Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-03-19 · Civilinė byla Nr. 2A-346-479/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-19
Bylos Nr.
2A-346-479/2014
Teisminio proceso Nr.
2-46-3-01246-2013-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Žydrūnas Bertašius (pirm.), Aušra Maškevičienė, Virginija Nijolė Griškevičienė
Ieškovas
E. G.
Atsakovas
Š. G.
Kategorijos
  • 77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Ž. Bertašius Civilinė byla Nr. 2A-346-479/2014Teisėjas A. Bazilius (Proceso Nr. 2-46-3-01246-2013-4)
Procesinio sprendimo kategorijos 77.4.3.; 78.2.1.; 121.21. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. kovo 19 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Žydrūno Bertašiaus, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Aušros Maškevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. G. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2013-10-24 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. G. ieškinį atsakovei Š. G. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

ieškovas E. G. kreipėsi į Tauragės rajono apylinkės teismą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo bei bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo. Ieškovas nurodė (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta jo ir atsakovės santuoka, su atsakove liko gyventi sūnus Erikas, gimęs (duomenys neskelbtini), dukra Vesta, gimusi (duomenys neskelbtini). Tauragės rajono apylinkės teismo 2011-09-06 sprendimu dviejų vaikų išlaikymui iš ieškovo priteista po 400 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui. Ieškovas nurodė, kad po teismo sprendimo pasikeitė jo turtinė padėtis, jis dirba motinos ūkyje pusę etato, jo gaunamos pajamos mažos, ieškovas neturi nekilnojamojo turto, todėl negali mokėti po 400 Lt išlaikymo kiekvienam vaikui kas mėnesį. Ieškovas prašė teismo sumažinti priteistą išlaikymą iki 200 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui bei nustatyti bendravimo su vaikais tvarką.

Žemesnės instancijos teismas

Tauragės rajono apylinkės teismas 2013-10-24 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, sumažino išlaikymą vaikams iki 300 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo 2013-07-29, nustatė bendravimo su vaikais tvarką.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas R. G. prašė panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2013-10-24 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodė, kad teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismo priteistos sumos vaikams išlaikyti ieškovas sumokėti negali, ieškovas negauna pakankamai pajamų, t. y. jo pajamos per mėnesį nesiekia 500 Lt. Teismo nustatyta bendravimo su vaikais tvarka pažeidžia ieškovo teises, nes teismas nustatė tik minimalią bendravimo su vaikais tvarką, nukrypo nuo teismų praktikos ir neužtikrino, kad ieškovas maksimaliai dalyvautų vaikų auklėjime.

Atsiliepimas

Atsakovė Š. G. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašė sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsakovė nurodė, kad teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė teisėtą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje kilo ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio nustatymo ir bendravimo su vaikais tvarkos. Ieškovas nesutiko su teismo sprendimu, prašė pakeisti priteisto išlaikymo dydį, nustatyti ieškinyje nurodytą ieškovo bendravimo su vaikais tvarką.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad spręsdamas vaikui teiktino išlaikymo dydžio klausimą teismas turi atsižvelgti į įstatyme nustatytus kriterijus ir pagal juos nustatyti, įvertinti reikšmingų bylai aplinkybių visumą. Pagrindiniai išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti įstatyme ir suformuluoti kasacinio teismo praktikoje, yra šie: išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LR CK 3.192 str. 2 d.); teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010); tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.K. v. A.B., bylos Nr. 3K-3-189/2009). Nurodytas reguliavimas reiškia, kad teismų praktika vaiko interesų apsaugai suteikia prioritetą ir nustato tėvų pareigą užtikrinti pakankamų pajamų gavimą tam, kad vaikų interesai ir poreikiai būtų užtikrinti.

Ieškovas teigė, kad jis dirba pusę etato savo motinos ūkyje, jo atlyginimas nesiekia 500 Lt, nekilnojamojo turto neturi, todėl negali skirti vaikams teismo priteistų 300 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui. Su tokia skundo nuostata sutikti negalima. Ieškovas yra jauno amžiaus, darbingas asmuo, taigi jo galimybė uždirbti didesnes lėšas nėra paneigiama (LR CPK 178 str.). Ieškovas teigė, kad jis pusę etato dirba motinos ūkyje (b. l. 31, 77-78), tačiau gaunamų pajamų nepakanka vaikams išlaikyti. Teismas įvertina, kad Tauragės teritorinė darbo birža siūlė ieškovui dirbti šaltkalviu (b. l. 80), tačiau ieškovas pasiūlymo atsisakė. Tai taip pat patvirtina, kad ieškovas gali dirbti geriau apmokamą darbą, jis galėtų tinkamai pasirūpinti nepilnamečiais vaikais, tačiau to nedaro be svarbios priežasties. Be to, kritiškai vertintina aplinkybė, jog ieškovas dirba nepilną darbo laiką už 400-500 Lt jo motinos ūkyje (LR CPK 185 str.). Jeigu ieškovas yra darbingas, jo motina turi įregistravusi ūkį, tai ir ieškovas gali dirbti pilną darbo laiką, uždirbti didesnes lėšas vaikams išlaikyti. Apeliacinės instancijos teismas nenustato aplinkybių, jog teismo priteistas išlaikymas vaikams turėtų būti sumažintas iki ieškovo nurodytos sumos. Be to, teismo priteista suma yra mažesnė nei minimalus būtinas išlaikymas, kuris nustatytas teismų praktikoje. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pagal minimalią algą apskaičiuota išlaikymo dalis nemažinama ir bedarbiams (Vilniaus apygardos teismo 2011-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1139-115/2011, Klaipėdos apygardos teismo 2011-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-289-370/2011). Teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į teisminius precedentus (LR CPK 4 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007-10-24 nutarimas). Tai patvirtina priteisto išlaikymo pagrįstumą.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė minimalią ieškovo bendravimo su vaikais tvarką ir apribojo ieškovo teisę tinkamai dalyvauti vaikų auklėjime. Su šia nuostata galima iš dalies sutikti. LR CK 3.165 str. numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai, atlikdami šias pareigas, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (LR CK 3.156 str. 3.170 str. 1d. ). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (LR CK 3.170 str. 3 d.). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas su vaikais bendrauja kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį ir per Tėvo dieną. Akivaizdu, kad tokia minimali bendravimo su vaikais tvarka pažeidžia vaikų interesus, kurie turi teisę netrukdomai bendrauti su atskirai gyvenančiu tėvu. Tačiau teismas privalo įvertinti, ar nustatytoji bendravimo tvarka atitiks teisėtus vaikų interesus. Pagėgių savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad ieškovo gyvenamosios sąlygos yra patenkinamos, ieškovas gyvena su tėvais 3 kambarių bute be patogumų (b. l. 52, 53). Akivaizdu, kad ilgesnį laikotarpį vaikai su tėvu jo gyvenamojoje vietoje praleisti negali. Tačiau apeliacinės instancijos teismas patvirtina ieškovo skundo nuostatą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apribojo ieškovo teisę bendrauti su vaikais švenčių metu. Taigi vaikams tikslinga pirmąsias švenčių dienas praleisti įprastoje aplinkoje, tačiau antrąsias švenčių dienas vaikai turėtų praleisti su ieškovu (LR CK 3. 170 str. 4 d.). Analogiškai ieškovas turi teisę bendrauti su vaikais ir jų gimtadienių metu.

Vadovaujantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas iš dalies (LR CPK 326 str. 1 d. 3p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR CPK 325?330 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

pakeisti Tauragės rajono apylinkės teismo 2013-10-24 sprendimo dalį dėl ieškovo E. G. bendravimo su vaikais tvarkos, teismo patvirtintą bendravimo su vaikais tvarką papildyti ir nustatyti, kad ieškovas E. G. turi teisę su vaikais E. ir V. bendrauti antrąsias Velykų, Kalėdų švenčių dienas nuo 9 valandos iki 18 valandos bei sekančią dieną po vaikų gimtadienių nuo 15 valandos iki 18 valandos.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Kolegijos pirmininkas Žydrūnas BertašiusKolegijos teisėjos Virginija Nijolė GriškevičienėAušra Maškevičienė