- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-17
- Bylos Nr.
- e2A-1033-934/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01734-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Rasa Gudžiūnienė, Žilvinas Terebeiza
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Ecoservice“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Gintaro Pečiulio ir Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Ecoservice“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ecoservice“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl skolos ir delspinigių priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – atsakovė arba Perkančioji organizacija) 2019 m. vasario 7 d. paskelbė atvirą konkursą dėl Mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir jų vežimo paslaugos Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje pirkimo (toliau – ir Pirkimas). 2019 m. kovo 13 d. uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Ecoservice“ (toliau – ir ieškovė) pateikė pasiūlymus Pirkime ir buvo pripažinta laimėtoja 2 ir 4 dalyse. 2019 m. balandžio 29 d. su Pirkimo laimėtoja buvo pasirašytos dvi sutartys: 1) Mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir jų vežimo antroje zonoje „(duomenys neskelbtini) “ paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis dėl II zonos); 2) Mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir jų vežimo ketvirtoje zonoje „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis dėl IV zonos). Kadangi abi sutartys buvo pasirašytos pagal Pirkimo sąlygose patvirtintą sutarties projektą, jų turinys iš esmės yra identiškas. Ieškovės pateiktuose pasiūlymuose nurodytos kainos ir įkainiai perkelti į abiejų sutarčių (toliau abi sutartys – ir Sutartys) priedus Nr. 2 – „Kaina ir įkainiai“. Pagal pasirašytas Sutartis ieškovė įsipareigojo teikti Vilniaus miesto II zonos „(duomenys neskelbtini) “ ir IV zonos „(duomenys neskelbtini)“ mišrių komunalinių atliekų (toliau – MKA) surinkimo ir jų vežimo, konteinerio pastatymo bei dažnesnio ištuštinimo paslaugas, o Atsakovė įsipareigojo už tinkamai ir laiku suteiktas paslaugas sumokėti ieškovei Sutartyse nustatyta tvarka. II zonoje buvo taikomi tokie paslaugų tarifai: 1) įprasto MKA vežimo: ištuštintas konteineris iki 0,36 m³ talpos, 1 kartas – 0,80 Eur / kartas; 2) dažnesnio ištuštinimo: individualaus konteinerio ištuštinimo paslauga atskiru dažnesniu grafiku, kas savaitę – 10,00 Eur / kartas. IV zonoje buvo taikomi tokie paslaugų tarifai: 1) įprasto MKA vežimo: ištuštintas konteineris iki 0,36 m³ talpos, 1 kartas – 0,96 Eur / kartas; 2) dažnesnio ištuštinimo: individualaus konteinerio ištuštinimo paslauga atskiru dažnesniu grafiku, kas savaitę – 2,00 Eur / kartas.
Šalies argumentai
2. Ieškovė pradiniu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 55 619,04 Eur skolą, 672,49 Eur delspinigius, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (1 t., b. l. 1–17).
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 29 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė ieškovei iš atsakovės 55 619,04 Eur skolą už suteiktas paslaugas, 672,49 Eur delspinigius, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos (56 291,53 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gruodžio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (3 t., b. l. 12–29).
4. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2021 m. vasario 18 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 29 d. sprendimą, paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (3 t., b. l. 90–110).
5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės kasacinį skundą, 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-969/2021, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 29 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 18 d. nutartį ta apimtimi, kuria iš atsakovės ieškovės naudai priteista 40 877,44 Eur suma už dažnesnio ištuštinimo paslaugos teikimą, 672,49 Eur delspinigiai, 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos 40 877,44 Eur sumos ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, panaikino ir šią bylos dalį grąžino nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 29 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 18 d. nutartį ta apimtimi, kuria iš atsakovės ieškovės naudai priteista 14 741,60 Eur ir 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos 14 741,60 Eur sumos paliko nepakeistus (4 t., b. l. 11–24).
Šalies argumentai
6. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 4 528,08 Eur (be PVM) skolą, 235,47 Eur delspinigius, 2 296,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias ir patirtas dėl jau priteistos reikalavimo dalies, bylinėjimosi išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą, bylą gražinus nagrinėti iš naujo.
7. Ieškovė paaiškino, kad nuo 2019 m. balandžio 29 d. iki 2019 m. birželio 1 d. vyko pasiruošimo vykdyti Sutartis laikotarpis, o nuo 2019 m. birželio 1 d. faktiškai pradėtos teikti paslaugos. Ieškovė, tiek prieš pradėdama teikti paslaugas, tiek paslaugų teikimo metu nuolat (per mėnesį bent 2 kartus) siuntė atsakovei sudarytą atliekų vežimo grafiką, t. y. kokie konkrečiai konteineriai (pagal jų identifikavimo Nr.), kiek kartų per mėnesį ir kokiomis konkrečiai dienomis bus tuštinami. Atitinkamai atsakovei buvo siunčiami ir ginčo laikotarpio atliekų vežimo grafikai. Tačiau ginčo tarp šalių dėl konteinerių tuštinimo grafiko iš esmės nėra, nes visose ieškovės šiukšliavežėse yra įrengta automatinio duomenų perdavimo sistema ir konteinerių svėrimo technika. Šios sistemos pagalba duomenys apie kiekvieną konteinerio pakėlimą, įskaitant konteinerio identifikacinį numerį, jo svorį, pakėlimo datą, tikslų laiką ir kt. automatiškai yra perduodami į atsakovės informacinę sistemą ATRIS. Pagal Techninės specifikacijos (kuri yra Sutarčių priedas Nr. 1) 17.1.2 ir 17.3 punktus ieškovė už kiekvieną mėnesį iki sekančio mėnesio 5 darbo dienos parengia ir pateikia Atsakovei bei jos paskirtam atliekų sistemos administratoriui paslaugos teikimo mėnesio ataskaitą. Tuo tarpu atsakovė pagal Sutarčių 15 punktą apmoka už praėjusį mėnesį suteiktas paslaugas pagal Atsakovės pateiktas sąskaitas faktūras, išrašytas suteiktų bei su atsakove suderintų Paslaugų aktų bei Paslaugų ataskaitos pagrindu, ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos faktūros gavimo dienos. Ieškovė 2019 m. birželio, liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais tinkamai ir laiku, pagal Sutarčių sąlygas, teikė Atsakovei paslaugas, rengė ir teikė tvirtinti kiekvieno mėnesio Paslaugų teikimo ataskaitas, tačiau Atsakovė atsisakė tvirtinti pateiktas ataskaitas, dėl ko tarp šalių kilo ginčas dėl dažnesnio ištuštinimo paslaugos apmokėjimo.
8. Ieškovė paaiškino, kad kasacinis teismas nutartyje nurodė, kad pakartotinai sprendžiant dėl ieškovės reikalavimo priteisti 40 877,44 Eur sumą pagrįstumo, atsižvelgiant į nutartyje nurodytą Sutarčių aiškinimą, turi būti nustatytos faktinės aplinkybės, susijusios su ieškovės realiai suteiktų MKA išvežimo ir dažnesnio ištuštinimo paslaugų apimtimi, šių paslaugų teikimo ginčo laikotarpiu grafiku ir faktiškai gautu apmokėjimu už jas. Šių faktinių aplinkybių pagrindu turi būti sprendžiama dėl pirmiau nurodytos ieškovės reikalavimo dalies pagrįstumo. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą iš naujo turėtų būti išspręstas klausimas, kokią dalį iš reikalautų priteisti delspinigių (672,49 Eur) sudarė delspinigiai už vėlavimą atsiskaityti už 142 individualaus naudojimo konteinerių ištuštinimo paslaugas (toje apimtyje, dėl kurios ginčo nagrinėjant bylą kasacine tvarka nebuvo).
9. Ieškovė nurodė, kad ieškovė dar pradiniame ieškinyje aiškiai išskyrė delspinigių dalį, kuri skirta 40 877,44 Eur reikalavimui, o kuri – 14 741,60 Eur reikalavimui. Už pradelstą sumokėti 14 741,60 Eur (be PVM) skolą ieškovė priskaičiavo 177,51 Eur delspinigių. Iš viso faktiškai neginčytinas ieškovės reikalavimas sudaro 14 919,11 Eur (14 741,6 Eur skola + 177,51 Eur delspinigiai), o tai atitinka 26,5 proc. visų reikalavimų dalies. Nuo 14 919,11 Eur reikalavimų dalies ieškovė sumokėjo 336,00 Eur dydžio žyminį mokestį. Be to, pirmos ir apeliacinės instancijos teismai iš viso buvo priteisę ieškovei 7 396,3 Eur bylinėjimosi išlaidų (neįskaitant žyminio mokesčio). Ieškovės vertinimu, šiuo atveju, proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (26,5 proc.) iš šių išlaidų ieškovei priteistina 1 960 Eur suma. Taigi, ieškovės vertinimu, ieškovei nuo atsakovės neginčytos ir teismų sprendimais paliktos galioti priteistos pinigų sumos taip pat priklauso ir turi būti priteista: 177,51 Eur delspinigių; 2 296 Eur proporcingai patenkintų reikalavimų daliai tenkančių bylinėjimosi išlaidų, kurios buvo patirtos bylą nagrinėjant pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose, kuomet atsakovė dar ginčijo priteistą 14 741,60 Eur reikalavimo dalį.
10. Ieškovė paaiškino, kad dažnesnio išvežimo paslauga, netgi teikiant ją kartu su pagrindine (bazine) MKA išvežimo paslauga, yra teikiama pagal atskirą, dažnesnį grafiką ir tik tiems atliekų turėtojams, kurie tokią paslaugą užsisakė. Tai reiškia, kad dažnesnio išvežimo grafikas (kai apmokama didesniu tarifu) negali sutapti su standartinio išvežimo grafiku, todėl kiekvieną kartą vertinant, kokiu tarifu turi būti apmokamas atitinkamas konteinerio pakėlimas, reikia įvertinti, kurio grafiko galiojimo metu buvo atliktas konkretus pakėlimas. Nors pati atsakovė deklaruoja, kad dažnesnio ištuštinimo paslauga pagal Sutartį turi būti ir neva yra apmokama kas antrą individualaus konteinerio ištuštinimo kartą taikant padidintą tarifą, tačiau faktiškai yra taikoma visiškai kita apmokėjimo tvarka. Ieškovei apmokant už suteiktas paslaugas nėra paisoma dažnesnio ir įprasto MKA išvežimo grafiko, visi mėnesio išvežimai yra sumuojami ir nepriklausomai nuo konkrečios savaitės, kada konteineris buvo pakeltas (vežant atliekas įprasto grafiko savaitę ar dažnesnio ištuštinimo savaitę), automatiškai 2 ar 3 kartai yra priskiriami įprastam MKA išvežimui ir tik likę kartai apmokami didesniu – dažnesnio ištuštinimo paslaugos tarifu.
11. Ieškovės vertinimu, atsakovė faktiškai taiko nei Pirkimo dokumentuose, nei pačiose Sutartyse nenumatytą, nei savo deklaruojamą atsiskaitymo už konteinerių ištuštinimo metodą principą, skaičiuodama dažnesnio ištuštinimo kiekius tik konkretaus mėnesio rėmuose, o ne atsižvelgiant į bendrą atliekų išvežimų skaičių, nepaisant įprasto ir dažnesnio atliekų išvežimo grafiko. Atliekų turėtojams užsakius dažnesnio ištuštinimo paslaugą, dažnesnio pakėlimo paslaugos tarifas turėtų būti pradedamas taikyti kas antram tokio konteinerio pakėlimui konkrečiai identifikuojat kiekvieną savaitę, ar ji priskiriama dažnesniam grafikui, ar įprastam.
Šalies argumentai
12. Ieškovė paaiškino, kad esant situacijoms, kuomet per mėnesį atitinkamus konteinerius tenka ištuštinti 3 ar 5 kartus (pvz., nes tame mėnesyje yra 5 savaitės arba konkretus atliekų turėtojas išstumia konteinerį ištuštinimui tik 3 kartus), faktiškai atsakovė MKA vežimo paslaugai nustatytu (įprastiniu) tarifu apmoka 2 iš 3 arba 3 iš 5 ištuštinimus per mėnesį, ir atitinkamai tik 1 ar 2 ištuštinimus per mėnesį apmoka dažnesnio ištuštinimo paslaugai nustatytu (didesniu) tarifu, tokiu būdu kiekvieną mėnesį skaičiavimus atlikdama iš naujo. Be to, neretai susidaro situacijos, kai, pavyzdžiui, už dviem iš eilės (gretimomis savaitėmis) ieškovės atliktiems to paties konteinerio pakėlimams yra taikomas įprastas tarifas (pvz., penktą atitinkamo mėnesio savaitę ir pirmą sekančio mėnesio savaitę) apmokama pagal tą patį – mažesnį MKA vežimo paslaugai nustatytą tarifą, nors standartinis grafikas yra taikomas tik kas antrą savaitę, todėl ieškovės vertinimu yra akivaizdu, jog vienas iš šių pakėlimų negali būti apmokamas įprastu tarifu, nes atliktas ne po dviejų savaičių, bet po savaitės. Atsakovė, skaičiuodama ieškovei mokėtiną sumą už suteiktas paslaugas, iš esmės visada atsižvelgia į bendrą pakėlimų skaičių per mėnesį, o ne į eiliškumą. Tie atvejai, kuomet atliekų turėtojas išstumia konteinerį ištuštinimui ne kiekvieną kartą, o pavyzdžiui, tik 3 ar 2 kartus per mėnesį, kurį sudaro 4 savaitės, atsakovė, visų pirma, 2 kartus apmoka taikant įprastą tarifą, nepaisant to, kurią savaitę konteineriai buvo ištuštinti (net jei abi savaites iš eilės), ir tik likusius kartus, jei tokių lieka, apmoka taikant dažnesnio ištuštinimo paslaugos tarifą. O kai per mėnesį iš viso konteineris buvo išstumtas tik 2 kartus, pvz. 2 savaites iš eilės, tai abu konteinerio ištuštinimai (pakėlimai) apmokami įprastu tarifu, nors akivaizdu, kad vienas iš pakėlimų yra dažnesniu grafiku ir turėtų būti apmokamas taikant didesnį – dažnesnio ištuštinimo paslaugos tarifą. Dažnai pasitaiko tokios skaičiavimo klaidos, kai toje pačioje teritorijoje (mikrorajone), kurioje taikomas vienas ir tas pats įprastas MKA išvežimo grafikas, skirtingiems konteineriams tas pats vežimas yra apmokamas skirtingai: vieniems taikant įprastą tarifą, kitiems – dažnesnio ištuštinimo paslaugos tarifą, kas faktiškai neturėtų būti. Pastarosios metodikos taikymas yra ydingas ir lemia mažesnį paslaugų apmokėjimą ieškovei, tuo pačiu nepagrįstą atsakovės sutaupymą ieškovės sąskaita.
13. Ieškovė nurodė, kad peržiūrėjus laikotarpiu nuo 2019 m. birželio – rugsėjo mėn. atliktus visų 601 individualių konteinerių, kuriems buvo teikiama dažnesnio ištuštinimo paslauga, išvežimų skaičių ir atitinkamai kiekvienam konkrečiam konteinerio pakėlimui pritaikytą tarifą, buvo nustatytos tarifų taikymo ir skaičiavimo klaidos, todėl ieškovės vertinimu, ieškovei už šį laikotarpį suteiktas dažnesnio ištuštinimo paslaugas buvo sumokėta 4 528,08 Eur (be PVM) mažiau. Šiuo atveju atsakovė nepagrįstai priskyrė ir apmokėjo pagal įprastą MKA vežimo tarifą, nors tie pakėlimai buvo atlikti dažnesnio ištuštinimo grafiko metu ir turėjo būti apmokami didesniu dažnesnio ištuštinimo paslaugos tarifu. Tokiu būdu susidarė atsakovės skola už ieškovės suteiktas paslaugas, nes atsakovė už jas sumokėjo 4 528,08 Eur (be PVM) mažiau.
14. Ieškovė nurodė, kad reikalavimą priteisti 57,96Eur delspinigius grindžia Sutarčių 28.1 punktu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
15. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 11 d. priėmė sprendimą, kuriuo ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės trečiojo asmens naudai 4 665,80 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atgręžė Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 29 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 18 d. nutarties įvykdymą ir priteisė atsakovei iš ieškovės 50 084,36 Eur sumą, atsakovės sumokėtą pagal byloje panaikintus teismo sprendimą ir nutartį.
16. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartyje nurodytus išaiškinimus, kad MKA išvežimo ir dažnesnio ištuštinimo paslaugos turinio prasme laikytinos tapačiomis, nes jų objektas ir dalykas yra tas pats, kad MKA išvežimo paslauga yra pagrindinė (bazinė), o dažnesnio ištuštinimo paslauga – šią papildančioji, sprendė, kad toks kasacinės instancijos teismo išaiškinimas patvirtina, kad dažnesnio konteinerių ištuštinimo paslauga negali būti suteikta nesuteikus bendrosios (pagrindinės) paslaugos, todėl už dažnesnio konteinerio ištuštinimo paslaugą apmokami tokie konteinerių pakėlimai, kurie yra dažnesni lyginant su bendruoju konteinerių ištuštinimo grafiku. Teismo vertinimu, atsakovė pagrįstai atsisakė tvirtinti ieškovės pateiktas paslaugų teikimo už mėnesį ataskaitas, nurodydama, kad kas antras konteinerio ištuštinimas (pagal sutartį bazinė paslauga teikiama kas antrą savaitę) yra apmokamas kaip įprastas MKA surinkimas. Tai, kad šios paslaugos teikiamos pagal atskirus grafikus nepaneigia bazinės ir papildančiosios paslaugų esmės – tai, kad tam tikri konteineriai patenka į dažnesnio ištuštinimo grafiką ir ištuštinimai vyksta dažnesniu intensyvumu (1 kartą per savaitę vietoj 1 karto per 2 savaites), nereiškia, kad kas antrą savaitę šie konteineriai nėra ištuštinami bendra tvarka. Teismas pažymėjo, kad pagal sutarties sąlygas ieškovei už paslaugas apmokama ne už važiavimo dažnumą /eiliškumą, o už konteinerių pakėlimą pagal fiksuoto įkainio kainodarą, todėl nustatant bendrą pakėlimų skaičių nėra svarbu kuriame grafike buvo nurodytas atitinkamas konteinerio pakėlimas. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, kad atliekų tvarkytojų prašymai gauti papildomų paslaugų nereiškia, jog jie atsisakė kitų paslaugų, sprendė, kad visiems atliekų tvarkytojams turi būti teikiama bazinė MKA vežimo paslauga. Šiuo atveju teismas ieškovės teiginius, kad ji, važiuojant pagal dažnesnio atliekų tvarkymo grafiką, tuo atveju, kai pavieniai atliekų tvarkytojai nepateikia konteinerio ištuštinimui, patiria papildomų sąnaudų, kurių negalėjo numatyti pagal pirkimo dokumentų reikalavimus, atmetė kaip neįrodytus.
17. Teismas, atsižvelgęs į paslaugų pobūdį ir šalių sutartą paslaugų apskaitos laikotarpį, sprendė, kad papildančioji paslauga pagal savo prasmę gali būti teikiama tik papildomai, po to, kai suteikta pagrindinė paslauga, o, vertinant įsipareigojimą teikti pagrindinę paslaugą kas antrą savaitę, penktoji mėnesio savaitė pagrįstai atsakovės priskiriama bazinei paslaugai; pasibaigus mėnesio apskaitos laikotarpiui, kitą mėnesį paslaugų apskaita vykdoma iš naujo pagal sutartyje aptartą paslaugų teikimo dažnumą. Teismas pažymėjo, kad tokių atvejų, kai mėnesį sudaro penkios savaitės, nėra daug, šalys konkrečios apmokėjimo tvarkos tokiais atvejais sutartyje neaptarė, tiekėjas – atliekų tvarkymo srityje veikiantis profesionalas – viešojo pirkimo metu nesikreipė į perkančiąją organizaciją dėl pirkimo sąlygų neaiškumų šalinimo, todėl, teismo vertinimu, sprendžiant tokius vienetinius apmokėjimo atvejus viešojo pirkimo sutartis turi būti aiškinama pasaugų gavėjų, t. y. visuomenės interesų naudai.
18. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, tai, kad ieškovės nurodyta paslaugų apskaitos metodika negali būti taikoma, patvirtina ne tik jos sudėtingas pritaikymas dėl konteinerių gausos, skirtingų ištuštinimo grafikų, šios metodikos painumas teritoriniu požiūriu, kas neatitinka sutarties ekonomiškumo vykdymo principo, bet ir ieškovės veiksmai. Pagal Sutarčių techninės specifikacijos 1.18, 6.4.12, 6.4.13, 6.4.14, 7.3 punktus, būtent ieškovė yra atsakinga už atliekų išvežimo grafikų sudarymą. Vykdant sutartį pati ieškovė sudarydavo paslaugų teikimo grafikus mėnesio ribose bei neteikė atskirų grafikų, kuriuose būtų numatytas dažnesnės ištuštinimo paslaugos teikimas, kuriam ir būtų taikomas padidintas tarifas. Be to, ieškovės nurodytas skaičiavimas, nėra numatytas ir Sutartyse.
19. Teismas, įvertinęs sutarties tikslą, sutarties šalių pareigą vykdyti sutartį kuo ekonomiškesniu būdu, ir tai, kad Sutartyse numatyti didesni papildančiosios paslaugos įkainiai ne už važiavimą, o už konteinerio ištuštinimą, taip pat atsižvelgęs į tai, kad pati ieškovė sudarė mėnesinius paslaugų teikimo grafikus bei įvertinęs ieškovės skaičiavimų nepagrįstumą ir ydingumą, padarė išvadą, kad dažnesnio ištuštinimo įkainis gali būti taikomas tik tuomet, kai suteikiamos pagrindinės paslaugos pagal įprastą tarifą ir kai ieškovė papildomai suteikia dažnesnio konteinerio ištuštinimo paslaugas tą patį mėnesį.
20. Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė netinkamai įvykdė prievolę atsiskaityti už paslaugas laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d., todėl ieškinį dėl 4 528,08 Eur skolos ir 57,96 Eur delspinigių atmetė. Kadangi atsakovė neginčijo, kad turi sumokėti 177,51 Eur delspinigius už šioje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistą 14 741,60 Eur sumą bei 919,67 Eur procesines palūkanas už priteistą 14 741,60 Eur sumą, taip pat 2 296 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą už patenkintą reikalavimų dalį pirmosios instancijos teisme, be to, byloje nėra ginčo dėl delspinigių ir palūkanų sumos bei dėl fakto, kad nurodytas sumas atsakovas sumokėjo ieškovui, dėl to teismas sprendė, kad šioje dalyje nėra pagrindo ieškinio tenkinti.
21. Teismo vertinimu, kadangi šioje byloje ieškovė siekė ginti savo teises būtent dėl paslaugų apmokėjimo pagal jos parengtas ataskaitas, kurių atsakovė pagrįstai nepatvirtino, todėl šioje byloje ieškovė neįrodė realiai suteiktų MKA išvežimo ir dažnesnio ištuštinimo paslaugų apimties pagal jos parengtą grafiką, vadovaujantis Sutarčių 15 punktu ieškovei nekilo pareiga apmokėti už suteiktas paslaugas pareikšto ieškinio ribose.
22. Atsižvelgęs į tai, kad šioje byloje Lietuvos Aukščiausiais teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 29 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 18 d. nutarties dalį, kurią atsakovė įvykdė, teismas sprendė, kad atsakovei turi būti grąžinta 50 084,36 Eur sumokėta pagal panaikintą sprendimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
23. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1382-653/2022 ir priimti naują sprendimą – ieškovės patikslintą ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovės 4 528,08 Eur (be PVM) skolą, 235,47 Eur delspinigius, 2 296,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas dėl neginčijamos ir jau priteistos reikalavimo dalies ir bylinėjimosi išlaidas, kurias patvirtinantys įrodymai bus pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
23.1. Apeliantė nesutinka nei su atsakovės pakeista pozicija dėl dažnesnio tuštinimo paslaugos tarifų taikymo ir apmokėjimo tvarkos, nei su pirmos instancijos teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu, kuriame iš esmės tik atkartota atsakovės pozicija, nesigilinant nei į faktines bylos aplinkybes, nei į ieškovės teikiamų paslaugų specifiką. Skundžiamame teismo sprendime iš esmės yra nepaisoma nei kasacinio teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartyje pateiktų išaiškinimų, nei bendros kasacinio teismo suformuotos praktikos viešųjų pirkimų ginčuose, absoliučiai yra paneigti tiekėjo pagrįsti lūkesčiai dalyvaujant Pirkime ir teikiant atsakovei pasiūlymą. Apeliantės vertinimu, dažnesnio išvežimo paslauga, netgi teikiant ją kartu su pagrindine (bazine) MKA išvežimo paslauga, yra teikiama pagal atskirą, dažnesnį grafiką ir tik tiems atliekų turėtojams, kurie tokią paslaugą užsisakė. Tai reiškia, kad dažnesnio išvežimo grafikas (kai apmokama didesniu tarifu) negali sutapti su standartinio išvežimo grafiku, todėl kiekvieną kartą vertinant, kokiu tarifu turi būti apmokamas atitinkamas konteinerio pakėlimas, reikia įvertinti, kurio grafiko galiojimo metu buvo atliktas konkretus pakėlimas;
23.2. Tiek pati atsakovė pirmą kartą bylą nagrinėjant teisme, tiek kasacinis teismas 2021 m. gruodžio 16 d. nutartyje akcentavo dviejų grafikų egzistavimą, kurių laikantis yra teikiamos MKA vežimo ir dažnesnio tuštinimo paslaugos bei jos apmokamos, todėl teismo išvada, kad nustatant bendrą pakėlimų skaičių nėra svarbu kuriame grafike buvo nurodytas atitinkamas konteinerio pakėlimas, yra visiškai nepagrįsta ir iš esmės paneigianti dažnesnio ištuštinimo paslaugos pirkimo esmę;
23.3. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad pasibaigus mėnesio apskaitos laikotarpiui, kitą mėnesį paslaugų apskaita vykdoma iš naujo. Dėl tokio atsakovės ydingai taikomo metodo ieškovė patiria praradimų. Tokios išvados teismas priėjo neištyręs byloje pateiktų rašytinių įrodymų, iš kurių matyti, kad paslaugų teikimo grafikai yra derinami ne vienam mėnesiui, o keliems mėnesiams į priekį kaip tęstiniai. Be to neatsižvelgta ir į tokias faktines aplinkybes, jei individualiam konteineriui yra teikiama tik įprasto tuštinimo paslauga (1 k. / 2 sav.), ji nėra pradedama teikti iš naujo prasidėjus kitam mėnesiui, tokio konteinerio tuštinimo grafikas tęsiasi nuo paskutinio mėnesio (jei paskutinę mėnesio savaitę konteineris buvo tuštinamas pagal įprastą grafiką, kito mėnesi pirmą savaitę jis nebus tuštinamas);
23.4. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime visiškai nepagrįstai suteikė privilegiją socialiniam paslaugų pobūdžiui ir viešajam interesui bei visiškai ignoravo tiekėjo pagrįstus lūkesčius ir interesus;
23.5. Pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą tarp ieškovės ir atsakovės, kas iš jų turėtų įrodyti, kad ginčo konteineriai atitinkamais kartais nebuvo ištuštinti dėl ieškovės kaltės;
23.6. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai pirkimo sąlygose nurodytus konteinerių pakėlimo kiekius laikė neturinčiais teisinės reikšmės šio ginčo išsprendimui;
23.7. Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir išsprendė kitą ieškovės patikslinto ieškinio dalį, susijusią su paliktu galioti teismo sprendimu, nes atsakovės įvykdytas apeliacinės instancijos teismo sprendimas (dėl delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo) buvo panaikintas, todėl nors ieškovė ir turėjo atsakovės sumokėtas pinigų sumas savo žinioje, tačiau neturėjo įgijusi teisės į šias pinigų sumas. Be to, ieškovė po kasacinio teismo nutarties priėmimo ir bylos grąžinimo nagrinėti iš naujo inicijavo ir derybas, ir mediacijos procesą, kad kuo mažesnėmis sąnaudomis tarp šalių būtų išspręstas klausimas bent jau dėl tų pinigų sumų, kurios susijusios su priteista skolos dalimi, tačiau atsakovei nesutikus – taikiai užbaigti ginčo nepavyko, o ieškovė buvo priversta teikti patikslintą ieškinį. Taigi dėl tokių atsakovės veiksmų ieškovė patyrė papildomų bylinėjimosi išlaidų, kurios taip pat pirmos instancijos teismo liko neteisingai paskirstytos.
Atsiliepimas
24. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašė atmesti ieškovės apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
24.1. Pirmosios instancijos teismas savarankiškai įvertino byloje surinktus įrodymus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties išaiškinimus ir abiejų šalių pozicijas, kas atsispindi ir skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje. Tai, kad pirmosios instancijos teismas pripažino atsakovės argumentus dėl atsiskaitymo tvarkos pagal Sutartis taikymo pagrįstais savaime nereškia, jog teismas atkartojo atsakovės poziciją, kaip ir nereiškia sprendimo nepagrįstumo;
24.2. Atsakovė sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal Sutartis yra apmokami ne išvažiavimai konteinerius aptarnauti (net jei ir nepavyksta to padaryti), bet konteinerių ištuštinimai. Atsakovės vertinimu, ji ir trečiasis asmuo neturi pagrindo mokėti ieškovei padidinto tarifo, jeigu per mėnesį nėra suteikta numatyta bazinė paslauga. Subjektyvus ieškovės suvokimas, kaip turėtų būti aiškinami jos pačios parengti grafikai, nepaneigia nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties išvadų dėl bazinės ir papildančios paslaugos atskyrimo, nei pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytų motyvų. Be to, atsakovės ir trečiojo asmens taikomas apmokėjimo už paslaugas mechanizmas neprieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties išvadoms dėl atskirų grafikų bazinei ir papildomai paslaugai taikymo – papildomos, dažnesnės ištuštinimo paslaugos grafikas apskritai negali egzistuoti, jeigu nėra atlikti baziniai konteinerių ištuštinimai, todėl svarbiausia yra įvertinti, kiek konteinerių ištuštinimų apskritai įvyko per ataskaitinį mėnesinį laikotarpį. Tik ieškovei suteikus bazinę paslaugą ji pagal Sutartis gali pretenduoti į didesnio tarifo taikymą papildomai atliktiems konteinerių ištuštinimams. Tokia tarifų taikymo tvarka visiškai atitinka tiek Sutartis, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties išaiškinimus, todėl ieškovės teiginiai dėl apmokėjimo tvarkos, kurią taiko atsakovė ir trečiasis asmuo, nepagrįstumo yra deklaratyvūs ir neįrodyti;
24.3. Atsakovė nurodė, kad ieškovės grafikuose nėra išskirta, kurias grafiko dienas ji laiko bazinės paslaugos suteikimo dienomis, o kurias dažnesnio ištuštinimo paslaugos suteikimo dienomis. Atsakovės vertinimu, šiuo atveju negali susidaryti tokia situacija, kuomet papildančioji paslauga yra teikiama nesant bazinės paslaugos. Be to, ieškovei apmokama ne už išvažiavimus aptarnauti, o už ištuštintus konteinerius, nepriklausomai nuo to, kokią grafiko dieną ištuštinimas atliktas. Atsakovės vertinimu, tokios situacijos, kuomet atliekų turėtojai neišstumia konteinerių ir ieškovė jų neaptarnauja neturi jokios reikšmės ieškovės ir atsakovės tarpusavio santykiams dėl paslaugų apmokėjimo – ieškovė puikiai supranta, kad pagal Sutartis jis gauna apmokėjimą už faktiškai suteiktą paslaugą, o ne išvažiavimą pagal grafiką;
24.4. Atsakovė paaiškino, kad pagal Sutarčių techninės specifikacijos 17.1.2 punktą, ieškovė būtent už mėnesio laikotarpį teikia savo atliktų paslaugų ataskaitas. Vadovaujantis Sutarčių 15 punktu, ieškovė išrašo sąskaitas faktūras taip pat būtent už mėnesį. Vadinasi, pačios Sutartys kaip atskaitinį laikotarpį numato mėnesio laikotarpį. Atsakovės vertinimu, tai, kad ieškovė grafikus sudarinėja į priekį neturi absoliučiai jokios teisinės reikšmės aukščiau nurodytų Sutarties ir techninės specifikacijos nuostatų taikymui. Be to, tai, kad Sutartys sudarytos 90 mėn. taip pat neturi jokios teisinės reikmės atsiskaitymo už suteiktas paslaugas tvarkai. Sutarčių galiojimo laikotarpiu paslaugos yra teikiamos tęstinai, tačiau tai nereiškia, kad atsiskaitymas vyksta ne už 1 mėnesio laikotarpį, ieškovei pateikus atitinkamo mėnesio paslaugų teikimo ataskaitą;
24.5. Atsakovė nurodė, kad ieškovė įkainius taiko ir pakėlimams, kurie nebuvo užfiksuoti ATRIS sistemoje (duomenys galėjo nepateikti į sistemą dėl šiukšliavežių svėrimo įrangos gedimo, prasto ryšio ištuštinimo metu ir pan.) – tokie „neužfiksuoti“ ištuštinimai negali būti vertinami, kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje yra aiškiai nurodyta vertinti realiai suteiktas paslaugas ir faktinį jų apmokėjimą. Atsakovės nuomone, dėl to ieškovės skaičiavimai yra vertintini kritiškai, juolab, kad ieškovė turi pareigą tinkamai pagrįsti savo reikalavimus, kas padaryta nebuvo;
24.6. Atsakovės vertinimu, tai, kad tam tikros situacijos nėra pažodžiui įvardintos pirkimo dokumentuose, savaime nereiškia jų netinkamumo ir neigiamos rizikos, aiškinant tokias situacijas, priskyrimo Perkančiajai organizacijai. Nors Sutartyse nebuvo pažodžiui nurodyta, kad konteinerių faktiniai ištuštinimai skaičiuojami mėnesio ribose, tačiau sisteminis Sutarčių ir pirkimo dokumentų aiškinimas leidžia teigti, jog ieškovė teikdavo kas mėnesį suteiktų paslaugų ataskaitas ir atsakovė atsiskaito su ieškove būtent už mėnesio ribose suteiktas paslaugas. Ieškovė, puikiai žinodama už kokio laikotarpio suteiktas paslaugas ji privalo rengti ataskaitas ir už kokį laikotarpį suteiktas paslaugas vyksta apmokėjimas pagal Sutartis, niekada, iki šio ginčo, nekėlė klausimo dėl atsiskaitymo tvarkos, skaičiuojant faktinius konteinerių ištuštinimus mėnesio ribose. Atsakovė nurodė, kad šiuo atveju atsiskaitymo už faktiškai suteiktas paslaugas laikotarpis yra visiškai aiškus, t. y. mėnesis. Ieškovės grafikai taip pat sudaromi kiekvienam mėnesiui atskirai, o ne visam Sutarčių galiojimo laikotarpiui. Tad paslaugų teikimo laikotarpis yra nustatomas pagal aiškius kriterijus – ataskaitų teikimo už suteiktas paslaugas ir apmokėjimo už suteiktas paslaugas laikotarpiu, kuris sutampa ir yra vienas mėnesis;
24.7. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo ieškovės nurodytais preliminariais kiekiais, nes jie, pirmiausia, ir yra preliminarūs bei iš esmės skirti tik viešojo pirkimo dalyviams vienodomis sąlygomis apskaičiuoti siūlomą pirkimo kainą pagal galimas paslaugų teikimo apimtis. Remiantis ieškovės logika, ji bet kokiu atveju turėjo gauti konkretų kiekį apmokėjimų už dažnesnio ištuštinimo paslaugos suteikimą nepaisant to, jog būtų suteikta mažiau paslaugų nei žemiausia preliminaraus kiekio riba. Sutarčių vykdymo metu teoriškai ir praktiškai gali susidaryti tokia situacija, kuomet apskritai joks atliekų turėtojas neužsisakys dažnesnio ištuštinimo paslaugos – pagal ieškovės logiką, tokiu atveju jam vis tiek priklausytų didesnis tarifas už nesuteiktas paslaugas vien dėl to, jog pirkimo dokumentuose buvo nustatyti preliminarūs paslaugų kiekiai. Akivaizdu, kad tokia ieškovės pozicija yra visiškai nepagrįsta;
Šalies argumentai
24.8. Atsakovė nurodė, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 18 d. nutarties dalimi, kuri nebuvo apskųsta kasacine tvarka ir įsiteisėjo, buvo priteistos sumos, kurias ieškovė patikslintu ieškiniu iš naujo prašė priteisti. Pažymėjo, kad po bylos grąžinimo nagrinėti iš naujo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nurodytoje dalyje nebeturėjo būti sprendžiami klausimai dėl jau ieškovei priteistų sumų pakartotinio priteisimo, nes šios sumos priteistos ir sumokėtos įsiteisėjusios Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 18 d. nutarties dalies pagrindu. Byloje turėjo būti sprendžiamas tik jau įvykdytų teismų sprendimų dalių, kurios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo buvo panaikintos, atgręžimo klausimas, nes visos sumos atsakovės jau buvo sumokėtos. Teikdama tokius reikalavimus ieškovė piktnaudžiavo teise ir siekė apsidrausti, kad bent dalis bylinėjimosi išlaidų, netenkinus pagrindinio patikslinto ieškinio reikalavimo dėl skolos priteisimo, bus atlyginta kitų, neva, neginčijamų patikslinto ieškinio reikalavimų pagrindu. Atsakovės vertinimu, ieškovė negalėjo patirti jokių bylinėjimosi išlaidų, teikdama reikalavimus dėl jau įsiteisėjusių ir įvykdytų teismų sprendimų dalių pakartotinio vykdymo, kadangi šiuo metu pakartotinai nagrinėjama bylos dalis šių klausimų nebeapima. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino patikslinto ieškinio reikalavimų dėl delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kurie susiję su jau išspręsta bylos dalimi, ne tik dėl to, kad patys reikalavimai yra ydingi ir neteisėti, bet ir dėl to, jog pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį ieškovės procesinis elgesys, teikiant tokius reikalavimus, nebuvo tinkamas. Be kita ko, sprendimo dalis dėl atsakovei grąžintinos sumos, kuri grąžintina įvykdžius panaikintų teismų sprendimų dalis, dydžio apskritai apeliaciniu skundu nėra ginčijama, todėl akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas teisingai apskaičiavo atsakovei grąžintinas sumas ir teisingai įvertino, kuri suma lieka ieškovei pagal ginče įsiteisėjusias teismų sprendimų dalis.
Atsiliepimas
25. Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašė atmesti ieškovės apeliacinį skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
25.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovė tinkamai skaičiavo atlyginimą, atsižvelgdama tik į faktiškai įvykdytus atliekų ištuštinimo kartus. Teismas pagrįstai vertino, kad ieškovės skaičiavimo metodika, kai yra įtraukiamos ir tos savaitės, kuriomis atliekos faktiškai nebuvo ištuštintos, yra netinkama. Trečiojo asmens vertinimu, pagal Sutartis ieškovei atlyginimas priklauso tik už faktiškai įvykdytus atliekų ištuštinimus (konteinerių pakėlimus), kas pagrindžia, kad neapskaityti ir neįvykdyti kėlimai į ieškovės atlyginimo skaičiavimą neįtraukiami. Ieškovė net neįrodė, kodėl atitinkamomis savaitėmis konteineriai nebuvo ištuštinti, nors pagal Sutartis turėjo tokią pareigą. Ši aplinkybė papildomai pagrindžia, jog tokie neįvykdyti konteinerių pakėlimai neturi būti įtraukti į ieškovės atlyginimo skaičiavimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė ne tik neturi teisės gauti atlyginimo už neįvykdytus konteinerių kėlimus, bet į tokius kėlimus neturi būti atsižvelgiama, skaičiuojant Ieškovei atlyginimą;
25.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nesuteikus bazinės MKA vežimo paslaugos, negali būti laikoma, jog suteikta ją papildančioji. Atitinkamai, atsakovė pagrįstai bent 2 atliekų vežimo kartus per mėnesį (nepaisant, kurią savaitę jie atlikti) apmokestino baziniu tarifu, o likusius – padidintu. Trečiojo asmens vertinimu, sisteminis Sutarčių aiškinimas, šalių tikroji valia ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties išaiškinimai pagrindžia, kad papildoma dažnesnio ištuštinimo paslauga negali būti suteikta, visų pirma, nesuteikus bazinės paslaugos. Ieškovei yra mokama tik už faktinius atliekų išvežimus, todėl ieškovei neišpildžius Sutartyse numatytos bazinės paslaugos normos, jai negali būti taikomas didesnis tarifas. Ieškovės argumentas, jog tokia metodika nekompensuoja ieškovės tariamai patirtų didesnių sąnaudų, teikiant dažnesnio ištuštinimo paslaugą, yra ne tik nepagrįstas, bet ir neįrodytas. Ieškovės metodika, jog padidintu tarifu turi būti apmokestintas bet kuris vežimas, atliekamas dažnesnio vežimo savaitę, neįvertinant bendro per mėnesį vežimo skaičiaus, trečiojo asmens vertinimu, gali lemti ieškovės piktnaudžiavimą tokia metodika;
Šalies argumentai
25.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atlygio apskaičiavimui pagrįstai taikoma mėnesio riba. Trečiasis asmuo paaiškino, kad tiek bylą nagrinėjant teisme, tiek apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad skaičiuojant atlyginimą už MKA vežimo paslaugos ir dažnesnio ištuštinimo paslaugos suteikimą, ji nepagrįstai atsakovės buvo skaičiuojama ne tęstinai, bet kiekvieno mėnesio ribose, t. y. kiekvieno mėnesio pirmą ištuštinimo kartą apmokant baziniu tarifu. Pagal ieškovę, tuo atveju, kai mėnesį sudaro 5 savaitės, o paskutinis vežimas apmokestinamas baziniu tarifu, kito mėnesio pirmasis vežimas turėtų būti apmokestinamas padidintu tarifu, ko atsakovė nedarė. Trečiojo asmens vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokius ieškovės argumentus atmetė ir nurodė, jog mėnesio ribų taikymas ieškovės atlyginimo pagal Sutartis apskaičiavimui yra pagrįstas. Visų pirma, teismas pagrįstai konstatavo, jog pačios Sutartys kaip atskaitinį laikotarpį numato būtent mėnesio laikotarpį. Antra, teismas pagrįsta atkreipė dėmesį, kad ieškovės pateikiamas atlyginimo skaičiavimas yra itin praktiškai pritaikomas ir į santykius įneštų tik neaiškumo;
Atsiliepimas
25.4. Trečiasis asmuo nurodė, kad būtent pati ieškovė buvo atsakinga už atskirų grafikų sudarymą, ko neatliko, todėl atsakovė negali būti atsakinga už neva netinkamą atlyginimo pagal grafiką apskaičiavimą;
25.5. Ieškovės argumentai, kad dabartinis apmokestinimas pažeidžia jos teisėtus lūkesčius, yra nepagrįsti. Visų pirma, ieškovė tais pačiais skaičiavimais rėmėsi, bylą nagrinėjant pirmą kartą, ką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje tiesiogiai sukritikavo, nurodydamas, kad šie skaičiavimai neturi būti suabsoliutinti. Negana to, pažymėtina, kad Sutarčių techninėse specifikacijose tiesiogiai numatyta, jog atsakovė neįsipareigoja nupirkti preliminarių paslaugos teikimų apimčių, kas tik patvirtina, jog nebuvo pažeisti jokie Ieškovės teisėti lūkesčiai;
25.6. Trečiasis asmuo nurodė, kad kadangi Sutarčių nuostatos buvo neaiškios būtent ieškovei, ji, kaip savo srities profesionalė, turėjo teikti prašymus išaiškinti Sutarčių sąlygas, bet to nepadarė, dėl ko būtent jai tenka neigiamos to pasekmės. Trečiojo asmens vertinimu, teismas nesukūrė jokios naujos nuostatos, bet aiškino Sutartis, remdamasis jau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje pateiktais išaiškinimais, todėl teigti, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, nėra jokio pagrindo;
Žemesnės instancijos teismas
25.7. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė net neįrodė savo reikalaujamo priteisti skolos dydžio. Ieškovė savo skaičiavimus nepagrindė įrodymais. Be to, ieškovė prie patikslinto ieškinio pridėjo Priedą Nr. 2, kuriame detalizuoja jos išdėstytą atlyginimo skaičiavimo metodiką, bet išanalizavus priedą, akivaizdu, jog net ir pati ieškovė jame nesilaiko savo nurodomos metodikos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
26. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
27. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
28. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
29. 2019 m. vasario 7 d. atsakovė paskelbė atvirą konkursą dėl Mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir jų vežimo paslaugos Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje pirkimo. Pirkimo objektas buvo skaidomas į 4 dalis: 1) Mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir jų vežimo paslaugos pirmoje zonoje „(duomenys neskelbtini)“ (šiaurinė miesto dalis – (duomenys neskelbtini)); 2) Mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir jų vežimo paslaugos antroje zonoje „(duomenys neskelbtini)“ (rytinė miesto dalis – (duomenys neskelbtini)); 3) Mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir jų vežimo paslaugos ketvirtojoje zonoje „(duomenys neskelbtini)“ (vakarinė miesto dalis – (duomenys neskelbtini)); 4) Mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir jų vežimo paslaugos penktoje zonoje „Centras“ (centrinė miesto dalis – (duomenys neskelbtini)) (1 t., b. l. 18-113).
Žemesnės instancijos teismas
30. 2019 m. kovo 13 d. ieškovė pagal Pirkimo sąlygas ir apimtis pateikė pasiūlymus ir buvo pripažinta laimėtoja antrojoje zonoje „(duomenys neskelbtini)“ bei ketvirtojoje zonoje „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 114-125).
31. 2019 m. balandžio 29 d. tarp Perkančiosios organizacijos ir ieškovės buvo pasirašyta Pirkimo sutartis dėl mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir jų vežimo paslaugų Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje antroje zonoje „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir (1 t., b. l. 126-171) ir Pirkimo sutartis dėl mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir jų vežimo paslaugų Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje ketvirtoje zonoje „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 172-217).
Dėl ginčo Sutarčių nuostatų, susijusių su paslaugų apmokėjimu, aiškinimo
32. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, kokia turi būti apmokėjimo už suteiktas paslaugas tvarka, esant Sutartyse numatytiems skirtingiems tarifams už MKA surinkimo ir jų vežimo ir dažnesnio individualaus MKA konteinerio ištuštinimo paslaugas.
33. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl dažnesnio ištuštinimo paslaugos tarifų taikymo ir apmokėjimo tvarkos. Apeliantės įsitikinimu, teismas nesigilino nei į faktines bylos aplinkybes, nei į ieškovės teikiamų paslaugų specifiką, nepaisė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartyje pateiktų išaiškinimų, paneigė tiekėjo pagrįstus lūkesčius dalyvaujant Pirkime ir teikiant atsakovei pasiūlymą.
34. Nagrinėjamo ginčo kontekste yra aktualūs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-969/2021, pateikti išaiškinimai. Kasacinis teismas konstatavo, kad MKA išvežimo ir dažnesnio ištuštinimo paslaugos turinio prasme laikytinos tapačiomis, nes jų objektas (MKA) ir dalykas (šių atliekų tvarkymas) yra tas pats, individualūs atliekų turėtojai tik dėl to, kad pateikė prašymą dažniau ištuštinti jų konteinerius, nesikeičia, be to, lieka nepakitęs ir pagrindinis Sutarčių tikslas sutvarkyti komunalines atliekas. MKA išvežimo paslauga yra pagrindinė (bazinė), o dažnesnio ištuštinimo paslauga – šią papildančioji.
35. Byloje nustatyta, jog pagal Sutartis, ieškovė įsipareigojo 90 mėnesių teikti Vilniaus miesto antrosios ir ketvirtosios zonos MKA surinkimo ir jų vežimo, konteinerio pastatymo bei dažnesnio ištuštinimo paslaugas (toliau – ir Paslaugos), o Perkančioji organizacija įsipareigojo už tinkamai ir laiku suteiktas Paslaugas sumokėti ieškovei Sutartyse nustatyta tvarka (Sutarčių 4, 8 punktai). Pagal Sutarčių 14 punktą, atsiskaitymas už Paslaugas yra vykdomas pagal kainą ir įkainius, nurodytus Sutarčių prieduose Nr. 2. Perkamų Paslaugų savybės ir apimtys apibūdintos techninėse specifikacijose (toliau – Techninė specifikacija), esančiose Sutarčių 1 priede (Sutarčių 5 punktas) (1 t., b. l. 141-171, 187-217). Vadovaujantis Techninės specifikacijos 4.1 , 7.1 ir 7.3 punktais, MKA vežimo paslauga yra teikiama be atskiro užsakymo atliekų turėtojams atitinkamoje Vilniaus miesto savivaldybės zonoje, atliekas iš individualių MKA konteinerių ištuštinant 1 kartą per 2 savaites. MKA tvarkymo paslaugos atliekų turėtojams teikiamos be jų išankstinio sutikimo, jie su atliekų tvarkytojais atskirai nesudaro sutarčių. Tuo tarpu dažnesnio ištuštinimo paslauga teikiama to pageidaujančiam atliekų turėtojui, gavus atsakovės nurodymą (Techninės specifikacijos 4.3.2. punktas).
36. Taigi, vertinant aptartas aplinkybes (žr. šios nutarties 35 punktą) kasacinio teismo išaiškinimų kontekste (žr. šios nutarties 34 punktą), sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tol, kol nėra suteikta pagrindė paslauga (MKA išvežimo paslauga), negali būti suteikta papildoma paslauga (dažnesnio ištuštinimo paslauga) ir atitinkamai skaičiuojamas dažnesnio ištuštinimo paslaugai nustatytas didesnis tarifo dydis, o vien apeliantės subjektyvus situacijos interpretavimas savaime nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados, juolab kad apeliaciniame skunde nėra paneigti ir trečio asmens nurodyti argumentai ir aplinkybės, jog sutikus su ieškovės aiškinimu, kad padidintu tarifu turi būti apmokestinamas bet kuris vežimas, atliekamas dažnesnio vežimo savaitę, neįvertinant bendro per mėnesį vežimo skaičiaus, būtų sudarytos prielaidos piktnaudžiauti teise, t. y., gali būti atliekami vežimai tik dažnesnio vežimo savaitę, tokiu būdu išvengiant sąnaudų MKA bazinio vežimo paslaugoms ir gauti tik padidintą tarifą. Atsižvelgiant į tai, pritartina atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytai pozicijai, kad jei faktiškai konteineris per mėnesį ištuštinamas 2 ar 3 kartus, turi būti laikoma, kad 2 kartus buvo suteikta bazinė MKA paslauga.
37. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nustatant bendrą konteinerių pakėlimų (ištuštinimų) skaičių nėra svarbu kuriame grafike buvo nurodytas atitinkamas konteinerio pakėlimas. Nagrinėjamu atveju ieškovei apmokant už suteiktas paslaugas nėra paisoma dažnesnio ir įprasto MKA išvežimo grafiko, visi mėnesio išvežimai yra sumuojami ir nepriklausomai nuo konkrečios savaitės, kada konteineris buvo pakeltas automatiškai 2 ar 3 kartai yra priskiriami įprastam MKA išvežimui ir tik likę kartai apmokami didesniu – dažnesnio ištuštinimo paslaugos tarifu. Apeliantės vertinimu, tokia išvada yra visiškai nepagrįsta ir iš esmės paneigianti dažnesnio ištuštinimo paslaugos pirkimo esmę. Anot apeliantės, dažnesnio konteinerių ištuštinimo grafikas (kai apmokama didesniu tarifu) negali sutapti su standartiniu konteinerių ištuštinimo grafiku, todėl kiekvieną kartą vertinant, kokiu tarifu turi būti apmokamas atitinkamas konteinerio pakėlimas, reikia įvertinti, kurio grafiko galiojimo metu buvo atliktas konkretus konteinerio ištuštinimas. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais taip pat nesutinka.
38. MKA surenkamos pagal su užsakovu (atsakove) suderintą MKA surinkimo ir tvarkymo grafiką (Techninės specifikacijos 7.3 punktas). MKA surinkimo ir tvarkymo grafikas yra reguliarus MKA surinkimas ir konteinerių ištuštinimas nustatytu periodiškumu arba nustatytomis savaitės ir mėnesio dienomis, suderintas su užsakovu (atsakove) (Techninės specifikacijos 1.18 punktas). MKA surinkimo ir tvarkymo grafikas įsigalioja po suderinimo su užsakovu (atsakove) Techninės specifikacijos 6.4.12 ir 6.4.13 punktuose nustatyta tvarka ir terminais (Techninės specifikacijos 7.5 punktas). Paslaugos teikėjas, ruošdamas ir teikdamas derinti pasiruošimo laikotarpiu MKA surinkimo ir tvarkymo grafiką, privalo vadovautis MKA konteinerių ištuštinimo vidutinišku periodiškumu: individualaus naudojimo MKA konteineriai privalo būti aptarnaujami ne rečiau kaip 1 kartą per 2 savaites, ir ne dažniau kaip 1 kartą per savaitę (Techninės specifikacijos 7.3.1. punktas). Dažnesnio ištuštinimo paslaugą sudaro individualaus konteinerio ištuštinimas 1 kartą per savaitę vietoj bazinio 1 karto per 2 savaites (Techninės specifikacijos 1.20.3, 4.3.1 punktai). Taigi, MKA surinkimo ir tvarkymo grafike turi būti apibrėžti konkretūs terminai (periodiškumas), kada yra vykdomas konteinerių ištuštinimas.
39. Nagrinėjamu atveju vertinant byloje pateiktus atliekų išvežimo (konteinerių ištuštinimo) grafikus negalima nustatyti, kurio grafiko (bazinio ar dažnesnio ištuštinimo) metu buvo atliekami konteinerių ištuštinimai, t. y., ieškovės pateikti grafikai neišskiria bazinio ar dažnesnio ištuštinimo laikotarpių, todėl spręsti, kurio grafiko galiojimo metu buvo atliktas konkretus konteinerio ištuštinimas, nėra galimybių. Be to, byloje pateikti Paslaugų teikimo ataskaitų išrašai su trečiojo asmens pastabomis ir ieškovės atliktais skaičiavimais patvirtina, kad ieškovė į grafikus įtraukė ne tik faktiškai atliktus atliekų ištuštinimus, tačiau ir tas savaites, kai konteineriai nebuvo ištuštinti (Konteinerio ištuštinimo faktas neužfiksuotas ATRIS). Atsižvelgiant į tai, kad dalis į grafiką įtrauktų duomenų nepatvirtina faktiškai ištuštintų konteinerių kiekio, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti patikimų išvadų dėl ieškovės apskaičiuoto atlyginimo pagrįstumo ir jų pagrindu priteisti apmokėjimą (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis).
40. Sutiktina su apeliante, kad gali pasitaikyti atvejų, kai atliekų turėtojai neišstumia atliekų konteinerio, tačiau ši aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, negali lemti, kad atliekų turėtojui, kuris neišstūmė konteinerio įprasto MKA vežimo metu, kitą savaitę konteineris tuštinamas papildomai – dažnesniu grafiku. Kadangi pagal Techninę specifikaciją ieškovei atlyginimas yra mokamas už faktiškai suteiktas konteinerių surinkimo (ištuštinimo) paslaugas, todėl neįvykdyti konteinerio ištuštinimai negali būti vertinami bendro grafiko kontekste, kartu su įvykdytais konteinerių ištuštinimais. Be to, Techninės specifikacijos 11.3.2.4, 12.6, 12.6.6, 12.7 punktuose yra numatyta, kad Paslaugos teikėjas (ieškovė) privalo užtikrinti, kad realiu laiku būtų registruotos ir perduotos į užsakovo (atsakovės) informacinę sistemą ATRIS identifikuoto konteinerio neišstūmimo priežastys. Sutarčių 27.5 punkte nurodyta, kad užsakovas (atsakovė) turi teisę nemokėti paslaugos teikėjui (ieškovei) už tų konteinerių ištuštinimą, kurių pakėlimo (ištuštinimo) faktas nematomas informacinėje sistemoje ATRIS ne dėl nuo ieškovės priklausančių priežasčių ir kai ieškovė gali pateikti kitus konteinerio ištuštinimą patvirtinančius įrodymus. Taigi, skaičiuojant mokestį už suteiktas Paslaugas, turi būti įvertintos realiai (faktiškai) suteiktos paslaugos, faktiškai atlikti konteinerių pakėlimai, o faktiškai neįvykęs konteinerio ištuštinimas negali lemti, kokiu tarifu bus skaičiuojamas kitas konteinerio ištuštinimas. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, apeliantės argumentai, kad neįvykę konteinerių pakėlimai turi reikšmės, skaičiuojant kokiu grafiku (pagrindiniu ar dažnesniu) turi būti vykdomas sekantis konteinerių ištuštinimas, atmestini kaip nepagrįsti bei pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nustatant bendrą pakėlimų skaičių nėra svarbu kuriame grafike buvo nurodytas atitinkamas konteinerio pakėlimas.
41. Apeliantės teiginiai, kad paslaugų skaičiavimo metodika, kai nustatant bendrą pakėlimų skaičių nėra svarbu kuriame grafike buvo nurodytas atitinkamas konteinerio pakėlimas, suponuoja ieškovės praradimus, pajamų negavimą, yra nepagrįsti objektyviais duomenimis, o tik subjektyviu situacijos vertinimu, kurio pagrindu teisėjų kolegija negali daryti patikimų išvadų dėl fakto buvimo ar nebuvimo.
Dėl konteinerio ištuštinimo kartų sumavimo mėnesio ribose
42. Apeliantė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pasibaigus mėnesio apskaitos laikotarpiui, kitą mėnesį paslaugų apskaita vykdoma iš naujo. Anot apeliantės, dėl tokio atsakovės ydingai taikomo metodo ieškovė patiria praradimų. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su šiais apeliantės argumentais.
43. Sutarčių 15 punkte yra numatyta, kad užsakovas apmoka už praėjusį mėnesį suteiktas Paslaugas pagal Paslaugų teikėjo pateiktas sąskaitas faktūras, išrašytas suteiktų bei su užsakovu suderintų Paslaugų aktų bei Paslaugų ataskaitos pagrindu, ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo sąskaitos faktūros gavimo dienos. Apmokėjimo už suteiktas Paslaugas diena laikoma apmokėjimo operacijos įvykdymo diena užsakovo banke. Pagal Techninės specifikacijos 17.1.2 punktą, Paslaugos teikėjas (ieškovė) turi pateikti užsakovui (atsakovei) Paslaugos teikimo mėnesio ataskaitą. Paslaugos teikimo mėnesio ataskaitoje, kuri teikiama už kiekvieną mėnesį iki sekančio mėnesio 5 darbo dienos, pateikiama informacija apie Paslaugą (Techninės specifikacijos 17.3 punktas).
44. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau nurodytas Sutarčių ir Techninės specifikacijos nuostatas, sprendžia, kad šalys susitarė teikti ataskaitas už per mėnesį suteiktas Paslaugas, taip pat atsiskaityti už mėnesio laikotarpiu suteiktas Paslaugas. Tai, kad ieškovė konteinerių ištuštinimo grafikus sudarydavo ne vienam mėnesiui, o keliems mėnesiams į priekį, juos nuolat atnaujindama ar tai, kad Sutartys sudarytos 90 mėn. laikotarpiui, neturi reikšmės kitokiam minėtų Sutarčių ir Techninės specifikacijos nuostatų aiškinimui. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atlygio apskaičiavimui pagrįsti turi būti taikoma mėnesio riba.
45. Sutiktina su apeliante, kad Sutarčių galiojimo metu Paslaugos turi būti teikiamos nepertraukiamai, tai yra kiekvieną mėnesį jos nėra teikiamos iš naujo, tačiau tai negali būti siejama su teikiamų Paslaugų apskaitos laikotarpiu, nes šalys susitarė Paslaugų apskaitą teikti ir mokėjimus atlikti būtent už mėnesio laikotarpį (žr. šios nutarties 44 punktą).
46. Atsižvelgus į tai, apeliantės teiginiai, kad atsakovė nepagrįstai atlyginimą už MKA konteinerių ištuštinimo paslaugas skaičiavo ne tęstinai, o kiekvieno mėnesio ribose, atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl pirkimo sąlygų tariamo neaiškumo ir ieškovės lūkesčių vykdant sutartinius įsipareigojimus
47. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tokių atvejų, kai mėnesį sudaro penkios savaitės, nėra daug, šalys konkrečios apmokėjimo tvarkos tokiais atvejais Sutartyse neaptarė, tiekėjas – atliekų tvarkymo srityje veikiantis profesionalas – viešojo pirkimo metu nesikreipė į perkančiąją organizaciją dėl pirkimo sąlygų neaiškumų šalinimo, todėl sprendžiant tokius vienetinius apmokėjimo atvejus viešojo pirkimo sutartis turi būti aiškinama pasaugų gavėjų, t. y. visuomenės interesų naudai.
48. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis (žr. šios nutarties 48 punktą), nurodė, jog teismas visiškai nepagrįstai suteikė privilegiją socialiniam paslaugų pobūdžiui ir viešajam interesui bei ignoravo tiekėjo pagrįstus lūkesčius ir interesus. Nukrypo nuo kasacinio teismo suformuluotos praktikos, kad Perkančioji organizacija neturi teisės perkelti neaiškių pirkimo dokumentų nuostatų neigiamos jų aiškinimo rizikos tiekėjams ir dalyviams, o teismas, aiškindamas pirkimo sąlygas, negali sukurti naujos nuostatos, perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumą vertinti pagal iš anksto expressis verbis (liet. tiesiogiai) neišviešintus parametrus.
49. Viena vertus, nagrinėjamu atveju nei po pirkimo sąlygų paskelbimo, nei prieš teikiant pasiūlymą, ieškovė ne tik nesikreipė dėl pirkimo sąlygų paaiškinimo, tačiau ir nereiškė pretenzijų dėl jų aiškumo ar tikslumo, t. y. ieškovė neginčijo atsakovės paskelbtų pirkimo sąlygų ir pateikė pasiūlymą, siekdama dalyvauti pirkime pagal nustatytas sąlygas. Taigi, jei ieškovė VPĮ nustatyta tvarka ir terminais nesikreipė dėl sąlygų paaiškinimo ar patikslinimo, sąlygų aiškumo bei turinio nekvestionavo, neskundė, neginčijo, o pateikė pasiūlymą, darytina išvada, kad jai sąlygos buvo aiškios ir suprantamos, su jomis sutiko. Kita vertus, ieškovė nepateikė įtikinamų argumentų, kurių pagrindu teisėjų kolegija galėtų spręsti, jog teismo išvados neatitinka pirkimo sąlygų turinio bei tai, kad pirmosios instancijos teismas, aiškindamas Pirkimo sąlygas, sukūrė naujas nuostatas, nenumatytas Sutartyse, o vien subjektyvus pirkimo sąlygų interpretavimas, savaime neįrodo, jog pirmosios instancijos teismo išvados dėl paslaugų teikimo tvarkos yra nepagrįstos ir neteisingos. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, aiškino Sutarčių nuostatas vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nurodytas išaiškinimas, todėl padarė pagrįstas ir teisingas išvadas tiek dėl paslaugų teikimo tvarkos, tiek dėl laikotarpio, tiek dėl apmokėjimo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantės samprotavimai dėl ieškovės pagrįstų lūkesčių ir interesų pažeidimo, sutarčių sąlygų neaiškumo, neturi objektyvaus pagrindimo, todėl atmestini kaip nepagrįsti.
50. Apeliantė taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai pirkimo sąlygose nurodytus konteinerių pakėlimo kiekius laikė neturinčiais teisinės reikšmės šio ginčo išsprendimui. Apeliantės įsitikinimu, Sutarčių Techninių specifikacijų 8 priedo 1 lentelėje yra nurodytas individualių konteinerių kiekis, kuriems taikoma dažnesnio ištuštinimo paslauga ir jų rekomenduojamo ištuštinimo dažnumo skaičiavimai per metus. Ieškovė, teikdama pasiūlymą Pirkime pagrįstai tikėjosi, kad iš preliminariai numatytų dažnesnio pakėlimo kartų bent 50 proc. tokių kartų bus apmokėta didesniu – dažnesnio tuštinimo tarifu, tačiau atsakovė jų nepaiso, elgiasi nesąžiningai.
51. Vertinant apeliantės nurodytus argumentus, susijusius su jos lūkesčiais dėl Paslaugų apimties, taikant dažnesnio ištuštinimo paslaugą, visų pirma, atsižvelgtina į Sutarčių Techninėse specifikacijose įtvirtintas nuostatas, susijusias su Paslaugų teikimo apimtimis. Techninės specifikacijos 4.3.3 punkte nurodyta, kad dažnesnio ištuštinimo paslaugos preliminarios metinės (12 mėn.) apimtys nurodytos Techninės specifikacijos 8 priedo 1 lentelėje; preliminarios metinės apimtys kiekvienais pirkimo sutarties metais gali mažėti iki 50 proc., o didėti iki 10 proc. Techninės specifikacijos 4.5 punkte nurodyta, kad duomenys apie esamus paslaugų teikimo parametrus – esami konteinerių pastatymo adresai, esami konteinerių tūriai, ištuštinimo dažnumas, specifiniai kai kurių konteinerių ištuštinimo ypatumai – pateikti techninės specifikacijos 2.1-2.4 prieduose, 8 priedo 1-6 lentelėse. Numatomos komunalinių atliekų surinkimo tendencijos ir vystymo kryptys nustatytos Vilniaus miesto savivaldybės atliekų tvarkymo plane bei kituose planavimo dokumentuose. Užsakovas neįsipareigoja pirkimo sutarties vykdymo metu pasiekti maksimalių Paslaugos teikimo apimčių arba nupirkti nurodytas preliminarias Paslaugos teikimo apimtis. Tai nebus vertinama kaip pirkimo sutarties pakeitimo pagrindas ir nebus užsakovo atsakomybės pagrindas. Taigi, Techninės specifikacijos 8 priede esančioje 1 lentelėje nurodyti duomenys yra preliminarūs ir skirti viešojo pirkimo konkurso dalyviams apskaičiuoti siūlomą paslaugų kainą pagal pateiktus preliminarius duomenis – preliminarią metinę paslaugų apimtį, tačiau atsakovė, pateikdama minėtus duomenis, neįsipareigojo Sutarčių vykdymo metu pasiekti maksimalių Paslaugos teikimo apimčių arba nupirkti nurodytas preliminarias Paslaugos teikimo apimtis.
52. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra pasisakęs, kad Techninės specifikacijos 8 priedo 1 lentelėje esantys duomenys iš esmės negali paneigti Sutarčių aiškinimo pagal protingo asmens standartą, Sutarčių sudarymo tikslus, atliekų turėtojams tenkančias teises, t. y., praeities duomenų pagrindu nurodyti preliminarūs dažnesnio ištuštinimo konteinerių kiekiai ir pakėlimo skaičiai negali turėti reikšmės šalių ginčui dėl Paslaugų apmokestinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-969/2021, 56-58 punktai).
53. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės argumentus dėl preliminarių konteinerių pakėlimo kiekių, padarė pagrįstą ir argumentuotą išvadą, kad pirkimo dokumentuose nurodyta preliminari paslaugų apimtis yra statistinė informacija ir neįrodo šiai bylai reikšmingų aplinkybių, susijusių su apmokėjimu už paslaugas. Dėl to ieškovės apeliacinio skundo argumentai, susiję su neišpildytais ieškovės teisėtais lūkesčiais yra nepagrįsti.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
54. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė netinkamai vykdė savo prievolę atsiskaityti už Paslaugas su ieškove, todėl ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimą dėl 4 528,08 Eur skolos ir 57,96 Eur delspinigių priteisimo atmetė. Teismas, atsižvelgęs, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 29 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 18 d. nutarties dalį, kurią atsakovė įvykdė, sprendė, kad yra pagrindas taikyti sprendimo įvykdymo atgręžimą ir atsakovei grąžinti dalį ieškovei sumokėtos sumos, tai yra 50 084,36 Eur.
55. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir išsprendė patikslinto ieškinio dalį, susijusią su palikta galioti sprendimo dalimi. Tai yra, nors ieškovė ir turėjo atsakovės sumokėtas pinigų sumas savo žinioje, tačiau ji nebuvo įgijusi teisės į šias pinigų sumas, todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas negalėjo taikyti sprendimo įvykdymo atgręžimo, o turėjo priteisti ieškovei iš atsakovės prašytas priteisti sumas, susijusias su palikta galioti sprendimo dalimi. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.
56. CPK 760 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu panaikinamas jau įvykdytas sprendimas ir iš naujo išnagrinėjus bylą priimamas sprendimas atmesti ieškinį arba priimama nutartis nutraukti bylą ar palikti ieškinį nenagrinėtą, atsakovui turi būti grąžinama visa tai, kas buvo pagal panaikintą sprendimą iš jo išieškota ieškovo naudai (sprendimo įvykdymo atgręžimas).
57. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-536-855/2020 ieškovės ieškinys buvo patenkintas – priteista iš atsakovės 55 619,04 Eur skola, 672,49 Eur delspinigiai, 5 proc. metinės palūkanos nuo priteistos sumos (56 291,53 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gruodžio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 6 670,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (3 t., b. l. 12-29). Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-107-302/2021 Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 29 d. sprendimas paliktas nepakeistas, priteista ieškovei iš atsakovės 1 795,30 Eur bylinėjimosi išlaidų (3 t., b. l. 90-110). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-969/2021 panaikino Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 29 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartį ta apimtimi, kuria iš atsakovės ieškovės naudai priteista 40 877,44 Eur už dažnesnio ištuštinimo paslaugos teikimą, 672,49 Eur delspinigių, 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos 40 877,44 Eur sumos ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir šią bylos dalį grąžino nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 29 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartį ta apimtimi, kuria iš atsakovės ieškovės naudai priteista 14 741,60 Eur suma ir 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos 14 741,60 Eur sumos paliko nepakeistą (4 t., b. l. 11-24). Atsakovė, vykdydama Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 29 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartį, ieškovei sumokėjo visas teismų priteistas sumas, tame tarpe ir tas sumas, kurias prašoma priteisti patikslintu ieškiniu, tai yra 68 219,14 Eur (55 619,04 Eur (skola) + 672,49 Eur (delspinigiai) + 3 462,31 Eur (procesinės palūkanos) + 8 465,30 Eur. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė iš atsakovės priteisti 4 528,08 Eur (be PVM) skolą, 235,47 Eur delspinigius, 2 296,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias ir patirtas dėl jau priteistos reikalavimo dalies, bylinėjimosi išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą, bylą gražinus nagrinėti iš naujo.
58. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, kad atsakovė ieškovei sumokėjo 68 219,14 Eur sumą, taip pat atsižvelgus, kad atsakovė pripažįsta ir ginčo dėl 14 741,60 Eur skolos dalies ir jai tenkančių 177,51 Eur delspinigių dydžio, 919,67 Eur procesinių palūkanų bei 2 296,00 Eur bylinėjimosi išlaidų nėra, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė sprendimo įvykdymo atgręžimą ir priteisė iš ieškovės atsakovės naudai 50 084,36 Eur (68 219,14 Eur – 14 741,60 Eur – 177,51 Eur – 919,67 Eur – 2 296,00 Eur = 50 084,36 Eur) sumą.
59. Teisėjų kolegija, apibendrindama nurodytus motyvus, sprendžia, kad skundžiamo sprendimo dalis, susijusi su sprendimo vykdymo atgręžimu, yra pagrįsta ir jos naikinti / keisti apeliantės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
Dėl bylos procesinės baigties
60. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, ieškovės apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, išanalizavusi faktinius bylos duomenis, prieina išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylą, tinkamai vertino bylos aplinkybes, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė ginčui aktualias materialiosios ir proceso teisės normas, nenukrypo nuo aukštesniųjų teismų formuojamos praktikos ginčo klausimais, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
61. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
62. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
63. Tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo pateikė prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Teisėjų kolegija, įvertindama tai, kad ieškovės apeliacinis skundas yra atmestas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas, sprendžia, jog apeliantė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
64. Trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ pateikė teismui duomenis, kad už teisines paslaugas, susijusias su atsiliepimo į apeliantės skundą parengimu, sumokėjo 1 996,50 Eur. Pateikė apmokėjimą patvirtinančius įrodymus.
65. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.
66. Trečiasis asmuo už teisinę pagalbą sumokėjo 2022 m. spalio 6 d. mokėjimo pavedimu, todėl pagal Rekomendacijų 8.11 punktą, maksimalus rekomenduojamas priteisti užmokestis už advokato teikiamą pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, nagrinėjamu atveju sudaro 2 314,65 Eur (1,3 × 1 780,50 Eur). Kadangi trečiojo asmens prašomos priteisti išlaidos (1 996,50 Eur) neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodyto rekomenduojamo maksimalaus dydžio už atsiliepimą į apeliacinį skundą, todėl trečiajam asmeniui iš ieškovės priteistinas 1 996,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ecoservice“, juridinio asmens kodas 123044722, trečiojo asmens savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“, juridinio asmens kodas 304195262, naudai 1 996,50 Eur (vienas tūkstantis devyni šimtai devyniasdešimt šeši eurai 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.