- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-06
- Bylos Nr.
- e2A-78-777/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-01052-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas iš dalies.
- Teisėjai
- Jolanta Gailevičienė (pirm.), Erinija Kazlauskienė, Danutė Žvinklytė
- Ieškovas
- UAB Tomadas
- Atsakovas
- E. P., T. J.
- Trečiasis asmuo
- J. G., L. A., G. K.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės ir Danutės Žvinklytės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ patikslintą ieškinį atsakovams E. P. ir T. J., tretiesiems asmenims J. G., L. A., G. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė 2018 m. spalio 17 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė solidariai priteisti iš L. A. bei E. P. 4 432,66 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė 2018 m. gruodžio 4 d. pateikė teismui prašymą dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama bei ieškinio reikalavimų atsisakymo atsakovei L. A.. Prašė netinkamą atsakovę L. A. pakeisti tinkama atsakove J. G., priimti ieškovės ieškinio dalies atsisakymą netinkamai atsakovei L. A. bei šią bylos dalį nutraukti. Nurodė, kad teismas 2018 m. lapkričio 16 d. prie bylos pridėjo transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartis, iš kurių paaiškėjo, jog L. A. dar iki transporto priemonės sulaikymo 2017 m. rugpjūčio 9 d. transporto priemonės pirkimo– pardavimo sutartimi 2017 m. balandžio 27 d. transporto priemonę pardavė G. K., kuris 2017 m. gegužės 1 d. tą pačią transporto priemonę pardavė J. G.. Šios aplinkybės ieškovei iki pateikiant ieškinį teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos. L. A., G. K. VĮ „Regitra“ nepateikė ir automobilio perdavimo fakto neišviešino. Ieškovė, vadovaudamasi oficialių registrų duomenimis, neturėjo ir negalėjo turėti kitokių duomenų apie transporto priemonės savininką ir buvo suklaidinta. Prašė atmesti L. A. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodė, jei L. A. laiku teisės aktų nustatyta tvarka VĮ „Regitra“ būtų išviešinusi juridinį faktą apie automobilio nuosavybės teisės perleidimą dar iki priverstinio automobilio nuvežimo arba bent kuria nors forma būtų reagavusi į ieškovės jai siunčiamus raginimus atsiskaityti ir atsiimti transporto priemonę, jai ieškinys apskritai būtų nepareikštas. Nurodė ir tai, kad 2018 m. rugsėjo 28 d. ieškovė pateikė teismui pareiškimą dėl įsakymo išdavimo, o 2018 m. spalio 3 d. L. A. pateikė teismui prašymą dėl (skundo) prieštaravimo, kuriame ji neužsiminė, jog yra pardavusi transporto priemonę. Tai įrodo, kad bylos iškėlimą teisme lėmė išimtinai L. A. aplaidumas, neveikimas ir nenoras bendradarbiauti sprendžiant klausimą taikiai.
Žemesnės instancijos teismas
3. 2018 m. gruodžio 7 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą tenkino, pakeitė netinkamą atsakovę L. A. tinkama atsakove J. G., priėmė ieškovės ieškinio atsisakymą dėl reikalavimų atsakovei L. A. ir bylą L. A. nutraukė. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už L. A. suteiktą antrinę teisinę pagalbą nepriteisė.
4. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi panaikino Plungės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 7 nutarties dalį dėl bylos L. A. nutraukimo ir šį klausimą perdavė iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui. Konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė bylą L. A., nes išsamiai neištyrė visų faktinių aplinkybių, neišsiaiškino, kad 2017 m. rugpjūčio 9 d. transporto priemonės nuvežimo metu buvo jos tikrasis savininkas.
Šalies argumentai
5. 2019 m. birželio 28 d. ieškovė pateikė teismui prašymą dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama bei reikalavimų atsisakymo atsakovėms L. A. ir J. G.. Prašė netinkamas atsakoves L. A. ir J. G. pakeisti tinkamu solidariuoju atsakovu T. J., priimti ieškovės reikalavimų netinkamoms atsakovėms L. A. ir J. G. atsisakymą bei šią bylos dalį nutraukti. Nurodė, kad J. G. papildomai pateikė 2017 m. liepos 14 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, iš kurios nustatyta, jog J. G. automobilį 2017 m. liepos 14 d. pardavė T. J.. Byloje nėra ginčo dėl to, kad automobilio nuosavybės teisės perleidimo faktas teisės aktų nustatyta tvarka laiku nebuvo išviešintas VĮ „Regitra“. Tuo atveju, jei atsakovė J. G. laiku teisės aktų nustatyta tvarka VĮ „Regitra“ būtų išviešinusi juridinį faktą apie automobilio nuosavybės teisės perleidimą T. J. dar iki automobilio priverstinio nuvežimo, jai ieškinys apskritai būtų nepareikštas. Bylinėjimosi išlaidų susidarymą lėmė ne ieškovės, o atsakovės J. G. neapdairus ir nerūpestingas elgesys. Prašė atmesti atsakovių L. A. ir (ar) J. G. prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
6. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. liepos 5 d. nutartimi ieškovės prašymą patenkino iš dalies. Pakeitė netinkamas atsakoves L. A. ir J. G. tinkamu atsakovu T. J.. Priėmė ieškovės ieškinio atsisakymą dėl reikalavimų atsakovėms L. A. ir J. G. ir pakeitė L. A. ir J. G. procesinę padėtį iš atsakovių į trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Plungės apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė solidariai iš atsakovų E. P. ir T. J. 4 432,66 Eur už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. spalio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei iš kiekvieno po 50 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei. Priteisė iš atsakovų E. P. ir T. J. iš kiekvieno po 6,16 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Priteisė iš ieškovės 61 Eur Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už L. A. suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybei. Priteisė iš ieškovės 302,50 Eur atstovavimo išlaidų J. G.. Priteisė iš ieškovės 125 Eur atstovavimo išlaidų G. K..
8. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo argumentai:
8.1. Nustatė, kad atsakovas E. P. 2017 m. rugpjūčio 9 d. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Seat Ibiza“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, jo kraujyje nustatyta 2,16 promilės etilo alkoholio (Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. balandžio 9 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-213-729/2018, įsiteisėjęs 2018 m. gegužės 1 d.).
8.2. Nustatė, kad VĮ „Regitra“ duomenų bazėje automobilio savininke įrašyta L. A., tačiau vadovaujantis 2017 m. liepos 14 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi tikrasis automobilio savininkas nusikalstamos veikos padarymo metu buvo T. J..
8.3. Konstatavo, kad pareiga atlyginti saugojimo išlaidas atsiranda transporto priemonės savininkui ir valdytojui specialios viešosios teisės normos pagrindu ir tenkino ieškovės reikalavimą priteisti solidariai iš atsakovų E. P. ir T. J. 4432,66 Eur už priverstinį transporto nuvežimą ir saugojimą.
8.4. Nustatė, kad L. A. ir J. G. kaip atsakovės nuo pareikšto ieškinio turėjo gintis dėl to, kad nė viena iš jų, pardavusi automobilį, nepasirūpino šios aplinkybės išviešinimu VĮ „Regitra“. Trečiasis asmuo G. K. į bylą buvo įtrauktas paaiškėjus, kad jis taip pat buvo sudaręs automobilio „Seat Ibiza“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo– pardavimo sandorį, kurio taip pat neišviešino VĮ „Regitra“, ir siekiant išsiaiškinti tikrąjį automobilio savininką. Tik įtraukus į bylą visus šiuo asmenis galutinai buvo nustatyta, jog paskutinis transporto priemonės savininkas buvo atsakovas T. J..
8.5. Konstatavo, kad atsakovės L. A. ir J. G., vėliau tapusios trečiaisiais asmenimis, bei trečiasis asmuo G. K. bylinėjimosi išlaidas iš dalies patyrė dėl savo neapdairaus ir nerūpestingo elgesio.
8.6. Vertindamas ieškovės procesinį elgesį, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kartu su ieškiniu pateiktame 2017 m. rugpjūčio 9 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte buvo nurodyta, jog apžiūrint transporto priemonę dalyvavo transporto priemonės savininkas T. J., gim. (duomenys neskelbtini). Konstatavo, kad ieškovė dar iki ieškinio teismui pateikimo dienos turėjo informaciją apie tai, kas yra tikrasis transporto priemonės savininkas. Ieškovė yra juridinis asmuo, kuriam keliami didesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, nebe pirmus metus užsiima transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo, jų saugojimo ir ikiteisminio tyrimo metu paimtų transporto priemonių saugojimo už atlygį paslaugomis, tai reiškia, jog turi patirtį išieškant skolas už saugomus automobilius. Ieškovė rėmėsi VĮ „Regitra“ išrašu apie transporto priemonės savininką, nors transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte buvo duomenų apie tai, kas buvo transporto priemonės savininkas, iki galo neįsitikino, kad būtent atsakovė L. A., o bylos nagrinėjimo metu, kad atsakovė J. G. yra saugomo automobilio savininkės ir tinkamos atsakovės byloje, nors turėjo ir galėjo tai padaryti. Nusprendė, jog yra pagrindas nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir priteisti iš ieškovės 50 proc. trečiųjų asmenų patirtų bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
9. Ieškovė (toliau – apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė iš dalies panaikinti pirmosios instancijos sprendimą, t. y. panaikinti sprendimo dalį, kuria nuspręsta priteisti iš ieškovės 61 Eur Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už L. A. suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybei, 302,50 Eur atstovavimo išlaidų J. G. bei 125 Eur atstovavimo išlaidų G. K. bei dėl šios dalies priimti naują sprendimą – netenkinti L. A., J. G. ir G. K. prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės. Priteisti apeliantės turėtas bylinėjimosi išlaidas pagal bylos medžiagoje esančius duomenis.
10. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
10.1. Transporto priemonės savininkas ir valdytojas solidariai yra atsakingi už transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidų atlyginimą.
10.2. Byloje nėra ginčo, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimo metu automobilį valdė E. P..
10.3. Daugiausia sunkumų kilo nustatant tikrąjį automobilio savininką automobilio priverstinio nuvežimo metu (2017 m. rugpjūčio 9 d.). Apeliantė vadovaudamasi VĮ „Regitra“ duomenimis apie automobilio savininką, solidaria atsakove byloje patraukė L. A.. Vėliau bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad L. A. 2017 m. balandžio 27 d. pardavė automobilį G. K., o pastarasis 2017 m. gegužės 1 d. automobilį perpardavė J. G., kuri tą patį automobilį 2017 m. liepos 14 d. pardavė T. J.. 2017 m. liepos 14 d. pirkimo– pardavimo sutartis nebuvo nuginčyta, todėl pirmosios instancijos teismas laikė, kad teisėtas automobilio savininkas yra T. J..
10.4. Dėl L. A., G. K. ir J. G. laiku VĮ „Regitra“ neišviešintų duomenų apie automobilio savininką apeliantė bylos nagrinėjimo metu iki sprendimo priėmimo turėjo teikti prašymus dėl netinkamos šalies (atsakovo) pakeitimo tinkama. L. A. ir J. G. (kaip atsakovės) nuo pareikšto ieškinio turėjo gintis dėl to, kad nė viena iš jų, pardavusios automobilį, nepasirūpino šios aplinkybės išviešinimu VĮ „Regitra“. G. K. į bylą buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu, paaiškėjus, kad jis taip pat buvo sudaręs automobilio pirkimo–pardavimo sandorį, kurio taip pat neišviešino VĮ „Regitra“. Siekiant išsiaiškinti tikrąjį automobilio savininką automobilio priverstinio nuvežimo metu, tik įtraukus į bylą visus anksčiau nurodytus asmenis buvo nustatyta, jog nepaisant VĮ „Regitra“ esančių duomenų apie L. A., kaip automobilio savininkę, paskutinis automobilio savininkas yra atsakovas T. J..
10.5. Tuometinės atsakovės L. A. ir J. G., vėliau tapusios trečiaisiais asmenimis, bei trečiasis asmuo G. K. bylinėjimosi išlaidas patyrė dėl savo neapdairaus ir nerūpestingo elgesio.
Žemesnės instancijos teismas
10.6. Pirmosios instancijos teismas vertindamas apeliantės procesinį elgesį nepagrįstai nurodė, kad apeliantė dar iki ieškinio teismui pateikimo dienos turėjo informaciją apie tai, kas yra tikrasis transporto priemonės savininkas. Tiek VĮ „Regitra“ duomenų bazėje, tiek bylos medžiagoje esančioje 2017 m. spalio 31 d. Klaipėdos apskrities VPK apeliantei pateiktoje informacijoje automobilio savininkė buvo L. A.. Tai reiškia, kad Klaipėdos apskrities VPK automobilio savininke laikė L. A.. Apeliantė reikšdama ieškinį rūpestingai rėmėsi net 2 šaltinių duomenimis apie automobilio savininką. Automobilio savininkai teisės aktų nustatyta tvarka neišviešino duomenų apie turimą automobilio nuosavybės teisę, tačiau neigiamos pasekmės (bylinėjimosi išlaidų atlyginimas) teko oficialių registrų duomenimis besivadovavusiai apeliantei, nors faktinis automobilio savininkas paaiškėjo tik bylos nagrinėjimo metu.
Šalies argumentai
10.7. Apeliantė nurodė, kad jos patirtis vykdant priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo paslaugas išieškant skolas nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšminga. Apeliantė privalo vadovautis VĮ „Regitra“ duomenimis apie transporto priemonių savininkus. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms apeliantė dėjo pastangas, kad netinkamas atsakovas būtų pakeistas tinkamu, nepiktnaudžiavo teise bei procesu. Todėl nesuprantama, kokiu pagrindu apeliantei sprendimu yra sukeliamos teisinės pasekmės už trečiųjų asmenų teisės aktų nustatyta tvarka laiku neišviešintus duomenis.
10.8. Byloje nėra ginčo, kad automobilio nuosavybės teisės perleidimo faktas teisės aktų nustatyta tvarka laiku nebuvo išviešintas VĮ „Regitra“. Todėl ne apeliantei, ieškinio pateikimo metu besivadovaujančiai oficialių šaltinių teikiama informacija, sprendimu turi būti sukeltos teisinės pasekmės už L. A., G. K. ar J. G. veiksmus laiku neišviešinant automobilio nuosavybės teisės perleidimo fakto VĮ „Regitra“. Tuo atveju, jei tretieji asmenys laiku teisės aktų nustatyta tvarka VĮ „Regitra“ būtų išviešinę juridinį faktą apie automobilio nuosavybės teisės perleidimą dar iki automobilio priverstinio nuvežimo, L. A. ir J. G. ieškinio apeliantė apskritai nebūtų pareiškusi.
10.9. Būtina objektyviai įvertinti faktines aplinkybes, dėl kurių tretieji asmenys buvo įtraukti į procesą ir patyrė bylinėjimosi išlaidas. Trečiųjų asmenų bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl jų pačių nerūpestingumo ir apeliantė neturi pareigos jų atlyginti.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo J. G. prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš apeliantės trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
11.1. Apeliantė 2018 m. spalio 17 d. pateikė ieškinį atsakovams L. A. (kaip transporto priemonės savininkei, duomenys iš VĮ „Regitra“) ir E. P. (kaip transporto priemonės valdytojui). 2017 m. rugpjūčio 9 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo akte transporto priemonės Seat Ibiza, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas nurodytas T. J., tačiau apeliantė teikdama ieškinį atsakovu ar trečiuoju asmeniu byloje neįtraukė T. J..
11.2. Bylos nagrinėjimo metu apeliantei pateikus prašymą dėl netinkamos atsakovės L. A. pakeitimo tinkama J. G., apeliantė patikėjo L. A. atsiliepimu, kuriame ji nurodė, kad transporto priemonę pardavė E. P.. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad trečiasis asmuo L. A. transporto priemonę pardavė G. K.. Dėl tokių ieškovės netikslumų bei neįsigilinimo į esamą situaciją J. G., siekdama apsiginti, naudojosi teisinėmis paslaugomis ir patyrė išlaidas.
11.3. Kasacinės instancijos teismas tokio pobūdžio bylose, kai transporto priemonę įsigijęs asmuo neįregistruoja jos VĮ „Regitra“, yra išaiškinęs, kad daikto įregistravimas atitinkamame registre savaime nereiškia, jog tik jį įregistravęs asmuo yra to daikto savininkas. Pagal formuojamą teismų praktiką, kai asmuo, kuriuo vardu registre yra įregistruotas automobilis, įrodo, jog jį yra pardavęs, tai tokio automobilio savininkas yra jį pirkęs asmuo, nepriklausomai nuo to, ar šis asmuo jį įregistravo ar neįregistravo Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre. Ši taisyklė taikytina ir sprendžiant ginčą, kuris asmuo privalo atlyginti automobilio priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas. Vadovaudamasi formuojama teismų praktika trečiasis asmuo J. G. pateikė teismui visas transporto priemonės pirkimo– pardavimo sutartis, kitus dokumentus, kurie turėjo tiesioginės įtakos ne tik jos procesinės padėties iš atsakovės į trečiąjį asmenį pasikeitimui, bet ir sprendimo priėmimui, t. y. ieškinio patenkinimui.
11.4. Nuo 2018 m. gruodžio 21 d. su trečiojo asmens (buvusi atsakovė J. G.) pateiktu atsiliepimu byloje buvo Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis bei kiti dokumentai, įrodantys, kas buvo ir yra transporto priemonės savininkas ar valdytojas. Ieškovė iki pat 2019 m. birželio 27 d. nesiėmė veiksmų, netikslino ieškinių dėl tinkamų atsakovų įtraukimo į bylą, tai sąlygojo J. G. bylinėjimosi išlaidų susidarymą. Pagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, kad ieškovė būdama savo srities profesionalė ir turėdama praktikos teikiant tokio pobūdžio paslaugas, turėjo ir galėjo įtraukti į bylą visus jai žinomus transporto priemonės savininkus ir valdytojus.
Žemesnės instancijos teismas
11.5. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovė piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, nesivadovavo ekonomiškumo, koncentruotumo principais, nes delsė ir nesiėmė aktyvių bei savalaikių veiksmų, siekdama įtraukti į bylą tinkamas proceso šalis. Sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tretieji asmenys taip pat nebuvo atidūs ir rūpestingi, todėl pagrįstai nukrypo nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir priteisė iš apeliantės 50 proc. trečiojo asmens J. G. patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurios iš esmės jai susidarė dėl apeliantės neapdairumo ir nerūpestingumo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
13. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
14. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje apeliaciniu skundu keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
15. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018).
16. Apeliantė skunde nurodė, kad automobilio nuosavybės teisės perleidimo faktas teisės aktų nustatyta tvarka laiku nebuvo išviešintas VĮ „Regitra“. Todėl ne apeliantei, ieškinio pateikimo metu besivadovaujančiai oficialių šaltinių teikiama informacija, sprendimu turi būti sukeltos teisinės pasekmės už L. A., G. K. ar J. G. veiksmus laiku neišviešinant automobilio nuosavybės teisės perleidimo fakto VĮ „Regitra“. Tuo atveju, jei tretieji asmenys laiku teisės aktų nustatyta tvarka VĮ „Regitra“ būtų išviešinę juridinį faktą apie automobilio nuosavybės teisės perleidimą dar iki automobilio priverstinio nuvežimo, L. A. ir J. G. ieškinio apeliantė apskritai nebūtų pareiškusi. Šie apeliantės argumentai yra pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, faktines bylos aplinkybes, mano, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė proceso teisės normas, faktines bylos aplinkybes.
17. Apeliacinės instancijos teismas ištyręs bylos faktines aplinkybes nustatė, kad apeliantė vadovaudamasi VĮ „Regitra“ duomenimis apie automobilio savininką, solidaria atsakove byloje patraukė L. A.. Vėliau bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad L. A. 2017 m. balandžio 27 d. pardavė automobilį G. K., o pastarasis 2017 m. gegužės 1 d. automobilį pardavė J. G., kuri tą patį automobilį 2017 m. liepos 14 d. pardavė T. J.. 2017 m. liepos 14 d. pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo nuginčyta, todėl pirmosios instancijos teismas laikė, kad teisėtas automobilio savininkas yra T. J.. Byloje nėra ginčo dėl fakto, kad tretieji asmenys L. A., G. K. ir J. G. neišviešino duomenų apie automobilio perleidimą, todėl jie, turėdami pareigą, nustatytą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 260 patvirtintų Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių 76.3. punkte, jos neįvykdė, tai yra nesikreipė per 15 dienų nuo automobilio perleidimo į valstybės įmonę „Regitra“ dėl duomenų išviešinimo. Tretiesiems asmenims neatlikus minėtų veiksmų, jie buvo laikomi transporto priemonės Seat Ibiza, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkais, dėl to apeliantė į pradinį ieškinį solidaria atsakove įtraukė L. A., 2018 m. gruodžio 4 d. prašymu dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama bei ieškinio reikalavimų atsisakymo prašė netinkamą atsakovę L. A. pakeisti tinkama atsakove J. G., 2019 m. birželio 28 d. prašymui dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama bei reikalavimų atsisakymo atsakovių L. A. ir J. G. prašė netinkamas atsakoves L. A. ir J. G. pakeisti tinkamu solidariuoju atsakovo T. J.. Trečiasis asmuo G. K. į bylą buvo įtrauktas paaiškėjus, kad jis taip pat buvo sudaręs automobilio „Seat Ibiza“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sandorį, kurio taip pat neišviešino VĮ „Regitra“, ir siekiant išsiaiškinti tikrąjį automobilio savininką. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju J. G. atsiliepime nurodyti argumentai bei pirmosios instancijos teismo išvada, jog tretiesiems asmenims 50 proc. turi būti atlygintos bylinėjimosi išlaidos dėl to, kad apeliantė rėmėsi VĮ „Regitra“ išrašu apie transporto priemonės savininką, nors transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte buvo duomenys apie tai, kas buvo transporto priemonės savininkas, iki galo neįsitikino, kad būtent atsakovė L. A., o bylos nagrinėjimo metu, kad atsakovė J. G. yra saugomo automobilio savininkė ir tinkama atsakovė byloje, nors turėjo ir galėjo tai padaryti, yra nepagrįsta, kadangi būtent trečiųjų asmenų neveikimas ir aplaidumas šiuo atveju nulėmė teisminio proceso jiems inicijavimą, todėl šių asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti atlyginamos atsižvelgiant į tai, kad tretieji asmenys yra kalti dėl proceso, pradėto dėl jų.
18. Atsižvelgiant į CPK 93 straipsnio 4 dalies tikslą, faktines bylos aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes, taikė proceso teisės normas, todėl apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas pirmiau nurodytus argumentus ir motyvus, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje tretiesiems asmenims 50 procentų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteistas nepagrįstai, todėl nagrinėjamu atveju yra teisėtas pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti, atmetant trečiųjų asmenų prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Dėl procesinės bylos baigties
19. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
20. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiama teismo sprendimo dalis naikinama dėl trečiųjų asmenų patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – trečiųjų asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme nepaskirstomos, apeliacinis skundas tenkinamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
21. Apeliantė už paduotą apeliacinį skundą sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį, tačiau už paduotą apeliacinį skundą žyminis mokestis nemokamas, nes apeliaciniu skundu apeliantė skundė tik sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovei grąžintinas permokėtas 100 Eur žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies).
22. Duomenų apie kitas apeliantės turėtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.
23. Trečiasis asmuo J. G. apeliacinėje instancijoje turėjo 200 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Apeliacinį skundą patenkinus, trečiojo asmens turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
24. Duomenų apie kitų dalyvaujančių byloje asmenų turėtas bylinėjimosi išlaidas nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo dalį dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už L. A. suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybei, trečiųjų asmenų J. G., G. K. patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už L. A. suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybei, trečiųjų asmenų J. G., G. K. patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme nepaskirstyti.
Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Tomadas“ 100 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2019 m. rugsėjo 19 d. SEPA mokėjimo orderiu Nr. 5089 per Luminor/Nordea elektroninį banką.