Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui ir privačiam kaltintojui H. Z., nukentėjusiojo atstovui advokatui Kęstučiui Kalinauskui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, pensininkas, gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), teistas 2004-03-26 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 1 dalį, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 154 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. V. B. 2016 m. kovo 18 d. apie 12.40 val. baigiantis Šakių rajono savivaldybės posėdžiui, toje pačioje salėje, esant tiesioginei transliacijai per internetą, paskleidė tarybos nariams ir visuomenei, tikrovės neatitinkančią informaciją (šmeižtą) apie H. Z.. Savo kalbos tekste bei prašyme, kurį įteikė rajono vadovybei ir tarybos nariams, jis prašo atsakyti į klausimus:

1. Kodėl balsavimo biuleteniuose politinėje reklamoje nuslėpė nuo rinkėjų Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos partija, kad H. Z. bendradarbiavo su KGB;

2. Kodėl tarybos nariai rinkimų agitacijos metu neviešino H. Z. bendradarbiavimo su KGB.

3. Pastaba: nuslėpimas, tai yra nusikaltimas ir H. Z. negalėjo būti tarybos nariu.

Tokiu būdu A. V. B. neturėdamas jokių duomenų apie H. Z. bendradarbiavimą su KGB struktūromis, savo kalboje visuomenei pateikė kaip jam tikrai žinomą šį faktą, siekdamas jį paniekinti, pažeminti ir pakirsti pasitikėjimą juo visuomenėje, turėdamas tikslą pakenkti jo visuomeninei veiklai ir tiesioginiam darbui. Tokie veiksmai galimai atitinka Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Motyvuojamoji dalis

Šakių rajono apylinkės teismo 2004-03-26 nuosprendžiu, A. V. B. pripažintas kaltu pagal BK 154 straipsnio 1 dalį ir paskirtas baudos vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant kaltinamąjį atsiprašyti nukentėjusiojo asmens ir be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo, nekeisti gyvenamosios vietos (b. l. 11).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Nustatant šmeižimo turinį sudarančius požymius, svarbu atriboti informaciją nuo nuomonės, nes tik už atitinkamo pobūdžio informacijos paskleidimą galima baudžiamoji atsakomybė. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens savybes, veiksmus. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes. Nuomonė yra subjektyvi ir jai netaikomas tiesos kriterijus, nors ji taip pat turi remtis faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-1/2009, Nr. 2K-7-437/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad „baudžiamoji atsakomybė už šmeižimą kyla asmeniui, paskleidusiam informaciją, t. y. perdavusiam žinias. Žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis - reiškinius, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Informacija egzistuoja kaip objektyvus reiškinys, todėl gali būti nustatyta remiantis atitinkamais duomenimis. Jų pagrindu asmuo gali atlikti jam svarbius, įdomius ar aktualius jo požiūrį atspindinčius svarstymus ar vertinimus, gali analizuoti, gretinti ar kitaip apdoroti informaciją ir gauti išvadas. Šios mąstymo veiklos rezultatai gali būti įvairių rūšių. Pirma, tai gali būti subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas - nuomonė. Ji negali būti peržiūrima ir paneigiama. Nors asmeninei nuomonei ir netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi būti paremta tikrais faktais. Antra, tyrimo, apibendrinimo, analizės ar kitokiu būdu kaip individualių pastangų rezultatas gali būti gaunama informacija - nauji duomenys apie daiktus, reiškinius, savybes ir kt. Tiek nuomonės, tiek informacijos atsiradimo prigimtis yra panaši - individuali mąstymo veikla, tačiau savo pobūdžiu tai yra skirtingi dalykai. Nuomonė turi vertinamąjį, atspindimąjį pobūdį, o nauja informacija - konstatuojamąjį pobūdį, nes ja teigiami iki tol neišsakyti faktinio pobūdžio duomenys pateikiami kaip objektyviai egzistuojantys. Žiniai taikomas tiesos kriterijus netaikomas nuomonei, tačiau ji taip pat turi remtis tikrais faktais, jos autorius turi užtikrinti, kad nuomonė būtų reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai neiškreipiant faktų ir duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys 2K-7-645/2005, Nr. 2K-7-408/2007).“.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 str. numato, kad „žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, tačiau ši laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamai veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu.

Vertindamas šioje byloje pateiktus įrodymus teismas akcentuoja tai, jog teisė turėti savo nuomonę, teisė skleisti idėjas, mintis nėra absoliuti ir ji visiškai nesuderinama su įžeidimu, melu, šmeižtu. Byloje, įvertinus ištirtų įrodymų visumą, nustatyta, kad A. V. B. pasinaudodamas galimybe pasisakyti Šakių rajono savivaldybės Tarybos posėdyje, 2016 m. kovo 14 d. pateikė prašymą, kad jam būtų leista pasisakyti, ir 2016 m. kovo 18 d Šakių rajono savivaldybės tarybos posėdyje paskleidė šmeižikiško pobūdžio informaciją apie nukentėjusįjį. Šią informaciją paskleidė tyčia, neturėdamas jokių realių, faktais patvirtintų duomenų apie žinių tikrumą ir tai darė suvokdamas, kad paskleistos žinios gali pažeminti H. Z. kaip asmenį, kad gali pakenkti jo autoritetui ir sąmoningai to siekė. Tarybos posėdis yra viešas bei transliuojamas internetu, tad prieinamas didelei auditorijai asmenų, tad nekyla abejonių, jog ši informacija buvo paskleista per visuomenės informavimo priemones. Bylos nagrinėjime metu susipažinus su bylos medžiaga ir išklausius A. V. B. parodymus teismas konstatuoja, kad melaginga informacija buvo paskleista tyčia. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. V. B. jau ilga laiką išreiškia savo priešiškumą H. Z. asmeniui. A. V. B. ir šio proceso metu pabrėžia savo senas nuoskaudas, susijusias su nukentėjusiuoju, jį kaltina dėl kitų vykstančių ar buvusių procesų. Byloje pateikti duomenys, kad jau 2004 m. dėl A. V. B. veiksmų buvo priimtas apkaltinamas nuosprendis, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 154 str. 1 d. dėl H. Z. šmeižimo. Teismas mano, kad A. V. B. ilgą laiką sistemingai ieško priežasties pažeminti nukentėjusįjį ir šiuo atveju prisidengdamas tuo, kad lyg per televiziją girdėjęs informaciją apie vykdomųjų komitetų pirmininkų bendradarbiavimą su KGB (nukentėjusysis 8 metus vykdė šias pareigas), ėmėsi priemonių šią, tik vienam kaltinamajam, žinomą informaciją paskleisti. Nors A. V. B. teigė, kad skleidžiamą informaciją girdėjo per televiziją, tačiau negalėjo nurodyti nei kada, nei per kokias programas buvo pasakyta. Tokių jo argumentų nepatvirtino Vyriausioji rinkimų komisija (b. l. 56), nei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (b. l. 100). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad A. V. B. skleidžiamos žinios apie yra melagingos ir išgalvojo, tad neturėdamas jokio objektyvaus pagrindo, patvirtinančio skleidžiamų žinių teisingumo, asmuo suvokė savo, jog skleidžiama informacija yra melaginga, tačiau neatsižvelgiant į tai ją tyčia viešai skleidė.

Vertinant paskelbtos informacijos turinį akivaizdu, kad yra informacija apie faktus ir konkrečius duomenis, iš esmės akcentuojanti, kad H. Z. bendradarbiavo su KGB, vykdė jų nurodymus ir šią informaciją nuslėpė nuo visuomenės. Išsakyto pasisakymo turiniu H. Z. priskiriami bei tiesiogiai įvardijami visuomenės akyse aiškiai neigiamą pobūdį turintys veiksmai. Vertinant šio pasisakymo turinį, bei kaltinamojo pasisakymus, akivaizdu, jog kaltinamasis yra priešiškai nusiteikęs nukentėjusiojo atžvilgiu. Kaltinamojo reiškiama nuomonė dėl kitose visuomenės informavimo priemonėse bei leidiniuose skelbtos informacijos nėra adekvati ir patvirtinta. A. V. B. pasisakyme iškeliamas ir viešinamas, kaltinamojo nuomone, nukentėjusiojo bendradarbiavimas su KGB, kuris buvo nuslėptas. Tokie asmenybės faktai yra žeminantys asmens reputaciją, todėl darytina išvada, kad pasisakymo turinys ir jo dėstymas gali pažeminti ar paniekinti H. Z. Pasisakymo metu pateikta informacija, priskirtina A.V. B. autorystei, kadangi ji neatitinka kitos visuotinai prieinamos informacijos, todėl darytina išvada, kad autorius sąmoningai siekė neigiamai pavaizduoti nukentėjusįjį, kaip neigiamų bruožų turintį asmenį ir taip jį pažeminti ir paniekinti.

Viešai skelbiant informaciją būtina skelbti tikslias ir teisingas žinias, jas skelbti etiškai, kritiškai vertinti informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais, laikytis nekaltumo prezumpcijos ir neturi skelbti nepagrįstų, nepatikrintų, faktais neparemtų kaltinimų. Teismo vertinimu, paskelbiant informaciją nebuvo laikytasi būtent šių reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad prieš pasisakant viešai, kaltinamasis nebuvo išsamiai susipažinęs su H. Z. biografijos duomenimis, savo neva gautos informacijos nepatikrino, teismas kaltinamojo ir jo gynėjo teiginius, kad paskelbta informacija yra pagrįsta iš kitų viešų šaltinių gauta informacija, vertina kaip pasirinktą gynybos poziciją. Teismo vertinimu, bet kokių teiginių, nežiūrint į tai ar jie buvo prieš tai skelbti ar ne, viešinimas negali būti laikomas faktu, juolab, jeigu turima informacija nebuvo išsamiai patikrinta.

Kaltinamojo argumentai, kad apie H. Z. kaltinamasis kalbėjo remdamasis kituose šaltiniuose pateikta ir viešai prieinama informacija, nėra patvirtinta faktinėmis bylos aplinkybėmis. Pats kaltinamasis negalėjo nurodyti tikslaus informacijos šaltinio, taip pat savo pasisakymuose pats sau prieštarauja, nes ne kartą teigė, kad į jo klausimus niekas neatsako, patvirtinančios informacijos jis iš niekur negauna, net radijo laidoje į šiuos klausimus jam nebuvo pateiktas atsakymas (b. l. 8-9). Esant šioms aplinkybėms, teismo vertinimu A. V. B. paskelbė ne nuomonę, o faktus, kurių tikrumą buvo galima patikrinti todėl, net ir vertinamojo pobūdžio išsireiškimai, kurie padaryti nepatikrinus faktų, nėra teisėti. Kaltinamasis, vertinant jo išsimokslinimą bei paties akcentuojamą visuomeninę veiklą, galėjo ir turėjo suvokti, kad žeminančios informacijos paskleidimas gali pažeminti ir paniekinti asmenį apie kurį skleidžiama tokia informacija, pakirsti pasitikėjimą šiuo asmeniu.

Esant tokiems pateiktiems faktams ir duomenims (vertinant jų visumą, bendrą kontekstą ir paskleidimo laiką), sutikti su argumentu, kad A. V. B. išsakė tik savo subjektyvią nuomonę, kad nepaskleidė tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti, pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą nukentėjusiuoju, teismas neturi pagrindo. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad netgi ir nuomonė turi remtis faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų. Baudžiamojoje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ginčo teiginiais buvo paskleista vienareikšmiškai suprantama žinia apie H. Z. bendradarbiavimą su KGB, todėl akivaizdu, kad šioje byloje nagrinėjamų kaltinamojo pasisakymų turinys vertintinas kaip neatitinkantis tikrovės, turintis šmeižikišką pobūdį, žeminantis asmens garbę ir orumą, diskredituojantis H. Z. kaip asmenį. Tikrovės neatitinkanti informacija apie nukentėjusįjį paskleista užgauliai, turint tikslą apibūdinti jį kaip nesąžiningą asmenį, bendradarbiavusį su okupacinės valdžios represinėmis struktūromis, kas pagrįstai vertinama kaip kito asmens šmeižimas.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Lietuvos Respublikos BPK 109 str. nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Nukentėjusysis H. Z. pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią įvertino 10 000 Eur ir nurodė, kad dėl šmeižimo, t. y. kaltinamajam viešai paskleidus informaciją jis buvo įskaudintas, pažemintas, pakirstas pasitikėjimas juo ir jo veikla, tiek pažįstamų, draugų, tiek ir visuomenės akyse. Taip pat pažymėjo, kad A. V. B. siekė apjuodinti jį, pakenkti jo darbinei ir visuomeninei veiklai, sugadinti dėl patirto streso jo sveikatą bei pateikęs brutalų kaltinimą, padaryti didžiulę gėdą jam prieš draugus ir plačią jo giminę. Nurodė, kad A. V. B. puikiai žino, kad jam dirbant sovietmečiu rajono vadovu, vėliau Registrų centre inžinieriumi ir dabar Šilumos tinkluose abonentinės tarnybos vadovu, jis susiduria su viso rajono žmonėmis, jį pažįsta dauguma rajono gyventojų, todėl jis puikiai suprato, kad jo pasirinktas būdas viešai apšmeižti jį tarybos posėdžio metu per tiesioginę transliaciją internetu, gali jam padaryti didžiausią moralinę žalą, o jis gali pasiekti didžiausią šmeižimo efektyvumą. Nurodė, kad jis jaučia didžiulę nepelnytą gėdą ir prieš savo plačią lietuvišką - patriotišką giminę. A. V. B. viešas apkaltinimas jo bendradarbiavimu su KGB struktūromis jam buvo visiškai netikėtas, todėl patyrė didžiulį stresą. To pasėkoje atsirado naujos ar paūmėjo buvusios ligos. Jau balandžio pradžioje atsirado kairės akies paraudimas ir nedidelis skausmas, buvo nustatytas akies virusinis uždegimas, o viena iš priežasčių - imuninės sistemos susilpnėjimas, kurį galėjo sukelti didelis stresas. Po kurio laiko atsirado labai stiprūs galvos skausmai, ypač naktį ir medikai išaiškino, kad tai galėjo būti didelių psichologinių problemų pasekmė, atsiradusi dėl didelio emocinio streso. Nurodė, kad tiek vienos, tiek kitos ligos gydymui buvo naudojami antibiotikai ir kiti vaistai. Taip pat pažymėjo, kad ženkliai pablogėjo jo regėjimas ir klausa. Nurodė, kad prarado pasitikėjimą draugų ir giminių tarpe, o dėl patirto didžiulio streso, jo sveikata sugadinta visam likusiam gyvenimui, kurios gydymas pareikalaus didelių lėšų.

Teismas pažymi, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nenustatyti jokie konkretūs neturtinės žalos dydžiai. Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kuriame numatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kiekvieno asmens teisė pačiam nustatyti jam padarytos neturtinės žalos ribą, o teismo funkcija nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už padarytą neturtinę žalą. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt., nustatant protingą kompensacijos už neturtinę žalą dydį, tačiau nesudarant galimybės iš to neteisėtai pasipelnyti. Todėl CK 6.283 str. 1 d. įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas, atlyginant ir apskaičiuojant neturtinę žalą, tiesiogiai negali būti taikomas, nes neturtinės žalos įvertinti pinigais tiksliai negalima.

Teismas pripažįsta, jog dėl kaltinamojo A. V. B. nusikalstamos veikos nukentėjusiajam H. Z. buvo padaryta neturtinė žala - jis išgyveno ir dabar išgyvena dėl paskelbtos šmeižikiškos informacijos, dėl viešo užgaulaus pažeminimo, pablogėjo jo gyvenimo kokybė, jis jaudinosi dėl savo reputacijos. Proceso metu nukentėjusysis pateikė duomenis, jog dėl A. V. B. veiksmų jam pablogėjo sveikata, tačiau teismas negali besąlygiškai konstatuoti, kad tik kaltinamojo veiksmai turėjo įtakos sveikatos pablogėjimui. Sutinkama, jog nukentėjusysis patyrė stresą ir tai galėjo turėti įtakos sveikatos būklei, tačiau būtina atsižvelgti į asmens amžių, jo ankstesnius susirgimus. Sveikatos būklė patvirtina šioje byloje surinkti įrodymai – nukentėjusiojo parodymai, VšĮ „Šakių pirminės asmens sveikatos priežiūros centro“, UAB “Zanavykų optikos” receptai bei medicinos dokumentų išrašas, iš kurio matyti, kad 2016-07-15 H. Z. kreipėsi į medikus dėl glaukomos. Tačiau dėl kitų sveikatos sutrikimų, nukentėjusysis dokumentų nepateikė, taip pat nėra duomenų jog kaltinamojo veiksmai yra tiesioginis ir vienintelis veiksnys, turėjęs įtakos sutrikimams atsirasti. Esant teismo ištirtiems įrodymams, teismas pripažįsta, jog nukentėjusiojo H. Z. išgyvenimai dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos yra patirti, todėl neturtinė žala turi būti atlyginta, tačiau civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad viešųjų asmenų privataus gyvenimo ribos saugomos skirtinga apimtimi negu privačių asmenų, ir viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pačiu garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo. Nagrinėjant šios kategorijos bylas būtina nustatyti, ar asmenys, apie kuriuos paskleista ginčijama informacija, yra viešieji. Viešuoju asmeniu ex officio paprastai laikomi asmenys, dėl savo einamų pareigų, veiklos ar visuomeninės padėties nuolat sulaukiantys visuomenės dėmesio ir pagrįstai ją dominantys.

Ieškovas, gyvenantis mažame miestelyje, galėtų būti laikomas viešuoju asmeniu ar žinomu visuomenės veikėju dėl savo ankstesnės, neseniai vykdytos aktyvios politinės veiklos (jis ir pats neginčija, kad rajone yra gerai žinomas). Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad iš esmės nacionaliniai teismai gali geriausiai įvertinti, kaip gerai žinomas yra asmuo, ypač kai jis daugiausia žinomas nacionaliniu lygiu. Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad, nors nukentėjusysis H. Z. bylos nagrinėjimo metu jau nebėra Šakių rajono savivaldybės tarybos narys ir nebevykdo politinės veiklos, tačiau dėl anksčiau ilgą laiką eitų pareigų ir aktyvios politinės veiklos buvo žinomas miestelio žmogus, kėlė pagrįstą visuomenės domėjimąsi juo, todėl pripažintinas viešuoju asmeniu. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu dirba vadovaujantį darbą UAB „Šakių šilumos tinklai“ - patarėju, abonentinės tarnybos vadovu. Teismas pažymi, kad H. Z. ir pats neginčija, jog rajone yra gerai žinomas. Tačiau ieškovo, netgi kaip viešojo asmens, bendriausia prasme leistinos kritikos ribos turėtų būti siauresnės dėl prieš kurį laiką įvykusio jo pasitraukimo iš aktyvaus politinio gyvenimo nei viešojo asmens, aktyviai vykdančio politinę veiklą. Juolab kad esant situacijai dėl tikrovės neatitinkančių žinių paskleidimo šiuolaikinio (šių dienų) viešojo asmens žinomumas ir domėjimasis juo labiau leidžia tokiam asmeniui realiai pasinaudoti atsikirtimais, paneigimu, tikrovę atitinkančių žinių paskleidimu nei asmeniui, kuris nustojo vykdyti aktyvią veiklą prieš kelerius, tačiau vis tiek kelia visuomenės susidomėjimą savo asmeniu. Teismas pažymi, kad asmuo, kuris ėjo svarbias pareigas ir prieš kelerius metus nustojo jas eiti, nedidelėje bendruomenėje vis tiek dar kelia susidomėjimą dėl vykdytos ankstesnės veiklos, pareigų, atliktų darbų, tačiau jau gali būti praradęs galimybę reaguoti ar atsikirsti į nepagrįstai skleidžiamą apie jį nuomonę ar žinias, todėl tokie asmenys gintini labiau. Neturtinės žalos priteisimas priklauso nuo paskleistų žinių pobūdžio, paskleidusiojo tikslų, kaltės laipsnio ir kitų aplinkybių, taip pat atsižvelgtina į tai, kad ieškovas jau yra pasitraukęs iš aktyvaus viešo politinio gyvenimo ir dalyvavimo aktyvioje politinėje veikloje. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo detaliau vertintini paskleisti ginčijami teiginiai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-695/2015).

Šioje nagrinėjamoje byloje teismas atkreipia dėmesį į ginčo teiginių formuluotę, jų paskleidimo tikslą, įspūdį, kurį jais siekiama sukurti, taip pat į tai, kad nagrinėjamu atveju teismas nenustatė jokių duomenų apie galimą ieškovo bendradarbiavimą su KGB. Nagrinėjamoje byloje kaltinamojo A. V. B. pateikti ginčo teiginiai dėl H. Z. galimo bendradarbiavimo su KGB susiję su istoriniais faktais, nepagrįsti jokiais įrodymais, tačiau jie buvo pateikti kaip faktiniai duomenys, siekiant sudaryti įspūdį, jog ieškovas bendradarbiavo su KGB. Taigi, darytina išvada, kad A. V. B. pasisakymas tarybos posėdžio metu peržengė leistinumo ribas, todėl neturtinės žalos atlyginimo klausimo išsprendimas itin reikšmingas, siekiant įvertinti Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtintos teisės į privataus gyvenimo gerbimą apsaugos pakankamumą. Pagal EŽTT praktiką Konvencijos pažeidimo aukos patirta žala turi būti atitaisyta ir turi būti pakankamai užkirstas kelias tokio piktnaudžiavimo pasikartojimui (žr. mutatis mutandis Armonienė v. Lithuania, no. 36919/02, 25 November 2008). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje, Konvencijos 10 straipsnyje įtvirtinta saviraiškos laisvė – asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, yra saugotina demokratinės visuomenės teisinė vertybė. Tačiau, kaip jau buvo minėta, ši teisė nėra absoliuti – Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatytas saviraiškos laisvės ribojimas. Iš EŽTT plėtojamos jurisprudencijos matyti, kad demokratinėje visuomenėje leistinos kritikos ribos, netgi diskutuojant svarbiais bendrojo intereso klausimais, priklauso nuo poreikio gerbti kitų asmenų reputaciją ir teises, vengiant įžeidžiamo pobūdžio formuluočių (žr. Constantinescu v. Romania, no. 28871/95, 27 June 2000). Taigi, teisės skleisti informaciją apribojimus lemia jos santykis su kitomis teisinėmis vertybėmis – asmens garbe ir orumu, privatumu, gera reputacija.

Teismas sprendžia, kad, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, yra pagrindas nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui H. Z. priteisti neturtinės žalos atlyginimą už tikrovės neatitinkančių ir jokiais įrodymais neparemtų žinių paskleidimą. Duomenys paskleisti apie viešą asmenį, kuris paskutiniu metu nustojo aktyviai veikti, bet dėl ankstesnės ilgametės visuomeninės (politinės) veiklos kelia visuomenės susidomėjimą, ir duomenys susiję su jo asmeniu ir veikla, o žinias paskelbęs asmuo nebuvo sąžiningas, nes rėmėsi neaiškios kilmės ir nepatikrinta informacija. Teismas pažymi, kad žinios dėl dalyvavimo KGB veikloje vis dar istoriškai aktualios, visuomenėje vertinamos neigiamai, nagrinėjamoje byloje buvo skelbtos nepatikrinus jų tikrumo. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad ginčo teiginių paskleidimo mastas gali būti itin didelis, kadangi paskleista informacija buvo išsakyta tiesioginės transliacijos metu per internetą ir visi Šakių rajono tarybos posėdžiai yra viešai prieinami bet kuriam asmeniui. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis, civilinė byla Nr. 3K-3-260-695/2015).

Teismas, pasisakydamas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (CK 6.250 straipsnis), pažymi, kad teismo funkcija – remiantis įstatyme nustatytais kriterijais, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusio asmens patirtą dvasinį skausmą, kitus neigiamus išgyvenimus. Ieškovo moralinei nuoskaudai atlyginti ir išlaikant saviraiškos laisvės pusiausvyrą, taip pat atsižvelgiant į teismų praktiką (3K-3-260-695/2015, e3K-3-394-684/2016 ir kt.), bei neatgrasant nuo naudojimosi saviraiškos laisve, teisingas ir pakankamas neturtinės žalos atlyginimas, teismo vertinimu, yra 1000 Eur.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę A. V. B., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį – padaryta veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai ( BK 11 str.), į nusikalstamos veikos motyvus – padarytas tyčinis nusikaltimas siekiant apšmeižti, į nusikaltimo pasekmes – nukentėjusiojo patirtus išgyvenimus, į kaltinamojo materialinę bei šeimyninę padėtį, į tai, kad yra pensininkas, jam neterminuotai nustatytas 50 procentų darbingumo lygis, pajamas sudaro senatvės pensija (b. l. 33), administracine tvarka nei karto nebaustas (b. l. 35), 2004-03-26 teistas pagal BK 154 straipsnio 1 dalį, tačiau teistumas išnykęs (b. l. 40), nekilnojamojo turto neturi (b. l. 38), gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje nėra (b. l. 43), į nusikaltimo pasekmes, į tai, kad nėra kaltinamojo A. V. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Esant visoms paminėtoms aplinkybėms ir vadovaujantis BK 54 straipsniu, teismas mano, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti, kaltinamajam A. V. B. paskiriant bausmę – baudą. Atsižvelgiant į tai, kad A.V. B. yra pensininkas, neįgalus, baudos dydis nustatytinas mažesnis, negu numatytas vidurkis už tokios kategorijos nusikaltimų padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Nukentėjusysis H. Z. pateikė byloje advokato Kęstučio Kalinausko sąskaitas už teisines paslaugas, pagal kurias bendra išlaidų suma yra 800 Eur (b. l. 20, 46, 76, 83, 103, 120) ir prašė šias išlaidas priteisti iš kaltinamojo A. V. B. nukentėjusiojo naudai. Bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl paties A. V. B. veiksmų, nes asmuo reikalavo sulaukti atsakymų, reiškė naujus prašymus, nebuvo suinteresuotas bylos operatyvumu. Esant tokioms aplinkybėms ir vadovaujantis BPK 104 straipsnio 2 dalimi, 106 straipsnio 2 dalimi, nukentėjusiojo H. Z. patirtos išlaidos – 800 Eur, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo A. V. B. nukentėjusiajam H. Z.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 straipsniais, 303 straipsniu, 308 straipsniu,

nusprendžia:

A. V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti 50 MGL (1 900 Eur) dydžio bauda.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo H. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui H. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš A. V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) H. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) jo turėtas proceso išlaidas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.