Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kyževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutarties, priimtos sprendžiant pareiškėjo A. N. atskirojo skundo priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas pareiškėjo atskirąjį skundą atsisakė priimti.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015, 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-789-552/2016, 2017 m. vasario 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-201-492/2017).

Visų pirma pažymėtina, kad kreipiantis su skundu į administracinį teismą, turi būti paisoma ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25, 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų.

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu teismas nustato, kad skundas (prašymas) neatitinka ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Dėl nutarties grąžinti skundą (prašymą) pareiškėjui gali būti paduodamas atskirasis skundas (ABTĮ 33 str. 1 d.). Tokiu atveju nutarties dėl trūkumų šalinimo motyvai gali būti vertinami kaip nutarties dėl skundo (prašymo) laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui motyvų sudėtinė dalis (2012 m. birželio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-343/2012).

Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija yra pažymėjusi, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-87/2012). Kitaip tariant, skundo trūkumų šalinimo institutas nėra savitikslis, jis yra inter alia (be kita ko) skirtas suteikti galimybę pareiškėjui pataisyti skundą vietoje to, kad skundas būtų iš karto nepriimtas, kas yra naudinga pačiam pareiškėjui (2011 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-599/2011).

Nutartys, kuriomis nustatomi trūkumai, kurie turi būti pašalinti, siekiant tinkamai įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, yra neskundžiamos. Kaip teisėjų kolegija pažymėjo administracinėje byloje Nr. AS146-115/2011, pareiškėjams pasekmes sukelia nutartis, kuria skundas laikomas nepaduotu, kai trūkumai nustatytu terminu nėra pašalinami. Todėl teismo nutartys, kurios neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, tarp jų – nutartys dėl skundo trūkumų šalinimo, yra neskundžiamos (2011 m. kovo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-115/2011; 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-511-552/2019).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas pateikė skundą, prašydamas įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą nedelsiant pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjo pateiktą 2019 m. rugpjūčio 3 d. skundą-teikimą ir organizuoti karvės iš pareiškėjo paėmimą skubos tvarka.

Teisėjų kolegija susipažinusi su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartimi, joje išdėstytais argumentais, jiems pritaria. Pareiškėjas skunde nenurodė teisiškai pagrįstų argumentų, kurie leistų įvertinti, jog ginčas dėl Generalinio prokuroro įpareigojimo atlikti veiksmus priskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Taigi pareiškėjo pateiktas skundas buvo su trūkumais, kurie trukdė tinkamai nagrinėti ginčą teisme, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti.

Pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 9 d. atskiruoju skundu nesiekė pašalinti jam 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartyje nurodytų trūkumų. Priešingai, pareiškėjas, teismo jam sudarytą palankią sąlygą – tikslinti savo skundą – suvokė kaip atsisakymą jį nagrinėti, trugdymą, siekimą vilkinti procesą, nors teismas nutartyje aiškiai įvardino kokius skundo aspektus pareiškėjas turi patikslinti ir aiškiai nurodė terminą šiems veiksmams atlikti. Be to, 2019 m. rugsėjo 3 d. nutarties rezoliucinėje dalyje yra nurodyta, jog nutartis yra neskundžiama.

Teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančius duomenis, pirmosios instancijos teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutarties motyvus, jiems pritaria ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pareiškėjo atskirąjį skundą dėl 2019 m. rugsėjo 3 d. nutarties (kuria pareiškėjui buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti), atsisakė priimti pagrįstai.

Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo atskirąjį skundą, yra teisėta ir pagrįsta, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista ir pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. N. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.