- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-09-01
- Bylos Nr.
- 1-398-1117/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-17019-2022-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aida Stulpinienė
- Nukentėjusysis
- A. L.
- Kaltinamasis
- G. L.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
G. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini). Joniškyje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), išsituokęs, dirbantis MB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku, gyvenantis(duomenys neskelbtini), teistas: 1) Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 17 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams; 2) Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams, BK 63 straipsnio 9 dalies, 65 straipsnio 1 dalies pagrindu paskirta bausmė subendrinta su 2013 m. birželio 17 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme dalinio sudėjimo būdu ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 3 metams 8 mėnesiams, Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartimi, pritaikius BK 75 straipsnį, 2013 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams; 3) Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 4 mėnesiams, BK 64 straipsnio 1, 3 dalių pagrindu paskirta bausmė subendrinta su 2013 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 2 metams, pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti 2015 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę; 4) Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 8 mėnesiams, BK 64 straipsnio 1,3 dalių pagrindu paskirtą bausmę subendrinus su 2015 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi dalinio sudėjimo būdu, galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 2 metams 1 mėnesiui; 5) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 10 mėnesių, bausmę atlikęs, 2021 m. sausio 4 d. paleistas iš laisvės atėmimo vietos, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. L. 2022 m. gegužės 15 d. apie 7 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, tyčia vieną kartą koja įspirdamas A. L. į galvos sritį, 4-5 kartus įspirdamas į šonus ir vieną kartą įspirdamas į kairį petį, tuo jam padarė kairės pusės IX, X, XI šonkaulių lūžius, kairio peties sumušimą, t. y. nesunkiai sužalojo A. L..
Kaltinamasis G. L. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2022 m. gegužės 15 d. ryte, apie 7 val. nuėjo į buvusios sugyventinės V. M. namus, esančius(duomenys neskelbtini). Nuėjęs pamatė, kad ten tebesitęsia iš vakaro buvusios išgertuvės, viena moteris pusnuogė gulėjo ant grindų, o V. M. ir A. L. sėdėjo virtuvėje prie stalo, abu buvo girti. Jis nieko nesakęs, iš pykčio, pradėjo mušti A. L.. Nelabai atsimena įvykio aplinkybių, nors buvo blaivus. Tiesiog automatiškai taip gavosi, kad jis sudavė iš pradžių A. L. smūgius į galvą, petį, o kai nukentėjusysis nuvirto nuo kėdės, gali būti, kad spyrė į šonus. Iki tol A. L. jis nepažinojo, matė pirmą kartą. Sumušęs A. L., jis tiesiog išėjo, išvažiavo darbuotis į mišką. Turi batus su metalu priekyje, tačiau neatsimena ar juos avėjo įvykio metu. Jis buvo pasiruošęs važiuoti dirbti į mišką, gal buvo apsiavęs guminius batus. Kokie A. L. padaryti sužalojimai nesidomėjo. Pripažįsta, kad šonkauliai nukentėjusiajam lūžo dėl jo veiksmų. Blogai vertina savo elgesį, gailisi, atsiprašo nukentėjusiojo. Sutinka su 1000 Eur žalos dydžiu, 100 Eur atlygino, o likusius 900 Eur įsipareigoja atlyginti per 3 mėnesius po 300 kas mėnesį. Alkoholio vartoja mažai, dirba, moka vaikams išlaikymą, žalą A. L. atlygins, atsiprašė jo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamajam G. L. inkriminuojama nusikalstama veika be kaltinamojo prisipažinimo bei parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu, įrodyta kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.
Nukentėjusysis A. L. parodė, kad 2022 m. gegužės 14 d. jis kartu su A. V. ir šio drauge R. A. nuvyko pas pažįstamą V., gyvenančią(duomenys neskelbtini). Ten visą vakarą keturiese šventė, vartojo alkoholinius gėrimus. Kitą dieną, anksti ryte, apie 7 val., vėl atėjo pas V.. Pamena, kad jis sėdėjo virtuvėje prie stalo ir kalbėjosi su V., o A. tuo metu buvo išėjęs į lauką. Tada pas V. į namus atėjo nepažįstamas vyriškis, kuris, nieko nesakęs, prie jo priėjo ir vieną kartą koja spyrė jam į galvos sritį, t. y. į pakaušį. Nuo smūgio jis nukrito ant žemės. Tada pajuto 4-5 smūgius į šonus, ties šonkauliais, ir vieną smūgį - į kairį petį. Tas nepažįstamas vyriškis jį spardė kojomis. Smūgiai buvo labai stiprūs, kiek matė, jis buvo su statybininko batais, kurių priekis yra metalinis. Suspardęs paliko jį gulėti ant žemės ir išėjo. Netrukus į namo vidų įėjo A., kuris iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policiją. Greitoji medicinos pagalba išvežė jį į priėmimo skyrių, kur jam buvo nustatyti šonkaulių lūžiai, kairio peties sumušimas. Dėl patirtų sužalojimų moralinei ir fizinei žalai atlyginti, dėl to, kad buvo sumuštas be jokios priežasties ir turėjo kęsti didelį skausmą, negalėjo vykti į darbą bei buvo pažemintas kitų asmenų akivaizdoje, jis sumušusiam asmeniui reiškia civilinį ieškinį 1000 Eur sumai (1 t., b. l. 27-30). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis patikslino, kad G. L. atlygino 100 Eur žalos, todėl jis palaiko civilinį ieškinį 900 Eur sumai.
Liudytoja V. M. parodė, kad 2022 m. gegužės 14 d. pas ją į namus, esančius(duomenys neskelbtini), atvyko draugai: R. A., A. V. ir A. L.. Jie visi visą vakarą vartojo alkoholinius gėrimus. R. tą vakarą pasiliko pas ją miegoti, o A. su A. išėjo miegoti pas netoliese gyvenantį A.. Ryte, apie 7 val., A. ir A. vėl pas ją atėjo, R. dar miegojo virtuvėje. A. buvo išėjęs į lauką, o ji su A. sėdėjo ir kalbėjosi virtuvėje prie stalo, kai netikėtai įėjo jos buvęs sugyventinis G. L.. Jis iš karto priėjo prie A. ir porą kartų rankos kumščiu trenkė jam į galvos sritį. A. nukrito ant žemės. G. A. dar spardė kojomis ir mušė rankomis. Nežino, kiek tiksliai smūgių jis sudavė A., buvo labai išsigandusi. Netrukus G. nustojo mušęs A. ir išėjo. Kodėl jis sumušė A., nežino, mano, kad G. pagalvojo, jog A. yra jos draugas ir ėmė jos pavydėti (1 t., b. l. 74-77).
Liudytojas A. V. parodė, kad 2022 m. gegužės 14 d. po pietų, jis, jo sugyventinė R. A. ir A. L. nuvyko į jo sodybą, esančią(duomenys neskelbtini). Iš pradžių ten trise vartojo alkoholinius gėrimus, paskui nusprendė nueiti į svečius pas netoliese gyvenančią V. M.. Ten toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Naktį jis ir A. grįžo į jo sodybą miegoti, R. pasiliko miegoti pas V.. Kitą rytą, apie 7 val., jis su A. nuėjo vėl pas V.. R. dar tebemiegojo, A. atsisėdo virtuvėje prie stalo ir kalbėjosi su V., o jis buvo išėjęs į lauką. Kai įėjo į namo vidų, pamatė sumuštą ant žemės gulintį A.. Virtuvėje buvo ir G. L.. Suprato, kad tai jis sumušė A.. Nukentėjusysis dejavo iš skausmo, todėl jis nedelsdamas iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą (1 t., b. l. 62-65).
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra gyvenamojo namo, esančio(duomenys neskelbtini), virtuvės kambarys. Apžiūrint įvykio vietą, kraujo pėdsakų nestebima. Aplinka netvarkinga, matosi girtuokliavimo pėdsakai (1 t., b. l. 7-15).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 734/2022(04) nurodyta, kad A. L. nustatyti sužalojimai: kairės pusės IX, X, XI šonkaulių lūžiai. Nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas atskirai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl šonkaulių lūžių sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 83).
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Byloje ištirtų ir anksčiau aptartų, tarpusavyje sutampančių ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma leidžia teismui daryti neabejotiną išvadą, jog kaltinamasis G. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, nes jis, mušdamas, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. L. sveikatą.
Bausmės skyrimas
BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016, 2K-55-699/2017).
Skirdamas G. L. bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad padaryta nusikalstama veika priskiriama tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijai, į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį (nukentėjusiajam sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, smūgiai suduoti kojomis į įvairias kūno vietas), kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), motyvus ir tikslus (pyktis, pavydas, jog buvusi sugyventinė girtuokliauja su kitais asmenimis), kaltinamojo asmenybę: teistas penkis kartus už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, šią nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas (1 t., b. l. 84-93), administracine tvarka per pastaruosius trejus metus nebaustas (1 t., b. l. 103); dirbantis (2 t., b. l. 25-27); gyvenamosios vietos bendruomenės charakterizuojamas teigiamai (2 t. b. l. 28); tai kad nusikalstama veika padaryta žala, kuri iš dalies atlyginta (BK 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 4 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), be to savo noru atlygino visą žalą Šiaulių teritorinei ligonių kasai (2 t., b. l. 21, 29-30), atlygino dalį žalos nukentėjusiajam A. L., deda pastangas ir įsipareigojo atlyginti likusią žalos sumą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kaltinamajam G. L. skirtina 2 metų laisvės atėmimo bausmė, t. y. didesnė nei BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis (BK 50 straipsnis). Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2022 m. gegužės 15 d. 14.22 val. iki 2022 m. gegužės 16 d. 15.40 val. (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Dėl bausmės vykdymo atidėjimo
Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus ir ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų (BK 75 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju G. L. už vieno nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą skiriama 1 metų 4 mėnesių (po BK 64¹ taikymo) laisvės atėmimo bausmė, todėl formaliai kaltinamojo situacija atitinka BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatą. Tačiau, bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis).
Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą teismas privalo įvertinti visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes, t. y. nuosekliai svarstyti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, Nr. 2K-149/2011, Nr. 2K-488/2013, Nr. 2K-56/2014, Nr. 2K-132-942/2016, Nr. 2K-396-746/2016, Nr. 2K-179-693/2017, Nr. 2K-194-942/2017).
Šiuo atveju kaltinamasis G. L. teisiamas šeštą kartą, neišnykus teistumui už anksčiau padarytas smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, vėl padarė nesunkų tyčinį smurtinio pobūdžio nusikaltimą. Jau anksčiau G. L. buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės, taip pat ir laisvės bausmės vykdymo atidėjimas, kuris buvo panaikintas ir asmuo pasiųstas atlikti realią laisvės atėmimo bausmę (2016 m. ). Visas anksčiau paskirtas laisvės atėmimo bausmes G. L. yra atlikęs, 2021 m. sausio 4 d. paleistas iš laisvės atėmimo vietos. BK 75 straipsnyje nenustatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos. Tačiau tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, motyvuojant ir atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, teismui konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, o kilus dėl to pagrįstų abejonių šis institutas neturi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, 2K-106-511/2017, 2K-22-628/2018, 2K-277-495/2019, 2K-64-495/2020).
Kaltinamasis G. L. nusikalstamą veiką padarė praėjus vieneriems metams keturiems mėnesiams po bausmės atlikimo. Per laikotarpį nuo 2021 m. sausio 4 d. kaltinamasis daugiau jokių kitų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų nepadarė. (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės pirmininkė 2022 m. rugpjūčio 25 d. charakteristikoje nurodė, kad G. L. deda pastangas integruotis į vietos bendruomenę, savo (duomenys neskelbtini) miestelio viešųjų erdvių aplinkos tvarkymo. Bendruomenės pirmininkės teigimu gyvenimas bendruomenėje teigiamai veikia G. L., pastebimas noras keisti ir taisyti savo elgesį. Kaltinamasis dirba, turi tris mažamečius vaikus, teigia prisidedantis prie jų išlaikymo. Jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nevengė atsakomybės, iš jo parodymų galima spręsti, jog pasielgė impulsyviai, neapgalvotai, nusikalstamos veikos neplanavo, tuo momentu sukilus pykčiui sumušė buvusios sugyventinės svečią, jam nepažįstamą asmenį. Nors iš karto po nusikalstamos veikos padarymo jis nesidomėjo nukentėjusiojo būkle, tačiau dar iki teisiamojo posėdžio susisiekė su nukentėjusiuoju, atsiprašė, atlygino dalį žalos ir sutarė bei įsipareigojo atlyginti likusią žalos sumą 900 Eur. Taip pat kaltinamasis savo noru atlygino žalą Šiaulių teritorinei ligonių kasai. G. L. įsidarbino, užtikrino, jog turės finansines galimybes ir dės pastangas visai žalai nukentėjusiajam A. L. atlyginti. Nukentėjusysis A. L. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog priima kaltinamojo atsiprašymą, gavo dalį žalos atlyginimą, sutinka, kad per tris mėnesius būtų atlyginta likusi žala. Nukentėjusysis neturi kategoriškų nuostatų dėl kaltinamojo laisvės atėmimo, jam svarbiausia, jog būtų atlyginta žala. Visuma šių aplinkybių teismui leidžia spręsti, jog kaltinamasis suvokė savo elgesio pasekmes, padarė išvadas, siekia integruotis į visuomenę ir daugiau nenusikalsti. Teismo vertinimu, G. L. resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl jam laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 2 metų terminui, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir iki 2022 m. gruodžio 31 d. atlyginti nukentėjusiajam A. L. žalą (BK 75 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 5, 6 punktai, 6, 7 dalys).
Civilinė ieškovė Šiaulių teritorinė ligonių kasa buvo pareiškusi civilinį ieškinį 63,96 Eur sumai (1 t., b. l. 48-50). Kaltinamasis G. L. šį civilinį ieškinį atlygino (2 t., b. l. 21, 30). Šiaulių teritorinė ligonių kasa 2022 m. rugpjūčio 22 d. pateikė teismui informaciją, kad minėto civilinio ieškinio atsisako, ieškinio atsisakymo pasekmės jai žinomos.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau ir – BPK) nenustato civilinio ieškinio atsisakymo baudžiamojoje byloje išsprendimo tvarkos. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu šios neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 2 dalis). Įvertinus civilinio ieškovo ir kaltinamojo pateiktą informaciją apie žalos atlyginimą, Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinio atsisakymas priimtinas ir bylos dalis dėl šio civilinio ieškinio nutrauktina (CPK 140 straipsnio 1 dalis).
Nukentėjusysis A. L. pareiškė ieškinį 1000 Eur žalai atlyginti (1 t., b. l. 41). Teisiamojo posėdžio metu palaikė civilinį ieškinį 900 Eur sumai, nes 100 Eur žalos kaltinamasis jam jau atlygino (2 t., b. l. 31). Kaltinamasis pripažino, jog savo veiksmais padarė A. L. žalą, sutiko su žalos dydžiu, nurodė, jog likusią žalos sumą atlygins per tris mėnesius. Kaltinamasis G. L. padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, akivaizdu, kad dėl to A. L. patyrė skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą. Šie išgyvenimai pripažintini neturtine žala ir įvertintini pinigais, todėl iš kaltinamojo priteistinas neturtinės žalos atlyginimas. Nukentėjusiajam buvo sulaužyti šonkauliai, sumušta galva, petys, jo gydymas truko ilgiau nei 10 dienų, todėl, teismo vertinimu, prašomas atlyginti 1000 Eur neturtinės žalos dydis, teismo vertinimu, yra pakankamas. Kadangi kaltinamasis 100 Eur žalos atlygino savanoriškai, iš jo nukentėjusiajam priteistina 900 Eur neturtinės žalos (CK 6.250, 6.263, 6.279 straipsniai, BPK 115 straipsnio 1 dalis).
Dėl kardomosios priemonės galiojimo
Kaltinamajam G. L. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina pradėjus bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
G. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.
Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.
Į paskirtą galutinę bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. gegužės 15 d. iki 2022 m. gegužės 16 d., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6 punktais, 6, 7 dalimis, G. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir iki 2022 m. gruodžio 31 d. atlyginti nukentėjusiajam A. L. 900 Eur žalą.
Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinio atsisakymą priimti ir bylos dalį dėl šio civilinio ieškinio nutraukti.
Iš G. L. priteisti A. L. žalos atlyginimą 900 Eur (devynis šimtus Eur), įpareigojant žalos atlyginimą sumokėti iki 2022 m. gruodžio 31 d.
Pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti G. L. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.
Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.