Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2025-10-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-611-1068/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-10-30
Bylos Nr.
eII-611-1068/2025
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00593-2025-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jurgita Ališauskaitė
Pažeidėjas
V. B.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-611-1068/2025Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00593-2025-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3.; 16.11.9.; 6.11.12; 21.10.4.
ROIK: 25279352238.(S)KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. spalio 30 d.Kretinga
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Jurgita Ališauskaitė,sekretoriaujant Aurikai Lementauskienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam V. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl 2025 m. rugpjūčio 4 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-9145-2025.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-9145-2025 (toliau ir – Nutarimas) V. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 4 dalį ir 427 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2025 m. liepos 21 d. 7.40 val., Kretingos - Vilimiškės kelyje, Palangoje, Palangos miesto sav., vairavo transporto priemonę (automobilį JEEP, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti atimta, kai nustatytas 1.10 +-1,7% promilių neblaivumas, kai buvo paskirta nuobauda už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą ir nepraėjo vieneri metai nuo nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės įvykdymo (poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vykdoma). Tokiais veiksmais V. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimas. Nustačius atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti, taip pat nenustačius atsakomybę sunkinančių aplinkybių, V. B. už nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 4 dalyje padarymą skirta 450 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 6 mėn., už ANK 427 straipsnio 1 dalyje padarymą – 1200 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonės - specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 48 mėn. ir daikto konfiskavimas, konfiskuota transporto priemonė - keleivinis automobilis JEEP, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, V. B. skirta galutinė administracinė nuobauda - 1200 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonės - specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 48 mėn. ir daikto konfiskavimas, konfiskuota transporto priemonė - keleivinis automobilis JEEP, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose Kretingoje 2025 m. rugpjūčio 27 d. gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato persiųstas V. B. skundas dėl Nutarimo. Skundu V. B. prašo pakeisti Nutarimą dalyje ir už ANK 427 straipsnio 1 dalyje padarytą nusižengimą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nekonfiskuoti transporto priemonės arba vietoj transporto priemonės konfiskavimo skirti jos vertės dalies konfiskavimą, nustatant kuo mažesnę sumą (iki 1000 Eur), atidedant sumokėjimą 12 mėn. terminui; dėl administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo - už ANK 427 straipsnio 1 dalyje padarytą nusižengimą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir nustatyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nustatant teismo nuožiūra, bet trumpesnį nei imperatyviai numatyta ANK 427 straipsnio 2 dalyje; netenkinus pašymo dėl administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo - už ANK 427 straipsnio 1 dalyje padarytą nusižengimą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti dvi administracinio poveikio priemones - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą kuo trumpesniam terminui ir kartu kitą administracinio poveikio priemonę - draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, ribojimo terminus nustatant teismo nuožiūra, bet trumpesnius nei imperatyviai numatyti ANK 427 straipsnio 2 dalyje.

Skunde V. B. nurodo, kad Institucija, bausdama jį, formaliai pritaikė įstatymą, bylą išnagrinėjo neišsamiai, kas sutrukdė priimti teisingą sprendimą. Institucija nesvarstė ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo galimybių, nors įstatymas neišskiria nusižengimų, už kuriuos taikyti švelnesnės nei įstatymas numato administracinės nuobaudos/administracinio poveikio priemonės, negalima. Nors už nagrinėjamo nusižengimo padarymą privaloma konfiskuoti transporto priemonę, tačiau gali būti svarstomas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymas ir nekonfiskuojamas nusižengimo padarymo įrankis ar dėl alternatyvos taikymo - konfiskuotino turto visos ar dalies vertės išieškojimas. Institucija, nuspręsdama konfiskuoti transporto priemonę, nevertino reikšmingų bylos aplinkybių ir nesivadovavo proporcingumo principu. ANK 29 straipsnio 5 dalis numato galimybę išieškoti turto vertę tais atvejais, kai turtą konfiskuoti būtų netikslinga. Nors ANK nenumatyta galimybė išieškoti ne visą, o dalį transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos, tačiau atsižvelgiant į baudžiamojo proceso ir administracinių nusižengimų teisenos panašumus, nustatant turto konfiskavimo taisykles, panašiu teisės aiškinimu, su atitinkamais pakeitimais, turi būti vadovaujamasi ir administracinių nusižengimų teisenoje. Todėl darytina išvada, kad ir administracinių nusižengimų bylose gali būti išieškoma ne visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis. Konfiskuotinas automobilis yra santuokoje įgytas turtas. Jis yra bendroji dalinė nuosavybė. Šeimoje yra dar vienas automobilis, tačiau jis sugedo ir jo taisymas gali kainuoti tiek, kiek vertas pats automobilis. Šis automobilis buvo pirktas tam, kad galėtų sėkmingai pasirūpinti savo garbaus amžiaus tėvais, kurie gyvena Plungės raj. Ten gyvena ir sutuoktinės tėvai. Žiemos metu privažiavimas iki jų yra labai problematiškas, kelias retai valomas. Kai būna didesnis snygis, privažiuoti iki jų yra labai sunku. Todėl ir buvo įsigyta ši transporto priemonė, kuri yra didesnio pravažumo. Automobilis nėra prabangos prekė, o būtinas šeimos narių poreikių tenkinimui. Sutuoktinė turi teisę vairuoti ir ji konfiskuotu automobiliu naudojosi. Jam netekus teisės vairuoti, sutuoktinė rūpinasi ir jo senatvės amžiaus sulaukusiais tėvais, kurie jau nėra savarankiški ir jiems reikalinga artimųjų pagalba. Šeimoje yra realus poreikis turėti transporto priemonę, kuris suponuoja, jog šiuo atveju nėra tikslinga konfiskuoti pačią transporto priemonę, tuo labiau, kad tai pažeis nekaltų asmenų (sutuoktinės, garbaus amžiaus tėvų) teisėtus interesus. Konfiskuotino automobilio vertė apie 6000 Eur. Netekęs teisės vairuoti, jis neteko darbo, šiuo metu yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Jis turi didelių kreditorinių įsipareigojimų. Per mėnesį privalo su sutuoktine mokėti po 450 Eur. Ilgam laikui netekęs teisės vairuoti, neturės darbo, pajamų ir negalės vykdyti turimų kreditorinių įsipareigojimų. Šeimos finansinė padėtis kukli. Turi vienintelį nekilnojamąjį turtą, kuris yra šeimos gyvenamoji vieta. Transporto priemonės konfiskavimas ar visos jo vertės išieškojimas turės labai didelį neigiamą poveikį jo ir šeimos turtinei padėčiai ir proporcingumo principas nebūtų užtikrintas. Jo atžvilgiu pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir nekonfiskavus transporto priemonės arba vietoj transporto priemonės konfiskavimo paskyrus jos vertės dalies konfiskavimą, būtų išlaikyta pusiausvyra ir proporcingumo principas nebūtų pažeistas.

ANK 427 straipsnio 2 dalyje imperatyviai numatyta minimalaus termino administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 metams. ANK 31¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). ANK 31¹ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, gali būti skiriamas tik asmens sutikimu, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Taigi ANK 427 straipsnio 2 dalis ir ANK 31¹ straipsnis įpareigoja tiek teismą, tiek administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančią instituciją (pareigūną) spręsti šios administracinio poveikio priemonės taikymo klausimą. Kadangi ši administracinio poveikio priemonė gali būti skiriama tik asmens sutikimu (ANK 31¹ straipsnio 2 dalis), tiek teismas, tiek administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) turi imtis aktyvių veiksmų aiškinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens valią dėl šios administracinio poveikio priemonės skyrimo, nes tik tokiu atveju nebus pažeidžiami ANK 566 straipsnyje įtvirtinti administracinių nusižengimų teisenos principai. Institucija, priimdama Nutarimą, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų ir nesusisiekė su juo, nepasiūlė/nepaklausė, ar jis sutinka su administracinės poveikio priemonės - draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai skyrimu. Tai reiškia, kad Institucija nesilaikė administracinio poveikio priemonės skyrimo tvarkos. Įstatymų leidėjas, pakeisdamas AK 427 straipsnio reglamentavimą nuo 2022 m. lapkričio 1 d., neturėjo tikslo, kad draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, taikymas, net ir už ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, būtų tik išskirtiniais atvejais. Tai, kad padarė vieną šiurkščiausių KET pažeidimų, negali būti argumentu atsisakyti taikyti administracinio poveikio priemonę - draudimą vairuoti transporto priemones, kurioje neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Nors įstatymo leidėjas nenustatė konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui turėtų būti skiriama ši papildoma administracinio poveikio priemonė, kai tokia galimybė numatyta ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą administracinį nusižengimą, tačiau ir jokių kitų išskirtinių aplinkybių, kurioms esant būtų galima skirti šią administracinio poveikio priemonę, įstatymas taip pat nenustatė. Vadinasi, ši administracinio poveikio priemonė gali būti taikoma ne išimtiniais atvejais, o bendraisiais administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimo bei taikymo pagrindais (ANK 32 straipsnis, 34 straipsnio 1 dalis).

Galimybė taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę siejama ne su ypatingų aplinkybių egzistavimu, o su teisiškai reikšmingų aplinkybių (nusižengimo pobūdis, pažeidėjo kaltės forma ir rūšis, asmenybė, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, teisingumo ir protingumo principai) vertinimu. Mano, kad jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalis galėtų būti taikoma. Institucija nevertino padaryto administracinio nusižengimo aplinkybių. 2025 m. liepos 20 d. (sekmadienį) į svečius užvažiavo svainis ir pasiūlė atšvęsti jo gimtadienį. Prie vakarienės stalo išgėrė apie 200 gr. brendžio ir stiklą vyno. Baigė vartoti alkoholį apie 22 val., apie 22.30 val. nuėjo miegoti. Kitą dieną iki pietų niekur neplanavo važiuoti (vairuoti). Ryte gavo skambutį iš darbo, kad penktadienį su savimi buvo paėmęs raktus nuo įstaigos garažo ir niekas negali patekti į garažą. Todėl prašė, kad kuo greičiau juos atvežtų. Kadangi nuo paskutinio alkoholio vartojimo buvo praėję apie 11 val., nusprendė vairuoti. Sėsdamas už vairo jautėsi labai gerai: galvos neskaudėjo, ji nesisuko, akys nebuvo raudonos, buvo pilnai koordinuotas, energingas, nesijautė neblaivus. Pripažįsta, kad neteisingai interpretavo savo būseną ir galimybę vairuoti. Klaidą padarė neįvertinęs dietos įtakos. Jis laikosi KETO dietos nuo 2025 m. balandžio mėn. ir yra ženkliai sumažinęs kūno svorį. Šios dietos esmė nevartoti angliavandenių. Trūkstant angliavandenių, kūnas žymiai sunkiau skaido alkoholį. Todėl nors ir jautėsi gerai, bet fiziškai alkoholio kiekis kraujyje buvo didesnis. Prie klaidingos būsenos įvertinimo prisidėjo ir tai, kad kartu turėjo ir lengvų peršalimo ligos simptomų. Policijos pareigūnams nustačius girtumą, su šiuo faktu sutiko. Nusižengimas buvo užfiksuotas policijos priemonių metu (buvo reidas), kas reiškia, jog jo vairavimas nebuvo kuo nors skirtingas (pavojingas) nei blaivių vairuotojų, ir ne specialiai į jį buvo nukreiptas pareigūnų dėmesys, stabdant jo vairuojamą automobilį. Padarytas pažeidimas šiurkštus, tačiau dėl padaryto nusižengimo nekilo jokios neigiamos pasekmės, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti KET reikalavimai. Nors jo veiksmai yra šiurkštūs ir pavojingi ir negali būti toleruojami, tačiau vis vien būtina atsižvelgti į tai, kad vairavo lengvąjį automobilį, nesukelti padariniai (eismo įvykis nesukeltas, nenukentėjo jokie asmenys ir pan.), vairavo apdraustą ir techniškai tvarkingą automobilį. Nusižengimą padarė kai meteorologinės eismo sąlygos buvo geros, todėl ir tikimybė sukelti eismo įvykį buvo atitinkamai mažesnė. Šios aplinkybės vertinamos kartu su kitomis aplinkybėmis individualizuojant nuobaudą/administracinio poveikio priemonę.

Institucija neįvertino jį charakterizuojančių duomenų. Baudą jis sumokėjo. Jo vairavimo patirtis - 38 metai. Be nagrinėjamų nusižengimų, per visą vairavimo stažą jam niekada nebuvo atimta teisė vairuoti. Turi teisę vairuoti A, BĮ, B, Cl, C kategorijų transporto priemones. Nėra baustas administracine tvarka už administracinius nusižengimus, kuriais kėsinamasi į viešąją tvarką (nebuvo užfiksuotas neblaivus viešoje vietoje, netriukšmavo, nesikeikė, nesikabinėjo prie žmonių). Duomenų, kad piktnaudžiautų alkoholiu ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis, byloje nėra. Psichiatrinio gydymo ar priklausomybės ligų gydymo įskaitose neregistruotas. Nėra ir nebuvo kaltinamasis jokioje baudžiamojoje byloje, civiliniu atsakovu civilinėje byloje ar liudytoju bet kurios kategorijos byloje, o tai rodo, kad stengiasi laikytis įstatymuose nustatytų reikalavimų. Palangos Šv. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos rezidentas garbės kanauninkas A. S. savo pateiktame rašte rašo, kad jis ir kiti bendruomenės nariai dėkoja Dievui už gražius darbus, sutvarkytą parapijos aplinką. Jį apibūdina kaip draugišką, jautrų, paslaugų ir sąžiningą žmogų. Kretingos Viešpaties apreiškimo Šv. M. Marijai parapijos klebonas S. B. prašo atsižvelgti į itin teigiamą jo asmenybę, pavyzdingai ir krikščioniškai vedamą gyvenimo būdą. UAB „Geros reklamos grupė“ direktorius R. R. pateiktoje charakteristikoje rašo, kad žino, jog dirbdamas darbus, jis visada būdavo jiems visiškai atsidavęs. VšĮ Palangos vaikų reabilitacijos sanatorijos „Palangos gintaras“ buvęs direktorius K. S. prašo, kad nagrinėjant bylą būtų baudžiamas kuo švelniau, atimant teisę vairuoti kuo trumpesniam terminui. Jis yra įgijęs profesinio bakalauro diplomą. Veda sveiką gyvenimo būdą, sportuoja, yra kraujo donoras, užsiima labdara, dalyvauja kasmetinėje akcijoje „Darom“. Gyvena tvarkingą gyvenimą, daug dirba. Jo elgesys visuomenėje nėra lengvabūdiškas. Jis turi žmonių pasitikėjimą ir jį pateisina, todėl teismas turi pagrindą tikėti, jog jis kritiškai įvertino savo elgesį ir yra linkęs pasitaisyti.

Teisė vairuoti reikalinga, norint išlaikyti darbo vietą. Dirbo VšĮ Palangos vaikų reabilitacijos sanatorija „Palangos gintaras“. Buvo vairuotojas ir buvo atsakingas ne tik už patikimą ir saugų transporto priemonių valdymą bei jų priežiūrą, bet teikė praktinę pagalbą ūkio darbų srityje. Kadangi neteko teisės vairuoti, neteko ir darbo. Kai turės teisę vairuoti, darbdavys iškart priims atgal į darbą. Poreikį turėti teisę vairuoti patvirtiną ir tai, kad turi pasirūpinti savo garbaus amžiaus sergančiu tėvu. Tėvas prašo atsižvelgti į jo asmenybę ir tai, kad jam reikalinga pagalba. Neturint teisės vairuoti, sumažėjo rūpinimasis jais. Tėvai daugiau vaikų neturi. Teisė vairuoti reikalinga ir dėl jo turimos sunkios sveikatos būklės. Artimiausiu metu planuojamas operacinis gydymas. Sergant nustatytomis ligomis judėjimas yra apsunkintas, ilgesnių atstumų įveikimui reikalinga transporto priemonė.

Jam skirta 1 200 Eur bauda, ir skirtos drastiškos administracinio poveikio priemonės - turto konfiskavimas ir po Institucijos sprendimo, jis tik po 4 metų galės vairuoti transporto priemones, tuo tarpu nusikaltimą padarę asmenys baudžiami švelniau.

Jis įsitikinęs, kad trumpesnis teisės vairuoti atėmimo terminas ir skirtas draudimas vairuoti transporto priemones kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai skyrimas yra daug naudingesnis būdas tiek ANK 22 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti, tiek ir humaniškesnis jo atžvilgiu, nes pasibaigus absoliučiam draudimui vairuoti transporto priemones, antialkoholinis variklio užraktas dar ilgą laiką kontroliuotų jo elgesį ir užkirstų kelią vairuoti transporto priemonę būnant neblaiviam, bet tuo pačiu leistų neprarasti darbo vietos, vairavimo įgūdžių ir sudarytos sąlygos rūpintis artimaisiais.

Jis labai gailisi dėl savo elgesio, nuvylė artimuosius. Nuo pat pradžios kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Turėjo pakankamai laiko viską apmąstyti, įvertino savo neatsakingą poelgį, suvokė savo veikimo pavojingumą bei įsipareigoja, kad ateityje tokio pobūdžio administracinis nusižengimas nepasikartos. Jis yra nubaustas, sugėdintas, nes apie šį įvykį žino artimieji, kolegos, draugai ir visuomenės pasmerkimo, gėdos patyrė pakankamai, todėl net ir sutrumpintas terminas yra pakankamas, kad būtų nubaustas ir atgrasytas nuo KET pažeidimų darymo. Teisė vairuoti jam yra pernelyg brangi, todėl daugiau nerizikuos jos netekti.

Atsiliepimas

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatas atsiliepimu su V. B. skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, Nutarimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad bylos nagrinėjime V. B. dalyvavo betarpiškai, prieš nagrinėjant bylą buvo supažindintas su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisėmis, nurodė, kad su padarytu nusižengimu sutinka ir gailisi dėl jo padarymo, pateikė žodinį prašymą netaikyti administracinio poveikio priemonės turto konfiskavimo, kadangi transporto priemone naudojasi visa šeima, kitų prašymų ir pageidavimų nebuvo gauta, prašymas argumentuotai netenkintas. Pažymi, kad 2025 m. kovo 7 d. V. B. būdamas neblaivus vairavo tą patį automobilį Jeep, v.n. (duomenys neskelbtini) todėl akivaizdu, kad jis pats akivaizdžiai ignoruoja šios transporto priemonės turėjimo būtinumą, apie kurio reikalingumą deklaruoja skunde, ir transporto priemone naudoja šiurkščiausiems KET pažeidimams daryti, bei kelti grėsmę kitiems eismo dalyviams. Vertinant V. B. asmenybę svarbu kaip jis charakterizuojamas kaip vairuojantis eismo dalyvis. Policijos turimi duomenys patvirtina, kad jis yra linkęs nuolatos pažeidinėti KET reikalavimus, nuo 2020 metų už KET pažeidimus buvo baustas 10 kartų. Spręsdamas asmeninius klausimus, susijusius su transporto priemonių vairavimu, V. B. gali pasitelkti kitų asmenų (turinčių teisę vairuoti) pagalba. Jo minimi įsipareigojimai buvo iki nusižengimo padarymo, tačiau tai jo nesustabdė nuo pakartotinio vairavimo, esant neblaiviam. V. B. prašymas atleisti iš darbo savo noru visiškai nėra susijęs su nagrinėjamu skundu byloje, nes teisę vairuoti jis yra praradęs nuo 2025 m. kovo 7 d., tačiau tai netrukdė dirbti iki 2025 m. liepos 22 d. Daugelis žmonių teisę vairuoti transporto priemonę naudoja darbiniams ir asmeniniams tikslams, ir asmenys jiems galimai kilsiančias neigiamas pasekmes turi numatyti dar prieš darydami priešingą teisei veiką. Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų (ANK 22 straipsnis), todėl įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, skirtą užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Mano, kad numatyti ANK 22 straipsnyje tikslai nebūtų pasiekti taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, taip pat nebūtų užtikrinamas kitų eismo dalyvių, kurie nepažeidžia Kelių eismo taisyklių reikalavimų, interesas dalyvauti saugiame eisme. Sutinka, kad Nutarimas būtų keičiamas dalyje dėl alternatyvių administracinio poveikio priemonių taikymo, tai yra teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nuo trejų iki šešerių metų ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų, kitoje dalyje prašo V. B. skundo netenkinti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu V. B. skundą palaikė ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepime nurodė, kad Institucijos atstovas bylos nagrinėjime teisme nedalyvaus ir prašė bylą nagrinėti, Institucijos atstovui nedalyvaujant (ANK 630 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkinamas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Teismas pripažįsta, kad Institucijos priimtas Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, keistinas ti dėl įstatyme numatytos alternatyvios administracinio poveikio priemonės taikymo, pažeidimą padariusio asmens prašymu ir sutikimu.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad skundžiamu Nutarimu V. B. nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį ir 427 straipsnio 1 dalį ir jam vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta galutinė administracinė nuobauda - 1200 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonės - specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 48 mėn., ir daikto konfiskavimas, konfiskuota transporto priemonė - keleivinis automobilis JEEP, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). V. B. nubaustas už tai, kad 2025 m. liepos 21 d. 7.40 val., Kretingos - Vilimiškės kelyje, Palangoje, vairavo transporto priemonę (automobilį JEEP, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (1.10 +-1,7% prom.) ir neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti jam buvo atimta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčo dėl administracinių nusižengimų padarymo, nėra. Už padarytus nusižengimus V. B. skirta galutinė administracinė nuobauda - 1200 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonės - specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 48 mėn. ir daikto konfiskavimas. Paskirta nuobauda yra minimali.

V. B. prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir sušvelninti jam paskirtas administracinio poveikio priemones, baudą jau yra sumokėjęs. Prašydamas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, V. B. prašo atsižvelgti į nusižengimo padarymo aplinkybes (vietą, laiką, kokiu būdu nustatyti jo pažeidimai, jo savijautą prieš vairavimą ir pan.), kurios, anot jo, rodo mažesnį jo padaryto nusižengimo pavojingumą, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jo asmenybę ((ne)baustumą, vairavimo patirtį), darbinę veiklą, šeimą, padarinių, netekus teisės vairuoti, reikšmę darbui ir asmeniniam gyvenimui.

Skunde V. B. taip pat nurodo, kad Institucija bylą išnagrinėjo formaliai, neišsamiai, kas sutrukdė priimti teisingą spendimą. Teismas su tokiais V. B. argumentais nesutinka. Atsiliepime Institucija nurodė ir tai matyti iš priimto Nutarimo, kad bylos nagrinėjime V. B. dalyvavo betarpiškai, prieš nagrinėjant bylą jis buvo supažindintas su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisėmis. V. B. su padarytais nusižengimais sutiko ir gailėjosi dėl jų padarymo, kas pagrįstai pripažinta jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Jis pateikė žodinį prašymą netaikyti administracinio poveikio priemonės - turto konfiskavimo, kitų prašymų ir pageidavimų nebuvo gauta. Kaip nurodė Institucija, pateiktas prašymas nebuvo tenkintas, Nutarime nurodyti argumentai.

V. B. veiksmai pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį ir 427 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti tinkamai, to neginčija ir pats V. B.. Už padarytus nusižengimus, V. B. skirta minimali nuobauda, numatyta straipsnių sankcijoje. Tai kad Institucija už padarytus nusižengimus taikė administracinio poveikio priemones, iš kurių vienos V. B. prašė neskirti, dar nereiškia, kad byla išnagrinėta formaliai ir neišsamiai. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Tai reiškia, kad tiek teismas, teik Institucija turi diskreciją, o ne pareigą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Tai, kad Institucija, nagrinėdama bylą, netaikė ANK 34 straipsnio 6 dalies, reiškia, jog nematė tam galimybių, ką patvirtina ir byloje pateiktas Institucijos atsiliepimas į skundą. Asmens nepasitenkinimas paskirta nuobauda, šiuo atveju administracinio poveikio priemonėmis ir deklaratyvūs teiginiai apie netinkamą bylos išnagrinėjimą nesudaro pagrindo pripažinti, kad Institucijos veiksmai, nagrinėjant bylą, buvo netinkami ir/ar neteisėti, o byloje priimtas sprendimas neteisėtas ir/ar nepagrįstas.

Minėta, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Individualizuojant pažeidėjui skiriamą nuobaudą, turi būti nuodugniai įvertintas pavojingumas, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia padarytas administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių nusižengimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-37/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015).

V. B. padarė vieną pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių realų pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai ir gyvybei. Jis teigia, kad pažeidimą padarė tinkamai neįvertinęs savo galimybių vairuoti transporto priemonę, nes prieš sėsdamas vairuoti jautėsi blaivus, kitų KET nepadarė, vairavo techniškai tvarkingą ir apdraustą transporto priemonę ir sustabdytas buvo tik policijos vykdyto reido metu. Šie skundo argumentai, teismo nuomone, niekaip nemažina jo padarytų nusižengimų pavojingumo ir/ar kaltės, o veiksmai, kai iš vakaro vartojus alkoholinius gėrimus ir ryte sėdant vairuoti padidinto pavojaus šaltinį, jokiomis priemonėmis neįsitikinus savo būkle, tik subjektyviu manymu, rodo ne tik kad didelį asmens neatsakingumą, bet ir pavojingumą, abejingumą galimoms pasekmėms, nepagrįstai pervertinant savo galimybes vairuoti. Teigdamas, kad iš vakaro išgėrė nedidelį kiekį alkoholio ir pakankamai pailsėjo, todėl nuostabą sukėlė policijos pareigūnų nustatytas jo apsvaigimo laipsnis, V. B., esant tokioms abejonėms, neblaivumą galėjo pasitikrinti medicinos įstaigoje, duodamas kraują, tačiau to nedarė. Atsižvelgiant į nustatytą girtumo laipsnį, teismo neįtikina nurodytos aplinkybės nei apie suvartotą alkoholio kiekį, nei apie pakankamą laiko tarpą tarp alkoholio vartojimo ir automobilio vairavimo. Rašydamas, jog laikosi KETO dietos, V. B. privalėjo žinoti, kad tokiais atvejais iš viso alkoholio vartojimas nerekomenduojamas, nes apsvaigstama žymiai greičiau ir nuo mažesnio kiekio, kas turėjo V. B. ne tik įspėti atsakingai rinktis savo elgesio variantus, bet ir subjektyvus apsvaigimo pojūtis turėjo jaustis pakankamai stipriai. V. B. nurodytos aplinkybės dėl alkoholio vartojimo (jo kiekio) ir apsvaigimo būsenos trukmės bei priežasties, nepaneigia jam nustatyto girtumo laipsnio, kurio jis ir pats neneigia ir neginčijo. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinė atsakomybė už girtumą numatyta nuo 0,41 prom., o V. B. nustatytas girtumas (1.10 +-1,7% prom.), t.y. numatytą atsakomybės minimalią ribą viršijo 2,5 karto. Vairuotojas, prieš sėsdamas vairuoti transporto priemonę, privalo atsakingai įvertinti savo būklę, leidžiančią jam vairuoti ir nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams. Vartojus alkoholį iš vakaro, V. B. privalėjo objektyviai įsitikinti, kad gali vairuoti, o nesielgti rizikingai ir pavojingai, dėl ko privalo už tai atsakyti. Kitos nurodytos aplinkybės apie jo padarytų nusižengimų nustatymą tik policijos reido metu, kitų KET pažeidimų ir žalos nepadarymą, neeliminuoja paties nusižengimų padarymo fakto, o atsakomybė pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį ir 427 straipsnio 1 dalį pritaikyta tinkamai už patį veiksmą – vairavimą, esant apsvaigus nuo alkoholio ir neturint teisės vairuoti, kuris nereikalauja jokių kitų KET pažeidimų ar pasekmių.

Dėl turto konfiskavimo

ANK 427 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą. Taigi, už pastarojo nusižengimo padarymą yra nustatytas imperatyvus įpareigojimas skirti administracinio poveikio priemonę – turto konfiskavimą. Įstatymo leidėjas, nustatydamas tokią poveikio priemonę, vertino tiek tokių nusižengimų paplitimo mastą, tiek galimus sunkius padarinius, tiek kitas aplinkybes, todėl teigti, kad įstatyme įtvirtinta neproporcinga poveikio priemonė, nėra pagrindo. Nepaneigdamas proporcingumo principo svarbos ir galimybės jį taikyti skiriant administracinio poveikio priemones, teismas sprendžia, kad šio principo taikymas, sprendžiant dėl privalomos administracinio poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo – taikymo, galimas tik esant išimtinėms aplinkybėms.

V. B. kaip išimtines aplinkybes nurodo, kad automobilis yra santuokoje įgytas turtas. Jis pirktas tam, kad galėtų pasirūpinti tėvais, prie kurių žiemos metu privažiavimas yra labai problematiškas. Automobilis būtinas šeimos narių poreikių tenkinimui. Konfiskavus pačią transporto priemonę, būtų pažeisti nekaltų asmenų (sutuoktinės, garbaus amžiaus tėvų) teisėti interesai.

Automobilis, kuriuo V. B. padarė nusižengimus, priklauso jam (ir jam) nuosavybės teise. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog bendrosios jungtinės nuosavybės teisės į konfiskuotiną turtą neeliminuoja pagrindo jį konfiskuoti. Sutuoktinis, nukentėjęs dėl kito sutuoktinio veiksmų, kai dėl jų sumažėja bendroji jungtinė nuosavybė, turi galimybę kreiptis į teismą ir prisiteisti kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-336/2008, 2K-237/2011, 2K-205-628/2018, 2K-168-511/2020).

ANK 29 straipsnio 5 dalis, kai išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, taikoma tik tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga. Teismas šiuo atveju tokių aplinkybių nenustatė, kaip ir tai, kad nėra pagrindo konfiskuoti pažeidėjui priklausantis turtą, kuris buvo nusižengimo padarymo priemonė.

Savaime suprantama, kad dėl turto konfiskavimo V. B. (jo šeima) patirs finansinius nuostolius ir nepatogumus, tačiau jie yra adekvatūs ir proporcingi padarytam nusižengimui, juolab, kad tai ne pirmas analogiškas nusižengimas (vairavimas, esant apsvaigus nuo alkoholio), kurį su ta pačia transporto priemone padarė V. B..

Nenustačius jokių išimtinių ir teisiškai reikšmingų aplinkybių, V. B. prašymas dėl turto - JEEP, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – konfiskavimo, atmestinas ir ši administracinio poveikio priemonė, paskirta Nutarimu, paliktina galioti be pakeitimų.

Dėl specialiosios teisės atėmimo

Minėta, kad už padarytus nusižengimus V. B. paskirta specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 48 mėn. ANK 427 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo ketverių iki septynerių metų arba asmenims, kuriems nustatytas neblaivumas (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki šešerių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų.

V. B. prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir nustatyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nustatant teismo nuožiūra, bet trumpesnį nei imperatyviai numatyta ANK 427 straipsnio 2 dalyje. Taip pat sutinka, kad būtų taikomos alternatyvios administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas kuo trumpesniam terminui ir kartu kita administracinio poveikio priemonė - draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

Institucija atsiliepimu sutinka, kad Nutarimas būtų keičiamas dalyje dėl alternatyvių administracinio poveikio priemonių taikymo, tai yra teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nuo trejų iki šešerių metų ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų.

Nutarimu V. B. nustatytas minimalus administracinio poveikio priemonės terminas. V. B. sutinkant ir prašant, Institucijai neprieštaraujant, teismas pripažįsta, kad priimtas Nutarimas gali būti keičiamas, skiriant V. B. alternatyvias administracinio poveikio priemones, nustatant minimalius jų terminus - specialiosios teisės atėmimą (teisės vairuoti transporto priemones) 36 mėn. ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 18 mėn. Laikyti šią poveikio priemonę (jos terminus) per griežta ir/ar dar labiau ją švelninti, teismas šioje byloje nemato galimybių.

Nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas tik atsižvelgus į visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas aplinkybes, nurodytas ANK 34 straipsnio 6 dalyje.

Teismas atkreipia dėmesį, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-5-303/2017, administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-39-1073/2019).

Šiuo atveju teismas vertina objektyvius duomenis – 2025 m. kovo 7 d. V. B. vairavo tą patį automobilį, būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1,33 prom. neblaivumas. Už šį pažeidimą 2025 m. kovo 21 d. nutarimu jam buvo skirta ir administracinio poveikio priemonė - specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 6 mėn., kuri taikyta nuo 2025 m. kovo 7 d. iki 2025 m. rugsėjo 6 d. Tai reiškia, kad iki 2025 m. rugsėjo 6 d. V. B. apskritai negalėjo vairuoti jokios transporto priemonės, jau nekalbant apsvaigus. Paskirta poveikio priemonė nesulaikė V. B. nuo naujų nusižengimų padarymo, nes praėjus keturiems mėnesiams nuo nutarimo priėmimo (bylos nagrinėjimas įvyko 2025 m. kovo 21 d.), jis, nepaisant draudimo vairuoti, kartotinai vairavo automobilį ir tai padarė, būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės jo vairuoti, kurią buvo praradęs už analogišką veiką. Tai rodo itin didelį V. B. piktybiškumą, teisės aktų ignoravimą, todėl teismo nuomone, jis turi būti baudžiamas griežtai, kad būtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti nuobaudų tikslai, kurie akivaizdu, kad nebuvo pasiekti jau skirtomis ir nusižengimų padarymo metu galiojančiomis nuobaudomis.

Su skundu pateiktos V. B. charakteristikos, dvasininkų ir tėvo laidavimas už jį, niekaip nekeičia aplinkybių, kad jis yra linkęs nuolatos pažeidinėti KET reikalavimus, nes kaip nurodė Institucija ir tai patvirtina byloje esantys administracinio baustumo duomenys, nuo 2020 metų jis 10 kartų baustas už įvairius KET pažeidimus. Vertinant pažeidėjo asmenybę administracinio nubaudimo tikslu, šie duomenys yra objektyvesni ir svaresni nei pažeidėjo kaip darbuotojo ir/ar praktikuojančio tikėjimą asmens vertinimas, nes pastarosios niekaip nesulaikė V. B. nuo priešingų teisei veiksmų atlikimo. Todėl jos nesudaro pagrindo švelninti V. B. skiriamą administracinio poveikio priemonę.

Skunde plačiai dėstomos aplinkybės dėl V. B. kilusių, kylančių ir kilsiančių neigiamų pasekmių, atėmus teisę vairuoti. Teismas pažymi, jog V. B. jo gyvenimiški poreikiai turėti teisę vairuoti ir šios poveikio priemonės sudaromi nepatogumai buvo žinomi iki nusižengimų padarymo. Natūralu, jog dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės bus sunkiau ir nepatogiau vykdyti turimus šeiminius įsipareigojimus, galimai ir susirasti kitą darbą, tačiau asmuo, kuriam teisė vairuoti yra reikalinga, turi būti pats suinteresuotas nedaryti nusižengimų, galinčių lemti jos netekimą. V. B., žinodamas, kad teisė vairuoti jam reikalinga savo paties, šeimos, tėvų poreikių tenkinimui, šia teise naudojosi neatsakingai ir jau ne pirmą kartą. Jo baustumo istorija rodo, kad šis atvejis nebuvo atsitiktinis įvykis jo gyvenime, o poreikis vairuoti (nuvežti raktus į darbą) nebuvo jau toks neišvengiamas, tam buvo galima pasirinkti ir kitą veikimo būdą kaip pasinaudoti asmens, kuris turi teisę vairuoti, paslaugomis (draugu, bendradarbiu, šeimos nariu, pavežėju ar taksi). V. B. patiriami nepatogumai yra adekvatūs padarytų nusižengimų pavojingumui ir nelaikytini jį suvaržantys labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės nubaudimo ir prevenciniams tikslams užtikrinti. Tai, kad asmenys, su kuriais jį sieja įvairūs socialiniai ir/ar šeiminiai ryšiai, irgi patirs tam tikrą laiką nepatogumų dėl V. B. pritaikytų ribojimų, nereiškia, kad yra pagrindas nusižengimą padariusį asmenį (ne)bausti. Asmens prisiimti įsipareigojimai kaip ir kitų asmenų lūkesčiai tokio asmens atžvilgiu turi būti įvertinti ir priderinti prie pasikeitusių aplinkybių, kurių pasikeitimą ir įtakojo tik paties asmens veiksmai. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti pažeidėjui teisinę padėtį lengvinančias nuostatas. V. B. nusižengimą padarė, neturėdamas specialios teisės (jos atėmimo metu), todėl jo paties toks elgesys įpareigoja riboti ją turėti ir naudotis tam tikram, įstatymo numatytam terminui, kuris šiuo atveju skiriamas minimalus ir laikytinas adekvačiu ir proporcingu padaryto nusižengimo pavojingumui, šia priemone siekiant administracinės nuobaudos tikslų. Skiriant nuobaudą įstatymas prioritetu laiko visuomenės interesą, siekiant užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, kuriam taikoma sankcija, interesus. Asmens įprasto gyvenimo aplinkybės ir noras toliau patogiai gyventi net ir po padaryto nusižengimo yra suprantamas, bet nesudaro pagrindo teisingumo principo netaikymui. Teismo nuomone, V. B. prašymas taikyti mažesnį nei minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, prasilenktų su minėto principo įgyvendinimu.

Priimdami sprendimus teismai yra saistomi aukštesnės instancijos teismų sprendimų – precedentų, priimtų tik tos pačios kategorijos analogiškose bylose. Teismas kiekvienos bylos duomenis vertina individualiai, visus byloje surinktus duomenis įvertinant kompleksiškai ir nė vienam nesuteikiant išskirtinės reikšmės. Kiekvienu atveju nuobaudos individualizavimo procese yra reikšmingos būtent tik toje byloje nustatytos konkrečios aplinkybės, todėl teismų praktika ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo klausimu yra itin skirtinga. Skunde cituojama tendencingai atsirinkta teismų praktika, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad egzistuoja aibė teismų praktikos, kai taikoma žymiai griežtesnė administracinio poveikio priemonė nei skiriama V. B., nors nustatytas neblaivumo dydis buvo panašus (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-2-387/2024) arba tokios pat trukmės poveikio priemonė, kai girtumo laipsnis buvo žymiai mažesnis (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-38-387/2023).

Esant nurodytoms aplinkybėms, Institucijos priimtas Nutarimas keistinas tik dėl administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo, kita Nutarimo dalis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 ir 6 dalimis, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis, teismas,

nutaria:

V. B. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. rugpjūčio 4 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-9145-2025 (ROIK: 25279352238) dalyje dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones) ir už nusižengimą, numatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje paskirti V. B. specialiosios teisės atėmimą (teisės vairuoti transporto priemones) 36 mėn. ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 18 mėn.

Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, skirti galutinę administracinio poveikio priemonę - specialiosios teisės atėmimą (teisės vairuoti transporto priemones) 36 mėn. ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 18 mėn.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismą.

Teisėja Jurgita Ališauskaitė