- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-08-11
- Bylos Nr.
- e2-1382-653/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01734-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Ieškovas
- UAB „Ecoservice“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo teisėja Jelena Šiškina, sekretoriaujant Maženai Lichtarocič, Rimutei Svirobovičienei, dalyvaujant ieškovės UAB „Ecoservice“ atstovėms D. L. ir advokatei E. A., atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovui T. M., trečiojo asmens SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ atstovei adv. R. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Ecoservice“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiasis asmuo – SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė UAB „Ecoservice“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, prašydama priteisti 4528,08 Eur (be PVM) skolą; 235,47 Eur delspinigių; 2 296 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių ir patirtų dėl jau priteistos reikalavimo dalies; priteisti bylinėjimosi išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą bylą gražinus nagrinėti iš naujo.
2. Procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje ieškovas nurodė, kad 2019-04-29 tarp atviro konkurso dėl Mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir jų vežimo paslaugų Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje laimėtojos UAB „Ecoservice“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – Administracija) buvo pasirašyta Mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir jų vežimo antroje zonoje „Antakalnis – Naujoji Vilnia“ paslaugų teikimo sutartis Nr. A64-136/19 (toliau – Sutartis dėl II zonos) ir Mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir jų vežimo ketvirtojoje zonoje „Pašilaičiai – Lazdynai“ paslaugų teikimo sutartis Nr. A64-138/19 (toliau – Sutartis dėl IV zonos), kurių sąlygos buvo identiškos, ir pagal kurias ieškovė įsipareigojo teikti atitinkamų zonų atliekų surinkimo ir vežimo, konteinerio pastatymo bei dažnesnio ištuštinimo paslaugas, o atsakovė įsipareigojo už jas sumokėti sutartyse nustatyta tvarka.
3. Sutarčių 28.1 punktuose numatyta, kad uždelsus laiku atsiskaityti už suteiktas Paslaugas, Užsakovas Paslaugų teikėjui reikalaujant moka 0,02 proc. delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną vėlavimo dieną.
4. Ieškovas, tiek prieš pradėdamas teikti paslaugas, tiek paslaugų teikimo metu nuolat (per mėnesį bent 2 kartus) siunčia Atsakovui sudarytą atliekų vežimo grafiką, t. y. kokie konkrečiai konteineriai (pagal jų identifikavimo Nr.), kiek kartų per mėnesį ir kokiomis konkrečiai dienomis bus tuštinami. Atitinkamai atsakovui buvo siunčiami ir ginčo laikotarpio atliekų vežimo grafikai.
5. Pagal Techninės specifikacijos (kuri yra Sutarčių priedas Nr. 1) 17.1.2 ir 17.3 punktus Ieškovas už kiekvieną mėnesį iki sekančio mėnesio 5 darbo dienos parengia ir pateikia Atsakovui bei jo paskirtam atliekų sistemos administratoriui – VASA Paslaugos teikimo mėnesio ataskaitą.
6. Atsakovas pagal Sutarčių 15 punktą apmoka už praėjusį mėnesį suteiktas paslaugas pagal Atsakovo pateiktas sąskaitas-faktūras, išrašytas suteiktų bei su Atsakovu suderintų Paslaugų aktų bei Paslaugų ataskaitos pagrindu, ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos-faktūros gavimo dienos.
7. Tarp šalių kilo ginčas dėl dažnesnio ištuštinimo paslaugos apmokėjimo. Ginčo laikotarpis - nuo 2019-06-01 iki 2019-09-30.
8. Dažnesnio išvežimo paslauga, netgi teikiant ją kartu su pagrindine (bazine) MKA išvežimo paslauga, yra teikiama pagal atskirą, dažnesnį grafiką ir tik tiems atliekų turėtojams, kurie tokią paslaugą užsisakė. Tai reiškia, kad dažnesnio išvežimo grafikas (paslauga apmokama didesniu tarifu) negali sutapti su standartinio išvežimo grafiku, todėl kiekvieną kartą vertinant kokiu tarifu turi būti apmokamas atitinkamas konteinerio pakėlimas, reikia įvertinti, kurio grafiko galiojimo metu buvo atliktas konkretus pakėlimas.
9. Nors atsakovas deklaruoja, kad dažnesnio ištuštinimo paslauga pagal Sutartį turi būti ir neva yra apmokama kas antrą individualaus konteinerio ištuštinimo kartą taikant padidintą tarifą, tačiau faktiškai yra taikoma visiškai kita apmokėjimo tvarka. Ieškovui apmokant už suteiktas paslaugas nėra paisoma dažnesnio ir įprasto MKA išvežimo grafiko, visi mėnesio išvežimai yra sumuojami ir nepriklausomai nuo konkrečios savaitės, kada konteineris buvo pakeltas (vežant atliekas įprasto grafiko savaitę ar dažnesnio ištuštinimo savaitę), automatiškai 2 ar 3 kartai yra priskiriami įprastam MKA išvežimui ir tik likę kartai apmokami didesniu – dažnesnio ištuštinimo paslaugos tarifu.
Esant situacijoms, kuomet per mėnesį atitinkamus konteinerius tenka ištuštinti 3 ar 5 kartus (pvz., nes tame mėnesyje yra 5 savaitės arba konkretus atliekų turėtojas išstumia konteinerį ištuštinimui tik 3 kartus), faktiškai atsakovas MKA vežimo paslaugai nustatytu (įprastiniu) tarifu apmoka 2 iš 3 arba 3 iš 5 ištuštinimus per mėnesį, ir atitinkamai tik 1 ar 2 ištuštinimus per mėnesį apmoka dažnesnio ištuštinimo paslaugai nustatytu (didesniu) tarifu, tokiu būdu kiekvieną mėnesį skaičiavimus atlikdama iš naujo. Už dviem iš eilės (gretimomis savaitėmis) ieškovo atliktus to paties konteinerio pakylimus yra taikomas įprastas tarifas (pvz., penktą atitinkamo mėnesio savaitę ir pirmą sekančio mėnesio savaitę) mažesnį MKA vežimo paslaugai nustatytą tarifą, nors standartinis grafikas yra taikomas tik kas antrą savaitę, todėl vienas iš šių pakėlimų negali būti apmokamas įprastu tarifu, nes atliktas ne po dviejų savaičių, bet po savaitės.
10. Atsakovas, skaičiuodamas Ieškovui mokėtiną sumą už suteiktas paslaugas, iš esmės visada atsižvelgia į bendrą pakėlimų skaičių per mėnesį, o ne į eiliškumą. Tie atvejai, kuomet atliekų turėtojas išstumia konteinerį ištuštinimui ne kiekvieną kartą, o pavyzdžiui, tik 3 ar 2 kartus per mėnesį, kurį sudaro 4 savaitės, atsakovas, visų pirma, 2 kartus apmoka taikant įprastą tarifą, nepaisant to, kurią savaitę konteineriai buvo ištuštinti (net jei abi savaites iš eilės), ir tik likusius kartus, jei tokių lieka, apmoka taikant dažnesnio ištuštinimo paslaugos tarifą. O kai per mėnesį iš viso konteineris buvo išstumtas tik 2 kartus, pvz. 2 savaites iš eilės, tai abu konteinerio ištuštinimai (pakėlimai) apmokami įprastu tarifu, nors akivaizdu, kad vienas iš pakėlimų yra dažnesniu grafiku ir turėtų būti apmokamas taikant didesnį – dažnesnio ištuštinimo paslaugos - tarifą.
11. Dažnai pasitaiko tokios skaičiavimo klaidos, kai toje pačioje teritorijoje (mikrorajone), kurioje taikomas vienas ir tas pats įprastas MKA išvežimo grafikas, skirtingiems konteineriams tas pats vežimas yra apmokamas skirtingai: vieniems taikant įprastą tarifą, kitiems – dažnesnio ištuštinimo paslaugos tarifą. Pastarosios metodikos taikymas yra ydingas ir lemia mažesnį paslaugų apmokėjimą ieškovui, tuo pačiu nepagrįstą atsakovo sutaupymą ieškovo sąskaita.
12. Atsakovas faktiškai taiko nei Pirkimo dokumentuose, nei pačiose Sutartyse nenumatytą atsiskaitymo už konteinerių ištuštinimo metodą, skaičiuodamas dažnesnio ištuštinimo kiekius tik konkretaus mėnesio rėmuose, o ne atsižvelgiant į bendrą atliekų išvežimų skaičių, nepaisant įprasto ir dažnesnio atliekų išvežimo grafikų. Dažnesnio pakėlimo paslaugos tarifas turėtų būti pradedamas taikyti kas antram tokio konteinerio pakėlimui konkrečiai identifikuojat kiekvieną savaitę - ar ji priskiriama dažnesniam grafikui, ar įprastam.
Šalies argumentai
13. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
14. Procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje nurodė, kad remiantis LAT nutarties išaiškinimais, atliekų turėtojui teikiant dažnesnio ištuštinimo paslaugą didesniu tarifu yra apmokestinami tik tie konteinerių pakėlimai, kurie yra dažnesni lyginant su įprastu konteinerių ištuštinimų grafiku. Ieškovas ieškinyje pateikia tik kelis pavyzdžius iš neva netinkamai pritaikytų įkainių ginčo laikotarpiu, tačiau nei iš ieškinio turinio, nei iš prie ieškinio pridedamų įrodymų nėra aišku kaip ieškovas taikė įkainius kitų, konkrečiai ieškovo nepaminėtų konteinerių pakėlimų/ištuštinimų ginčo laikotarpiu atžvilgiu.
15. Apmokamas yra ne Ieškovo transporto priemonės išvažiavimas, o konteinerio pakėlimas įprastu ir dažnesnio ištuštinimo įkainiu. Pažymėtina, jog Sutarčių (4.1. p.) objektai yra MKA vežimo paslauga, t. y. atliekų turėtojų konteinerių ištuštinimas pagal grafiką; individualaus ir bendro naudojimo konteinerių pastatymo vietos sutvarkymas po konteinerio ištuštinimo ir kt.; surinktų MKA pristatymas į MBA. Dažnesnio ištuštinimo paslaugą sudaro (4.3. p.) individualaus MKA konteinerio ištuštinimas 1 kartą per savaitę vietoj nustatyto 1 karto per 2 savaites. Taigi, dažnesnio ištuštinimo paslauga yra fiksuojama atsižvelgiant į poreikį dažniau ištuštinti MKA konteinerius esant atliekų turėtojo pageidavimui. Todėl apskaičiavimo sistema turi būti taikoma remiantis galutinio vartotojo poreikiais, pagal kuriuos ir turėtų būti diferencijuojami įkainiai. Tuo atveju, jei vienas konteinerio turėtojų savo konteinerį išstumia pirmąją mėnesio savaitę, o kitas – antrąją, tiek pirmajam, tiek antrajam vartotojui turi būti taikomas įprastinio, o ne papildomo, dažnesnio konteinerio ištuštinimo mokestis.
16. Tais atvejais, kuomet atliekų turėtojas neišstumia konteinerio aptarnavimui, turėtų būti atsižvelgiama į tai, ar jis buvo neišstumtas įprasto, ar papildomo, dažnesnio vežimo metu ir pagal tai apskaičiuojamas ieškovo atlygis už suteiktą paslaugą. Pavyzdžiui, jeigu per mėnesį yra atliekami 4 atliekų išvežimai, iš kurių 2 išvežimams skaičiuojama standartinė kaina, o kitiems 2 išvežimams – dažnesnio ištuštinimo paslaugos kaina, atliekų turėtojui neišstūmus konteinerio dažnesnio ištuštinimo laikotarpiu, Ieškovui yra mokama už 2 išvežimus įprastu įkainiu ir 1 išvežimą, kuriam taikoma dažnesnio ištuštinimo paslaugos kaina.
17. Kadangi atsiskaitymas su ieškovu vyksta už paslaugas, suteiktas per mėnesį, todėl ir įkainiai turėtų būti taikomi atsižvelgiant į mėnesių ribas – toks aiškinimas būtų sąžiningas ir atitinkantis faktinę atsiskaitymo su ieškovu tvarką.
18. Ieškovas pamini tik tuos atvejus, kai atliekų turėtojas neišstumia konteinerio ištuštinimui, tačiau dažnai pasitaiko atvejų, kai konteineriai neištuštinami dėl paties Ieškovo kaltės.
19. Tokių atvejų ieškovas nemini ir tokie atvejai nėra nurodomi ieškovo pateiktuose pradinio ir patikslinto ieškinio prieduose. Ieškovas patikslinto ieškinio 51 punkte pateiktos lentelės detalizacijoje nurodo, jog „nors pagal grafiką turėjo būti 4 tuštinimai, tačiau 1 kartas neužfiksuotas ATRIS, gali būti, kad konteineris nebuvo išstumtas“. Tačiau gali būti, kad ieškovas šio konteinerio neaptarnavo dėl savo kaltės, arba galimas atvejis, kad Ieškovo sistema neperdavė duomenų į ATRIS. Taigi kyla klausimas, ar galima konteinerio Nr. 13-L-102261 ištuštinimą 2019-06-27 laikyti dažnesnio ištuštinimo paslauga, jeigu atliekų turėtojui nebuvo suteikta pagrindinė (bazinė) konteinerio ištuštinimo paslauga 2019-06-20.
20. Atitinkamai ir konteineris, kurio ID 13-L-110971 (patikslinto ieškinio 44 punktas, kuriam teikiama dažnesnio ištuštinimo paslauga) 2019 m. birželio mėn. buvo ištuštintas tik 2 kartus. Tai reiškia, jog atliekų turėtojas gavo tik bazinę konteinerio ištuštinimo paslaugą 2 kartus/mėn., o dažnesnio ištuštinimo paslauga nebuvo suteikta, taigi nėra pagrindo ir apmokėti už dažnesnio ištuštinimo paslaugą.
21. Ieškovas taip pat pridėjo priedą Nr. 2, kuriame pateikė galimas atsakovo/trečiojo asmens klaidas. Tačiau peržiūrėjus pateiktą priedą akivaizdžiai matyti, jog ieškovas prašo konteinerio Nr. 13-L-103330 vieną iš dviejų aptarnavimų laikyti dažnesnio ištuštinimo paslauga, nors konteineris ištuštintas tik 2 kartus iš grafike numatytų 5 kartų. Dažnesnio ištuštinimo paslauga yra papildoma prie bazinės paslaugos. Jeigu bazinė paslauga nebuvo atlikta, negalima laikyti, kad atlikta papildoma paslauga – dažnesnio ištuštinimo paslauga, kuri apmokama didesniu tarifu.
Šalies argumentai
22. Ieškovas neteisingai nurodo konteinerių aptarnavimo grafiko skaičiavimus.
23. Ieškovas, priteistiną sumą paskaičiavo vadovaudamasis savo turimais duomenimis, kuriuose akivaizdžiai matyti, jog didelė dalis konteinerių ištuštinimų nėra užfiksuoti ATRIS sistemoje. Sutarčių 27.5 punktai numato, jog Užsakovas (Atsakovas) turi teisę nemokėti Paslaugos teikėjui (Ieškovui) už tų konteinerių ištuštinimą, kurių pakėlimo (ištuštinimo) faktas nematomas Užsakovo informacinėje sistemoje ATRIS.
24. Ginčo dalyje nagrinėjantis teismas privalo savo iniciatyva išspręsti sprendimo ir nutarties vykdymo atgręžimą. Ieškovui sumokėta 68 219,14 Eur. Atsakovui regreso tvarka grąžintina suma sudaro 50 084,36 Eur.
Šalies argumentai
25. Trečiasis asmuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
26. Procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje nurodė, kad Sutartyse kaip atskaitinis laikotarpis numatytas būtent mėnesio laikotarpis (17.1.2 p.). Ieškovės pateikiamas atlyginimo skaičiavimas yra itin sunkiai praktiškai pritaikomas ir į santykius įneštų tik teisinio neaiškumo. Ieškovės nurodoma metodika reikštų sudaryti atskirus grafikus ne tik konteineriams, kuriems be MKA vežimo paslaugos yra teikiama ir dažnesnio ištuštinimo paslauga, bet sudaryti keliasdešimt ar net daugiau atskirų grafikų pagal regioną ar kt. (išskiriant, kuri savaitė atitinkamai grupei konteinerių yra bazinio MKA vežimo, o kuri – dažnesnio vežimo). Tokių atskirų grafikų sudarymas neproporcingai apsunkintų Sutarčių vykdymą, todėl mėnesio laikotarpis atlyginimo apskaičiavimui yra protingas, pagrįstas, be kita ko, numatytas Sutartyse būdas apskaičiuoti ieškovei atlyginimą. Ieškovė nepateikė tokio jos metodiką atitinkančio grafiko, sudaryto už 4 mėnesius, nors būtent ieškovei teko pareiga sudaryti grafikus. Pačiai ieškovei nepateikus jos nurodomos metodikos grafikų, atsakovė už tai negali būti laikoma atsakinga.
27. Ieškovė neturi teisės gauti atlyginimo už neįvykdytus ir į ATRIS sistemą neįtrauktus konteinerių kėlimus. Vadovaujantis Sutarčių 27.5 punktu, atsakovė turi teisę nemokėti Ieškovei už tų konteinerių ištuštinimą, kurių pakėlimo (ištuštinimo) faktas nematomas informacinėje sistemoje ATRIS ne dėl nuo ieškovės priklausančių priežasčių ir kai ieškovė gali pateikti kitus konteinerio ištuštinimą patvirtinančius įrodymus. Vadovaujantis Sutarčių techninės specifikacijos 11.3, 11.5, 12.6, 12.7 punktais, už duomenų tinkamą registravimą, jų perdavimą yra atsakinga būtent ieškovė ir privalo informuoti atsakovę apie negalėjimo ištuštinti konteinerius priežastis. Sutartys netgi numato baudas ieškovei už laiku neištuštintus konteinerius.
28. Nesuteikus bazinės MKA vežimo paslaugos, negali būti laikoma, jog buvo suteikta papildančioji – dažnesnio ištuštinimo – paslauga. Atliekų turėtojui teikiant dažnesnio ištuštinimo paslaugą, didesniu tarifu yra apmokestinami tik tie konteinerių pakėlimai, kurie yra dažnesni lyginant su įprastu konteinerių ištuštinimų grafiku. Dažnesnio ištuštinimo tarifas gali būti taikomas tik tuomet, kai suteikiamos pagrindinės paslaugos pagal įprastą tarifą ir ieškovė suteikia papildomas paslaugas tą patį mėnesį. Tai reiškia, jog jei faktiškai konteineris per mėnesį yra ištuštinamas 2 ar 3 kartus, turi būti laikoma, kad 2 kartus yra suteikta būtent bazinė MKA vežimo paslauga (nes ji teikiama 1 kartą per 2 savaites, taigi įprastai per mėnesį teikiama bent 2 kartus).
Šalies argumentai
29. Ieškovės nurodoma metodika gali sudaryti sąlygas piktnaudžiavimui. Tokių piktnaudžiavimo pavyzdžių yra jau Patikslintame ieškinyje: iš ieškinio Priedo Nr. 2 matyti, jog ieškovė prašo padidinto tarifo taikymo tais atvejais, kuomet atliekos iš atitinkamų konteinerių per mėnesį buvo šalintos iš viso tik 2 kartus (nors pagal grafiką turėjo būti šalintos net 5), už abu pakylimus reikalaujant padidinto tarifo; atliekos iš atitinkamo konteinerio per mėnesį buvo šalintos tik 1 kartą (nors pagal grafiką turėjo būti šalintos net 5) ir už jį ieškovė vis tiek prašo padidinto tarifo taikymo.
30. Ieškovės skaičiavimai nepagrįsti įrodymais. Be to, pati ieškovė jame nesilaiko savo nurodomos metodikos: 2019 m. birželio mėn. pagal grafiką vežimai turėjo būti atliekami šiomis dieniomis: 1, 8, 15, 22 ir 29. Pagal Ieškovės metodiką, baziniu tarifu turėtų būti apmokami išvežimai 1, 15 ir 29 dienomis, o padidintu – 8 ir 22 dienomis. Nepaisant to, iš žemiau pateikiamų pavyzdžių matyti, jog Ieškovė reikalauja taikyti didesnį tarifą ir už vežimus 15 ir 29 dienomis (kurie pagal jos metodiką turėtų būti apmokestinami baziniu tarifu). Vieno konteinerio ištuštinimo atveju nurodo, kad 2019 m. liepos 27 d. konteinerio ištuštinimui taikytinas padidintas tarifas, o jau kito konteinerio atveju tą pačią dieną – bazinis tarifas, nors konteineriai ištuštini tuo pačiu grafiku.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas
31. Šioje byloje esminės faktinės aplinkybės apie tarp šalių susiklosčiusius sutartinius santykius buvo nustatytos Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 29 d. sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 18 d. nutartimi, kuriais iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškovės UAB „Ecoservice“ naudai priteista 14 741,60 Eur ir 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos 14 741,60 Eur sumos, todėl iš naujo šios faktinės aplinkybės nekartojamos.
32. Šioje byloje priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyje nurodyta, kad „pakartotinai sprendžiant dėl ieškovės reikalavimo priteisti 40 877,44 Eur pagrįstumo, atsižvelgiant į šioje nutartyje nurodytą Sutarčių aiškinimą, turi būti nustatytos faktinės aplinkybės, susijusios su ieškovės realiai suteiktų MKA išvežimo ir dažnesnio ištuštinimo paslaugų apimtimi, šių paslaugų teikimo ginčo laikotarpiu grafiku ir faktiškai gautu apmokėjimu už jas. Šių faktinių aplinkybių pagrindu turi būti sprendžiama dėl pirmiau nurodytos ieškovės reikalavimo dalies pagrįstumo. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą iš naujo turėtų būti išspręstas klausimas, kokią dalį iš reikalautų priteisti delspinigių (672,49 Eur) sudarė delspinigiai už vėlavimą atsiskaityti už 142 individualaus naudojimo konteinerių ištuštinimo paslaugas (toje apimtyje, dėl kurios ginčo nagrinėjant bylą kasacine tvarka nebuvo)”.
33. Nagrinėjant ginčą iš naujo tarp šalių sprendžiamas ginčas dėl apmokėjimo už paslaugas tvarkos, sutartyje esant numatytiems skirtingiems tarifams už bazines paslaugas ( 1 kartą per dvi savaites) ir dažnesnio konteinerių ištuštinimo paslaugas (1 kartą per vieną savaitę), kai to pageidauja atliekų tvarkytojai.
34. Šiuo atveju yra svarbus Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyje nurodytas išaiškinimas, kad MKA išvežimo ir dažnesnio ištuštinimo paslaugos turinio prasme laikytinos tapačiomis, nes jų objektas ir dalykas yra tas pats. MKA išvežimo paslauga yra pagrindinė (bazinė) , o dažnesnio ištuštinimo paslauga – šią papildančioji. Toks kasacinės instancijos teismo išaiškinimas patvirtina, kad dažnesnio konteinerių ištuštinimo paslauga negali būti suteikta nesutekus bendrosios (pagrindinės) paslaugos, todėl už dažnesnio konteinerio ištuštinimo paslaugą apmokami tokie konteinerių pakėlimai, kurie yra dažnesni lyginant su bendruoju konteinerių ištuštinimo grafiku. Dėl to atsakovas pagrįstai atsisakė tvirtinti ieškovo pateiktas paslaugų teikimo už mėnesį ataskaitas, nurodydamas, kad kas antras konteinerio ištuštinimas (pagal sutartį bazinė paslauga teikiama kas antrą savaitę) yra apmokamas kaip įprastas MKA surinkimas. Tai, kad šios paslaugos teikiamos pagal atskirus grafikus nepaneigia bazinės ir papildančiosios paslaugų esmės – tai, kad tam tikri konteineriai patenka į dažnesnio ištuštinimo grafiką ir ištuštinami vyksta dažnesniu intensyvumu (1 kartą per savaitę vietoj 1 karto per 2 savaites), nereiškia, kad kas antrą savaitę šie konteineriai nėra ištuštinami bendra tvarka. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal sutarties sąlygas ieškovui už paslaugas apmokama ne už važiavimo dažnumą /eiliškumą (tuo labiau, kad MKA išvežimo paslauga ir dažnesnio ištuštinimo paslaugos iš esmės yra tapačios), o už konteinerių pakėlimą pagal fiksuoto įkainio kainodarą, todėl nustatant bendrą pakėlimų skaičių nėra svarbu kuriame grafike buvo nurodytas atitinkamas konteinerio pakėlimas. Šioje byloje priimtoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis teismas taip pat išaiškino, kad atliekų tvarkytojų prašymai gauti papildomų paslaugų nereiškia, jog jie atsisakė kitų paslaugų, t.y. dažnesnio ištuštinimo paslauga nesuponuoja MKA išvežimo paslaugos atsisakymo. Dėl to darytina išvada, kad ir sutarties sąlygos numato, ir atliekų tvarkymo privalomieji reikalavimai patvirtina išvadą, kad visiems atliekų tvarkytojams turi būti teikiama bazinė MKA vežimo paslauga. Ieškovas deklaratyviai teigia, kad jis, važiuojant pagal dažnesnio atliekų tvarkymo grafiką tuo atveju, kai pavieniai atliekų tvarkytojai nepateikia konteinerio ištuštinimui, patyria papildomų sąnaudų, kurių negalėjo numatyti pagal pirkimo dokumentų reikalavimus – ieškovas įrodymų, patvirtinančių patirtų papildomų sąnaudų fakto, nepateikė, tuo labiau, kad nėra paneigta, jog ieškovas bet kuriuo atveju patiria sąnaudų, nes važiuoja suteikti paslaugas ne vienam atliekų tvarkytojui priskirtoje teritorijoje. Dėl to todėl tokie teiginiai atmestini, kaip neįrodyti.
35. Taip pat, aiškinant sutarties sąlygas, atsižvelgtina ir į šalių sudarytos sutarties pobūdį - šalys sudarė viešojo pirkimo sutartį, kurios tikslas – tenkinti svarbius visuomenės interesus. Dėl to neneigiant tiekėjo kaip siekiančio juridinio asmens veiklos tikslą gauti pelną bei maksimaliai sumažinti patiriamas sąnaudas, aiškinant sutarties vykdymo klausimus, kurie nėra aiškiai aptarti sutartyje, būtina įvertinti viešojo pirkimo sutarties sudarymo socialinį tikslą, jo viešąjį interesą, kuris buvo aiškus tiekėjui, sutikusiam dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose.
36. Teismo posėdyje ieškovas teigė, kad ginčas dėl apmokėjimo kilo tais atvejais, kai mėnesį sudaro ne keturios, o penkios savaitės ir tokiu atveju kilo neaiškumų dėl taikomo įkainio už paslaugas penktąją mėnesio savaitę – ar turi būti mokama kaip už bazinę paslaugą, ar kaip už dažnesnio ištuštinimo, t.y. papildančiąją, ir tokiu atveju kaip kitą mėnesį turi būti teikiamos ir apmokamos paslaugos, turint omenyje, kad bazinė paslauga teikiama kas antrą savaitę.
37. Pritartina atsakovo ir trečiojo asmens pozicijai, kad šiuo atveju turi būti atsižvelgta į šalių susitarimą (Sutarties 17.1.2 p) kas mėnesį teikti ataskaitas, sudaryti mėnesinius grafikus, atsiskaityti už mėnesio laikotarpį. Taigi, siekiant teisinio tikrumo ir ekonomiško sutarties vykdymo, šalys susitarė dėl tam tikro paslaugų tiekimo apskaitos laikotarpio (vieno mėnesio), kuriam pasibaigus prasideda naujas paslaugų teikimo ataskaitinis laikotarpis. Sutarties galiojimo terminas ir paslaugų apskaitos laikotarpis turi skirtingą paskirtį, todėl su tuo susijęs ieškovo argumentas atmestinas. Atsižvelgus į paslaugų pobūdį ir šalių sutartą paslaugų apskaitos laikotarpį, darytina išvada, kad papildančioji paslauga pagal savo prasmę gali būti teikiama tik papildomai, po to, kai suteikta pagrindinė paslauga, o, vertinant įsipareigojimą teikti pagrindinę paslauga kas antrą savaitę, penktoji mėnesio savaitė pagrįstai atsakovo priskiriama bazinei paslaugai; pasibaigus mėnesio apskaitos laikotarpiui, kitą mėnesį paslaugų apskaita vykdoma iš naujo pagal sutartyje aptartą paslaugų teikimo dažnumą. Atkreiptinas dėmesys, kad tokių atvejų, kai mėnesį sudaro penkios savaitės, nėra daug, šalys konkrečios apmokėjimo tvarkos tokiais atvejais sutartyje neaptarė, tiekėjas – atliekų tvarkymo srityje veikiantis profesionalas - viešojo pirkimo metu nesikreipė į perkančiąją organizaciją dėl pirkimo sąlygų neaiškumų šalinimo, todėl, teismo vertinimu, sprendžiant tokius vienetinius apmokėjimo atvejus viešojo pirkimo sutartis turi būti aiškinama pasaugų gavėju, t.y. visuomenės interesų naudai.
38. Tai, kad ieškovo nurodyta paslaugų apskaitos metodika negali būti taikoma, patvirtina ne tik jos sudėtingas pritaikymas dėl konteinerių gausos, skirtingu ištuštinimo grafikų, šios metodikos painumas teritoriniu požiūriu, kas neatitinka sutarties ekonomiškumo vykdymo principo (CK 6.200 str.), bet ir ieškovo veiksmai. Pagal Sutarčių techninės specifikacijos 1.18, 6.4.12, 6.4.13, 6.4.14, 7.3 punktus, būtent ieškovas yra atsakinga už atliekų išvežimo grafikų sudarymą. Vykdant sutartį pats ieškovas sudarydavo paslaugų teikimo grafikus mėnesio ribose bei neteikė atskirų grafikų, kuriuose būtų numatytas dažnesnės ištuštinimo paslaugos teikimas, kuriam ir būtų taikomas padidintas tarifas. Bet kokiu atveju, ieškovo nurodytas atlyginio skaičiavimas, kuris jam yra ekonomiškai naudingesnis, nėra numatytas sutartyje.
39. Ieškovas nepaneigė atsakovo ir trečiojo asmens nurodytų aplinkybių (atsakovo atsiliepimo į patikslintą ieškinį 32 p., 34, 37, 38 p.p. bei trečiojo asmens rašytinių paaiškinimų 34 p. 35) apie ieškovo nurodytų paskaičiavimų, taikant dažnesnių paslaugų tiekimo įkainių, nepagrįstumą, taip pat nepaneigė, kad ieškovas, taikant jo siūlomą įkainių skaičiavimo metodiką, gali piktnaudžiauti teise, kuomet nesuteikus bazinės MKA vežimo paslaugos, yra prašoma atlyginti už papildomą paslaugą, siekiant gauti daugiau pelno.
40. Ieškovė neginčija, kad neturi teisės gauti atlyginimo už neįvykdytus ir į ATRIS sistemą neįtrauktus konteinerių kėlimus (Sutarčių 27.5 punktas), tačiau tokias paslaugas ieškovas įtraukė į savo skaičiavimus, bet nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad konteineriai nebuvo ištuštinti ne dėl ieškovo kaltės, nepranešė atsakovui apie atliekų tvarkytojų nepateiktus ištuštinimui konteinerius, kaip numatyta sutartyje.
41. Byloje nebuvo ginčo dėl paslaugos kiekio, todėl ieškovo baigiamųjų kalbų metu išsakyti argumentai apie pirkimo sąlygose nurodytus preliminarius konteinerių pakėlimo kiekius neturi teisinės reikšmės šio ginčo išsprendimui. Kita vertus, kaip minėta, nurodytas kiekis buvo preliminarus – kaip statistinė informacija, pagal kurią tiekėjai teikė pasiūlymus pagal tas pačias sąlygas. Taigi, pirkimo dokumentuose nurodyta preliminari paslaugų apimtis neįrodo šiai bylai reikšmingų aplinkybių apie apmokėjimą už paslaugas.
42. Taigi, įvertinus sutarties tikslą, sutarties šalių pareigą vykdyti sutartį kuo ekonomiškesniu būdu, įvertinus tai, kad sutartyje numatyti didesni papildančiosios paslaugos įkainiai ne už važiavimą, o už konteinerio ištuštinimą, taip pat atsižvelgus į tai, kad pats ieškovas sudarė mėnesinius paslaugų teikimo grafikus bei įvertinus ieškovo paskaičiavimų nepagrįstumą ir ydingumą, darytina išvada, kad dažnesnio ištuštinimo įkainis gali būti taikomas tik tuomet, kai suteikiamos pagrindinės paslaugos pagal įprastą tarifą ir kai ieškovė papildomai suteikia dažnesnio konteinerio ištuštinimo paslaugas tą patį mėnesį.
43. Kadangi ieškovas neįrodė, jog atsakovas netinkamai įvykdė prievolę atsiskaityti už paslaugas laikotarpiu nuo 2019-06-01 iki 2019-09-30 , todėl ieškinys dėl 4528,08 Eur skolos priteisimo atmestinas. Atmestus pagrindinį reikalavimą, nėra pagrindo tenkinti reikalavimo ir dėl 57,96 Eur delspinigių sumos.
44. Atsakovas neginčija, kad turi sumokėti 177,51 Eur delspinigius už šioje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistą 14 741,60 Eur sumą bei 919,67 Eur procesinių palūkanų už priteistą 14 741,60 Eur sumą, taip pat 2296 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą už patenkintą reikalavimų dalį pirmosios instancijos teisme, be to, byloje nėra ginčo dėl delspinigių ir palūkanų sumos bei dėl fakto, kad nurodytas sumas atsakovas sumokėjo ieškovui. Dėl to ir šioje dalyje nėra pagrindo tenkinti ieškinio.
45. Sutarčių 15 p. nurodyta, kad užsakovas apmoka už praėjusį mėnesį suteiktas paslaugas pagal Ieškovo pateiktas sąskaitas-faktūras, išrašytas suteiktų bei su atsakovu suderintų paslaugų aktų bei paslaugų ataskaitos pagrindu, ne vėliau kaip per 30 dienų kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos-faktūros gavimo dienos. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadas, kad atsakovas pagrįstai nepatvirtino paslaugų teikimo ataskaitas, nes ieškovas netinkamai taikė sutartyje numatytus įkainius, be to, nepagrįstai skaičiavo už į ATRIS sistemą neįtrauktus konteinerių kėlimus. Nepatvirtinus ataskaitų, ieškovas neišrašė atsakovui PVM sąskaitų-faktūrų apmokėjimui. Šios bylos nagrinėjimo ribose grąžinus bylos dalį nagrinėti iš naujo ieškovas nesirėmė aplinkybėmis, kad atsakovas nesumokėjo už paslaugas pagal atsakovo neginčijamą skaičiavimo metodiką. Kadangi šioje byloje ieškovas siekė ginti savo teises būtent dėl paslaugų apmokėjimo pagal jo parengtas ataskaitas, kurių atsakovas pagrįstai nepatvirtino, todėl šioje byloje ieškovas neįrodė realiai suteiktų MKA išvežimo ir dažnesnio ištuštinimo paslaugų apimties pagal jo parengtą grafiką, todėl bei vadovaujantis Sutarčių 15 p. ieškovui nekilo pareiga apmokėti už suteiktas paslaugas pareikšto ieškinio ribose.
46. Sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto paskirtis – atkurti ankstesnę šalių materialiųjų teisinių santykių padėtį, buvusią iki teismo sprendimo, kuris vėliau buvo panaikintas ir byla išspręsta iš esmės kitaip, nei buvo nustatyta pirminiu teismo sprendimu.
47. Atsižvelgus į tai, kad šioje byloje Lietuvos Aukščiausiais teismo 2021-12-16 nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 29 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 18 d. nutarties dalį, kurią atsakovas įvykdė (įvykdymo fakto bei atsakovo atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodytų aplinkybių apie sumokėtas bei grąžintinas sumas ieškinio netenkinimo atveju ieškovas neginčijo), todėl atsakovui turi būti grąžinta 50 084,36 Eur sumokėta pagal panaikintą sprendimą suma (CPK 760 str., 761 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
48. Atmetus ieškinį, ieškovui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
49. Trečiasis asmuo patyrė 2280,85 Eur bylinėjimosi išlaidų rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą, likusioje dalyje jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra susijusios su pateiktu atsiliepimu į kasacinį skundą, todėl nepriteisiamos. Kadangi ieškinys buvo patenkintas 26,5 proc. dalyje, o trečiasis asmuo veikė atsakovo pusėje, todėl iš ieškovo trečiojo asmens naudai priteistina 1665 Eur bylinėjimosi išlaidų suma. Taip pat nagrinėjant bylą iš naujo trečiasis asmuo patyrė 3000,80 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, todėl šios išlaidos priteisimos iš ieškovo trečiojo asmens naudai (CPK 93 str., 96 str.). Iš viso priteistina 4665,80 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR CPK 93, 98 str., 246 str., 260 str., 268 str., 270 str., 307 str., 760 str., 761 str.,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo UAB „Ecoservice“ trečiojo asmens SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ naudai 4665,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atgręžti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 29 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 18 d. nutarties įvykdymą ir priteisti atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos iš ieškovo UAB „Ecoservice“ 50 084,36 Eur sumą, atsakovo sumokėtą pagal šioje byloje panaikintus teismo sprendimą ir nutartį.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.