Kauno apylinkės teismo sprendimas

suinteresuoto asmens V. V. M. ir suinteresuoto asmens Š. B. atstovui advokato padėjėjui A. K.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (suinteresuoti asmenys: V. V. M., Š. B., notaras D. G.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismas 2022 m. vasario 2 d. rezoliucija pareiškimą priėmė ir nustatė 20 dienų terminą atsiliepimui pateikti. Procesiniai dokumentai suinteresuotiems asmenims įteikti 2022 m. vasario 4 d.

2022 m. rugsėjo 5 d. teisme gautas pareiškėjos ir suinteresuoto asmens Š. B. pareiškimas dėl taikos sutarties sudarymo, kuriuo proceso dalyviai prašė patvirtinti tarp jų sudarytą taikos sutartį ir nutraukti civilinę bylą dalyje dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas dėl taiko sutarties tvirtinimo tenkintinas.

Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2008).

Pagal CPK XXVI skyriaus nuostatas teismas juridinę reikšmę turinčius faktus gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Vadovaujantis CK 6.985 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tik teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi. Teismas, įvertinęs pateiktos tvirtinti 2022 m. rugsėjo 2 d. taikos sutarties nuostatas, konstatuoja, kad pateikta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešam interesui, nepažeidžia kitų asmenų teisių bei įstatymo saugomų interesų, taikos sutartį sudarė tam įgaliojimus turintys asmenys (CPK 42 straipsnio 2 dalis, CK 6.983–6.986 straipsniai). Pateiktoje taikos sutartyje šalys nurodė, kad taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo pasekmės šalims žinomos (CPK 294 straipsnio 2 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms, taikos sutartis tvirtintina ištaisant rašymo klaidas, o civilinė byla nutrauktina (CK 6.983–6.986 straipsniai, CPK 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 5 punktas).

Iš byloje pateikto (duomenys neskelbtini) santuokos liudijimo II-OK Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos nustatyta, kad G. V. ir M. M. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Iš byloje pateiktų gimimo liudijimo kopijų nustatyta, kad G. V. turi pilnamečių vaikų: suinteresuotus asmenis – V. V. (dabartinė pavardė – V. V. M.) ir Š. V. (dabartinė pavardė – Š. B.).

Iš byloje pateikto (duomenys neskelbtini) testamento nustatyta, kad G. V. visą savo turtą paliko V. V. M. Iš byloje pateikto išrašo iš testamentų registro nustatyta, kad dėl testamento priėmimo niekas į notaro biurą nesikreipė.

Iš byloje pateikto (duomenys neskelbtini) medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad G. V. mirė (duomenys neskelbtini).

Iš 2021 m. spalio 14 d. Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, kad pareiškėja santuokos metu įregistravo nuosavybės teisę į du gyvenamuosius namus, viralinę, daržinę, kiemo rūsį ir kiemo statinius adresu (duomenys neskelbtini) (įregistravimo pagrindas (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. kovo 23 d. Deklaracija apie statybos užbaigimą). Iš byloje pateiktų uždarosios akcinės bendrovės „Jonavos paslaugos“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ sąskaitų, rodmenų deklaravimų ir mokėjimų kvitų nustatyta, kad M. M. po savo sutuoktinio G. V. mirties toliau liko gyventi santuokos metu įgytame bute, mokėjo komunalinius mokesčius ne tik už jai priklausančią buto dalį, tačiau už visą nekilnojamąjį turtą.

Aptarti rašytiniai įrodymai, teismo nuomone, patvirtina, kad M. M. po sutuoktinio G. V. mirties (duomenys neskelbtini) likdama toliau gyventi santuokos metu įgytame gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), ir toliau naudodamasi baldais, namų apyvokos ir kitais nekilnojamaisiais daiktais, mokėdama mokesčius už namą, teismo nuomone, patvirtina, jog M. M. per įstatyme numatytą trijų mėnesių terminą priėmė mirusio G. V. palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti, su nekilnojamuoju turtu elgėsi kaip su savu, iš esmės kaip paveldėto turto savininkė, tai atliko aktyviais veiksmais, išreiškiančiais jos valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 1–3 dalys, CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas ir 448 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteisiamos, kadangi jų dydis tenkantis vienam proceso dalyviui mažesnis už minimalią 5 Eur valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakyme Nr. 1R-19/1K-2 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 260, 263, 270, 290–291 straipsniais, 293 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 294 straipsniu, 440 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu ir 448 straipsniu,

nutaria:

Pareiškimą tenkinti iš dalies.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė velionio, mirusio (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą po G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Patvirtinti 2022 m. rugsėjo 2 d. taikos sutartį šiomis sąlygomis:

Mes, pareiškėja M. M.. asmens kodas (duomenys neskelbtini). gyv. (duomenys neskelbtini) ir suinteresuotas asmuo Š. B.. asmens kodas (duomenys neskelbtini). gyv. (duomenys neskelbtini), toliau šioje sutartyje asmenys kartu vadinamos „Šalys“, atsižvelgdamos į tai, kad pareiškėja M. M. siekia nustatyti juridinę reikšme turinti laktą, jog priėmė velionio G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama ji vaidyti, o suinteresuotas asmuo Š. B. pareiškė savarankišką reikalavimą atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą terminą palikimui priimti po tėvo G. V.. asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, sudarėme šia taikos sutarti (toliau vadinama „Sutartimi“):

1.1. Šalys susitaria taikiai baigti kilusi civilini ginčą Kauno apylinkes teismo Jonavos rūmuose nagrinėjamoje byloje Nr. e2YT-5596~217/2022 dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikim ui priimti atnaujinimo ir prašyti teismą šioje dalyje bylą nutraukti.

1.1. Suinteresuotas asmuo Š. B.. Asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsisako reikalavimo atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą terminą palikimui priimti po G. V.. Asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties.

1.2. Š. B. sutinka, kad civilinėje byloje Nr, e2YT-5396-217/2022 būtu nustatytas juridinę reikšme turintis taktas, jog pareiškėja M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė velionio G. V. asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, taktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

1.3. Šalys susitaria, jog pareiškėja M. M.. Asmens kodas (duomenys neskelbtini), įsipareigoja išmokėti 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) dydžio piniginę kompensacija suinteresuotam asmeniui Š. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

2.4, M. M. asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsipareigoja pinigus pervesti į Š. B. IBAN banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) per 10 dienų nuo teismo nutarties, patvirtinančios šią Sutarti priėmimo drenos.

2.5. Pasirašydamos taikos sutartį šalys patvirtina, kad ja galutinai išsprendžiamas klausimas dėl Š. B. praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti, po G. V. mirties atnaujinimo. Šalys taip pat patvirtina, kad sudarant šią taikos sutartį yra atlyginti visi patirti nuostoliai, susiję su šiuo civiliniu procesu.

3.1. Šalys susitaria, kad kiekviena šalis pasilieka prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

3.2. Šalys susitaria, kad išlaidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (jei tokių butų), valstybės naudai įsipareigoja sumokėti lygiomis dalimis.

4.1. Šalys patvirtina, jog ši Sutartis, sudaryta getą valia, neprieštarauja ją sudariusiu šaltu valiai ir interesams.

4.2. Sutartis Įsigalioja įsiteisėjus ją patvirtinusiai Kaimo apylinkes teismo Jonavos rūmu nutarčiai.

4.3. Šalys susitaria prašyti teismą, taikos sutarties patvirtinimo klausimą išspręsti rašytinio proceso tvarka, nekviečiant i teismo posėdį byloje dalyvaujančiu asmenų.

4.4. Šalys pareiškia, kad joms žinomos ir išaiškintos taikos sutarties sudarymo pasekmės, numatytos Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte (teismas atsisako priimti teškini, jeigu yra Įsiteisėjusi teismo nutartis patvirtinti taikos sutarti) ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.085 straipsnio 1 dalyje (teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio sprendimo (res judicata) galia).

4.5. Šalys patvirtina šią sutartį savo parašais ir pateikia ją tvirtinti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams kartu su pareiškimu dėl taikos sutarties patvirtinimo. Ši sutartis sudaryta trimis vienoda juridine galią turinčiais egzemplioriais, po viena - šalims, ir vienas - teismui.

Šalims išaiškinti taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo teisme teisines pasekmes, kad, teismui patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį ir bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CK 6.985 straipsnis, CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 293 straipsnio 5 punktas, 294 straipsnis), o, nevykdant taikos sutarties, ji bus pateikta vykdyti antstoliui (CPK 584 straipsnis).

Likusioje dalyje civilinę bylą Nr. e2YT-5396-217/2022 dalyje dėl suinteresuoto asmens Š. B. reikalavimo atnaujinti praleistą įstatymų nustatyti terminą palikimui priimti po G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, nutraukti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.