Alytaus apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą suinteresuotiems asmenims skolininkui K. L., skolininko sutuoktinei V. L., antstoliui S. V. dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į teismą su prašymu vykdymo procese, prašydama nustatyti skolininko K. L. turto, kuris yra jo bendra su sutuoktine V. L. nuosavybė, dalį taip, kad galimas būtų išieškojimas. Nurodė, kad pareiškėja yra išieškotoja vykdomojoje byloje Nr. 0127/15/00528 pagal vykdomąjį dokumentą Nr. (23.31-08)-320A-1595 vykdant išieškojimą iš skolininko K. L.. Vykdymo proceso eigoje antstolis areštavo žemės sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir Nr. (duomenys neskelbtini) Nekilnojamo turto registre registruotą skolininko K. L. vardu ir įgytą santuokoje su V. L., kuris yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Antstolis pasiūlė pareiškėjai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Teismui kartu su prašymu ir vykdomojoje byloje Nr. 0127/15/00528 pateikti duomenys patvirtina, kad antstolis S. V. vykdo VMI viršininko 2015 m. sausio 28 d. sprendimą „Išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto“ Nr. (23.31-08)-320A-1595) dėl 90,07 Eur mokestinės nepriemokos išieškojimo iš skolininko K. L.. Antstolis, patikrinęs skolininko turtinę padėtį nustatė, kad skolininkas turi nekilnojamojo turto, esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, areštavo turtą ir pasiūlė išieškotojai iki 2016 m. lapkričio 15 d. kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies, esančios bendrąja su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Išieškotoja, nepraleidusi nustatyto termino, 2016 m. lapkričio 15 d. kreipėsi į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Nei pareiškėja nei antstolis nepateikė siūlymų ir/ar pageidavimų dėl turto atidalijimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo. Pareiškėja formaliai nurodė, kad skolininko turtą bendrojoje jungtinėje nuosavybėje atidalinti taip, jog būtų galima iš jos išieškoti.

Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 str. 1 d.). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 str. 1 d. 1 p.). Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.), sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.), nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik Civilinio kodekso nustatytais atvejais (CK 3.117 str. 2 d.), tokie atvejai nurodyti CK 3.123 straipsnyje (nepilnamečių vaikų interesas, vieno sutuoktinio sveikata ar jo turtinė padėtis arba kitos svarbios aplinkybės).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad turtas, kurį prašoma atidalinti, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)., įsigytas 2005 m. vasario 11 d., žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) , įsigytas 2007 m. birželio 22 d. Skolininkas K. L. ir V. L. susituokė (duomenys neskelbtini) santuoka nenutraukta. Nekilnojamas turtas žemės sklypai viešuose registruose įregistruoti skolininko vardu. Byloje nėra duomenų, jog turtas įgytas vieno iš sutuoktinių asmeninėmis lėšomis, todėl jis laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.87 str.). Aplinkybių, dėl kurių būtų galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, byloje esančiais duomenimis nenustatyta.

Nustačius nekilnojamojo daikto skolininko dalį, teismas kartu turi nustatyti naudojimosi nekilnojamojo daikto dalimi, priklausančia skolininkui, tvarką (CPK 667 str. 2 d.). Iš šios procesinės normos turinio išplaukia, kad CPK 667 straipsnio pagrindu teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiąsias ir (ar) realiąsias dalis. Šios dalys turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Tai pagrindžiama ir materialinės teisės norma (CK 4.80 str. 3 d.), kurioje nustatyta, kad bendraturčio kreditorius turi teisę reikalauti atidalyti skolininko dalį, kad būtų galima išieškoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2006). Šiuo atveju pareiškėja neprašė nustatyti realiosios turto dalies, nepateikė siūlymo dėl turto naudojimosi tvarkos nustatymo. Antstolis taip pat jokio siūlymo nepateikė. Tiek pareiškėja, tiek antstolis formaliai išdėstė prašymą – atidalinti skolininko turtą taip, kad iš jo būtų galima išieškoti. Šios kategorijos bylose galiojantys rungimosi ir dispozityvumo principai lemia, kad teismas ex officio nėra aktyvus ir bylą sprendžia vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir pateiktus įrodymus (CPK 42 str. 1 d., 135 str. 2 d., 178 str., Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-966-657/2013). Teismas, neperžengdamas prašymo ribų, vadovaudamasis CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, nesant aplinkybių dėl kurių būtų galima nukrypti nuo šios prezumpcijos, sprendžia, jog prašymas tenkintinas nustatant skolininko turto idealiąją dalį bendrojoje nuosavybėje, kuri atitinka ½ turto dalį. Visas turtas lieka bendro naudojimo (Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-115-163/2014). Pagal formuojamą teismų praktiką idealiosios dalies bendrame turte nustatymas yra pakankamas, kad būtų galima iš jo išieškoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario mėn. 18 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga Nr. AC-32-1; Teismų praktika 32).

Teismas pažymi, kad naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas nėra atidalijimas iš bendro turto, kuriuo siekiama panaikinti bendrąją nuosavybę, ir toks naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas neužkerta kelio bendraturčiams ar būsimiems bendraturčiams nustatyti kitokią naudojimosi tvarką, atsidalinti iš bendrosios nuosavybės, ar teismo prašyti atidalinti iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 str.) kitu būdu negu nustatyta naudojimosi tvarka, įskaitant atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, išmokant kompensaciją (Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-966-657/2013).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 667 straipsniu, 593 straipsnio 3 dalimi, 290-291 straipsniais,

nutaria:

prašymą tenkinti.

Nustatyti skolininko K. L., a. k. (duomenys neskelbtini) turto dalį, esančią bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine V. L., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad skolininkui K. L. nuosavybės teise priklauso ½ dalis žemės sklypo Remeikių k., Miroslavo sen., Alytaus r. sav., unikalus Nr. 3343-0003-0133, ½ dalis žemės sklypo Zizėnų k., Miroslavo sen., Alytaus r. sav., unikalus Nr. 4400-0506-5770.

Nurodyti, kad K. L. ir V. L. žemės sklypais naudojasi bendrai.

Nutartis neužkerta kelio bendraturčiams ar būsimiems bendraturčiams nustatyti kitokią naudojimosi tvarką, atsidalinti iš bendrosios nuosavybės, ar teismo prašyti atidalinti realiąją turto dalį iš bendrosios nuosavybės.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per nutartį priėmusį Alytaus rajono apylinkės teismą.