. Pinigai iš parduoto paveldėto buto buvo atsakovo sesers sąskaitoje, tačiau, kai atsakovas surado namą, kurį nusprendė pirkti, jis pareikalavo, kad pinigus sesuo jam grąžintų, ji pinigus jam grąžino, pinigai buvo panaudoti namui įsigyti. Namas daug metų buvo negyvenamas, prastos būklės. Buvo reikalingas esminis remontas, kad namas būtų tinkamas gyventi. Namo rekonstrukcija tęsėsi iki 2012–2013 metų. Namo rekonstrukcijai, kaip ir namo pirkimui, atsakovas naudojo skolintus pinigus. Atsakovas pats atliko langų keitimo, krosnių statymo, elektros tinklų, vandentiekio įrengimo darbus. Pardavęs jam priklausiusį bendrabučio tipo kambarį, jis pinigų dalį panaudojo skoloms grąžinti (grąžino pinigus (5 000 Lt) seseriai, pusseserės vyrui – 4 000 Lt). 2013 metams atsirado rekonstrukcijos projekto parengimo būtinybė, kadangi pasikeitė teisės aktai, atsirado prievolė tą padaryti. Po 2013 m. darbai beveik nebuvo atliekami, šeimoje prasidėjo ginčai, kadangi sutuoktinė pradėjo kelti nepamatuotus reikalavimus. Nurodė, kad pageidauja, jog turtas būtų padalintas natūra, nesutiktų, kad ieškovė jam sumokėtų kompensaciją. Nurodė, kad į nekilnojamąjį turtą jis investavo apie 50 000 Lt asmeninių lėšų, taip pat atliko darbus nekilnojamame turte, ieškovė taip pat prisidėjo, tačiau nedidele dalimi, ieškovė namo statybose nedalyvavo. Nurodė, kad prašoma dalinti skalbimo mašina Viatka neturi būti įtraukta į dalintiną turtą, medieną atsakovui padovanojo tėvai, ji taip pat neįtrauktina į dalintino turto masę, žoliapjovė taip pat neįtrauktina į dalintino turto masę, kadangi ji yra beveik neveikianti, pretenzijų dėl kito kilnojamojo turto padalijimo, jų vertės atsakovas nurodė neturintis. Atsakovas patvirtino, kad name yra tik dvi izoliuotos patalpos, tos, kurias nurodė ieškovės atstovė. 101 yra bendras didelis kambarys, kurį galima atriboti, palikti tik praėjimą ieškovei. 50 000 Lt sumą, kurią jis investavo į namą, sudaro – 24 000 Lt, gauti pardavus paveldėtą butą, 12 000 Lt, gauti pardavus bendrabutį, taip pat turėtos santaupos, močiutės palikimas.
Dėl santuokos nutraukimo.
Šalies argumentai
22. Pateiktais duomenimis, ieškovės bei atsakovo santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Ieškovė ieškiniu prašo nutraukti jos ir atsakovo santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovas savarankiško reikalavimo dėl santuokos nutraukimo nėra pareiškęs, tačiau nurodo, kad jo kaltės dėl santuokos nutraukimo nėra, kad ieškovė jo (atsakovo) kaltės neįrodė.
23. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamoje byloje toks reikalavimas nėra pareikštas.
24. Santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 18 punktas).
25. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).
26. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
27. Byloje neginčijama, kad šalių santuoka faktiškai jau yra nutrūkusi, galimybių ją išsaugoti nėra, pagrindinis reikalavimas – nutraukti šalių santuoką, byloje neginčijamas. Nagrinėjamu atveju byloje iš esmės neįrodinėjama, kad šalių santuoka iširo dėl kažkurio vieno sutuoktinio kaltės. Minėta, kad ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, taigi, ieškovė, formuluodama atitinkamą reikalavimą, tuo pačiu pripažįsta ir dalinę savo kaltę dėl to, kitais žodžiais tariant, ieškovė neįrodinėja, kad tik atsakovas šiuo atveju kaltas dėl faktiškai nutrūkusios šalių santuokos. Tuo tarpu atsakovas, neformuluodamas byloje savarankiško reikalavimo dėl santuokos nutraukimo (nors ir yra byloje pareiškęs priešieškinį), laikosi pozicijos, kad jo kaltės dėl santuokos nutraukimo nėra, atsakovo vertinimu, jo kaltės ieškovė byloje neįrodė. Vis tik atsakovas, laikydamasis minėtos pozicijos, byloje taip pat neįrodinėja, kad jo ir ieškovės santuoka nutrūko (iširo) tik dėl ieškovės kaltės.
28. Teismas šiame kontekste, visų pirma, pažymi, kad kito sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo standartas tais atvejais, kai reiškiamas reikalavimas nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, yra žemesnis, lyginant su atvejais, kai santuoką prašoma nutraukti tik dėl vieno iš sutuoktinių kaltės. Tokia pozicija pagrįstina pirmiausia teisinėmis pasekmėmis, kurios kyla nutrauktus santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, t. y. tos pačios teisinės pasekmės, kaip ir nutraukiant santuoką bendru sutuoktinių sutarimu, tuo tarpu santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės lemia papildomų teisinių pasekmių (neigiamų sutuoktiniui, dėl kurio kaltės nutrūko santuoka) atsiradimą. Be to, sutuoktinis, reikšdamas būtent tokį reikalavimą – nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tuo pačiu prisiima dalinę atsakomybę (kaltę) sau dėl santuokos nutrūkimo (iširimo).
29. Teismo vertinimu, šiuo atveju byloje nėra duomenų (nėra įrodyta), kad šalių santuoka iširo tik dėl kažkurio vieno sutuoktinio kaltės, nesant jokios kito sutuoktinio kaltės. Bylos įrodymų, šalių paaiškinimų viseto pagrindu teismas sprendžia, kad šalių santuokos iširimą lėmė kompleksinės priežastys – skirtingas požiūris į sutuoktinių pareigas, į bendrą interesą – šeimos gerovę, nuolatiniai konfliktai dėl to, tarpusavio nesupratimas, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, nenoras suprasti vienam kito poreikius, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu. Be to, abu sutuoktiniai jau ilgą laiką, sąmoningai – suvokdami, arba turėdami suvokti, tokį savo elgesį ir jo padarinius, gyvena skyriumi, tai papildomai patvirtina, kad jie abu yra atsakingi dėl tarpusavio artimų santykių atšalimo ir faktinio santuokos nutrūkimo. Teismo vertinimu, šiuo atveju, nors ir skirtingais aspektais, abu sutuoktiniai netinkamai vykdė ir iš esmės pažeidė savo santuokines lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės paramos, visapusiško rūpinimosi visa šeima bei kitas įstatyme nustatytas pareigas (CK 3.26–3.30 straipsniai). Atsakovas, kaip toliau bus detalizuota šiame sprendime, ilgus laikotarpius nedirbo, šeimos pajamas sudarė ieškovės gaunamas darbo užmokestis, tačiau byloje neginčijama, kad atsakovas rūpinosi bendrais namais, savo darbu prisidėjo prie šeimos buities gerinimo, vis tik ieškovės tokia padėtis netenkino, ieškovės poreikius atsakovas vertino kaip nepamatuotus, perteklinius, šeimoje nebuvo mėginama rasti kompromiso. Manytina, kad atsakovas nedėjo pakankamai pastangų, siekdamas prisidėti prie šeimos materialinės gerovės (ilgus laikotarpius nedirbo), tuo tarpu ieškovė atsakovo pakankamai nepalaikė, nesuprato. Taigi, šiuo atveju nustatytina abiejų sutuoktinių kaltė dėl santuokos iširimo – abu sutuoktiniai prisidėjo prie to, pažeisdami CK 3.27 straipsnio 1 dalyje nustatytas savo, kaip sutuoktinių, lojalumo bei pagarbos vienas kitam pareigas.
Dėl sutuoktinių bendro turto padalijimo, pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo (ne)buvimo
30. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti, inter alia (lot. be kita ko), sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis).
31. Pažymėtina, kad ginčo tarp šalių dėl kilnojamojo turto padalijimo iš esmės nėra, todėl teismas kilnojamąjį turtą tarp šalių dalija ieškinyje nurodytu būdu, dėl šio turto atitinkamo padalijimo nepateikdamas detalesnių motyvų. Atsakovas nesutikimą šioje ieškovės reikalavimų dalyje (dėl kilnojamojo turto padalijimo) reiškė tik tuo aspektu, kad, jo vertinimu, į dalintino kilnojamojo turto masę nepagrįstai įtraukta jam pagal ieškinio reikalavimus priskirta 80 Eur vertės skalbimo mašina Viatka, 200 Eur vertės žoliapjovė Oleo-mac, 500 Eur statybinės medžiagos (mediena). Šiame kontekste pažymėtina tai, kad, nors atsakovas, viena vertus, nurodo, kad minėti kilnojamojo turto objektai neįtrauktini į bendrą dalintino turto masę, kita vertus, nurodo, kad pretenzijų dėl kilnojamojo turto padalijimo neturi, t. y. neprašo vietoje jo nurodomų į bendrą turto masę netrauktinų kilnojamųjų daiktų, jam priskirti kitus kilnojamuosius daiktus ar pan. Be to, pažymėtina, kad ir pats atsakovas, priešieškiniu formuluodamas savarankiškus reikalavimus dėl kilnojamojo turto padalijimo, aptariamus kilnojamuosius daiktus įtraukia į dalintino turto masę, bei prašo juos priskirti jo asmeninėn nuosavybėn. Esant tokioms aplinkybėms (abiems šalims, fomuluojant savarankiškus reikalavimus bei paminėtuosius kilnojamuosius daiktus įtraukiant į dalintino turto masę), teismas neturi pagrindo nespręsti klausimo dėl šio turto (daiktų) padalijimo, ypač kad ginčo dėl to, kam po santuokos nutraukimo jie turi atitekti, byloje tarp šalių nėra.
32. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovo vardu registruotas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), t. y. žemės sklypas, pastatas – gyvenamasis namas, du pastatai – ūkiniai pastatai, kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, registravimo pagrindas – 2000 m. rugpjūčio 3 d. pirkimo–pardavimo sutartis. Remiantis į bylą pateikta minėto turto 2000 m. rugpjūčio 3 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, turtas pirktas už 28 000 Lt sumą, kurią pagal sutartį pirkėjas sumokėjo turto pardavėjui iki sutarties sudarymo. Byloje nekyla ginčo dėl to, kad šiame sprendimo punkte aptariamas nekilnojamasis turtas, kuris buvo įgytas šalių santuokos metu, priklauso bylos šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, taip pat dėl šio turto padalijimo būdo – turto padalijimo natūra. Ginčas tarp šalių dėl aptariamo nekilnojamojo turto padalijimo yra kilęs tuo aspektu, kad ieškovė aptariamą turtą prašo šalims padalinti lygiomis dalimis, t. y. po 1/2, tuo tarpu atsakovas byloje laikosi pozicijos (formuluoja atitinkamus reikalavimus, įrodinėja), kad nekilnojamasis turtas dalintinas nelygiomis dalimis – jam priskiriant 2/3 dalis šio turto, ieškovei atitinkamai – 1/3.
33. CK 3.123 straipsnyje išvardytos sąlygos, kai sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis. Svarbus kriterijus, leidžiantis nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, be kita ko, pripažįstamas vieno iš sutuoktinių iki santuokos įgytų asmeninių lėšų panaudojimas kuriant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017).
34. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normą neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017).
35. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą CK 3.123 straipsnio taikymo praktiką, yra nurodęs, kad šiame straipsnyje pateikiamas kriterijų sąrašas, leidžiantis nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nėra baigtinis. Teismas nustato kiekvienam sutuoktiniui tenkančio bendro turto dalis atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytus teisiškai reikšmingus faktus ir toks padalijimas turi atitikti sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus, nustatytus CK 1.5 straipsnio 4 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-969/2018 44 punktas). Įstatymų leidėjui nurodžius CK 3.123 straipsnyje iš esmės pagrindinius kriterijus, kuriems esant galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, kitais kriterijais nuo šio principo galima nukrypti tik nustačius tam realų poreikį. Taigi, pagal įstatymo nuostatas ir kasacinio teismo formuojamą praktiką bendras sutuoktinių turtas padalijamas lygiomis dalimis, jeigu kiekvienu konkrečiu atveju nenustatomi svarbūs kriterijai, sudarantys teisinį pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2014).
36. Atsakovui byloje įrodinėjant, kad šiuo atveju, sprendžiant klausimą dėl nekilnojamojo turto padalijimo, egzistuoja pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, į bylą pateikta 1999 m. gegužės 6 d. buto su rūsiu pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią, D. J., veikdama už save, R. Z. bei R. K., už 72 000 Lt pardavė butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini). Aptariamos sutarties 2 punktas numatė, kad turto pirkėjas visą sumą už perkamą nekilnojamąjį turtą perves į sutartyje nurodytą D. J. sąskaitą banke. Remiantis 1999 m. birželio 8 d. pareiškimu, minėta suma visa apimtimi buvo pervesta į D. J. sąskaitą banke. Į bylą taip pat pateikta 2002 m. spalio 18 d. buto pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovas už 12 000 Lt pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini).
37. Byloje, tenkinus atsakovo prašymą, taip pat buvo apklausti liudytojai.
38. 2021 m. gegužės 10 d. teismo posėdyje apklausta liudytoja R. Z. paaiškino, kad ji yra atsakovo sesuo. Nurodė, kad atsakovas skolinosi iš jos pinigų, kai norėjo pirkti gyvenamąjį namą, skolinosi 5 000 Lt 2000 m. Kai skolinosi pinigus nurodė, kad pinigus grąžins, kai parduos bendrabutį Vilniuje. Pinigus grąžino po dviejų metų (2002 m.), neprisimena, kada tiksliai buvo grąžinti pinigai, koks buvo metų laikas tuo metu. Susitarimas dėl pinigų buvo sudarytas žodžiu, pinigų skolinimo faktas niekur nebuvo užfiksuotas, pinigai skolinti grynaisiais, per kelis (galbūt tris) kartus, negali pasakyti, kokiomis sumomis skolino pinigus, taip pat kada konkrečiai skolino pinigus (koks buvo metų laikas, kokiais intervalais skolino pinigus). Atsakovas pinigus grąžino visus iš karto. Pinigus ieškovė ir atsakovas grąžino kartu (teismo posėdžio 21.40 minutė). Daugiau turtinių santykių su atsakovu neturėjo, atsakovas daugiau pinigų iš jos nesiskolino. Nurodė, kad nežino, iš kur yra mediena, esanti atsakovo kieme.
39. 2021 m. gegužės 10 d. teismo posėdyje apklaustas liudytojas V. J. paaiškino, kad atsakovas yra jo mirusios žmonos brolis. Liudytojas parodė, kad 1999 m. buvo paveldėtas turtas – butas (duomenys neskelbtini). Bendru sutarimu jo žmona atliko procedūras bei laikė (saugojo) pinigus. Pinigai buvo pasidalinti lygiomis dalimis – Rm, R. ir jo žmonai. Jie visi paveldėjo minėtą butą, jį pardavė ir gautus pinigus pasidalijo. Atsakovas šiuos pinigus investavo į namo pirkimą. Atsakovas prašė liudytojo apžiūrėti namą prieš jo pirkimą. Tuo metu atsakovas su ieškove gyveno bendrabutyje, esančiame (duomenys neskelbtini). Atsakovas dar skolinosi pinigų namo pirkimui. Nežino, kaip jo žmona pinigus, gautus pardavus paveldėtą butą, perdavė atsakovui. Pinigai buvo jo žmonos sąskaitoje. Tuo metu jų namas jau buvo pastatytas, jis buvo pastatytas prieš 2000 m.
40. 2021 m. gegužės 10 d. teismo posėdyje apklaustas liudytojas K. R. paaiškino, kad atsakovas yra jo žmonos pusbrolis, su atsakovu jis taip pat kartu dirbo. Paaiškino, kad atsakovas iš jo yra skolinęsis pinigų šalių bendro namo pirkimui 2000 m. vasarą. Atsakovui per kelis kartus liudytojas paskolino 4 000 Lt (būtent tokią sumą atsakovas prašė paskolinti). Pinigus atsakovas grąžino maždaug po dvejų metų, kai pardavė bendrabutį, esantį (duomenys neskelbtini). Pinigus skolino grynaisiais pinigais žodiniu susitarimu, atsakovas paskolintus pinigus taip pat grąžino grynaisiais pinigais. Pinigus skolino per du kartus – po 2 000 Lt, neprisimena, kokiais intervalais skolino pinigus, tačiau jie buvo nedideli (viena, dvi savaitės). Liudytojas taip pat gyveno tame pačiame bendrabutyje kaip ir atsakovas. Pinigus atsakovas skolinosi namo pirkimui. Pinigus grąžino iš karto, per vieną kartą, kai pardavė savo bendrabutį. Atsakovas buvo nurodęs, kad pinigus grąžins, kai parduos bendrabutį, taip ir įvyko. Atsakovas nupirktame name pradėjo gyventi labai greitai ir begyvendamas name jį remontavo.
Motyvuojamoji dalis
41. Teismas, įvertinęs paminėtus įrodymus, kuriais atsakovas grindžia pagrindo nekilnojamąjį turtą padalinti nelygiomis dalimis, egzistavimą, sprendžia, kad jie šiuo atveju nesudaro pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių lyginių dalių principo. Tokia teismo išvada pagrindžiama toliau šiame sprendime išdėstytais motyvais.
42. Visų pirma, pažymėtina, kad sandoriai, iš kurių atsakovas nurodė gavęs asmenines lėšas, investuotas į dalintiną nekilnojamąjį turtą, buvo sudaryti skirtingais laikotarpiais, nei vienas iš jų nebuvo sudarytas tais pačiais metais kaip ir sandoris, kurio pagrindu bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn buvo įsigytas šioje sprendimo dalyje aptariamas nekilnojamasis turtas, t. y. 2000 m. Sandoris dėl buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo, iš kurio atsakovas nurodė gavęs 24 000 Lt, buvo sudarytas daugiau nei metai laiko iki ginčo nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo, tuo tarpu kitas sandoris – dėl buto, esančio Vilniuje, Vytenio g. 10, pardavimo buvo sudarytas praėjus daugiau nei dvejiems metams iki ginčo nekilnojamojo turto įsigijimo, t. y. 2002 m. spalio 18 d. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių įrodymų, išskyrus atsakovo paaiškinimus ir su atsakovu giminystės ryšiais susijusių liudytojų paaiškinimus, kad atsakovas asmenines lėšas, gautas iš minėtų sandorių, viena ar kita apimtimi panaudojo nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui. Pažymėtina ir tai, kad piniginės lėšos, sudarius sandorį dėl buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo buvo pervestos į atsakovo sesers sąskaitą banke, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovui priklausanti šių pinigų dalis būtų buvusi pervesta į jo sąskaitą banke, kaip ir duomenų apie atitinkamos sumos išgryninimą iš atsakovo sesers banko sąskaitos. Teismas kritiškai vertina atsakovo iniciatyva byloje kviestų bei apklaustų liudytojų paaiškinimus apie atsakovui jų skolintas pinigines lėšas (5 000 Lt ir 4 000 Lt sumą), kurias, liudytojų teigimu, atsakovas panaudojo namo įsigijimui, kadangi liudytojai ne tik susiję giminystės ryšiais su atsakovu, bet byloje taip pat nėra jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių atitinkamus liudytojų paaiškinimus byloje. Pažymėtina ir tai, kad netgi vertinant, kad liudytojai pinigus atsakovui skolino, byloje nėra duomenų, kad atsakovas juos liudytojams grąžino iš asmeninių lėšų. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į liudytojos R. Z. paaiškinimus, kuri nurodė, kad paskolintus pinigus ieškovė ir atsakovas jai grąžino kartu.
43. Antra, nei viena šalis neginčija, kad šalių įsigytas gyvenamasis namas buvo prastos būklės, namas buvo iš esmės rekonstruotas, suremontuotas, gyvenamojo namo tvarkymo (remonto) darbai vyko nuolat, palaipsniui. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė nuo jos ir atsakovo santuokos sudarymo 1995 m. liepos 28 d. visą laiką dirbo, tuo tarpu atsakovas po santuokos su ieškove sudarymo dirbo nuo 1995 metų iš esmės iki 2009 metų, nuo 2009 m. atsakovas dirbo tik atskirais laikotarpiais – 2009 metais dirbo du mėnesius, 2010 metais – aštuonias dienas, 2011 metais – nedirbo, 2012 metais – du mėnesius, 2013 metais – nedirbo, 2014 metais – dirbo pusę metų, 2015 metais – dirbo, 2016 – dirbo, 2017 metais – dirbo ne visus metus, 2018 metais – dirbo vieną mėnesį. Taigi, atsakovas nedirbo ilgus laikotarpius taip pat ir tuo metu, kai, jo teigimu, vyko pagrindinė gyvenamojo namo rekonstrukcija – iki 2012 – 2013 metų. Byloje nėra duomenų, to neįrodinėjo ir pats atsakovas, kad laikotarpiais, kai jis nedirbo, jis gavo kokias nors kitas pajamas, kurias galėjo skirti tiek savo, tiek šeimos išlaikymui, tiek namo rekonstrukcijai, arba kad tuo metu nenaudojo asmeninių lėšų, gautų iš ankstesnių sandorių, savo bei šeimos poreikiams tenkinti. Teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad šeima atitinkamais laikotarpiais, kai atsakovas nedirbo, gyveno iš ieškovės gaunamų pajamų, iš kurių (bent dalinai) taip pat buvo vykdomi gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbai. Pažymėtina, kad pats atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad ir atsakovė finansiškai prisidėjo prie aptariamo nekilnojamojo turto, konkrečiai – gyvenamojo namo, rekonstrukcijos.
44. Apibendrinus išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad šiuo atveju nenustatytinas realus poreikis, svarbūs kriterijai, sudarantys teisinį pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo. Atsakovas, kuriam teko atitinkamų aplinkybių įrodinėjimo pareiga, byloje neįrodė didesnio jo indėlio į bendro su ieškove turto sukūrimą, pagerinimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 178 straipsnis), tokių aplinkybių, ištyręs bylos įrodymų visumą, nenustatė ir teismas.
Dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo
45. Pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra tada, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys. Nuosavybės teisės bendrumas savininkams atsiranda ne bendros sutarties pagrindu, o tą bendrumą kuria daiktas, ir tai varžo kiekvieno savininko laisvę, įgyvendinant teises į daiktą, ir autonomiją. Bendrosios nuosavybės teisė reiškia tam tikrus nuosavybės teisės įgyvendinimo ribojimus, sukeliamus kitų to paties nuosavybės objekto savininkų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020, 43 punktas).
46. Bendraturčiai, įgyvendindami bendrosios dalinės nuosavybės teisę, gali nustatyti naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Nustatoma naudojimosi tvarka kiekvienu konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2012).
47. Teismas, įvertinęs šalių siūlomą nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką, sprendžia, kad ieškovės prašoma nustatyti naudojimosi tvarka, pagal kurią ieškovei priskirtina naudotis patalpa, plane pažymėta Nr. 103, o atsakovui – patalpa, plane pažymėta Nr. 102, kadangi tai yra vienintelės izoliuotos ir nepereinamos gyvenamojo namo patalpos ir bendrai ieškovei bei atsakovui paliekant naudotis kitomis patalpomis, yra tinkama, užtikrinanti abiejų šalių interesų pusiausvyrą. Tokia teismo išvada pagrįstina tuo, kad pagal atsakovo siūlomą naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, ieškovei būtų apribotas patekimas į jai priskirtinas patalpas – tiek per patalpą Nr. 104, tiek per patalpą Nr. 101 patenkama į vieninteles izoliuotas gyvenamojo namo patalpas, t. y. Nr. 102 bei Nr. 103, taigi, minėtas patalpas priskyrus atsakovui, ieškovė negalėtų patekti į jai priskirtinas patalpas, kas akivaizdžiai pažeistų ieškovės, kaip bendraturtės, teises, protingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principus ir neabejotinai sudarytų prielaidas konfliktinėms situacijoms tarp šalių atsirasti. Nors atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad tam, jog ieškovė pagal jo prašomą nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką galėtų patekti į jai priskirtinas patalpas, yra galimybė padaryti jai skirtą praėjimą, tačiau šiems teiginiams pagrįsti atsakovas jokių duomenų, konkrečių planų nepateikė. Be to, atsakovo nurodoma (prašoma nustatyti) naudojimosi tvarka negali būti nustatyta ir todėl, kad ji neatitinka vieno iš esminių kriterijų, taikytinų nustatant naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką, t. y. neatitiktų šalių turimų dalių nekilnojamojo turto objekte.
48. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, byloje nustatytina ieškovės prašoma nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu – gyvenamuoju namu, tvarka, kuri, teismo vertinimu, sudaro mažiausias prielaidas konfliktinėms situacijoms tarp šalių atsirasti, taip pat labiausiai užtikrina šalių interesų pusiausvyrą.
Dėl procesinės bylos baigties
49. Teismas aptartų motyvų pagrindu ieškovės ieškinį tenkina visiškai, o atsakovo priešieškinį atmeta.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
50. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
51. Ieškovė pateikė įrodymus apie turėtas viso 2 000 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas. Ieškovė taip pat patyrė išlaidas, sumokėjusi 416 Eur žyminį mokestį.
52. Prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.). Ieškovės ieškinį tenkinus, ieškovei iš atsakovo priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 2 416 Eur. Iš atsakovo taip pat priteistina 12,09 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai (CPK 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškovės L. K. ieškinį tenkinti visiškai.
Atsakovo R. K. priešieškinį atmesti.
Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp L. K., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) ir R. K., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei L. K. palikti pavardę – „K.“, atsakovui R. K. – „K“.
Po santuokos nutraukimo ieškovei L. K. asmeninės nuosavybės teise atitenka toks nekilnojamasis turtas – 1/2 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis kitų inžinerinių pastatų – kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Po santuokos nutraukimo ieškovei L. K. asmeninės nuosavybės teise atitenka toks kilnojamasis turtas – automobilis O. A., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) skalbimo mašina LG, virtuvinė komoda, šaldytuvas Electrolux, šaldiklis Zanussi, televizorius Samsung, komoda, knygų lentyna, odinė sofa, televizorius Samsung, lauko baldai.
Po santuokos nutraukimo atsakovui R. K. asmeninės nuosavybės teise atitenka toks nekilnojamasis turtas – 1/2 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis kitų inžinerinių pastatų – kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Po santuokos nutraukimo atsakovui R. K. asmeninės nuosavybės teise atitenka toks kilnojamasis turtas – automobilis O. A., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) skalbimo mašina Viatka, šaldytuvas Clatronic, lova, stalas, odinė kėdė, komoda, žoliapjovė Oleo-mac, benzininis pjūklas Oleo-mac, benzininis kultivatorius, statybines medžiagos (mediena).
Nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal R. V. ir D. K. V. parengtą pastato – gyvenamojo namo rekonstravimo planą – ieškovei L. K. priskiriant asmeniškai naudotis patalpomis (16,73 m³ kambariu) Nr. 103; atsakovui R. K. priskiriant asmeniškai naudotis patalpomis (12,47 m³ kambariu) Nr. 102; bendrai ieškovei ir atsakovui palikti naudotis kitomis gyvenamojo namo patalpomis.
Priteisti ieškovės L. K. naudai iš atsakovo R. K. 2 416 Eur (du tūkstančius keturis šimtus šešiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12,09 Eur (dvylika eurų devynis euro centus) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.