- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-02
- Bylos Nr.
- 2S-948-210/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-07460-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Kursevičius
- Pareiškėjas
- R. V.
- Kategorijos
- 98.3pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo pareiškėjos R. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-8689-841/2013 pagal antstolės V. Š. teismui persiųstą pareiškėjos R. V. pareiškimą dėl antstolės V. Š. nušalinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Antstolė V. Š. teismui persiuntė pareiškėjos R. V. pareiškimą dėl antstolės V. Š. nušalinimo atsiradus naujoms aplinkybėms, dėl kurių antstolė galėjo piktnaudžiauti, savavaldžiauti ir vykdyti nusikalstamą veiklą.
Antstolė kartu su vykdomosiomis bylomis pateikė teismui patvarkymą dėl atsisakymo patenkinti skundą, kuriuo atsisakė tenkinti R. V. skundą ir nenusišalino nuo vykdomųjų bylų vykdymo, nes neegzistuoja nei vienas LR CPK 65 str. nurodytas nušalinimo pagrindas. Antstolė atkreipė teismo dėmesį, kad vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) yra užbaigta, R. V. nekartą šalino antstolę nuo visų vykdomųjų bylų, tačiau teisme nebuvo nustatyti antstolės nušalinimo pagrindai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 25 d. nutartimi netenkino pareiškėjos R. V. prašymo dėl antstolės V. Š. nušalinimo.
Už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis R. V. teismas skyrė 500 Lt baudą.
Nutarties kopijas nurodė išsiųsti proceso dalyviams ir įsiteisėjus nutarčiai, grąžinti antstolei vykdomąsias bylas.
Teismas pažymėjo, kad antstolis privalo nusišalinti ar gali būti nušalinamas nuo priverstinio skolos išieškojimo, ne dėl bet kokios konfliktinės situacijos, o tik esant procesiniame įstatyme numatytiems pagrindams – LR CPK 65 str. 1 d. ir 636 str. Nušalinimas antstoliui turi būti pareiškiamas prieš pradedant priverstinius vykdymo veiksmus, vėliau nušalinimas gali būti pareiškiamas tik jeigu pareiškiantis nušalinimą asmuo apie pagrindą nušalinti sužinojo pradėjus vykdymo veiksmus – LR CPK 636 str. 2 d.. Teismas akcentavo, kad vien pareiškėjos pareikštas nušalinimas antstoliui, šio antstolio užbaigtoje vykdomojoje byloje, nėra pagrindas jam nusišalinti. Šioje byloje teismas nenustatė nei vieno iš minėtų pagrindų, dėl kurių antstolė V. Š. turėtų būti nušalinta, dėl jos piktnaudžiavimo ar savavaldžiavimo, tokių duomenų nepateikė ir pati R. V.. Teismas vertino skunde nurodytas aplinkybes, kad antstolė nereagavo į vykdomojoje byloje pateiktą dokumentą ir toliau vykdė išieškojimą iš invalidumo išmokos, bei neteisėtai pardavinėjo turtą, pervesdama pinigus į išieškotojo sąskaitą, ir laikė, kad tai nėra antstolės nušalinimo pagrindas, juo labiau vykdomojoje byloje daroma nusikalstama veika.
Teismas pažymėjo ir tai, kad pareiškėja jau yra reiškusi eilę nušalinimų antstolei V. Š., tačiau šie prašymai teismo nebuvo patenkinti. Be to, skolininkas savo teisėmis (tame tarpe dėl valstybės pareigūnų nušalinimo) turi naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti.
Skundo turinys ir anksčiau nustatytos bylos aplinkybės teismui leido daryti išvadą, kad R. V. paduodama nepagrįstą dar vieną skundą dėl antstolės veiksmų ir jos nušalinimo siekė ne apginti skundžiamais veiksmais pažeistas teises, o siekė sutrikdyti ir prailginti išieškojimo procesą. Teismo nuomone pareiškėjos elgesys negali būti laikomas sąžiningu, nes pareiškėja, pateikdama skundus dėl antstolės veiksmų, elgėsi nesąžiningai ir piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, todėl vadovaujantis LR CPK 95 straipsnio 2 dalimi, R. V. teismas skyrė 500 Lt baudą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja R. V. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti pareiškėjos R. V. prašymą dėl antstolės V. Š. nušalinimo.
Žemesnės instancijos teismas
Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Šalies argumentai
1. Apeliantė mano, kad yra pagrindas nušalinti antstolę V. Š., nes antstolė nereagavo į vykdomojoje byloje pateiktą dokumentą ir toliau vykdė išieškojimą iš invalidumo išmokų, bei neteisėtai pardavinėjo turtą pervesdama pinigus į išieškotojo sąskaitą, be to tarp pareiškėjos ir antstolės V. Š. yra susidariusi įtempta konfliktinė situacija.
2. Apeliantė įsitikinusi, kad sprendžiant antstolės V. Š. nušalinimo klausimą, antstolei dėl šališkumo nustatymo taikytini tokie patys kriterijai kokie taikytini teismams.
Šalies argumentai
3. Apeliantė paskirtos baudos taikymą laiko baudžiamuoju kaltinimu, kaip tai numatyta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, todėl laiko, kad nebuvo suteiktos garantijos, numatytos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalyje.
4. Teigiama, kad nušalinimo pareiškimas negali būti laikomas sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, todėl teismas negalėjo apeliantei priekaištauti dėl pareikšto nušalinimo dėl to, kad naudojamasi priemonėmis savo interesams ginti.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė V. Š. prašo pareiškėjos R. V. atskirojo skundo netenkinti, palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartį ir apeliacinį procesą nutraukti.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Kadangi teismo nutartis, kuria išsprendžiamas antstolio nušalinimo klausimas, nėra skundžiama apeliacine tvarka, mano, kad apeliacinis procesas dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. nutarties šioje civilinėje byloje turėtų būti nutrauktas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338, 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų nutarties negaliojimo pagrindų. Apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal atskirojo skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 338, 329 str.).
CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, jog apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis) negali būti apeliacinio apskundimo objektu. Šios nuostatos taikytinos ir atskiriesiems skundams – CPK 338 straipsnis.
Nagrinėjamu atveju atskirojo skundo objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas pareiškėjos R. V. prašymas dėl antstolės V. Š. nušalinimo, yra pagrįsta ir teisėta. Teismas nurodė, kad ši nutartis yra skundžiama.
Nagrinėjamu atveju sprendžiant, ar Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartis gali būti apeliacinio apskundimo objektas, pažymėtina, kad CPK 593 straipsnio 5 dalyje nurodytas sąrašas (nebaigtinis) atvejų, kuriems esant, gali būti pateikiami atskirieji skundai dėl teismo nutarčių, susijusių su vykdymo veiksmų atlikimo klausimų sprendimu. Šioje teisės normoje nėra nurodyta, kad teismo nutartis, kuria išspręstas antstolio nušalinimo klausimas, gali būti skundžiama atskiruoju skundu.
CPK 612 straipsnyje nustatyta, kad vykdymo procese numatyti klausimai sprendžiami teismo nutartimi arba šio Kodekso nustatytais atvejais – teisėjo rezoliucija. Teismo nutartis neskundžiama, jeigu šis Kodeksas nenumato kitaip.
Nei CPK 636 straipsnis „Antstolio nušalinimo pagrindai ir tvarka“, nei CPK 637 straipsnis „Antstolio nušalinimo ir nusišalinimo klausimų išsprendimo tvarka“ nenumato kitaip, negu nustatyta CPK 612 straipsnyje. Taigi, CPK 636 ir 637 straipsniuose reglamentuojančiose antstolio nušalinimo pagrindus ir tvarką bei šių klausimų išsprendimo tvarką, taip pat nenumatyta atskirojo skundo dėl teismo nutarties, kuria išspręstas antstolio nušalinimo klausimas, padavimo teisė. Todėl tokia teismo nutartis dėl antstolio (ne) nušalinimo atskiruoju skundu neskundžiama, nes to nenumato įstatymas ir ji neužkerta kelio tolesnei bylos eigai (CPK 334 str. 1 d. 1, 2 p.).
Nagrinėjamu atveju atskirasis skundas paduotas dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. nutarties, kuri pagal įstatymą negali būti apeliacinio apskundimo objektu ir šios aplinkybės paaiškėjo apeliacinės instancijos teisme, todėl apeliacinis procesas pagal pareiškėjos atskirąjį skundą nutrauktinas (CPK 315 str. 5 d.).
Atskirajame skunde išdėstyti argumentai dėl antstolio veiksmų neteisėtumo vykdomojoje byloje nėra susiję su skundžiama nutartimi, tai yra apeliacijos dalyku, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Apeliacinį procesą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. nutarties panaikinimo nutraukti.