- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-31
- Bylos Nr.
- 2S-1223-273/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00176-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Pareiškėjas
- G. D.
- Suinteresuotas asmuo
- V. D.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos G. D. atskirąjį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2YT-435-831/2016 pagal pareiškėjos G. D. skundą dėl antstolio A. M. veiksmų, suinteresuotas asmuo V. D.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Antstolis A. M. vykdomojoje byloje Nr. 0135/12/02083, vykdydamas Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarimą Nr. A2.8-1352-416/2012 dėl 2 896,20 Eur baudos išieškojimą iš skolininko V. D. valstybei ir 486 Eur vykdymo išlaidų išieškojimą antstoliui, iš viso 3 382,20 Eur, 2016 m. sausio 12 d. priėmė patvarkymą Nr. S-490 dėl skolos išieškojimo iš skolininko sutuoktinės G. D. ½ dalies darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų.
Šalies argumentai
Pareiškėja G. D. pateikė skundą, prašydama antstolio 2016 m. sausio 12 d. patvarkymą Nr. S-490 panaikinti. Skunde nurodė, kad pareiškėjos ir jos sutuoktinio 2014 m. gruodžio 23 d. sudarytos vedybų (povedybinės) sutarties 2.3 punkte nurodyta, kad sutuoktinių pajamos, gautos iš darbinės veiklos yra šias pajamas gavusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Šios sutarties 2.3 punkto nuostata dėl darbo užmokesčio priskyrimo šias pajamas gavusio sutuoktinio asmeninei nuosavybei CK 6.66 straipsnio pagrindu Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-243-305/2015 ir Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1749-527/2015 yra pripažinta negaliojančia, tačiau ši nuostata negalioja tik Kauno teritorinės muitinės atžvilgiu, pareiškusiam ieškinį tose bylose, o visų kitų kreditorių atžvilgiu galioja (CK 6.66 str. 4 d.). Šioje vykdomojoje byloje išieškotojas yra ne Kauno teritorinė muitinė, bet LR VRM Lazdijų rinktinė arba valstybė. Atsižvelgiant į tai, nukreipti išieškojimą į pareiškėjos nuosavybės teise priklausantį turtą ar pajamas pagal sutuoktinio įsipareigojimus negalima.
Antstolis pareiškėjos skundo netenkino ir vykdomąją bylą su skundu persiuntė Vilkaviškio rajono apylinkės teismui. Nurodė, kad pareiškėjos ir jos sutuoktinio vedybinė (povedybinė) sutartis yra pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento, o šioje byloje išieškotoju yra aiškiai įvardinta valstybė.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą suinteresuotas asmuo V. D. palaikė skundo reikalavimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 3 d. nutartimi pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Teismas nustatė, kad civilinėje byloje Nr. 2-243-305/2015 nurodytas ieškovas – Kauno teritorinė muitinė, kaip teritorinis muitinės departamento padalinys – veikė pagrindinio kreditoriaus – valstybės – vardu, todėl, vadovaujantis CK 6.66 straipsnio 4 dalies nuostatomis – valstybė – kaip ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškęs kreditorius 2015 m. gegužės 11 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimu Nr. 2-243-305/2015 sukeltomis teisinėmis pasekmėmis gali naudotis tiek, kiek būtina kreditoriaus - valstybės - teisių pažeidimui pašalinti. Kadangi vykdomojoje byloje Nr. 0135/12/02083, dėl 2896,20 Eur baudos išieškojimo iš V. D. kreditorius yra valstybė, todėl pareiškėjos ir jos sutuoktinio sudarytos vedybų (povedybinės) sutarties 2.3 punkto nuostatos pripažinimo negaliojančiu pasekmės taikomos valstybei šioje vykdomojoje byloje.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskirajame skunde pareiškėja prašė panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartį ir pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti. Skunde nurodė, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas. Actio Pauliana ieškinį pareiškėjos sutuoktiniui pareiškė Kauno teritorinė muitinė, kuri neturi nieko bendro su administracinių nuobaudų vykdymu. Nutarimą skirti baudą vykdė Valstybinė mokesčių inspekcija. Pareiškėjos nuomone, tai yra du visiškai skirtingi juridiniai vienetai, todėl teismo išvada, kad kreditorius yra tas pats klaidinga. Teismas neteisingai taikė CK 6.66 straipsnio 4 dalies nuostatas. Byloje Nr. 2-243-305/2015 Kauno teritorinė muitinė pateikė actio Pauliana ieškinį dėl 3 189,94 Eur mokestinės nepriemokos ir dėl 84,86 Eur mokestinės nepriemokos, todėl bendra, teisinius padarinius sukelianti povedybinės sutarties pripažinimo negaliojančia suma, negali būti didesnė kaip 3 274,80 Eur, papildomai pridedant su šių nepriemokų išieškojimu susijusias vykdymo išlaidas. Skundžiama nutartis prie aukščiau nurodytų sumų leidžianti papildomai pridėti 2 896,20 Eur ir su jų išieškojimu susijusias išlaidas, akivaizdžiai pažeidžia CK 6.66 straipsnio 4 dalies nuostatas, nes tai jau būtų išieškojimas iš pareiškėjai asmenine nuosavybe priklausančio turto. Be to, byloje Nr. 2-243-305/2015 Kauno teritorinė muitinė actio Pauliana ieškinyje net nekėlė reikalavimo dėl 2 896,20 Eur administracinės nuobaudos sumos. Todėl teismas byloje Nr. 2-243-305/2015 net ir negalėjo nieko spręsti dėl šio reikalavimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą kiti byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.) nėra nustatyta.
Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio patvarkymo panaikinimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Bylos ir vykdomosios bylos Nr. 0135/12/02083 duomenimis nustatyta, kad antstolio A. M. kontoroje yra vykdomas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 23 d. nutarimas Nr. A2.8.-1352-416/2012 dėl 2 896,20 Eur (10 000 Lt) baudos išieškojimo iš skolininko V. D. valstybės naudai. Administracinė bauda skolininkui skirta pagal ATPK 163 ² straipsnio 4 dalį (už akcizais apmokestinamų prekių (cigarečių) gabenimą pažeidžiant nustatytą tvarką). Kadangi skolininkas geruoju baudos nesumokėjo ir turto neturi, skundžiamu patvarkymu antstolis nukreipė išieškojimą į skolininko sutuoktinės pareiškėjos G. D. darbo užmokestį. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta (CPK 179 str. 3 d.), kad Kauno teritorinė muitinė kreipėsi į Vilkaviškio rajono apylinkės teismą su pareiškimu dėl skolininko V. D. dalies nustatymo bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje remdamasi antstolio A. M. pasiūlymu ir su actio Pauliana ieškiniu, prašydama pripažinti 2014 m. gruodžio 23 d. V. D. ir G. D. povedybinę sutartį dalyje dėl sutuoktinių pajamų, gautų iš sutuoktinių darbinės veiklos, priskyrimo šias pajamas gavusio sutuoktinio asmeninėn nuosavybėn negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Antstolio A. M. kontoroje yra vykdomi Kauno teritorinės muitinės 2012 m. gruodžio 14 d. sprendimas Nr. 10000227316 vykdomojoje byloje Nr. 0135/12/02912 dėl 3 189,94 Eur (11 014,21 Lt) ir 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimą Nr. 10000258278 vykdomojoje byloje Nr. 0135/13/02995 dėl 84,86 Eur (293,00 Lt) mokestinių nepriemokų išieškojimo iš skolininko V. D.. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 11 d. sprendimu (c. b. Nr. 2-243-305/2015) patenkino ieškovės Kauno teritorinės muitinės reikalavimus atsakovui V. D. ir pripažino V. D. bei G. D. 2014 m. gruodžio 23 d. povedybinę sutartį dalyje dėl sutuoktinių pajamų, gautų iš sutuoktinių darbinės veiklos, priskyrimo šias pajamas gavusio sutuoktinio asmeninėn nuosavybėn negaliojančia nuo jos sudarymo momento; nustatė ½ dalį atsakovo V. D. sutuoktinės G. D. gaunamame darbo užmokestyje kaip skolininko V. D. turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje; nustatė ½ dalį 0,0600 ha žemės sklypo, unikalus Nr. 3963-0029-0099, esančio Vilkaviškio m., kaip skolininko V. D. turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Kauno apygardos teismas 2015 m. spalio 13 d. nutartimi (c. b. Nr. 2A-1749-527/2015) atsakovo V. D. apeliacinį skundą atmetė ir Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Atskirajame skunde ginčijamo antstolio patvarkymo ir skundžiamos nutarties neteisėtumas yra grindžiamas CK 6.66 straipsnio 4 dalies nuostatų pažeidimu. Pagal CK 6.66 straipsnio 4 dalį sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti. Atskirajame skunde teigiama, kad actio Pauliana pareiškė Kauno teritorinė muitinė, todėl pareiškėjos ir skolininko vedybų sutarties sąlygos pripažinimas negaliojančia teisinių pasekmių Valstybinei mokesčių inspekcijai negali sukelti, kadangi tai nėra tas pats kreditorius, šios institucijos yra skirtingi juridiniai vienetai. Apeliacinės instancijos teismas šiuos skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Valstybė per se pripažįstama juridiniu asmeniu, įgyjančiu civilines teises, prisiimančiu civilines pareigas ir jas įgyvendinančiu per atitinkamas valstybės ir savivaldybių valdymo institucijas (CK 2.35 str. 1 d., 2.36 str. 2 d.). Aiškinant šią įstatymo normą, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tiek materialiuosiuose, tiek ir procesiniuose teisiniuose santykiuose subjektas (šalis) yra valstybė, o ne jai atstovaujantis mokesčių administravimo subjektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011). Taigi, atsižvelgiant į šias nuostatas, nepaisant to, kad vienu atveju paskirtos administracinės baudos išieškojimą administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, o kitu atveju muito ir pridėtinės vertės bei akcizo mokesčių nepriemokos išieškojimą administruoja Lietuvos Respublikos muitinės teritorinis padalinys Kauno teritorinė muitinė (Mokesčių administravimo įstatymo 15 str.), laikytina, kad minėti mokesčių administravimo subjektai veikia to paties kreditoriaus - valstybės vardu ir interesais. Darytina išvada, kad kreditoriumi civilinėje byloje pagal actio Pauliana ieškinį ir išieškotoju vykdomosiose bylose Nr. 0135/12/02083, Nr. 0135/12/02912 ir Nr. 0135/13/02995 yra tas pats juridinis asmuo - valstybė.
Atskirajame skunde teigiama, kad teisinius padarinius sukelianti povedybinės sutarties pripažinimo negaliojančia suma, negali būti didesnė kaip 3 274,80 Eur, todėl papildomai pridėjus 2 896,20 Eur ir su jų išieškojimu susijusias išlaidas, išieškomas vykdomojoje byloje Nr. 0135/12/02083, būtų pažeistos CK 6.66 straipsnio 4 dalies nuostatas, nes tai jau būtų išieškojimas iš pareiškėjai asmenine nuosavybe priklausančio turto. Šie atskirojo skundo argumentai atmestini. Teismų praktikoje, aiškinat minėtą normą laikomasi nuostatos, kad sandorius pripažinus negaliojančiais CK 6.66 straipsnyje nustatytais pagrindais, jų negaliojimo teisinės pasekmės nustatomos teismo sprendimu pritaikius restituciją tokia apimtimi, kiek tai reikalinga kreditorių teisių pažeidimui pašalinti, išieškojimą pagal kreditoriaus reikalavimą nukreipiant į perduotą pagal skolininko sudarytą sandorį turtą, jo vertę ar lėšas (CK 6.66 str. 4 d., 6.145 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2008). Actio Pauliana ieškiniu ginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu atveju kreditorių teisių pažeidimo pašalinimas siejamas su restitucijos taikymu. Nagrinėjamu atveju Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. sprendimu modifikuota (pakeista) povedybinė sutartis ir restitucija nebuvo taikoma, kadangi tokio reikalavimo ieškovė Kauno teritorinė muitinė ieškinyje nereiškė. Pripažinus negaliojančia G. D. ir V. D. 2014 m. gruodžio 23 d. povedybinę sutartį dalyje dėl sutuoktinių pajamų, gautų iš sutuoktinių darbinės veiklos, priskyrimo šias pajamas gavusio sutuoktinio asmeninėn nuosavybėn nuo jos sudarymo momento ir nustačius ½ dalį V. D. sutuoktinės G. D. gaunamame darbo užmokestyje kaip skolininko V. D. turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje bei šios povedybinės sutarties pakeitimus išviešinus Vedybų sutarčių registre (CPK 179 str. 3 d., CK 4.262 str.) iš ½ pareiškėjos darbo užmokesčio dalies gali būti vykdomas išieškojimas CPK 733 straipsnyje nustatyta tvarka pagal kitus vykdomuosius dokumentus, išduotus skolininko V. D. atžvilgiu.
Apibendrindamas pirmiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atmetė pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.