Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos K. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos K. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja K. K. (toliau – ir pareiškėja) 2019 m. gegužės 24 d. teismui pateikė skundą, kuriame prašė pripažinti, jog Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Akreditavimo tarnyba) vilkina atlikti veiksmus pagal 2019 m. vasario 13 d. Akreditavimo tarnybos įsakymą Nr. T4-32-(1.34.) ir įpareigoti Akreditavimo tarnybą iki 2019 m. gegužės 29 d. pateikti kontrolės ataskaitą ir įsakymą pagal 2019 m. sausio 23 d. Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo Nr. 21R-62 (AG512/06-2018) įpareigojimus.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 29 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą iki 2019 m. birželio 13 d. skundo trūkumams pašalinti. Teismas nutartyje pareiškėjai išaiškino, kad teismas nesprendžia ginčų dėl faktinių aplinkybių konstatavimo, todėl pareiškėjos skunde suformuluotas reikalavimas dėl aplinkybių pripažinimo negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme. Teismas taip pat pasiūlė pareiškėjai tikslinti savo reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovą atlikti veiksmus iki 2019 m. gegužės 29 d., nes šis reikalavimas negalėtų būti tenkinamas bylą išnagrinėjus iš esmės, nes pareiškėjos skundas 2019 m. gegužės 29 d. dar yra tik skundo priėmimo stadijoje. Teismas pareiškėjai siūlė suformuluoti skundo antrąjį reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus atsižvelgiant į administracinės bylos nagrinėjimo terminus.

II.

III.

Pareiškėja teigia, kad jos skundas administracinėje byloje Nr. eI-3204-484/2019 ir skundas pateiktas šioje byloje yra analogiški, todėl ji nesupranta, kodėl vienoje byloje jos reikalavimai buvo priimti nagrinėti, o šioje jai buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Byloje kilo ginčas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 5 d. nutarties, kuria teismas pareiškėjos 2019 m. birželio 3 d. atskirąjį skundą atsisakė priimti, teisėtumo ir pagrįstumo.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015, 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-789-552/2016, 2017 m. vasario 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-201-492/2017).

Visų pirma pažymėtina, kad kreipiantis su skundu į administracinį teismą, turi būti paisoma ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25, 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų.

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu teismas nustato, kad skundas (prašymas) neatitinka ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Dėl nutarties grąžinti skundą (prašymą) pareiškėjui gali būti paduodamas atskirasis skundas (ABTĮ 33 str. 1 d.). Tokiu atveju nutarties dėl trūkumų šalinimo motyvai gali būti vertinami kaip nutarties dėl skundo (prašymo) laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui motyvų sudėtinė dalis (2012 m. birželio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-343/2012).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija yra pažymėjusi, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-87/2012). Kitaip tariant, skundo trūkumų šalinimo institutas nėra savitikslis, jis yra inter alia (be kita ko) skirtas suteikti galimybę pareiškėjui pataisyti skundą vietoje to, kad skundas būtų iš karto nepriimtas, kas yra naudinga pačiam pareiškėjui (2011 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-599/2011).

Nutartys, kuriomis nustatomi ir siūlomi pašalinti trūkumai, siekiant tinkamai įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, yra neskundžiamos. Kaip teisėjų kolegija pažymėjo administracinėje byloje Nr. AS146-115/2011, pareiškėjams pasekmes sukelia nutartis, kuria skundas laikomas nepaduotu, kai trūkumai nustatytu terminu nėra pašalinami. Todėl teismo nutartys, kurios neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, tarp jų – nutartys dėl skundo trūkumų šalinimo, yra neskundžiamos (2011 m. kovo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-115/2011).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja pateikė skundą, kuriame prašė pripažinti, jog Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos vilkina atlikti veiksmus pagal 2019 m. vasario 13 d. Akreditavimo tarnybos įsakymą Nr. T4-32-(1.34.) ir įpareigoti Akreditavimo tarnybą iki 2019 m. gegužės 29 d. pateikti kontrolės ataskaitą ir įsakymą pagal 2019 m. sausio 23 d. Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo Nr. 21R-62 (AG512/06-2018) įpareigojimus.

Teisėjų kolegija susipažinusi su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartimi, joje išdėstytiems argumentams pritaria. Pareiškėjos pirmasis reikalavimas nėra toks , kuris išspręstų tarp šalių kilusį ginčą, jį patenkinus, būtų tik konstatuotas tam tikras faktas. Antrasis skundo reikalavimas yra neįgyvendinamas, nes pareiškėjos nurodytu terminu ginčas dar nėra pradėtas spręsti teisme. Taigi pareiškėjos pateiktas skundas buvo su trūkumais, kurie trukdė tinkamai nagrinėti ginčą teisme, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti.

Pareiškėja 2019 m. birželio 3 d. atskiruoju skundu nesiekė pašalinti jai 2019 m. gegužės 29 d. nutartyje nurodytų trūkumų. Priešingai, pareiškėja, teismo jai sudarytą palankią sąlygą - tikslinti savo skundą - suvokė kaip atsisakymą jį nagrinėti, nors teismas nutartyje aiškiai įvardino kokius skundo aspektus pareiškėja turi patikslinti ir aiškiai nurodė terminą šiems veiksmams atlikti. Be to, 2019 m. gegužės 29 d. nutarties rezoliucinėje dalyje yra nurodyta, jog nutartis yra neskundžiama.

Teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančius duomenis, pirmosios instancijos teismo 2019 m. birželio 5 d. nutarties motyvus, jiems pritaria ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pareiškėjos atskirąjį skundą dėl 2019 m. gegužės 29 d. nutarties atsisakė priimti pagrįstai.

ABTĮ 96 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kol sprendimas neįvykdytas, proceso šalių prašymu teismas turi teisę išaiškinti savo priimtą sprendimą, tačiau nekeisdamas jo turinio. Šios teisės normos paskirtis yra ta, kad teismas gali išaiškinti savo galutinį sprendimą, kuriuo ginčas išsprendžiamas iš esmės, tačiau teismo sprendime esantys neaiškumai trukdo jį tinkamai vykdyti ar suprasti.

Pareiškėja šiuo atveju prašo pateikti išaiškinimą dėl, jos vertinimu, viena kitai prieštaraujančių tarpinių procesinių teismo nutarčių administracinėse bylose Nr. eI-3204-484/2019 ir administracinėje byloje Nr. eI-3725-789/2019. Pareiškėjos prašymas šiuo atveju negali būti tenkinamas, nes nei vienoje iš pareiškėjos nurodytų bylų galutiniai sprendimai nėra priimti. Pareiškėjos vertinimas, jog jos skundai vienoje ir kitoje byloje buvo vienodi, yra subjektyvus. Administracinėje byloje Nr. eI-3204-484/2019 teismas priėmė vieną pareiškėjos reikalavimą, kurio šioje administracinėje byloje pareiškėja nekelia. Taip pat pabrėžtina, kad tokie patys reikalavimai dvejose skirtingose byloje negali būti keliami.

Pareiškėjos reikalavimas kreiptis į Konstitucinį teismą išaiškinimo dėl administracinėje byloje Nr. eI-3204-484/2019 priimto sprendimo yra atmetamas kaip nesusijęs su nagrinėjama byla. Pareiškėjai išaiškinama, jog ji turi teisę teikti prašymą dėl kreipimosi į Konstitucinį teismą administracinę bylą Nr. eI-3204-484/2019 iš esmės nagrinėjančiam teismui.

Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos atskirąjį skundą, yra teisėta ir pagrįsta, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista ir pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos K. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.