Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Institucijos, teikiančios išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrityje, atstovui Daliui Bielskiui,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinės bylos dalį dėl vaiko kilmės iš motinos nustatymo pagal pareiškėjos J. B. pareiškimą, suinteresuoti asmenys byloje – E. B., Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Personalo, civilinės metrikacijos ir dokumentų valdymo skyrius, institucija, teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrityje, dėl vaiko gimimo fakto ir vaiko kilmės iš motinos pusės nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja kreipiasi į teismą, kad būtų patvirtintas nepilnamečio vaiko R. B. gimimo faktas, taip pat, kad būtų nustatyta motinystė. Tėvystės nustatyti neprašo, nes su E. B. yra santuokoje, sūnaus R. B. susilaukė būdami santuokoje, todėl remiantis santuokos liudijimu, tėvas vaiko gimimo įraše būtų įrašomas pagal santuokos liudijimo duomenis. Teigia, jog sūnų R. B. augina kartu su vyru E. B. nuo pat sūnaus gimimo. Sūnui R. B. yra (duomenys neskelbtini) metukai. Sūnus yra ugdomas namuose, ji augina kitą mažametį sūnų V. B., todėl turi galimybę rūpintis vaikų priežiūra ir ugdymu namuose. Juridinę reikšmę turinčio fakto – vaiko gimimo fakto nustatymas reikalingas nepilnamečio vaiko R. B. įregistravimui civilinės metrikacijos įstaigoje, taip pat vaiko turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimui, kad būtų užtikrinta vaiko teisė žinoti savo tėvus, kad motinystė būtų įregistruota civilinės metrikacijos įstaigoje (b. l. 1-4).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad neprieštarauja, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad (duomenys neskelbtini) gimė nepilnametis vaikas R. B., lytis – vyras, tautybė – (duomenys neskelbtini), pilietybė – Lietuvos. Tai atitiks nepilnamečio vaiko R. B. interesus. Be to, neprieštarauja, kad būtų nustatyta, kad nepilnamečio vaiko R. B., gimusio (duomenys neskelbtini), biologinė motina yra J. B., gimusi (duomenys neskelbtini), o R. B. yra jos sūnus (b. l. 36-43).

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. liepos 29 d. daliniu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-6259-517/2022 pagal pareiškėjos J. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo priėmė dalinį sprendimą dėl vaiko gimimo fakto nustatymo, kuriuo nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini), gimė nepilnametis vaikas R. B., lytis – vyras, tautybė – (duomenys neskelbtini), pilietybė – Lietuvos (b. l. 57-60).

Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Personalo, civilinės metrikacijos ir dokumentų valdymo skyriaus išduotame išraše nustatyta, kad R. B. 2022 m. rugpjūčio 31 d. išduotas gimimo įrašas Nr. 201 (b. l. 67).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės akte Nr. ES 79/2022(01) nurodyta, kad J. B. yra R. B. biologinė motina (b. l. 71-73).

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė prašė pareiškimo dalį dėl vaiko kilmės iš motinos fakto nustatymo tenkinti pareiškime nurodytais motyvais.

Institucijos, teikiančios išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrityje, atstovas neprieštaravo dėl vaiko kilmės iš motinos fakto nustatymo pagal byloje esančias aplinkybes.

Suinteresuoto asmens – Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Personalo, civilinės metrikacijos ir dokumentų valdymo skyriaus ir išvadą teikiančios institucijos atstovai į teismo posėdį neatvyko, gauti prašymai nagrinėti bylą jų atstovams nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimo dalis dėl vaiko kilmės iš motinos fakto nustatymo tenkintina visiškai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.139 straipsnio 1 dalį, gimimo įraše vaiko motina įrašoma moteris, nurodyta vaiko gimimo pažymėjime. Vaiko gimimo pažymėjimą sudaro sveikatos priežiūros įstaiga Vyriausybės nustatyta tvarka. Vaiko gimimo pažymėjime motina nurodoma moteris, dėl kurios nekyla abejonių, kad ji pagimdė vaiką (CK 3.139 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.1.39 straipsnio 3 dalį, kai vaiko gimimo įraše nėra duomenų apie motiną arba kai motinystė nuginčyta, motinystę gali nustatyti teismas pagal moters, laikančios save vaiko motina, pilnamečio vaiko, vaiko tėvo, globėjo (rūpintojo) ar valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėja bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Tokia nuostata nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis Nr. 3K-3-98/2011 ir kt.).

CPK 444 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl gimimo, įvaikinimo, santuokos sudarymo ar nutraukimo, mirties įregistravimo fakto nustatymo ar kitų civilinės būklės aktų.

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal Civilinio proceso kodekso 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; kt.). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėjai (duomenys neskelbtini) metais pastojus ir laukiantis sūnaus R. B., šeimoje buvo nusprendę, kad gimdys savo namų aplinkoje. Šeima iš užsienio jau buvo grįžusi į (duomenys neskelbtini) ir gyveno (duomenys neskelbtini). Pareiškėja puikiai jautėsi besilaukdama antrojo sūnaus, todėl pas gydytojus nebuvo registruota ir nesilankė. (duomenys neskelbtini) savo namuose pagimdė sūnų R. B.. Gimdyme dalyvavo ir jai padėjo jos sutuoktinis E. B.. 2021 metais ji vėl pastojo ir (duomenys neskelbtini) namuose pagimdė sūnų V. B.. Tiek ji pati jautėsi gerai, tiek visi jų vaikai augo sveiki, todėl jiems neteko kreiptis į gydytojus dėl kokių nors negalavimų ar ligų. 2022 m. vasario 8 d. ji kreipėsi į Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centrą, kad būtų sudaryti ir išduoti namuose gimusiems jos vaikams R. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir V. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), vaiko gimimo pažymėjimai. Sūnaus R. B. atžvilgiu vaiko gimimo pažymėjimas jai nebuvo išduotas. Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centras 2022 m. gegužės 19 d. pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad Ukmergės PSPC gydytojų konsultacinė komisija negalėjo priimti išvados, kad ji, pareiškėja J. B., yra R. B. motina, nes gydytojų konsultacinė komisija, tikrindama jos sveikatą, neturėjo galimybės nustatyti jos buvusio nėštumo, gimdymo ar pogimdyminių požymių, nes praėjo per daug laiko po R. B. gimimo. Kartu su pareiškimu pareiškėja kaip įrodymus kartu pateikia ir nuotraukas, kuriose ji užfiksuota besilaukianti sūnaus R. B. bei kūdikio nuotraukos (b. l. 10-17).

Vaiko kilmės nustatymo bylose esminę reikšmę turi moksliniai įrodymai – DNR tyrimai. Iš bylos duomenų nustatyta, kad teismas 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartimi paskyrė teismo DNR ekspertizę.

Iš Valstybinės tesimo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės akto Nr. ES 79/2022(01) nustatyta, kad atlikus ištirtų mėginių tyrimą, J. B. yra R. B. biologinė motina su 99,999998 proc. tikimybe (b. l. 71-73).

Aptartų įrodymų visuma ir nustatytos aplinkybės leidžia daryti vienareikšmę išvadą, jog yra pagrindas nustatyti pareiškėjos prašomą juridinę reikšmę turintį faktą dėl motinystės, kurio tikslas – kilmės nustatymas (CK 3.1.39 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad prašomas nustatyti juridinis faktas nustatytinas atsižvelgiant į asmens teisę žinoti savo kilmę, į tai, kad negalima kitokiu būdu gauti dokumentų, patvirtinančių motinystę.

Minėto juridinio fakto nustatymas reikalingas užtikrinti nepilnamečio vaiko R. B. teisę žinoti savo tėvus, kad motinystė būtų įregistruota civilinės metrikacijos įstaigoje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjai yra suteikta 100 procentų valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, todėl ji yra atleista nuo žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 4 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsniu, proceso dalyvių patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimo dalį dėl vaiko gimimo pagal kilmę nustatymo tenkinti.

Nustatyti kilmės patvirtinimo tikslu juridinę reikšmę turintį faktą, kad nepilnamečio vaiko R. B., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinė motina yra J. B., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) o R. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra jos sūnus.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko R. B. teisę žinoti savo tėvus, kad motinystė būtų įregistruota civilinės metrikacijos įstaigoje.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.