- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-12
- Bylos Nr.
- 2S-1720-553/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15047-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Pareiškėjas
- R. K.
- Kreditorius
- S. S.
- Kategorijos
- 117.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (apeliantės) R. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-02 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-22388-101/2014 išnagrinėjus pareiškėjos R. K. skundą dėl antstolio D. S. veiksmų, suinteresuoti asmenys išieškotojas S. S., antstolis D. S..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėja (skolininkė) R. K. pateikė 2014-04-17 skundą dėl antstolio D. S. veiksmų, kuriuo prašė: 1) panaikinti raginimą įvykdyti sprendimą vykdomojoje byloje Nr. 0032/14/00253; 2) panaikinti 2014-04-01 patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir 2014-04-01 patvarkymus dėl piniginių lėšų arešto bei pareiškėjos areštuotus pinigus gražinti į jos sąskaitą; 3) panaikinti 2014-03-24 ir 2014-04-03 patvarkymą dėl piniginių lėšų paskirstymo; 4) vykdomąją bylą Nr. 0032/14/00253 nutraukti; 5) dėl neteisingai apskaičiuotų vykdymo išlaidų antstoliui skirti baudą; 6) iš antstolio priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja nurodė, kad antstolio veiksmai dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-03-03 vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-960-647/2013 negali būti laikomi teisėtais, kadangi skolininkė norėjo įvykdyti teismo sprendimą iki jo pateikimo priverstiniam vykdymui, kad išvengtų šio proceso. Pareiškėja atliko aktyvius veiksmus bei pateikė prašymą išieškotojui, kad pastarasis nurodytų, kur skolininkė galėtų sumokėti skolą. Jeigu išieškotojas būtų elgęsis sąžiningai, tai vykdomasis dokumentas nebūtų buvęs pateiktas vykdyti, ir teismo priteista suma būtų buvusi geranoriškai sumokėta. Pažymėjo, kad skola buvo apmokėta raginime nurodytu laiku, todėl antstolis galėjo tik reikalauti vykdymo išlaidų, kurios nurodytos raginime. Per raginime numatytą terminą skolininkei nesutinkant su vykdomu priverstiniu skolos išieškojimu ir pilnai apmokėjus skolą bei apie savo nesutikimą tinkamai informavus antstolį, nebuvo pagrindo 2014-04-01 areštuoti skolininkės banko sąskaitų ir skaičiuoti antstoliui papildomų vykdymo išlaidų, todėl yra pakankamai pagrindų panaikinti 2014-04-01 patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir 2014-04-01 patvarkymus dėl piniginių lėšų arešto vykdomojoje byloje Nr. 0032/14/00253 bei visus skolininkės areštuotus pinigus gražinti į jos sąskaitą.
Antstolis D. S. 2014-04-25 patvarkymu atmetė skolininkės skundą bei nurodė, kad jokių objektyvių priežasčių nepriimti vykdomąjį dokumentą nebuvo, iš skolininkės išieškotos piniginės lėšos visiškai atitinka Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytus dydžius, pareiškėjos teiginys dėl nepagrįstai priskaičiuotų vykdymo išlaidų visiškai nepagrįstas. Paaiškino, jog pareiškėja, nepašalinusi skundo trūkumų, pakartotinai jį teikė antstoliui, todėl tai sudaro pagrindą grąžinti skundą trūkumams šalinti arba atsisakyti jį priimti. Nurodė, kad 2014-04-11 vykdomoji byla baigta, todėl antstolio veiksmai negali būti skundžiami.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo S. S. pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriame su skundu nesutiko bei prašė jį atmesti. Nurodė, kad visi antstolio D. S. veiksmai ir procesiniai dokumentai vykdomojoje byloje Nr. 0032/14/00253 yra teisėti ir pagrįsti. Nesutiko su pareiškėjos argumentu, jog ji geranoriškai siekė sumokėti priteistą sumą, kadangi jokio prašymo dėl sąskaitos nurodymo jis nėra gavęs. Priešingai, pareiškėja vengė su juo bendrauti, kurstė kitus proceso dalyvius nesutikti su jo teisėtais reikalavimais.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-06-02 nutartimi nutarė pareiškėjos R. K. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti. Teismas nustatė, kad antstolis, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 611 straipsniu bei Sprendimų vykdymo instrukcija, neviršydamas savo įgaliojimų, 2014-03-05 išsiuntė raginimą įvykdyti sprendimą skolininkei (v. b. l. 8), kas buvo pagrįsta ir teisėta. Gavęs ne visą prašomą sumokėti sumą, antstolis CPK 753 straipsnyje nustatyta tvarka teisėtai ir pagrįstai išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu paskirstė gautas lėšas pirma eile vykdymo išlaidoms padengti (v. b. l. 12). Išsiuntęs antrą raginimą skolininkei (v. b. l. 15), antstolis teisėtai ir pagrįstai taikė CPK 624 straipsnyje nurodytas priverstinio vykdymo priemones, t. y. piniginių lėšų, esančių banko sąskaitose, areštą (v. b. l. 16). Teismas nenustatė jokių įstatyme įtvirtintų pagrindų, dėl kurių antstolis D. S. turėjo atsisakyti priimti vykdyti teismo išduotą vykdomąjį dokumentą. Nesant duomenų, jog skolininkė vykdomajame rašte nurodytą sumą sumokėjo, nebuvo kliūčių vykdomajam dokumentui priimti (CPK 651 straipsnio 2 dalis). Pareiškėja galėjo įvykdyti piniginę prievolę, sumokėdama skolą į notaro, banko ar kitos kreditinės įstaigos depozitinę sąskaitą, jeigu kreditorius vengė priimti prievolės įvykdymą. Teismas nustatė, kad vykdymo išlaidų apskaičiavimas atitinka Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytus dydžius. Pagrįstai užvesta vykdomoji byla, įvykdžius vykdomąjį dokumentą dar 2014-04-11 buvo užbaigta. Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstus kitus išvestinius reikalavimus.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2014-06-06 atskiruoju skundu pareiškėja (apeliantė) R. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-02 nutartį ir tenkinti visus jos 2014-04-17 skundo reikalavimus. Didžioji dalis atskirojo skundo argumentų yra identiški pareiškėjos 2014-04-17 skundo argumentams, todėl jie nebekartojami. Papildomai pareiškėja nurodė, kad antstolis savo veiksmais dirbtinai padidino vykdymo išlaidų dydį bei, pažeisdamas nustatytą teisinį reglamentavimą, neteisingai paskirstė pinigus. Antstolis turėjo visiškai apmokėti skolą išieškotojui, o dėl vykdymo išlaidų (kurios buvo paskaičiuotos pagal raginimą) priteisimo kreiptis į teismą, nes per raginime nurodytą terminą pareiškėja pateikė nesutikimą dėl vykdymo išieškojimo. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad vykdymo išlaidų apskaičiavimas atitinka Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytus dydžius.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo S. S. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo, kad negalėjo pareiškėjai nurodyti savo banko sąskaitos numerio, nes tokio neturi. Jei pareiškėja norėjo sumokėti priteistą sumą, ji tai galėjo padaryti perduodama išieškotojui pinigus grynais, nes pareiškėjai gerai žinoma išieškotojo gyvenamoji vieta. Pareiškėjai vilkinant priteistų pinigų grąžinimą, išieškotojas kreipėsi į antstolį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė atmesti pareiškėjos (apeliantės) skundą dėl antstolio veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliantės atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus ir byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, atmetė pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų. Lietuvos Aukščiausias Teismas formuoja praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011 ir kt.), kad atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.
Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad vykdymo išlaidų apskaičiavimas atitinka Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytus dydžius, nes antstolis savo veiksmais dirbtinai padidino vykdymo išlaidų dydį, neteisingai paskirstė pinigus. Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad apeliantė 2014-03-21 gavo antstolio 2014-03-05 raginimą įvykdyti sprendimą, t. y. per 10 dienų nuo raginime nurodytos dienos sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą 244,30 Lt skolą ir 173,30 Lt vykdymo išlaidas, viso 417,60 Lt (v. b. l. 8-9). Apeliantė 2014-03-24 (t. y. per raginime įvykdyti sprendimą nurodytą terminą) į antstolio depozitinę sąskaitą įnešė 244,30 Lt sumą. 2014-03-31 antstolio kontoroje buvo gautas apeliantės skundas dėl skolos išieškojimo vykdomojoje byloje (v. b. l. 21-24), kuriuo apeliantė prašė panaikinti 2014-03-05 raginimą ir vykdomąją bylą nutraukti. 2014-04-01 antstolis priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir patvarkymą areštuoti lėšas (v. b. l. 14-16). 2014-04-02 antstolis priėmė patvarkymą dėl arešto panaikinimo, kadangi skola buvo nurašyta nuo apeliantės banko sąskaitos (v. b. l. 19). Antstolis 2014-04-07 patvarkymu (įteiktas apeliantei 2014-04-09) grąžino minėtą skundą apeliantei trūkumams pašalinti (v. b. l. 25-26). 2014-04-11 patvarkymu antstolis užbaigė vykdomąją bylą ir grąžino vykdomąjį dokumentą. Apeliantė 2014-04-07 patvarkymo neskundė, o šalindama šiuo patvarkymu nustatytus trūkumus, antstolių kontorai 2014-04-17 pateikė patikslintą skundą (v. b. l. 29-36), su kuriuo antstolis nesutiko ir persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui (v. b. l. 37-38). Apeliantės nuomone, antstolis po pirmo skundo gavimo 2014-03-31 negalėjo priimti 2014-04-01 patvarkymo dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir 2014-04-01 patvarkymo areštuoti lėšas, o turėjo apeliantės sumokėtas 244,30 Lt lėšas pervesti išieškotojui bei dėl raginime nurodytų vykdymo išlaidų priteisimo kreiptis į teismą, nes per raginime nurodytą terminą pareiškėja pateikė nesutikimą dėl vykdymo išieškojimo. Minėti apeliantės argumentai nėra pagrįsti dėl žemiau nurodytų motyvų. Byloje nėra ginčo dėl to, kad per raginime nustatytą terminą apeliantė į antstolio depozitinę sąskaitą sumokėjo tik dalį visos raginime nurodytos sumos (t. y. 244,30 Lt iš 417,60 Lt). Apeliantė nurodo, kad ji siekė geranoriškai įvykdyti teismo sprendimą, tačiau dėl išieškotojo nesąžiningumo (informacijos apie jo banko sąskaitą nesuteikimo) ji negalėjo to padaryti anksčiau nei tada, kai gavo antstolio raginimą su jame nurodyta banko sąskaita, į kuria buvo raginama įmokėti skolą. Apeliantės nuomone, minėtos aplinkybės pagrindžia faktą, kad vykdomoji bylą iniciuoja neteisėtai, todėl ji turi būti nutraukta, o raginimas bei patvarkymai dėl išlaidų išieškojimo, lėšų arešto, lėšų paskirstymo panaikinti, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šia apeliantės pozicija. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas apeliantės skundžiamoje nutartyje, pareiškėja turėjo galimybę pasinaudoti Civilinio kodekso 6.56 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta galimybe įvykdyti piniginę prievolę sumokėdama skolą į notaro, banko ar kitos kreditinės įstaigos depozitinę sąskaitą, jeigu kreditorius (išieškotojas S. S.) vengė priimti prievolės įvykdymą. Apeliantės nurodoma aplinkybė, kad savo teisėmis galimai piktnaudžiavo išieškotojas, nesudaro pagrindo neteisėtais pripažinti apeliantės skundžiamus antstolio veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0032/14/00253. Gavęs tik dalį raginime nurodytos sumos, antstolis pagrįstai (t. y. pagal CPK 753 straipsnio 1 dalyje nustatytą eiliškumą) 2014-03-31 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu gautą sumą visų pirma paskirstė vykdymo išlaidoms padengti (v. b. l. 12). Taip pat teisėtai ir pagrįstai (CPK 624 straipsnis, Sprendimų vykdymo instrukcijos 41 punktas) antstolis ėmėsi priverstinių vykdymo veiksmų (lėšų arešto) dėl likusios neišieškotos sumos, kuri didžiajam dalimi padidėjo dėl antstolio tokiu atveju teisėtai reikalaujamo sumokėti 200 Lt atlyginimo (Sprendimų vykdymo instrukcijos 67 punktas). Apeliantės 2014-03-31 skundas dėl antstolio veiksmų nesudarė pagrindo stabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje, nes jis nebuvo priimtas, o 2014-04-07 antstolio patvarkymu, kurio apeliantė neskundė, skundas grąžintas apeliantei trūkumams pašalinti. Patikslintą skundą apeliantė antstoliui pateikė 2014-04-17, kai 2014-04-11 antstolio patvarkymu vykdomoji byla buvo baigta, nes likusi nesumokėta suma buvo nurašyta nuo apeliantės banko sąskaitos. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju vykdymo procesas buvo pradėtas bei atliktas laikantis vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų.
Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, darytina išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo vadovaujantis atskirojo skundo argumentais panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista, o skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-02 nutartį palikti nepakeistą.