Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2020-12-14 · Civilinė byla Nr. e2-9013-405/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-12-14
Bylos Nr.
e2-9013-405/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolė Lisauskienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-9013-405/2020Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00619-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.3; 3.2.6.6.2 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 14 d.Švenčionys

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėja Nijolė Lisauskienė

rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal AB „NEO Finance“ ieškinį J. S. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė AB „NEO Finance“ ieškinyje nurodo, kad 2020 m. sausio 22 d. su atsakove J. S. sudarytos Vartojimo kredito sutarties Nr. K501231339 pagrindu suteikė atsakovei 7670 Eur dydžio kreditą 60 mėn. terminui. Atsakovė įsipareigojo iki 2025 m. sausio 27 d. grąžinti kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą: 5040 Eur palūkanų, 622,81 Eur tarpininkavimo mokesčio Atsakovė įsipareigojimų nevykdė, todėl ieškovė 2020 m. liepos 29 d. raštu pranešė atsakovei apie vienašališką sutarties nutraukimą. Atsakovė po sutarties nutraukimo per sutartyje nustatytą terminą skolos nesumokėjo, todėl prašo priteisti iš atsakovės 7598,78 Eur negrąžinto kredito, 683,09 Eur mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugpjūčio 4 d.), 22 procentus negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (7598,78 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. sausio 27 d.), 2381,33 Eur tarpininkavimo mokesčio, 10,34 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. kovo 28 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugpjūčio 4 d.), 22 procentus kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (7598,78 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. sausio 28 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovė J. S. nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad ieškovė AB „NEO Finance“ tarp šalių 2020 m. sausio 22 d. sudarytos Vartojimo kredito sutarties Nr. K501231339 pagrindu suteikė atsakovei

J. S. 7670 Eur dydžio kreditą 60 mėn. terminui. Sutarties bendrųjų sąlygų 3.1, 3.5.2, 5.1, 5.2 p. atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti kredito mokestį, palūkanas, sutarties tarpininkavimo ir administravimo mokesčius, mokėdama įmokas susitartais terminais ir laikydamasi kitų įsipareigojimų, nurodytų sutarties specialiosiose sąlygose. Pagal sutarties specialiąsias sąlygas, atsakovė, be kredito grąžinimo įmokų, įsipareigojo mokėti 22 procentų dydžio metines mokėjimo palūkanas, tarpininkavimo ir administravimo mokesčius.

Ieškovė ieškinyje nurodo, kad atsakovė įmokų laiku nemokėjo, ieškovė 2020 m. liepos 29 d. raštu pranešė atsakovei apie vienašališką sutarties nutraukimą nuo 2020 m. rugpjūčio 4 d. (sutarties bendrųjų sąlygų 8.5, 8.6 p.), atsakovė skolos dydžio neginčija. Formaliai įvertinus byloje pateiktus įrodymus, manoma, kad, pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindo vertinti, kad atsakovė ieškovei nesumokėjo 7598,78 Eur negrąžinto kredito ir 683,09 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (iki sutarties nutraukimo dienos – 2020 m. rugpjūčio 4 d.). LR CK 6.38 str. nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, todėl iš atsakovės ieškovei priteisiama 7598,78 Eur negrąžinto kredito ir 683,09 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų.

Ieškovė taip pat prašo priteisti 22 procentus negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (7598,78 Eur) nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2025 m. sausio 27 d.). Pagal formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020), tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi sutartį. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar iš anksto buvo numatyta gauti šias pajamas; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (LAT Civilinių bylų skyriaus 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Pagal formuojamą praktiką, visiško nuostolių atlyginimo principo, realizuojamo priteisiant negautas pajamas, užtikrinimui esminę reikšmę turi įrodinėjimo proceso specifika – negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

Šalys vartojimo kredito sutartimi susitarė dėl atsakovės ieškovei mokėtinos fiksuoto dydžio (5040,40 Eur) mokėjimo (pelno) palūkanų sumos (metinė palūkanų norma – 22 procentai), kurios mokėjimas buvo išdėstytas mokant kiekvieną mėnesį pagal mokėjimo grafiką mokėtinomis įmokomis, ir susitarė dėl kredito grąžinimo iki 2025 m. sausio 27 d. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad, atsakovei negrąžinus kredito ir dėl to ieškovei nutraukus sutartį, negavo palūkanų, kurias pagrįstai galėjo gauti, jei sutartis būtų vykdoma tinkamai. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, skolos dydžio neginčija. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad atsakovė iki sutarties nutraukimo nesumokėjo 683,09 Eur dydžio palūkanų, todėl ieškovės negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) nuo sutarties nutraukimo (2020 m. rugpjūčio 4 d.) iki sutarties įvykdymo termino pabaigos (2025 m. sausio 27 d.) – 4357,31 Eur (5040,40 Eur – 683,09 Eur). Ieškovė nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugpjūčio 4 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2025 m. sausio 27 d.), pagrįstai galėjo tikėtis gauti 22 procentų dydžio palūkanas, skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos kredito sumos, tačiau ne didesnes kaip konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis (nuo 2020 m. rugpjūčio 27 d. – 7222,60 Eur, 2020 m. rugsėjo 27 d. – 7143,18 Eur, 2020 m. spalio 27 d. – 7062,30 Eur, 2020 m. lapkričio 27 d. – 6979,94 Eur, 2020 m. gruodžio 27 d. – 6896,07 Eur, 2021 m. sausio 27 d. – 6810,66 Eur, 2021 m. vasario 27 d. – 6723,69 Eur, 2021 m. kovo 27 d. – 6635,12 Eur, 2021 m. balandžio 27 d. – 6544,93 Eur, 2021 m. gegužės 27 d. – 6453,08 Eur, 2021 m. birželio 27 d. – 6359,55 Eur, 2021 m. liepos 27 d. – 6264,30 Eur, 2021 m. rugpjūčio 27 d. – 6167,31 Eur, 2021 m. rugsėjo 27 d. – 6068,54 Eur, 2021 m. spalio 27 d. – 5967,96 Eur, 2021 m. lapkričio 27 d. – 5865,54 Eur, 2021 m. gruodžio 27 d. – 5761,24 Eur, 2022 m. sausio 27 d. – 5655,03 Eur, 2022 m. vasario 27 d. – 5546,87 Eur, 2022 m. kovo 27 d. – 5436,73 Eur, 2022 m. balandžio 27 d. – 5324,57 Eur, 2022 m. gegužės 27 d. – 5210,35 Eur, 2022 m. birželio 27 d. – 5094,04 Eur, 2022 m. liepos 27 d. – 4975,59 Eur, 2022 m. rugpjūčio 27 d. – 4854,97 Eur, 2022 m. rugsėjo 27 d. – 4732,14 Eur, 2022 m. spalio 27 d. – 4607,06 Eur, 2022 m. lapkričio 27 d. – 4479,69 Eur, 2022 m. gruodžio 27 d. – 4349,98 Eur, 2023 m. sausio 27 d. – 4217,89 Eur, 2023 m. vasario 27 d. – 4083,38 Eur, 2023 m. kovo 27 d. – 3946,40 Eur, 2023 m. balandžio 27 d. – 3806,91 Eur, 2023 m. gegužės 27 d. – 3664,87 Eur, 2023 m. birželio 27 d. – 3520,22 Eur, 2023 m. liepos 27 d. – 3372,92 Eur, 2023 m. rugpjūčio 27 d. – 3222,92 Eur, 2023 m. rugsėjo 27 d. – 3070,17 Eur, 2023 m. spalio 27 d. – 2914,62 Eur, 2023m. lapkričio 27 d. – 2756,22 Eur, 2023 m. gruodžio 27 d. – 2594,91 Eur, 2024 m. sausio 27 d. – 2430,65 Eur, 2024 m. vasario 27 d. – 2263,37 Eur, 2024 m. kovo 27 d. – 2093,03 Eur, 2024 m. balandžio 27 d. – 1919,57 Eur, 2024 m. gegužės 27 d. – 1742,93 Eur, 2024 m. birželio 27 d. – 1563,05 Eur, 2024 m. liepos 27 d. – 1379,87 Eur, 2024 m. rugpjūčio 27 d. – 1193,33 Eur, 2024 m. rugsėjo 27 d. – 1003,37 Eur, 2024 m. spalio 27 d. – 809,93 Eur, 2024 m. lapkričio 27 d. – 612,94 Eur, 2024 m. gruodžio 27 d. – 412,34 Eur, 2025 m. sausio 27 d. – 208,10 Eur). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, yra pagrindo ieškovei priteisti negautas pajamas (nuostolius) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugpjūčio 4 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2020 m. gruodžio 14 d.) – 547,30 Eur ir 22 procentus negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų nuo negrąžinto kredito dalies, už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 15 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2025 m. sausio 27 d.).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 2381,33 Eur tarpininkavimo mokesčio. Kredito sutarties bendrosios dalies 1.29 p. nurodyta, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokesčio paskirtis – padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Taip pat tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė bendrovės priežiūra. Tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas sutarties 5.3 p. numatyta tvarka – vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis (šiuo atveju 4,90 procentų) nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas (5.3.1 p.); 1,2 procento per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus 5.3.1 p. nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą, šiame punkte apskaičiuota tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis per mėnesį yra ne didesnė nei 30 Eur (5.3.2 p.). Sutarties 5.4 p. šalys susitarė, kad sutarties 5.3.2 p. nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 procentų nuolaida. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant vartojimo kredito sutartį, vėluojant apmokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 d., toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei. Sutarties 5.3.2 p. nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis nenaudojama skolos išieškojimo išlaidoms padengti, ji skirta bendrovės patiriamoms išlaidoms, susijusioms su padidintos rizikos asmeniu ir su juo sudarytos vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, todėl visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui sutarties 5.3.2 p. nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida netaikoma ir vadovaujamasi sutarties 5.11 p., kuriame numatyta, kad bet kokios nuolaidos taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jei vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 d., nuo 31 vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui. Ieškovė, vadovaudamasi šiais vartojimo kredito sutarties papunkčiais, prašo priteisi 2381,33 Eur dydžio sutarties tarpininkavimo mokestį. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes daroma išvada, kad vartojimo kredito sutarties sąlygos dėl tarpininkavimo mokesčio yra neaiškios – neaiški šio mokesčio paskirtis, nes nenurodoma, už ką konkrečiai šis mokestis mokamas, kokie veiksmai turi būti atliekami tuo atveju, jeigu kredito gavėjas laiku nevykdo savo įsipareigojimų. Kaip matyti iš vartojimo kredito sutarties 5.4 ir 5.11 p., sutartyje nustatyta tarpininkavimo mokesčio nuolaida taikoma tik tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį (jos nepažeidžia), todėl sutarties 5.1 p. nurodyta sąlyga, kad nuolaida taikoma tik tuo atveju, jei prievolė vykdoma tinkamai, atlieka prievolės užtikrinimo netesybų forma funkciją (CK 6.71 str.). CK 6.71 str. 1 d. nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai), todėl kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 str.). Prievolės esmė dėl to, kad netesybos sutartyje pavadintos nuolaida, nesikeičia. Priešingas aptariamų sutarties sąlygų dėl nuolaidos netaikymo aiškinimas reikštų sutarties aiškinimą sutartį parengusios šalies (verslininko) naudai ir vartotojo – silpnesniosios vartojimo teisinių santykių šalies – nenaudai, o tai būtų nesuderinama su CK 6.193 str. įtvirtintais sutarčių aiškinimo principais. Minėta sąlyga nesąžininga vartotojo atžvilgiu, nes vartotojas, būdamas silpnesniąja sutarties šalimi, negali numatyti, koks mokestis jo atžvilgiu bus taikomas ir kaip jis galėtų daryti įtaką jo dydžiui. LR vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 d. laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes daroma išvada, kad ieškovės nurodoma kintama tarpininkavimo mokesčio dalis (1800 Eur) yra netesybos už įsipareigojimų nevykdymą, o kadangi netesybų dydis nėra aiškus, minėta sutarties sąlyga, klaidinanti vartotoją, vertinama kaip nesąžininga, todėl pripažintina negaliojančia ir niekine CK 6.228⁴ str. 9 d. pagrindu (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1697-258/2019, VAT 2020 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1361-864/2020). Sutarties sąlyga dėl tarpininkavimo mokesčio kintamos dalies (5.3.2 p.) apskaičiavimo ir taikymo iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai, todėl ši sąlyga pripažįstama negaliojančia kaip nesąžininga vartotojo atžvilgiu (CK 6.228⁴ str. 2, 9 d.). Pripažinus sutarties sąlygą dėl tarpininkavimo mokesčio kintamos dalies negaliojančia, ieškovės reikalavimas dėl 1800 Eur kintamos tarpininkavimo mokesčio dalies priteisimo atmetamas. Šalys vartojimo kredito sutartimi taip pat susitarė dėl mokamo 622,81 Eur dydžio tarpininkavimo mokesčio su nuolaida. Ši suma vartojimo kredito sutartyje nurodyta aiškiai – ji nurodoma atsakovės kiekvieną mėnesį mokėtinos įmokos dydyje. Vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo tuo metu esančių sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, todėl šis mokestis gali būti priteisiamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo. Pagal šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nurodytus duomenis, šalys susitarė dėl 2422,81 Eur dydžio tarpininkavimo mokesčio, ieškovė ieškiniu prašo priteisti 2381,33 Eur dydžio tarpininkavimo mokestį, todėl vertinama, kad 41,48 Eur dydžio tarpininkavimo mokesčio dalį atsakovė sumokėjusi. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, iš atsakovės ieškovei priteisiama iki sutarties nutraukimo (2020 m. rugpjūčio 4 d.) nesumokėta tarpininkavimo mokesčio dalis su nuolaida – 142,54 Eur.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 10,34 Eur dydžio kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. kovo 28 d.) iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugpjūčio 4 d.) ir 22 procentų dydžio kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą 7598,78 Eur kredito sumą nuo sutarties termino pabaigos (2025 m. sausio 28 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Pagal formuojamą teismų praktiką, palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (CK 6.71 str.) (LAT 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Tiek netesybų, tiek palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra ta pati – kompensacinė, ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti. Kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės analogiška kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. nurodytos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (LAT 2020 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 75 p.). Pagal teisinį reglamentavimą, kompensuojamosios palūkanos ir jų dydis gali būti nustatomi šalių susitarimu, o jo nesant – pagal įstatymą (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., LAT 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-248/2016). LAT 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje išaiškino, kad tuo atveju, jei šalys sutartimi susitarė dėl atitinkamo dydžio kompensuojamųjų palūkanų mokėjimo iki visiško paskolos grąžinimo, ši sutarties nuostata ir iš jos kylanti sutartyje nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų mokėjimo prievolė išlieka ir sutartį nutraukus. Kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 p. šalys susitarė, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (22 procentai) skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. (nuo 2016 m. vasario 1 d. galiojanti straipsnio redakcija) nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Be to, netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 d. laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. norma yra imperatyvi, todėl sutarties sąlyga, pažeidžianti šią įstatymo normą, remiantis CK 1.80 str., yra niekinė ir negalioja (LAT 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020). Pagal CK 6.228⁴ str. 2 d. 5 p., preziumuojama, kad nesąžininga yra sutarties sąlyga, kuria nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Šalys vartojimo kredito sutartį sudarė 2020 m. sausio 22 d., t. y. jau įsigaliojus 2016 m. vasario 1 d. Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. pakeitimui, todėl yra pagrindo vertinti, kad kredito sutartyje numatytas atsakovės, kaip vartojimo kredito gavėjos, atsakomybės dydis pagal kredito sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą 22 procentų dydžio metinę palūkanų normą viršija Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. įtvirtintą maksimalų dydį (18,65 procentai). Vartojimo kredito sutartyje nurodyta sąlyga dėl kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamų pagal 22 procentų dydžio metinę palūkanų normą, pažeidžiama imperatyvi norma –Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d., todėl tokia sutarties sąlyga laikytina nesąžininga bei negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento (CK 6.228⁴ str. 8 d.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo atmetamas.

LR CK 6.210 str. 1 d. nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas, todėl iš atsakovės ieškovei priteisiamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už sumą (8971,71 Eur), kurią sumokėti praleistas terminas, nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugsėjo 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovės J. S. ieškovei AB „NEO Finance“ priteisiamos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (84 procentai) – 202 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 str.), 168 Eur dydžio išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas (CPK 93, 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 260, 268, 270, 441 str., LR CK 6.38, 6.245, 6.256 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti negaliojančia AB „NEO Finance“ ir J. S. 2020 m. sausio 22 d. sudarytos Vartojimo kredito sutarties Nr. K501231339 bendrųjų sąlygų 5.11 p. įtvirtintą sąlygą – „Bet kokios nuolaidos, susijusios su Vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant bet neapsiribojant nuolaidomis <...> Tarpininkavimo mokesčiui <...>, kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu ( <...>), taikomos tik Vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal Vartojimo kredito sutartį. Jei Vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal Vartojimo kredito sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną Mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt dienų), nuo 31 (trisdešimt pirmos) vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam Vartojimo kredito sutarties laikotarpiui.“

Pripažinti negaliojančia AB „NEO Finance“ ir J. S. 2020 m. sausio 22 d. sudarytos Vartojimo kredito sutarties Nr. K501231339 bendrųjų sąlygų 6.1 p. įtvirtintą sąlygą, kuria nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamų pagal 22 procentų dydžio metinę palūkanų normą, taikymas.

Išieškoti iš J. S. 7598,78 Eur (septynis tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 78 ct) negražinto kredito, 683,09 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus 9 ct) palūkanų, 547,30 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt septynis eurus 30 ct) negautų pajamų, 142,54 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt du eurus 54 ct) tarpininkavimo mokesčio, 370 (tris šimtus septyniasdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų, iš viso – 9341,71 Eur (devynis tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt vieną eurą 71 ct) AB „NEO Finance“.

Išieškoti iš J. S. 22 procentų dydžio negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. sausio 27 d.) nuo negrąžintos kredito sumos, tačiau ne didesnes kaip konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis (nuo 2020 m. rugpjūčio 27 d. – 7222,60 Eur, 2020 m. rugsėjo 27 d. – 7143,18 Eur, 2020 m. spalio 27 d. – 7062,30 Eur, 2020 m. lapkričio 27 d. – 6979,94 Eur, 2020 m. gruodžio 27 d. – 6896,07 Eur, 2021 m. sausio 27 d. – 6810,66 Eur, 2021 m. vasario 27 d. – 6723,69 Eur, 2021 m. kovo 27 d. – 6635,12 Eur, 2021 m. balandžio 27 d. – 6544,93 Eur, 2021 m. gegužės 27 d. – 6453,08 Eur, 2021 m. birželio 27 d. – 6359,55 Eur, 2021 m. liepos 27 d. – 6264,30 Eur, 2021 m. rugpjūčio 27 d. – 6167,31 Eur, 2021 m. rugsėjo 27 d. – 6068,54 Eur, 2021 m. spalio 27 d. – 5967,96 Eur, 2021 m. lapkričio 27 d. – 5865,54 Eur, 2021 m. gruodžio 27 d. – 5761,24 Eur, 2022 m. sausio 27 d. – 5655,03 Eur, 2022 m. vasario 27 d. – 5546,87 Eur, 2022 m. kovo 27 d. – 5436,73 Eur, 2022 m. balandžio 27 d. – 5321,57 Eur, 2022 m. gegužės 27 d. – 5210,35 Eur, 2022 m. birželio 27 d. – 5094,04 Eur, 2022 m. liepos 27 d. – 4975,59 Eur, 2022 m. rugpjūčio 27 d. – 4854,97 Eur, 2022 m. rugsėjo 27 d. – 4732,14 Eur, 2022 m. spalio 27 d. – 4607,06 Eur, 2022 m. lapkričio 27 d. – 4479,69 Eur, 2022 m. gruodžio 27 d. – 4349,98 Eur, 2023 m. sausio 27 d. – 4217,89 Eur, 2023 m. vasario 27 d. – 4083,38 Eur, 2023 m. kovo 27 d. – 3946,40 Eur, 2023 m. balandžio 27 d. – 3806,91 Eur, 2023 m. gegužės 27 d. – 3664,87 Eur, 2023 m. birželio 27 d. – 3520,22 Eur, 2023 m. liepos 27 d. – 3372,92 Eur, 2023 m. rugpjūčio 27 d. – 3222,92 Eur, 2023 m. rugsėjo 27 d. – 3070,17 Eur, 2023 m. spalio 27 d. – 2914,62 Eur, 2023 m. lapkričio 27 d. – 2756,22 Eur, 2023 m. gruodžio 27 d. – 2594,91 Eur, 2024 m. sausio 27 d. – 2430,65 Eur, 2024 m. vasario 27 d. – 2263,37 Eur, 2024 m. kovo 27 d. – 2093,03 Eur, 2024 m. balandžio 27 d. – 1919,57 Eur, 2024 m. gegužės 27 d. – 1742,93 Eur, 2024 m. birželio 27 d. – 1563,05 Eur, 2024 m. liepos 27 d. – 1379,87 Eur, 2024 m. rugpjūčio 27 d. – 1193,33 Eur, 2024 m. rugsėjo 27 d. – 1003,37 Eur, 2024 m. spalio 27 d. – 809,93 Eur, 2024 m. lapkričio 27 d. – 612,94 Eur, 2024 m. gruodžio 27 d. – 412,34 Eur, 2025 m. sausio 27 d. – 208,10 Eur) AB „NEO Finance“.

Išieškoti iš J. S. AB „NEO Finance“ penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą (8971,71 Eur), kurią sumokėti praleistas terminas, nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugsėjo 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Atsakovė J. S. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė AB „NEO Finance“ per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.

Teisėja Nijolė Lisauskienė