Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Nerijus Masiulis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo S. S. pareiškimą dėl antstolės V. Š. nušalinimo ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, suinteresuotas asmuo antstolė V. Š.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teisme 2015-11-25 gautas antstolės V. Š. persiųstas pareiškėjo S. S. pareiškimas, kuriuo pareiškėjas prašo nušalinti antstolę V. Š. nuo vykdomosios bylos Nr. 0071/13/01905, kurioje vykdomas išieškojimas iš pareiškėjo nekilnojamojo turto. Pareiškime nurodyta, kad antstolė, vykdydama išieškojimą iš pareiškėjo turto vykdomojoje byloje antstolė siekė pareiškėjo turtą parduoti kuo mažesne kaina bei apie turto pardavimą iš varžytinių nepranešant pačiam pareiškėjui, t.y. ji yra suinteresuota bylos vykdomosios baigtimi. Nurodo, kad pareiškimo padavimo dieną pareiškėjo turtas jau yra parduotas antrųjų varžytinių metu, todėl siekiant, kad antstolė nesurašytų turto pardavimo ir varžytinių akto, prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti visus veiksmus vykdomojoje byloje. Dėl antstolės suinteresuotumo bylos baigtimi, antstolė turėtų nusišalinti nuo vykdomosios bylos vykdymo, parduodant pareiškėjo turtą.

Antstolė V. Š. pateikė teismui 2015-11-24 atsisakymą tenkinti S. S. pareiškimą nusišalinti, kuriame nurodė, kad neegzistuoja nei vienas CPK 65 str. nurodytas nušalinimo pagrindas, taip pat pažymėdama, kad pareiškėjas nušalinimas turi būti pareiškiamas prieš pradedant vykdymo veiksmus. Pareiškėjas niekada nuo vykdomosios bylos užvedimo iki to momento, kai buvo parduotas jai priklausantis turtas nereiškė jokių nušalinimų. Apie vykdymo procesą pareiškėjui buvo žinoma nuo pat pradžių.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo prašymai netenkintini.

Antstolis privalo nusišalinti ar gali būti nušalinamas nuo priverstinio skolos išieškojimo ne dėl bet kokios konfliktinės situacijos su skolininku atveju, o tik esant procesiniame įstatyme numatytiems pagrindams (CPK 65 str. 1 d., 636 str.). Nušalinimas antstoliui turi būti pareiškiamas prieš pradedant priverstinius vykdymo veiksmus, vėliau nušalinimas gali būti pareiškiamas, tik jeigu pareiškiantis nušalinimą asmuo apie pagrindą nušalinti sužinojo pradėjus vykdymo veiksmus (CPK 636 str. 2 d.). Vien pareiškėjo pareikštas nušalinimas antstoliui vykdomojoje byloje nėra pagrindas jam nusišalinti.

Pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl antstolės veiksmų parduodant butą antrųjų varžytinių metu nepagrįstai sumažino kainą, apie turto įvertinimą neinformavo turto savininko, todėl antrosios varžytinės turi būti pripažintos neteisėtomis o antstolė turi nusišalinti nuo bylos, nėra laikytinos pagrindu nušalinimui, kadangi tam tikrų procesinių veiksmų atlikimas/ neatlikimas nėra susijęs su nušalinimo institutu. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės gali būti ginčo dalyku skundžiant antstolės veiksmus CPK 510 str. nustatyta tvarka, tačiau ne taikant antstolės nušalinimo institutą, vadovaujantis CPK 65 str. 1 d., 636 str. nuostatomis. Pažymėtina, kad iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių duomenų matyti, jog pareiškėjas skundė antstolės veiksmus paskelbiant pirmąsias turto pardavimo varžytines, tačiau Šiaulių apylinkės tesimas 2015-03-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2060-949/2015 netenkino pareiškėjo skundo, o Šiaulių apygardos teismas 2015-09-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-602-368/2015 minėta nutartį paliko nepakeistą. Taip pat 2015-11-18 Šiaulių apylinkės teismas priėmė nutartį, kuria antstolės V. Š. veiksmus antrųjų varžytinių metu pripažino teisėtais.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei CPK imperatyviai apibrėžtus pagrindus antstoliui nušalinti, pareiškėjo prašymas dėl antstolės V. Š. nušalinimo nuo vykdomosios bylos susijusios su pareiškėjo parduodamu turtu, vertintinas kaip aiškiai nepagrįstas ir atmestinas.

CPK 636, 637 straipsniuose, reglamentuojančiuose antstolio nušalinimo pagrindus ir tvarką bei šių klausimų išsprendimo tvarką, nenumatyta atskirojo skundo dėl teismo nutarties, kuria išspręstas antstolio nušalinimo klausimas, padavimo teisė. Todėl tokia teismo nutartis dėl antstolio (ne) nušalinimo atskiruoju skundu neskundžiama, nes to nenumato įstatymas ir ji neužkerta kelio tolesnei bylos eigai (CPK 334 str. 1 d. 1 p., 2 p.) (Šiaulių apygardos teismo 2013-12-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-948-210/2013, kt.).

Pareiškėjas teikdamas prašymą dėl antstolės nušalinimo taip pat prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti visus vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0071/13/01905, siekiant, kad antstolė, pardavus turtą antrųjų varžytinių metu neparuoštų turto pardavimo iš varžytinių akto.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 3 dalis nustato, kad skundo padavimas teismui vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vykdymo veiksmų sustabdymui būdingas išimtinis pobūdis. Pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, žalos, galinčios atsirasti vykdymo veiksmų nesustabdžius, dydis, ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, įvertina pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, siekdamas užtikrinti, jog laikinosios apsaugos priemonės bus taikomos laikantis proporcingumo ir ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-392-381/2015).

Pareiškėjas prašymą iš esmės grindžia argumentais, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas būtinas siekiant, kad antstolė nesurašytų turto pardavimo ir varžytinių akto, todėl prašo sustabdyti visus veiksmus vykdomojoje byloje. Nagrinėjamu atveju skolininkas, prašydamas sustabdyti vykdymo veiksmus, nepateikė jokių objektyvių, motyvuotų ir konkrečių argumentų ir įrodymų, patvirtinančių, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas pažeidžia skolininko interesus.

Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad byloje nenustatyta aplinkybių ir nepateikta jokių įrodymų, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau tenkinus skolininko skundą dėl antstolio veiksmų, gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanoma apginti skolininko teises ir teisėtus interesus. Teismas sprendžia, jog pareiškėjas, teikdamas teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teiginių dėl būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepagrindė. Be to, nepagrįstai sustabdžius vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje, būtų paneigtas sprendimo (nutarties) privalomumo principas, pažeisti išieškotojo teisėti interesai, pažeistas šalių teisėtų interesų pusiausvyros principas. Dėl šių priežasčių pareiškėjo S. S. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkintinas (CPK 147 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 65 str. 1 d., 636 str., 637 str., teismas

nutaria:

netenkinti pareiškėjo S. S. pareiškimo dėl antstolės V. Š. nušalinimo.

Netenkinto pareiškėjo S. S. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti apskųsta paduodant atskirąjį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą, kitoje dalyje – nutartis neskundžiama.