Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

institucijos teikiančios išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei J. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovui R. J. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir kito nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo ir pagal atsakovo R. J. priešieškinį ieškovei L. K. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama: 1) nustatyti nepilnamečio E. K. gyvenamąją vietą kartu su jo motina - L. K. jos gyvenamojoje vietoje; 2) priteisti iš R. J. nepilnamečiui vaikui E. K. išlaikymą po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis į „Swedbank“ AB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; 3) priteisti iš atsakovo R. J. nepilnamečiui sūnui E. K. 800 Eur išlaikymo įsiskolinimo; 4) padidinti iš R. J. sūnui K. K. priteistą išlaikymo dydį nuo 70 Eur iki 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis į „Swedbank“ AB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini)nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; 5) pavesti L. K. tvarkyti nepilnamečiams vaikams priklausantį išlaikymą uzufrukto teise.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktose išvadose nurodyta, kad abiejų vaiko tėvų gyvenamosios vietos nėra idealios vaikui augti, tačiau ten sudarytos visos būtinosios sąlygos jam gyventi. Institucijos nuomone, sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę, o šiuo atveju jis nori gyventi su tėvu. Sprendžiant dėl išlaikymo dydžio pakeitimo būtina įvertinti vaikų poriekius ir tėvų fiansines galybes. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad priteistas vaikų išlaikymo dydis po 70 eurų per mėnesį, Institucija mano, jog išlaikymo dydis turėtų būti padidintas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas gyvendami kartu susilaukė trijų vaikų: sūnaus E. K., kuris yra pilnametis, bei sūnaus E. K., gimusio (duomenys neskelbtini), ir sūnaus K. K., gimusio (duomenys neskelbtini), kurie yra nepilnamečiai.

Dėl nepilnamečio bylos šalių sūnaus E. K. gyvenamosios vietos nustatymo.

Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-716- 522/2016 buvo patvirtinta ieškovės ir atsakovo taikos sutartis, kuria buvo pakeista Širvintų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-76-880/2015 nustatyta nepilnamečio bylos šalių sūnaus E. K. gyvenamoji vieta, išspręsti nepilnamečių bylos šalių vaikų išlaikymo klausimai. Pažymėtina, kad teismo nutartimi nepilnamečio vaiko E. K. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta su jo tėvu, t. y. atsakovu (1.1. punktas).

Ieškovė ieškiniu prašo nepilnamečio sūnaus E. K. gyvenamąją vietą nustatyti su ja, tuo tarpu atsakovas tokį ieškovės reikalavimą prašo atmesti.

CK 3.174 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (t. y. vaiko tėvas, motina, taip pat nepilnamečių tėvų, neturinčių visiško veiksnumo, tėvai, globėjai (rūpintojai) gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010) – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013; 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; 2003 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2003). Kasacinio teismo praktikoje neapibrėžta, koks aplinkybių dėl vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimas vertintinas kaip esminis, tačiau, pagal pateikiamus pavyzdžius, tai galėtų būti tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014). Tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo, – vaiko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje taip pat pažymi, kad, sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 str. 2 d.), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 str. 2 d.). Dėl nebrandumo, auklėjimo spragų ir panašiai vaiko norai ir interesai ne visada sutampa, todėl kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar vaiko norai atitinka jo interesus. Svarbiausias ir esminis vaiko interesas yra augti sveikoje, saugioje ir ramioje aplinkoje, kurioje vaikas nepatiria psichologinės įtampos, baimės ar nuolatinių konfliktinių situacijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2007; 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2018 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241-687/2018).

Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) 2018 m. liepos 31 d. pateiktoje išvadoje nurodė, kad ieškovė gyvena socialiniame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Butas yra 2 kambarių su virtuve, be patogumų. Butui reikėtų kosmetinio remonto, kai kuriuose kambariuose pakeistos grindys. Ieškovė pagal galimybes susitvarkiusi. E. K. su E. K. gyvena viename kambaryje. Kambaryje yra visi vaiko poreikius užtikrinantys daiktai: spinta, sofa - lova, rašomasis stalas, kompiuteris. Antrajame kambaryje gyvena ieškovė su mažiausiu sūnumi K. K.. Kambaryje yra didelė dvigulė lova, spinta, stalas, televizorius, pufai.

Taip pat Tarnybos atstovai lankėsi ir atsakovo gyvenamojoje vietoje ir dėl to pateikė 2018 m. spalio 9 d. išvadą. Išvadoje nurodyta, kad atsakovas šiuo metu gyvena nuomojamame name, adresu (duomenys neskelbtini). Name yra du kambariai. Būstas be patogumų. Naudoja šulinio vandenį. Namas kūrenamas malkomis. Malkomis žiemai pasirūpinta. E. K. gyvena atskirame kambaryje. Kambaryje yra lova, stalas, spintelė. E. K. kambaryje sudarytos sąlygos ruošti pamokas. Aplinka skurdoka, tačiau pagal galimybes susitvarkyta.

Atsižvelgiant į Tarnybos 2018 m. liepos 31 d. ir 2018 m. spalio 9 d. pateiktas išvadas, konstatuotina, kad abiejų bylos šalių gyvenimo sąlygos yra panašios, kadangi abiejų būstai turi po du kambarius, yra be patogumų, abiejų bylos šalių namuose yra būtini nepilnamečiui vaikui baldai.

Kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, - per atstovą ( CPK 380 straipsnio 1 dalis). Taigi, įstatymas būtent teismą įpareigoja tiesiogiai išklausyti vaiką ir išsiaiškinti jo norus. Tokiu būdu (išklausius tiesiogiai vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras) teismas gali geriausiai įvertinti vaiko poziciją ir suformuoti savo vidinį įsitikinimą dėl geriausiai vaiko interesus atitinkančio sprendimo. Teismo posėdžio metu apklaustas nepilnametis E. K. nurodė, kad pas mamą gyveno nuo 2017 m. gruodžio mėn. iki 2018 m. balandžio mėn., kol tėtis buvo išvykęs į užsienį, o kai tėtis grįžo į Lietuvą, jis grįžo gyventi pas tėtį. Pats nepilnametis E. K. nurodė, kad gyvenimo sąlygos pas tėvus yra vienodos. Pas mamą yra šiek tiek geriau tik dėl to, kad ten gyvena jo draugai. Jis pats nurodė, kad norėtų gyventi pas tėtį, kadangi tėtis negeria, o mama kartais išgeria ir būdama girta kabinėjasi prie jo.

Sprendžiant klausimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, teismas atsižvelgia į tai, kad tiek pas ieškovę, tiek pas atsakovą yra sudarytos panašios sąlygos vaikui augti ir vystytis. Pažymėtina, kad teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis laikotarpiu nuo 2015 m. ieškovė ir atsakovas yra neteisti, nebausti administracine tvarka. Ieškovė niekur nedirba, registruojasi darbo biržoje. Jos pajamas sudaro gaunama socialinė pašalpa ir vaiko pinigai. Tuo tarpu atsakovas dirba pas ūkininkę J. J., kur jam yra mokamas minimalus darbo užmokestis. Nepilnametis bylos šalių sūnus yra užmezgęs glaudžius santykius su abiem tėvais. Teismo posėdžio metu jis nurodė, kad ir gyvendamas pas tėvą užsuka į mamos namus, aplanko ten gyvenantį brolį, padeda mamai buityje. Kaip jau buvo minėta, teismo posėdžio metu nepilnametis E. K. nurodė, kad norėtų gyventi su tėvu, t. y. atsakovu. Tą patį jis nurodė ir Tarnybos specialistėms 2018 m. spalio 9 d. išvadoje. Iš apklausos galima spręsti, jog nepilnametis E. K. yra pakankamai brandus, geba suformuluoti savo pažiūras, išreikšti savo nuomonę (jam 2018 m. rugsėjo 12 d. suėjo 17 metų). EŽTT praktikoje akcentuojama vaiko nuomonės svarba – kuo vaikas vyresnis, brandesnis, tuo didesnė reikšmė priimant sprendimą dėl su vaiku susijusių klausimų teikiama jo pareikštam norui (pvz., byloje Hokkanen v. Finland, nusprendė, kad dvylikos metų mergaitė pakankamai brandi, kad būtų atsižvelgta į jos nuomonę). Atsižvelgiant į tai, teismas, sprendžia, kad nagrinėjamos bylos atveju yra būtina atsižvelgti į išsakytą vaiko nuomonę, todėl nepilnamečio E. K. gyvenamoji vieta paliekama nepakeista, o ieškovės reikalavimas nustatyti nepilnamečio E. K. gyvenamąją vietą kartu su ieškove jos gyvenamojoje vietoje yra atmetamas.

Paminėtina, kad į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai jo noras prieštarauja jo interesams. Nors ieškovė nurodė, kad vaiko gyvenimas su tėvu prieštarauja jo interesams, nes E. K. gyvendamas pas tėvą girtauja, byloje nėra jokių tai pavirtinančių įrodymų. Šio fakto nepatvirtino nei socialinės darbuotojos, nei atsakovas, nei pats E. K.. Taigi bloje nėra jokių įrodymų, jog tėvas netinkamai rūpinasi sūnumi. Priešingai iš bylos medžiagos matyti, kad skirtingai nei nurodo ieškovė, atsakovas dirba ir išlaiko sūnų. Tai patvirtno ir pats E. K. apklausos metu.

Atmetus ieškovės reikalavimą nustatyti nepilnamečio E. K. gyvenamąją vietą kartu su ieškove jos gyvenamojoje vietoje, nėra pagrindo tenkinti ir ieškovės reikalavimo dėl išlaikymo po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiui vaikui E. K. priteisimo iš atsakovo, todėl šis ieškovės reikalavimas taip pat atmetamas.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams pakeitimo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-716- 522/2016 buvo patvirtinta ieškovės ir atsakovo taikos sutartis, kuria ieškovė L. K. įsipareigojo mokėti išlaikymą nepilnamečiui sūnui E. K. kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 70 Eur, nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (3 punktas), o Širvintų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. sprendimu patvirtintos taikos sutarties 2 puntu atsakovas R. J. įsipareigojo sūnaus K. K. išlaikymui mokėti po 70 Eur kas mėnesį iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Šioje byloje šalys prašo padidinti vaikams priteistas išlaikymo sumas iki 180 eurų per mėnesį.

CK 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal aptariamo straipsnio antrąją dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).

Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Pažymėtina, kad asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai).

Tiek ieškovė, tiek atsakovas prašydami padidinti priteistą vaikams išlaikymo sumą iki 180 eurų per mėnesį, pakeitimo pagrindą nurodo padidėjusius vaikų poreikius. Ieškovė nurodo, kad sūnaus K. K. poreikiai per mėnesį sudaro apie 300 eurų, o atskovas teigia, kad E. K. poreikiams patenkinti per mėnesį reikia 300-400 eurų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinė padėtis nuo teismo procesinių sprendimų, kuriais priteistas išlaikymas vaikams praktiškai nepasikeitė, t. y. ieškovė iki šiol niekur nedirba, gauna socialianę pašalpą, o atsakovas gauna minimalų atlyginimą. Abi šalys nekilnojamojo turto neturi. Be to, pastaruoju metu stipriai pablogėjo atsakovo sveikata. Taigi, teismas sprendžia, kad šalių turtinė padėtis nepasikeitė ir yra pakankamai sunki.

Nors tiek ieškovė, tiek atsakovas prašo padidinti išlaikymą vaikams, jie nepateikė įrodymų, pagrindžiančių padidėjusius vaikų poreikius po priimtų procesinių teismo sprendimų, kuriais buvo priteistas išlaikymas. Teismo vertinimu, šiuo atveju svarbu atsižvelgti į tai, kad išlaikymas K. ir E. K. buvo priteistas teismui patvirtinant taikos sutartis, t. y. realiai nevertinant konkrečių vaikų poreikių, o patvirtinant tėvų susitarimą. Šiuo aveju svarbi ir ta aplinkybė, kad abi šalys viena kitai turi mokėti vienodą vaikų išlaikymą, t. y. ieškovė turi teikti išlaikymą E. K., atsakovas – K. K., o teismo posėdžio metu šalys nurodė, kad realiai išlaikymo viena kitai nemoka, nes jis yra vienodas abiems vaikams.

Esant sunkiai tėvų turtinei padėčiai, o vaikų poreikiams esant panašiems ir vaikams gyvenant pas skirtingus tėvus, priteisto išlaikymo dydis praktiškai nėra svarbus, nes šalys viena kitai pinigų nepervedinėja, tačiau teismo nuomone, šiuo atveju svarbu atsižvelgti į tai, kad E. K. mažiau kaip už 11 mėnesių taps pilnametis, o K. K. dar tik 9 metai, todėl mažiau nei po metų situacija pasikeis. E. K. tapus pilnamečiu atsakovo turtinė padėtis pagerės, nes nereikės išlaikyti sūnaus, todėl jis galės labiau prisidėti prie K. K. išlaikymo. Atsižvegiant į tai, ir siekiant išvengti ateityje naujo teisminio ginčo nagrinėjimo, teismas sprendžia, kad šiuo atveju tikslinga abiems vaikams padidinti priteistą išlaikymo dydį iki 150 eurų per mėnesį. Šis dydis atitinka vaikų poreikius ir tėvų turtinę padėtį. Atsižvelgiant į tai, ieškinio ir priešieškinio reiklavimai dėl išlaikymo dydžio padidinimo tenkinami iš dalies.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Ieškinyje ieškovė nurodė, kad sūnus E. K. nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio gyvena su ieškove, todėl prašo iš atsakovo priteisti 100 Eur per mėnesį įsiskolinimą už praėjusį laikotarpį, t. y. nuo 2017 m. lapkričio 1 d., iš viso 800 Eur.

Byloje ieškovės, atsakovo ir E. K. parodymais nustatyta, kad nuo 2017 m. gruodžio mėnesio iki 2018 m. balandžio mėnesio E. K. gyveno pas ieškovę, nes šiuo laikotarpiu atsakovas buvo išvykęs į J. K. dirbti. Nors ieškovė teigia, kad E. K. gyvena pas ją nuo 2017 m. lapkričio 1 d. ir gyveno iki 2018 metų rugpjūčio mėn., byloje nėra šį faktą patvirtinančių įrodymų, išskyrus ieškovės teiginius. Atsakovas nurodo, kad E. K. pas ieškovę gyveno tik 2017 m. gruodžio – 2018 m. balandžio mėnesiais. Tą patvirtino ir pats E. K., kuris teigia, kad grįžus tėvui jis apsigyveno su juo. Kitų įrodymų, jog E. K. gyveno pas motiną ilgesnį laikotarpį nėra. Nors socialinė darbuotoja teismo posėdžio metu nurodė, kad galimai ir 2018 m. vasarą E. K. gyveno pas ieškovę, E. K. nurodė, kad socialinė darbuotoja kelis kartus buvo jį mačiusi pas mamą, tačiau jis ten dažnai apsilanko, nes šalia gyvena draugai, padeda mamai buityje, tačiau gyvena pas tėvą. Remdamasis aukščiau išdėstytu, teismas sprendžia, kad E. K. pas ieškovę gyveno ne ilgiau nei nuo 2017 m. gruodžio mėnesio iki 2018 m. balandžio mėnesio.

Taigi, ieškovė šiuo atveju turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą tik už penkis mėnesius. Iš byloje esančio atsakovo sąskaitos išrašo matyti, kad jis tris mėnesius, t. y. 2018 metų birželį, liepą ir rugpjūtį, mokėjo ieškovei po 70 eurų išlaikymą už E. K. (b.l. 85-88). Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas sumokėjo ieškovei už likusius du mėnesius. Atsižvelgiant į tai, kad vaikas, kurio gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu, gyveno pas motiną, tėvui kyla pareiga minėtu laikotarpiu mokėti išlaikymą jį teikusiai motinai. Iš Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-716-522/2016 patvirtintos taikos sutarties matyti, kad šalys sutarė, jog E. K. išlaikymui skirs po 70 Eur, todėl tokio dydžio mėnesinis išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas iš atsakovo ieškovei. Remdamasis aukščiau išdėstytu, teismas iš dalies tenkina ieškovės ieškinio reikalavimą ir priteisia iš atsakovo ieškovei 140 Eur (2 mėn. x 70 Eur) išlaikymo įsiskolinimą, o likusioje dalyje ieškinio reikalavimas atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Byloje yra gauti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimai dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, iš kurių matyti, kad tiek ieškovei L. K., tiek atsakovui R. J. yra nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą 100 procentų juos atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į tai, kad ieškinys ir priešieškinys yra tenkinami iš dalies, bylos šalių turtinė padėtis yra sunki, jas abi atstovavo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatai, taip pat į tai, kad byla buvo išnagrinėta per trumpą laiką, bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 150 straipsniu, 259, 260, 263-270 straipsniais, 271 straipsnio 2 dalimi, 275 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Širvintų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-491-880/2015 iš R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo po 70 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiam sūnui K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dydį jį padidinant ir priteisti iš R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam sūnui K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 150,00 eurų (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki sūnaus K. K. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 140 eurų išlaikymo įsiskolinimą.

Pakeisti Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-716-522/2016 iš L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo po 70 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiam sūnui E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dydį jį padidinant ir priteisti iš L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam sūnui E. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 150 eurų (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki sūnaus E. K. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą. Apeliacinio skundo padavimas nesustabdo sprendimo dalies dėl išlaikymo priteisimo vykdymo.