- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-07
- Bylos Nr.
- 2A-136-856/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- G. K.
- Išvadą teikia
- Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4018-949/2016 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei G. K., trečiajam asmeniui, nereiškiančiam savarankiškų reikalavimų byloje, J. K., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pakeitimo bei atsakovės G. K. priešieškinį ieškovui A. K. dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo, institucijai, teikiančiai išvadą, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. K. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. sprendimu patvirtintos 2015 m. balandžio 14 d. sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4.2 punktą ir priteisti iš atsakovės G. K. nepilnametės dukters I. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 150 Eur per mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukra sulauks pilnametystės; pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. sprendimu patvirtintos 2015 m. balandžio 14 d. sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4.3 punktą ir priteisti iš atsakovės G. K. nepilnamečio sūnaus M. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 150 Eur per mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki sūnus sulauks pilnametystės; priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (I t., 1–8 b. l.).
2. Ieškovas nurodė, kad po teismo sprendimo priėmimo pasikeitė aplinkybės, susijusios su vaikų poreikiais, dukra I. K. pradėjo lankyti Šiaulių „S“ pradinės mokyklos priešmokyklinio ugdymo grupę. Tiek dukra, tiek sūnus pradėjo lankyti papildomus užsiėmimus, todėl pasikeitė vaikų užimtumas, ženkliai padidėjo išlaidos. Ieškovas sukūrė naują šeimą, kurioje laukiasi kūdikio. Dėl naujos šeimos sukūrimo ir padidėjusių maisto produktų bei paslaugų kainų padidėjo išlaidos vaikams. Vienam vaikui per mėnesį reikalinga išlaikymo suma siekia 300 Eur. Ieškovui taip pat reikia mokėti banko paskolą, todėl jo gaunamų pajamų ir atsakovės šiuo metu teikiamo išlaikymo nepakanka vaikams išlaikyti. Siekdamas išlaikyti vaikus, skolinasi pinigus iš artimųjų.
Atsiliepimas
3. Atsakovė G. K. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad ieškovas neįrodė, jog egzistuoja sąlygos pakeisti vaikams priteisto išlaikymo dydį, nes iš esmės nepasikeitė nei vaikų poreikiai, nei atsakovės turtinė padėtis. Ieškovo nurodytos išlaidos, skiriamos vaikų išlaikymui, ženkliai viršija jo gaunamų pajamų ir atsakovės vaikams skiriamo išlaikymo sumą. Atsakovė nekilnojamojo turto neturi, o jos pajamos išaugo neženkliai. Tuo tarpu atsakovo gaunamos pajamos po teismo sprendimo priėmimo išaugo (I t., 101–104 b. l.).
4. Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų J. K. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su pareikštu ieškiniu sutinka, prašė jį tenkinti (II t., 65 b. l.).
Šalies argumentai
5. Atsakovė G. K. priešieškiniu prašė pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartimi patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pakeičiant bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Nurodė, kad ieškovas pažeidinėja sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatytą tvarką, piktnaudžiauja savo padėtimi, vaikų akivaizdoje rodo jiems nepagarbą atsakovės atžvilgiu, todėl iškilo būtinybė keisti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką.
6. 2016 m. birželio 28 d. teismo posėdžio metu šalys pateikė prašymą reikalavimą dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo perduoti teisminei meditacijai, Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. liepos 1 d. nutartimi prašymą tenkino (I t., 167–168 b. l.). Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, byla dalyje dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo nutraukta (I t., 174–178 b. l.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. spalio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies (II t., 76–81 b. l.). Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-326-841/2015 dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo pakeitė ir priteisė iš atsakovės G. K. nepilnamečiams vaikams I. K. ir M. K. išlaikymą po 70 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo 2016 m. liepos 1 d. iki vaikų pilnametystės, likusią sprendimo dalį paliko nepakeistą. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
8. Teismas nurodė, kad visas nekilnojamasis turtas po santuokos nutraukimo atiteko ieškovui A. K., šalys taip pat susitarė ir dėl skolinių įsipareigojimų vykdymo nutraukus santuoką, po santuokos nutraukimo padidėjo ieškovo A. K. gaunamas darbo užmokestis, iš UAB „A“, kaip šios įmonės akcininkas, ieškovas gavo 5000 Eur dividendų. Po santuokos nutraukimo ieškovas kartu su J. K. įsigijo žemės sklypą, padidėjo ieškovo pajamos, ieškovas su dabartine sutuoktine taip pat gavo dovanų didelę piniginių lėšų sumą. Teismas konstatavo, kad ieškovo pateikti duomenys apie patiriamas išlaidas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nurodomos išlaidos maistui, būsto išlaikymui, paskolų dengimui, viršija jo oficialiai iš darbinės veiklos gaunamas pajamas ir kad ieškovas neatskleidžia savo tikrosios finansinės padėties ir pajamų šaltinio.
9. Teismas, įvertinęs nepilnamečių vaikų I. K. (7 metai) ir M. K. (5 metai) amžių, poreikius, atsižvelgdamas į tai, kad dėl išlaikymo padidinimo ieškovas kreipėsi praėjus tik metams po to, kai buvo priteistas išlaikymas, ir nenurodė jokių esminių pasikeitimų, susijusių su vaikų raida ar sveikata, akcentavo tik padidėjusias išlaidas maistui ir aprangai, vaikų ugdymui, teismas sprendė, kad aplinkybių dėl esminio vaikų poreikio pasikeitimo ieškovas neįrodė.
10. Teismas konstatavo, kad bylos nagrinėjimo metu atsirado kitas pagal įstatymą ieškovo išlaikomas asmuo D. K., gimęs (duomenys neskelbtini), kuriam ieškovas taip pat turi skirti išlaikymą, todėl sprendė, kad nuo naujo išlaikytinio gimimo dienos yra pagrindas sumažinti ieškovo dalį teismo sprendimu nustatytoje vaikų išlaikymo prievolėje ir atitinkamai padidinti atsakovės dalį vaikų išlaikymo prievolėje, padidinant priteistą išlaikymo sumą 10 Eur kiekvienam vaikui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
11. Ieškovas A. K. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. sprendimą – priteisti iš atsakovės G. K. nepilnamečiams vaikams I. K. ir M. K. išlaikymą po 115 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016 m. kovo 31 d. iki vaikų pilnametystės (II t., 87–90 b. l.). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
11.1. Teismui padarius išvadą, jog išlaikyti šeimą ieškovui su sutuoktine padeda artimieji, nebuvo pagrindo konstatuoti, kad ieškovas su trečiuoju asmeniu J. K. iš dalies neatskleidžia savo tikrosios finansinės padėties ir pajamų šaltinio, priešingai, ieškovas sąžiningai pateikė visus reikšmingus įrodymus, tačiau jie buvo neteisingai įvertinti.
11.2. Liko neįvertinta aplinkybė, kad ieškovo darbo užmokestis ne tik kilo, bet ir sumažėjo, nes (duomenys neskelbtini) gimus sūnui D. K., nuo 2016-09-06 ieškovas išėjo vaiko priežiūros atostogų, kartu dirba UAB „A“ mažesniu darbo krūviu. Teismas, vertindamas ieškovo darbo užmokestį kaip padidėjusį, turėjo įvertinti ne tik abiejų šalių darbo užmokesčio didėjimo santykį, bet ir sumažėjimą, o ne apsiriboti vertinamąja sąvoka, kad tik atsakovės pajamos iš esmės nepasikeitė, tokias išvadas pirmosios instancijos teismas privalėjo pagrįsti.
11.3. Teismas sprendime subjektyviai įvertino atsakovės galimybes dirbti geriau apmokamą darbą. Atsakovė yra jauno amžiaus, tačiau geriau apmokamo darbo neieško. Vienok, vaikams gyvenant kartu su ieškovu, atsakovė nepatiria vaikų priežiūros ir išlaikymo kasdieninės ir didesnės naštos. Siekis palaikyti artimus ryšius su vaikais negali paneigti vaikų poreikių tenkinimo būtinybės.
11.4. Pirmosios instancijos teismas sprendime neanalizavo, kiek atsakovė, bendraudama su vaikais pagal Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi patvirtintą bendravimo su vaikais tvarką, patiria išlaidų. Atsakovė teismui nurodė, kad yra buvę atvejų, jog nepasiėmė vaikų pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką, taip pat neteikė teismui įrodymų, kokias išlaidas vaikams patiria su jais bendraudama. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad tuo metu, kai vaikai būna su atsakove, atitinkamai mažėja tam tikros išlaidos, kurias vaikų išlaikymui turi skirti ieškovas, yra neteisėta ir nepagrįsta.
11.5. Teismas nevertino aplinkybės, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovas sumažino reikalaujamo išlaikymo vaikams dydį iki 115 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Pirmosios instancijos teismas išlaikymą vaikams padidino 10 Eur suma kiekvienam vaikui, įvertinęs aplinkybę, kad bylos nagrinėjimo metu atsirado kitas pagal įstatymą išlaikytinas asmuo D. K. (gim. (duomenys neskelbtini)), tačiau tokio dydžio mokamo išlaikymo nepakanka tenkinti net minimalius nepilnamečių vaikų poreikius.
Žemesnės instancijos teismas
11.6. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 3.200 straipsnio nuostatas ir neteisingai nustatė momentą, nuo kada turėtų būti priteistas išlaikymas.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė G. K. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad vaikų poreikių esminio pasikeitimo ieškovas neįrodė, draudimo įmokos pakilimas abiem vaikams 15 eurų, negali būti laikomas esminiu vaikų poreikių pasikeitimu, o be to, dukra nebelanko darželio, už kurį ieškovas mokėdavo po 60 Eur. Ieškovas neįrodė pagrindinių sąlygų siekiant pakeisti nustatytą išlaikymo dydį, t. y. pirma, atsakovės turtinės padėties esminio pasikeitimo, antra, vaikų poreikių esminio pasikeitimo. Atsakovės turtinė padėtis išliko tokia pati, t. y. ji neįgijo jokio turto, o pajamos keitėsi neženkliai. Negali būti laikoma esminiu vaikų poreikių pasikeitimu draudimo įmokų pakilimas 15 Eur suma (II t., 100-104 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacinis skundas atmestinas.
14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ar atsiliepimo į jį ribas.
15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šią teisės normą pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai. Aplinkybės, lemiančios šalių turtinės padėties pasikeitimą iš esmės, yra labai įvairios: tai ir šalių gaunamų pajamų žymus sumažėjimas, papildomų išlaikymo prievolių atsiradimas ar išlaikymo prievolės kitiems asmenims padidėjimas, sveikatos žymus pablogėjimas, dėl ko padidėja tėvo (motinos) būtinos išlaidos, ir kt. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar vaiko poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).
16. Nagrinėjamu atveju reikalavimas padidinti išlaikymą nepilnamečiams vaikams buvo grindžiamas pasikeitusiais (padidėjusiais) vaikų poreikiais, nurodžius, kad po teismo sprendimo priėmimo dukra pradėjo lankyti Šiaulių „S“ pradinės mokyklos priešmokyklinio ugdymo grupę, dukra ir sūnus pradėjo lankyti papildomus užsiėmimus, pasikeitė vaikų užimtumas, ženkliai padidėjo išlaidos, be to, ieškovas sukūrė naują šeimą, žmona laukiasi kūdikio. Ieškovas pateikė teismui įrodymus, kad šalių dukra I. K. lanko dainavimo studiją „P“, kur mokamas 25 eurų mokestis per mėnesį, sūnus M. K. lanko sporto klubą „B“, mėnesinis klubo nario mokestis - 20 eurų, (duomenys neskelbtini) ieškovui naujai sukurtoje šeimoje gimė sūnus D (I t., 39, 41, 185 b. l.). Pirmosios instancijos teismas, visapusiškai įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, pagrįstai sprendė, kad gimus D. K. atsirado pagrindas šiek tiek sumažinti ieškovo dalį teismo sprendimu nustatytoje vaikų išlaikymo prievolėje. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nepilnamečių vaikų amžių (5 ir 7 metai), jų poreikius bei aplinkybę, kad dėl išlaikymo padidinimo ieškovas kreipėsi praėjus tik metams po teismo sprendimo priėmimo, pagrįstai konstatavo, jog ieškovas nepateikė įrodymų apie esminį vaikų poreikių pasikeitimą. Ieškovas su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje reikšmingus įrodymus apie jo turtinę padėtį, konstatuodamas, jog ieškovas neatskleidė tikrosios savo finansinės padėties ir pajamų šaltinio.
17. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šiomis pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis. Ieškovas pateikė pažymą apie 2016 metais gautą darbo užmokestį, kuris 2015 metais vidutiniškai per mėnesį sudarė 233,44 eurus atskaičius mokesčius (I t., 18 b. l.). 2016 metais vidutinis ieškovo darbo užmokestis sudarė 341,67 Eur (I t., 136 b. l.). J. K. laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2016-08-31 vidutiniškai gavo 139,36 Eur pajamų (II t., 59 b. l.). Ieškovas kas mėnesį moka 111,42 Eur, 63,34 Eur ir 40,74 Eur įmokas pagal sudarytas paskolos sutartis (I t., 19-32, 197 b. l.). Pagal asmens draudimo liudijimo sutartis ieškovas moka draudimo įmokas už vaikų draudimą nuo nelaimingų atsitikimų, ligos ar darbingumo netekimo (I t., 198-199 b. l., II t., 1-14 b. l.). Sporto klubo „B“ mėnesinis nario mokestis yra 20 Eur (I t., 39 b. l.). I. K. pagal 2016-02-09 pažymą nuo 2015-09-01 lankė dainavimo studiją „P“, kur mokamas 25 Eur mokestis per mėnesį (I t., 41 b. l.). Pagal Šiaulių lopšelio – darželio „Ž“ 2015-12-17 pažymą M. K. išlaikymas darželyje vidutiniškai per mėnesį kainuoja 59,74 Eur (I t., 42 b. l.). Taigi, jau vien šios išlaidos, neskaitant pagal draudimo sutartis mokamų įmokų, sudaro 320,24 eurus per mėnesį. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad vienam vaikui per mėnesį reikalinga 300 Eur suma, dviem vaikams ši suma būtų 600 Eur, o keturių asmenų šeimos išlaidos sudarytų apie 1200 Eur. Taigi, akivaizdu, jog ieškovo patiriamos išlaidos gerokai viršija jo gaunamas šeimos pajamas, todėl vadovaujantis aukščiau nurodytais motyvais konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovas neatskleidė savo realios finansinės padėties. Kad ieškovas neatskleidžia realios savo šeimos finansinės padėties, patvirtina ir ta aplinkybė, jog šiuo metu ieškovas yra nusprendęs išeiti tėvystės atostogų, nors jo sutuoktinė J. K. yra nedirbanti ir turi visas galimybes prižiūrėti sūnų D. Priedas Nr. 3 prie darbo sutarties Nr. 1 patvirtina, kad atsakovas dirba 0,5 valandos per dieną 5 darbo dienas per savaitę ir gauną 24 Eur atlyginimą per mėnesį (II t., 92 b. l.). Mokėjimo nurodymai patvirtina, kad ieškovui 2016-10-20 pervesta 162,10 Eur, o 2016-11-24 – 208,90 Eur Sodros išmokų (II t., 93, 94 b. l.). Taigi, ieškovui mokamos išmokos negali užtikrinti net minimalių šeimos poreikių tenkinimo. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog ieškovas A. K., priešingai nei atsakovė G. K., kuri gyvenamąjį plotą nuomojasi (dėl to patiria papildomų išlaidų), turi nekilnojamojo turto, neseniai su sutuoktine J. K. įsigijo žemės sklypą, kuriame, kaip teigia jis pats, ketina statytis namą, kas yra neįmanoma vertinant jo nurodomą gaunamų mėnesio pajamų sumą. Taigi, ir šios paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog tikroji ieškovo finansinė padėtis yra žymiai geresnė, nei teigia jis pats.
18. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad jo darbo užmokestis ne tik kilo, bet ir sumažėjo, nes (duomenys neskelbtini) gimus sūnui D. K., nuo 2016-09-06 ieškovas išėjo vaiko priežiūros atostogų, o teismas šios aplinkybės nevertino. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka. Kaip jau minėta, J. K. yra D. motina, kuriai valstybė suteikė galimybę auginti ir prižiūrėti sūnų, be to, ji yra nedirbanti, taigi, turi visas galimybes auginti vaiką, todėl ieškovas, nusprendęs išeiti tėvystės atostogų ir taip sąmoningai mažindamas šeimos pajamas, tokį sprendimą priėmė pats, todėl toks jo apsisprendimas nėra pagrindas vertinti, kad jo pajamos sumažėjo. Sutiktina su atsakovės argumentu, kad ieškovas elgiasi neatsakingai ir pats sąmoningai blogina savo finansinę padėtį.
19. Nesutiktina su apelianto argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovės išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams, neatsižvelgė į tai, kad ieškovas turi dar vieną išlaikytinį ir kad priteisto išlaikymo nepakanka tenkinti net minimalius nepilnamečių vaikų poreikius. Priešingai, iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas šiuo metu turi sūnų D., kuriam taip pat reikalingas išlaikymas, padidino iš atsakovės priteisto išlaikymo sumą kiekvienam vaikui ir atitinkamai šia dalimi sumažino ieškovo dalį vaikų išlaikymo prievolėje. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą, turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – išlaikymo dydis turi patenkinti būtinuosius vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-15 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑101/2010; 2010-06-28 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių gaunamas pajamas ir turimą turtą, pagrįstai sprendė, jog atsakovės turtinė padėtis neleidžia priteisti ieškovo reikalaujamą 115 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui.
20. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 3.200 straipsnio nuostatas ir neteisingai nustatė momentą, nuo kada turėtų būti priteistas išlaikymas.
21. CK 3.200 straipsnis numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos, o ne nuo sprendimo, kuriuo patenkintas toks ieškinys, įsiteisėjimo dienos. Priešingas aiškinimas sudarytų sąlygas nepagrįstai apriboti vaiko teisę į didesnį išlaikymą, o atsakovui sudarytų paskatą bylinėtis, nes bylinėjimosi laikotarpiu pareiga mokėti didesnį išlaikymą nekiltų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-529/2014). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas neįrodė esminio vaikų poreikio pasikeitimo, į tai, kad ieškovui (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D, kuriam ieškovas privalo teikti išlaikymą, pagrįstai sprendė, kad pagrindas pakeisti priteisto išlaikymo dydį yra naujo išlaikytinio gimimo diena (duomenys neskelbtini). Nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada nėra pagrindo.
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje pateiktais įrodymais teismo sprendime nurodė faktines bylos aplinkybes, argumentavo savo išvadas, teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės atitinka byloje surinktus įrodymus, įvertintus pagal įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).
23. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Kadangi skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas išsamiai ir teisingai motyvuotas, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, vadovaudamasis pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais motyvais, kurių nekartoja, priima nutartį skundžiamo teismo sprendimo nekeisti (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.