Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-405/2014

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-03-31
Bylos Nr.: 2A-405/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-01132-2012-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Gintaras Pečiulis, Nijolė Piškinaitė, Alvydas Poškus
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Litagros prekyba“
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei ,,Tigro šuolis“, AAS ,,Gjensidige Baltic“
Trečiasis asmuo: uždaroji akcinė bendrovė „Ekskomisarų biuras“, akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“

Kategorijos

44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
44.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-405/2014Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01132-2012-7Procesinio sprendimo kategorija: 44.2.4.1;44.5., 54.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 31 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio, Nijolės Piškinaitės ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Litagros prekyba“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2721-160/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Litagros prekyba“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei ,,Tigro šuolis“ ir AAS ,,Gjensidige Baltic“ dėl žalos atlyginimo bei atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Tigro šuolis“ priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Litagros prekyba“ dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Ekskomisarų biuras“ ir akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Litagros prekyba“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė: 1) priteisti solidariai iš atsakovų UAB ,,Tigro šuolis“ ir AAS ,,Gjensidige Baltic“ 189 226,56 Lt nuostolių; 2) priteisti iš atsakovo UAB ,,Tigro šuolis“ 1 000 Lt nuostolių; 3) priteisti iš atsakovo UAB ,,Tigro šuolis“ 28 749,60 Lt nepagrįstai gauto atlyginimo; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b.l. 197-203). Nurodė, kad 2008 m. kovo 31 d. su UAB „Tigro šuolis“ sudarė sutartį (toliau – Sutartis), kurios pagrindu UAB „Tigro šuolis“ įsipareigojo teikti apsaugos paslaugas, saugant ieškovui priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) centriniame sandėlyje. Pagal 2011 m. gegužės 24 d. atliktos dalinės inventorizacijos aktą nustatytas chemijos produktų trūkumas 400 298,56 Lt sumai. Ikiteisminio tyrimo metu dalis cheminių produktų 155 574,45 Lt sumai rasta, taip pat 2011 m. rugsėjo 6 d. M. G. ieškovui atlygino 52 297,55 Lt, 2012 m. balandžio 25 d. V. M. – 2 200 Lt. Ieškovo teigimu, liko neatlyginta patirta žala 190 226,56 Lt sumai, kurią privalo atlyginti UAB „Tigro šuolis“. UAB „Tigro šuolis“ neužtikrino šių sutartinių įsipareigojimų vykdymo: tinkamai saugoti saugomą objektą ir jame esantį turtą (3.1.1. p.), nutraukti neteisėtus veiksmus ir sulaikyti pažeidėją (3.1.2 p.), kilus pavojui ar vagystės atvejui per protingą laiką į saugomą objektą išsiųsti mobilią ginkluotą reagavimo grupę bei pranešti apie tai UAB ,,Litagros prekyba“ (3.1.3 p.), užtikrinti į objektą įvažiuojančių, išvažiuojančių, įeinančių ir išeinančių asmenų ir vežamų krovinių kontrolę (3.1.5 p.), budriai saugoti saugomą objektą (4.1.2 p.) bei imtis visų įmanomų teisinių priemonių saugomam turtui išsaugoti ir užkirsti kelią bet kokiems pažeidimams ir esant reikalui sulaikyti pažeidėjus (4.1.6 p.). UAB „Tigro šuolis“ civilinė atsakomybė apdrausta AAS ,,Gjensidige Baltic“. Draudimo sutartyje numatyta 1 000 Lt besąlyginė išskaita, todėl draudimo įmonei atsakomybė kyla dėl 189 226,56 Lt. Ieškovas taip pat nurodo, kad dalinės inventorizacijos metu nustatyta, jog prekių trūkumas susidarė už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gegužės 24 d. Už 2011 m. sausio-kovo mėn. UAB ,,Tigro šuolis“ už apsaugos paslaugas sumokėta 28 749,60 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Tigro šuolis“ netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, ieškovas prašo šią sumą jam priteisti (grąžinti).

Atsakovas UAB „Tigro šuolis“ pareiškė priešieškinį, kuriuo prašo priteisti iš UAB „Litagros prekyba“ 44 305,01 Lt, iš kurių 38 971,68 Lt už suteiktas paslaugas ir 5 333,33 Lt už UAB „Litagros prekyba“ žinioje esantį UAB „Tigro šuolis“ turtą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b. l. 117-118). Nurodė, kad pagal Sutartį už 2011 metų balandžio – liepos mėn. UAB „Litagros prekyba“ už apsaugos paslaugas nesumokėjo 38 971,68 Lt. Vykdant Sutartį, 2008 m. gegužės 20 d. UAB „Litagros prekyba“ patalpose, esančiuose (duomenys neskelbtini), UAB „Tigro šuolis“ įrengė 4 kamerų video stebėjimo sistemą, kurios vertė 5 333,33 Lt. Šalys nesusitarė, jog video sistema perduodama į UAB „Litagros prekyba“ balansą. Atsakovas nurodo, kad dėl 2011 m. gegužės mėnesį įvykusių vagysčių ieškovas nesumoka nei už suteiktas paslaugas, nei už apsaugos sistemos įrengimą bei nesudaro galimybių šią sistemą demontuoti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 8 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš UAB „Tigro šuolis“ ieškovo naudai 3 534,96 Lt sumokėto atlyginimo už netinkamai suteiktas paslaugas. Priteisė iš UAB „Litagros prekyba“ atsakovo UAB „Tigro šuolis“ naudai 22 680,24 Lt užmokesčio už suteiktas paslaugas. Likusiose dalyse ieškinį ir priešieškinį atmetė (t. 3, b.l. 46-53).

Dėl nuostolių priteisimo. Sutartimi šalys nesusitarė, kad ieškovo materialinės vertybės perduodamos UAB „Tigro šuolis“ saugojimui pasaugos sutarties prasme. Todėl sprendžiant UAB „Tigro šuolis“ materialinės atsakomybės klausimą ir nustatant atlygintinos žalos dydį turi būti aiškinamasi, ar ieškovo nustatytas materialinių vertybių trūkumas sandėlyje visa apimtimi gali būti laikomas žala, padaryta dėl UAB „Tigro šuolis“ netinkamo Sutarties sąlygų vykdymo. Išnagrinėjus baudžiamąsias bylas Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 11 d. ir 2012 m. gegužės 23 d. nuosprendžiais nustatyta, jog vagystėmis buvo pagrobta 265 683,36 Lt prekių, 155 574,45 Lt sumai prekių grąžinta, 54 497,55 Lt žala atlyginta baudžiamųjų bylų nagrinėjimo metu, 55 610,60 Lt teismo nuosprendžiais priteista iš vagystes įvykdžiusių asmenų (CPK 182 str. 1 d. 3 p.). Ieškovo teigimu, neatlygintina žala sudaro 190 226,56 Lt, tačiau iš vagystes įvykdžiusių asmenų jau yra priteista 55 610,60 Lt žalos atlyginimo, o reikalavimo dėl solidarios UAB „Tigro šuolis“ ir nuosprendžiais nuteistųjų asmenų atsakomybės ieškovas nereiškė. Teismas sprendė, kad 55 610,60 Lt apimtimi žalos atlyginimas dėl tų pačių dingusių prekių jau yra priteistas ir ta pati žala iš kitų asmenų nebepriteisiama. Likusi prašoma priteisti žala yra 144 615,20 Lt, kuri, ieškovo teigimu, susidarė dėl prekių trūkumo UAB „Litagros prekyba“ atliktos dalinės inventorizacijos metu 2011 m. gegužės 24 d. sandėlio vadovo ir sandėlininkės kontrolierės sudarytu aktu užfiksavus prekių trūkumą 400 298,56 Lt sumai. Teismas nurodė, kad nei 2011 m. gegužės 21 d. pastebėjus prekių trūkumus, nei 2011 m. gegužės 24 d. atliekant dalinę inventorizaciją, ieškovas nesilaikė Sutarties 6.3 punkte sutartos pareigos pranešti apie trūkumus ir įtariamą vagystę UAB „Tigro šuolis“. 2011 m. gegužės 24 d. dalinės inventorizacijos aktas sudarytas išskirtinai sandėlyje dirbusių ir už materialinių vertybių išsaugojimą atsakingų asmenų, kuriame visiškai neatsispindi į sandėlį saugoti perduotų materialinių vertybių būklė, jų išdavimas pagal atskaitomybės dokumentus tikrinimo periodu, jų likutis. Teismo vertinimu, pripažinti, kad periodu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gegužės 24 d. šiuo aktu nustatytas materialinių vertybių trūkumas visa apimtimi rodo, kad trūkumas susidarė dėl to, jog UAB „Tigro šuolis“ aplaidžiai atliko savo pareigas, yra nepagrįsta. Nors ieškovo 2011 m. gegužės 31 d. raštas UAB „Tigro šuolis“ 2011 m. birželio 3 d. išsiųstas paštu, tačiau duomenų apie šio rašto įteikimą nepateikta, o UAB „Tigro šuolis“ neigia minėtą raštą gavęs. Be to, grąžinus dalį prekių, 2011 m. birželio 11 d. sutikrinimo žiniaraščiu nustatytas 265 785,63 Lt vertės prekių trūkumas nesutampa su tuo, kuris buvo 2011 m. gegužės 24 d. nustatytas sandėlio darbuotojų. Šis žiniaraštis taip pat nenurodo, kiek prekių buvo saugoma, kokiose patalpose, kas atsakingas už prekių saugojimą, kaip prekės judėjo iš konkrečių sandėlių, kas atliko patikrinimą ir kokia buvo patikrinimo tvarka. Byloje esantis 2010 m. gruodžio 27 d. sutikrinimo žiniaraštis rodo, kad sutikrinimas buvo tik buhalterinis ir jis negali atspindėti realios padėties sandėliuose. Teismo vertinimu, šie dokumentai negali būti įrodymu, kad likusių prekių trūkumas, kuris buvo nenustatytas nagrinėjant baudžiamąsias bylas, iš tiesų buvo toks, kokį ieškinyje nurodo ieškovas, ir kad jis susidarė tuo periodu, kuriuo buvo įvykdytos vagystės – nuo 2011 m. kovo 19 d. iki 2011 m. gegužės 21 d. Be to, Sutartyje nebuvo susitarta dėl rezultato – stebėti ir tikrinti prekių priėmimą ir išdavimą sandėliuose ir pasiekti, kad sandėliuose nebūtų prekių trūkumo. Besąlygiška atsakomybė už nustatytus trūkumus sandėliuose, neįrodžius, kad jie susidarė dėl UAB „Tigro šuolis“ neteisėtų veiksmų, ar dėl to, kad vagyste buvo turto pagrobta daugiau, nei nustatyta baudžiamosiose bylose, nekyla. 2008 m. rugsėjo 26 d. ieškovas ir UAB „Ekskomisarų biuras“ sudarė sutartį dėl UAB „Litagros prekyba“ nurodyto objekto signalizacijos sistemos pajungimo į biuro centrinį stebėjimo pultą. Tačiau nustačius, kad signalizacijos sistema nebuvo pajungta prie visų galimų patekimo į ieškovo teritoriją ir sandėlius durų ir langų, teismas sprendė, kad jei ir būtų įrodyta, kad materialinių vertybių dingo daugiau, nei nustatyta baudžiamosiose bylose, atsakomybę turėtų prisiimti ir ieškovas bei UAB „Ekskomisarų biuras“. Atsižvelgiant į tai, kad neatlygintinos žalos dydis yra priteistas iš asmenų, padariusių nusikaltimą, atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, kaip UAB „Tigro šuolis“ civilinės atsakomybės dėl ūkinės veiklos draudėjo, atsakomybė nekyla, nagrinėjamu atveju nustačius nedraudžiamąjį įvykį. Taigi, teismas ieškinį dalyje dėl nuostolių atlyginimo atmetė kaip neįrodytą.

Dėl nepagrįstai sumokėto atlyginimo priteisimo. Teismo nuosprendžiais nustatyta, kad saugos darbuotojas G. G. periodu nuo 2011 m. kovo 19 d. iki 2011 m. balandžio 30 d., 2011 m. gegužės 15 d. ir 2011 m. gegužės 21 d., atlikdamas savo pareigas įvykdė iš saugomo objekto vagystes. Kadangi atsakovas neteikė įrodymų, kokiu konkrečiai laiku saugos darbuotojas dirbo ir netinkamai atliko savo pareigas, teismas sprendė, kad laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 19 d. iki 2011 m. gegužės 21 d. UAB „Tigro šuolis“ neužtikrino tinkamo pareigų pagal sutartį atlikimo, todėl atlyginimo už tinkamai neatliktą darbą sumokėjimas yra nepagrįstas UAB „Tigro šuolis“ praturtėjimas. Ieškovas už paslaugas už sausio-kovo mėnesius yra apmokėjęs, todėl priteistina suma skaičiuojama už 13 kovo mėnesio dienų. Atsižvelgiant į tai, kad viena diena be PVM pagal sutarties 5.1 punktą apmokama 264 Lt, tai 13 dienų – 3 432 Lt, iš viso su PVM grąžintiną suma sudaro 3534,96 Lt.

Dėl nesumokėto atlyginimo už suteiktas paslaugas priteisimo. UAB „Tigro šuolis“ už apsaugą pagal sutartį už 2011 m. balandžio mėn. išrašė sąskaitą 9 583,20 Lt, už 2011 m. gegužės mėn. – 9 902,64 Lt, už 2011 m. birželio mėn. – 9 583,20 Lt, už 2011 m. liepos mėn. – 9 902,64 Lt, iš viso 38 971,68 Lt sumai. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad sąskaitos buvo apmokėtos, neįrodinėjo, kad šiais mėnesiais paslaugos nebuvo suteiktos ar suteiktos nekokybiškai. UAB „Tigro šuolis“ darbuotojas G. G., įvykdęs vagystes, UAB „Tigro šuolis“ jau nebedirbo, todėl nesumokėtas mokestis už suteiktas paslaugas priteisiamas nuo 2011 m. gegužės 22 d., kas sudaro 22 680,24 Lt sumą.

Dėl atlyginimo už vaizdo stebėjimo kameros įrengimą priteisimo. Teismas nurodė, kad 2008 m. kovo 31 d. sutartimi nesusitarta, koks likimas ištinka įrengtas kameras, jei sutartis pasibaigia. Todėl laikytina, kad UAB „Tigro šuolis“ įsipareigojimas savo lėšomis įrengti kameras reiškia, jog atlyginimas už kamerų įrengimą UAB „Tigro šuolis“ mokėti nebuvo sutartas, o kamerų įrengimas priskirtinas prie pareigų pagal sutartį atlikimo, už kurias atsiskaitymas numatytas sutarties 5 straipsnyje. Todėl priešieškinį dėl kamerų įrengimo atlyginimo teismas atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovas UAB „Litagros prekyba“ (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendimą dalyje, kuria ieškinys atmestas, ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 3, b.l. 60-79). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

UAB „Tigro šuolis“ turėjo užtikrinti turto saugumą, pasirūpinti tinkamo, kvalifikuoto bei sąžiningo personalo pasirinkimu. Baudžiamosiose bylose nustačius, kad UAB „Tigro šuolis“ darbuotojas G. G. dalyvavo net keliose apelianto turto vagystėse, atsižvelgiant į civilinėse bylose taikomą tikimybių pusiausvyros principą, apelianto teigimu, ir kitos materialinės vertybės dingo dėl UAB „Tigro šuolis“ kaltės, nes jis nesielgė kaip profesionalus paslaugos teikėjas. UAB „Tigro šuolis“ Sutartimi įsipareigojo užtikrinti į saugomą objektą įvažiuojančių, išvažiuojančių, įeinančių ir išeinančių asmenų ir vežamų krovinių kontrolę (3.1.5 p., 4.2 p.). Didžioji dalis pavogtų daiktų buvo didelių gabaritų, jų paėmimas ir perkėlimas reikalauja specialių priemonių, ne vieno asmens veiksmų, todėl net vizualiai apžiūrint UAB „Tigro šuolis“ darbuotojai turėjo ir galėjo pastebėti prekių gabenimą, nepastebėti išvežamų prekių vizualiai apžiūrint neįmanoma. Apeliantui 2008 m. rugsėjo 26 d. sudarius sutartį su UAB „Ekskomisarų biuras“, UAB „Tigro šuolis“ atsakomybė nesumažėjo. Sudarius Sutartį, signalizacijos nebuvo, tik vėliau ji buvo įrengta, tačiau nesitarta, kad signalizacija bus pajungta prie visų objekto angų. Būtent UAB „Tigro šuolis“, vykdydamas savo įsipareigojimus, turėjo nuolat apeiti teritoriją, nuolat turėjo veikti keturių video kamerų sistema, užtikrinti, kad į objektą nepatektų ir iš jo neišvyktų asmenys, kurie nebuvo patikrinti UAB „Tigro šuolis“. Tačiau jis savo įsipareigojimų neįvykdė ir neužtikrino saugomo turto saugumo, neužkirto kelio turto išgabenimui iš saugomos teritorijos, t.y. žalos atsiradimui. Aplinkybės, kad saugomame objekte buvo angų, prie kurių nebuvo pajungta signalizacijos sistema, neatleidžia UAB „Tigro šuolis“ nuo jo sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Turėjo nuolat veikti video kamerų įrašas, stebintis visą objekto teritoriją, tačiau jis neveikė, o UAB „Tigro šuolis“ apie tai apelianto neinformavo, video kamerų filmavimo/nuolatinio veikimo nesutaisė, dėl šio neteisėto neveikimo iš apelianto objekto dingo materialinių vertybių už 400 298,56 Lt sumą, o nepadengta žalos suma sudaro 190 226,56 Lt. UAB „Tigro šuolis“ netinkamai vykdė įsipareigojimus pagal sudarytą Sutartį, todėl jis yra atsakingas už apelianto patirtą žalą.Baudžiamosiose bylose priteista 55 610,60 Lt žala apeliantui neatlyginta, todėl nėra kliūčių šią sumą priteisti iš UAB „Tigro šuolis“, kurias sumokėjęs šią nuostolių dalį, įgytų regreso teisę į kaltinamuosius, iš kurių žalos atlyginimas priteistas baudžiamosiose bylose. Teismas nepagrįstai nurodė, kad apeliantas nesilaikė Sutarties 6.3 punkto, nes 2011 m. gegužės 31 d. raštas dėl komisijos sudarymo paštu UAB „Tigro šuolis“ išsiųstas 2011 m. birželio 3 d. Tai patvirtina baudžiamojoje byloje Nr. 1-66-1-00482-2011-2 esantys išsiuntimą patvirtinantys dokumentai. UAB „Tigro šuolis“ nepaskyrė įgaliotų asmenų, neišreiškė pageidavimo dalyvauti nuostolių tyrime bei dydžio nustatyme. 2011 m. gegužės 23 d. dalinės inventorizacijos metu nustačius prekių trūkumą, 2011 m. birželio 6 d. apelianto vadovo įsakymu sudaryta komisija inventorizuoti visą turtą, likusį po turto plėšimo/pagrobimo/vagysčių nustatymo. Rezultatai užfiksuoti 2011 m. birželio 11 d. inventorizacijos sutikrinimo žiniaraštyje. Kadangi 2011 m. gegužės 23 d. buvo daroma tik dalinė inventorizacija, todėl 2011 m. birželio 11 d. inventorizacijos sutikrinimo žiniaraštyje atsirado papildomų prekių kategorijų, kurių trūko, tačiau tų pačių prekių rūšių nustatytas trūkumas yra vienodas. 2011 m. birželio 11 d. sutikrinimo žiniaraštyje aiškiai nurodoma prekių saugojimo vieta, patalpos, patikrinimo rezultatus pasirašė materialiai atsakingi asmenys, kurie buvo sudarę visiškos materialinės atsakomybės sutartis, patikrinimą atlikto buhalterė. Patikrinimas atliktas pagal Inventorizacijos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719, nustatytą tvarką. Ši informacija užfiksuota minėtame sutikrinimo žiniaraštyje, t.y. prekių sutikrinimas buvo realus, o ne buhalterinis. Pažymėtina, kad 2010 m. gruodžio 20 d. inventorizacijos duomenimis nustatytas prekių trūkumas buvo nurašytas ir 2011 m. sausio 1 d. trūkumo nebuvo. Nei baudžiamosiose bylose, nei nagrinėjamoje byloje ginčo tarp šalių dėl prekių kiekio nebuvo, UAB „Tigro šuolis“ priešingų aplinkybių neįrodinėjo. Pagal CK 6.256 straipsnio 4 dalį UAB „Tigro šuolis“ civilinė atsakomybė taikoma ir be kaltės (kuri yra preziumuojama). Teisinė UAB „Tigro šuolis“ pareiga buvo išsaugoti jam patikėtą paslaugoms atlikti turtą. Ta aplinkybė, kad apelianto materialinės vertybės neišsaugotos, objektyviai rodo, kad UAB „Tigro šuolis“ neįvykdė teisinės pareigos ir atliko neteisėtus veiksmus. Kadangi nuostoliai atsirado dėl turto praradimo, todėl egzistuoja ir priežastinis ryšys. Apeliantas prašė solidariai iš atsakovų priteisti 189 226,56 Lt nuostolių atlyginimo, tuo tarpu baudžiamosiose bylose iš kaltinamųjų asmenų priteistos neatlygintos žalos dydis – 55 610,60 Lt, taigi dėl likusios nuostolių dalies – 143 615,20 Lt, nėra įrodyta, kad būtų buvę tyčiniai ir/ar nusikalstami UAB „Tigro šuolis“ darbuotojų veiksmai. Be to, nusikaltimai padaryti kelių asmenų, iš kurių tik vienas buvo UAB „Tigro šuolis“ darbuotojas, todėl 55 610,60 Lt žalos atlyginimo atžvilgiu nelaikytina, kad įvykiai nedraudžiamieji. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Tigro šuolis“ netinkamai vykdant sutartį apeliantui padaryta 190 226,56 Lt žala, bei į tai, kad draudimo dokumentuose numatyta 1 000 Lt besąlyginė išskaita, todėl atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ atsakovo solidariai su UAB „Tigro šuolis“ dėl 189 226,56 Lt nuostolių atlyginimo. Teismas apeliantui kaip nepagrįstai sumokėtą sumą iš UAB „Tigro šuolis“ priteisė tik 3534,96 Lt, tačiau nepagrįstai nepriteista už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. kovo 18 d. 25 214,64 Lt. Byloje rašytiniais įrodymais pagrįsta, kad dingusių materialinių vertybių kiekis yra didesnis nei nustatytas baudžiamosiose bylose, todėl pagal tikėtinumo principą laikytina, kad vagystės vyko proporcingai visu laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gegužės 22 d., kuriuo UAB „Tigro šuolis“ neįvykdė savo pareigos užtikrinti, kad teritorijos vaizdą nuolat/nenutrūkstamai fiksuotų video kamerų įrašas. Pažymėtina, kad jeigu minėtas įsipareigojimas būtų buvęs įvykdytas, byloje būtų sudarytos galimybės nustatyti konkretų kitų vagysčių padarymo laiką.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Tigro šuolis“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą (t. 3, b.l. 84-88). Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Sutartimi UAB „Tigro šuolis“ įsipareigojo saugoti apeliantui priklausančio objekto tik išorinį perimetrą (3.1.5 p., 4.1.3 p., 4.2 p.). Apelianto teritorijos viduje, sandėliuose, patalpose esančių vertybių apsauga patikėta UAB „Ekskomisarų biuras“. UAB „Tigro šuolis“ darbuotojas neturėjo jokių objektyvių galimybių, o ir apeliantas nesudarė tam sąlygų bei Sutartimi nekėlė tokio reikalavimo, iškrauti išvežamas prekes iš krovininio automobilio, jas suskaičiuoti, sutikrinti jų faktinį kiekį su krovinio važtaraštyje nurodytu kiekiu, vėliau vėl viską pakrauti į krovininį automobilį. Sutartyje nenumatyta, kad UAB „Tigro šuolis“ turi stebėti ir tikrinti prekes jų iškrovimo į sandėlį ir pakrovimo į transporto priemones metu, sekti prekių judėjimą sandėlyje. Todėl apeliantas neįrodė pačios žalos fakto ir jos atsiradimo aplinkybių, kurios būtų tiesiogiai susijusios su UAB „Tigro šuolis“ vykdyta Sutartimi ar jos netinkamu vykdymu.Baudžiamosiose bylose įsiteisėjusiais nuosprendžiais nustatyta, kad vagystėmis buvo pagrobta 265 683,36 Lt prekių, 155 574,45 Lt sumai prekių grąžinta, 54 497,55 Lt žala atlyginta, 55 610,60 Lt priteista iš vagystes įvykdžiusių asmenų. Dėl tų pačių dingusių prekių žala jau yra priteista, todėl ji negali būti priteisiama iš kitų asmenų. Teismas išsamiai pasisakė dėl byloje pateiktų apelianto inventorizacijos aktų ir pastebėjo prieštaringumą vienas kitam bei jų neišsamumą, su kuo UAB „Tigro šuolis“ sutinka. Apelianto materialiai atsakingų darbuotojų T. S. ir J. G. parodymai baudžiamojoje byloje Nr. 1-226-550/2011 patvirtina, kad byloje esantys dalinės inventorizacijos aktai bei sutikrinimo žiniaraščiai negali būti įrodymais, nes neatspindi realios padėties sandėliuose. Dėl žalos atsiradimo yra kalti ne tik tiesiogiai asmenys, įsibrovę į apeliantui priklausančius sandėlius, bet ir UAB „Ekskomisarų biuras“, į kurio centrinį stebėjimo punktą buvo pajungta apelianto signalizacijos sistema, įrengta teritorijos viduje (sandėliuose, patalpose) ir kuri neinformavo apelianto apie įsibrovimą į patalpas. Taip pat ir pats apeliantas yra kaltas, nes jo materialiai atsakingi darbuotojai nesiėmė priemonių, kad nebūtų galima ne darbo metu asmenims nepastebėtiems patekti į teritorijos viduje esančius sandėlius, patalpas, kad įrengti signalizacijos sistemos davikliai būtų techniškai tvarkingi ir įrengti taip, kad atliktų savo paskirtį – apsaugotų objektą nuo pašalinių asmenų patekimo į sandėlių, patalpų, kuriuose saugomas turtas, vidų. Būtent už šių asmenų veiksmus UAB „Tigro šuolis“ neatsakingas. Baudžiamosiose bylose tiksliai nustatytas pavogtų prekių kiekis, pagal apelianto nurodytas kainas nustatytas žalos dydis, žala priteista iš kaltų asmenų. Apeliantas neįrodė be jau priteistos iš vagystes įvykdžiusių asmenų jam padarytos žalos dydžio, jos atsiradimo laikotarpio ir aplinkybių, todėl nesant šių sąlygų nėra ir sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti.

Atsiliepimas

Atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti (t. 3, b.l. 89-90). Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Draudžiamuoju įvykiu laikoma, jeigu žala atsirado dėl vagystės su įsilaužimu ir vandalizmo po įsilaužimo; vagystės, pereinančios į apiplėšimą; apiplėšimo; vandalizmo ir mėginimo padaryti vieną iš aukščiau nurodytų nusikaltimų; gaisro (priedų Nr. 1, 3.1.p.). Apeliantas nepateikė įrodymų, kad ginčo prekės buvo prarastos dėl paminėtų aplinkybių, dėl to tai laikytina nedraudžiamuoju įvykiu ir draudimo išmoka nemokėtina.Baudžiamosiose bylose nustatyta, kad UAB „Tigro šuolis“ darbuotojas G. G. buvo pagrindinis nusikalstamų veikų iniciatorius bei dėl jo veiksmų buvo įvykdytos vagystės. Todėl laikytina, kad įvykiai (vagystės) įvyko dėl tyčinių darbuotojo veiksmų ir įvykis pripažintinas nedraudžiamuoju, o išmoka nemokėtina (Draudimo taisyklių II d. 4.1.9 p.).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Byloje absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija neįžvelgia, jų nenurodo ir apeliantas. Todėl vertintinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

Byloje nustatyta, kad 2008 m. kovo 31 d. Sutarties pagrindu UAB „Tigro šuolis“ įsipareigojo teikti apeliantui apsaugos paslaugas, saugant šiam priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 81-88). Per laikotarpį nuo 2010 m. gruodžio mėn. iki 2011 m. gegužės 24 d. objekte buvo nustatytas 400‘298,56 Lt chemijos prekių trūkumas. Dėl dalies prekių grobimo 2011 m. kovo 19 d. - 2011 m. gegužės 24 d. laikotarpiu buvo nuteisti asmenys, tarp kurių buvo ir atsakovo darbuotojas G. G.. Iš prijungtų baudžiamųjų bylų medžiagos bei nuosprendžių matyti, kad dalis pagrobtų prekių buvo grąžinta, už negrąžintas prekes iš kaltų asmenų solidariai buvo priteista 55 611,36 Lt. Apeliantas nagrinėjamoje byloje pareiškė ieškinį atsakovui prašydamas priteisti minėtą jau priteistą iš nuteistųjų sumą, nes ji realiai nėra išieškoma, taip pat likusio prekių trūkumo vertę. Šių sumų pirmosios instancijos teismas nepriteisė, su kuo apeliantas nesutinka. Taip pat kvestionuoja sprendimo dalį, kuria netenkinta reikalavimo dalis dėl priteisimo sumokėto atlyginimo už apsaugos paslaugas, nes, apelianto nuomone, jos buvo netinkamai teiktos ilgesnį laikotarpį, negu nustatė pirmosios instancijos teismas.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl žalos, susijusios su prekių trūkumu

Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, kad neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nėra taikytinos pasaugos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, nes iš Sutarties sąlygų negalima daryti išvados, kad atsakovui buvo perduoti saugojimui objekto patalpose laikomi konkretūs kilnojamieji daiktai (šiuo atveju – patalpose buvusios chemijos prekėse), o šis būtų įsipareigojęs grąžinti juos išsaugotus (CK 6.830 str. 1 d.). Prekės nebuvo perduotos ir faktiškai. Iš esmės šios teismo išvados nekvestionuoja apeliaciniame skunde ir apeliantas. Tačiau jis įrodinėja, kad jo reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo tenkintinas vadovaujantis paslaugų teikimą reglamentuojančiomis teisės normomis, nes atsakovas Sutartimi numatytas saugos paslaugas teikė netinkamai, kas sąlygojo jo nuostolius. Pirmosios instancijos teismas atmetė apelianto reikalavimą priteisti nuostolius, nes nenustatė, jog jie būtų atsiradę dėl Sutarties nuostatų pažeidimo. Šiame kontekste pastebėtina, kad teismas, darydamas išvadas, nebuvo visiškai nuoseklus: viena vertus, atmetė reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, nes nenustatyta, kad žala atsirado dėl netinkamo Sutarties vykdymo (neteisėtų veiksmų), kita vertus, spręsdamas reikalavimą dėl apelianto nepagrįstai atsakovui sumokėto atlyginimo priteisimo, nurodė, kad atsakovas 2011 m. kovo 19 d. – 2011 m. gegužės 21 d. laikotarpiu vis tik neužtikrino tinkamo pareigų pagal Sutartį atlikimo (kas iš esmės reiškia neteisėtų veiksmų šiuo laikotarpiu konstatavimą).

Tiek sutartinės, tiek deliktinės atsakomybės atveju ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir jos dydį, neteisėtus atsakovo veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, o kaltės prezumpciją turi paneigti atsakovas (CK 6.246-6.249 str.). Nagrinėjamu atveju esminio ginčo dėl to, kad pas apeliantą, atlikus inventorizaciją, nustatytas prekių trūkumas, nėra. Todėl esminę reikšmę turi aplinkybės, ar atsakovas pažeidė Sutarties nuostatas ir būtent tai sąlygojo žalos atsiradimą.

Pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai (nors apeliantas įrodinėja priešingai) konstatavo, jog šalių sudaryta Sutartis neįpareigojo atsakovą pasiekti savo veikla tokį rezultatą (CPK 6.718 str. 5 d.), kad objekte esančiose patalpose nebūtų prekių trūkumo. Tokią išvadą galima daryti faktiškai jau vien dėl to, kad atsakovas nei Sutarties, nei kitu pagrindu neturėjo pareigos nustatyti patalpose esančių chemijos prekių apimtį, jų priėmimą-išdavimą, kontroliuoti patalpose su prekėmis dirbančius asmenis ir pan. Iš bylos duomenų nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad atsakovo saugos darbuotojas faktiškai tai būtų daręs/iš jo būtų reikalaujama tai daryti ir apskritai būtų turėjęs tokią galimybę. Prekių trūkumo faktas pats savaime dar nereiškia, kad trūkumas gali atsirasti tik dėl prekių grobstymo (nors tai neatmestina), jį gali sąlygoti ir, pavyzdžiui, klaidinga apskaita, neatsargus ar tyčinis prekių sunaikinimas jų sandėliavimo metu ir pan.

Apeliantas savo argumentaciją grindžia tuo, kad Sutarties 3.1.1 punktu atsakovas įsipareigojo saugoti saugomą objektą ir jame esantį saugomą turtą sutartyje nustatytais būdais ir priemonėmis; 3.1.2 punktu įsipareigojo palaikyti viešąją tvarką saugomame objekte ir, esant reikalui, nutraukti neteisėtus veiksmus ir sulaikyti pažeidėją; 3.1.3 punktu įsipareigojo kilus pavojui, per protingai trumpą laiką išsiųsti į saugomą objektą mobilią ginkluotą reagavimo grupę bei pranešti apie tai UAB „Litagros prekyba“, o gaisro ir vagystės atveju ir atitinkamai priešgaisrinės apsaugos įstaigai ir policijai; 3.1.5 punktu įsipareigojo užtikrinti į saugomą objektą įvažiuojančio ir išvažiuojančio transporto, įeinančių ir išeinančių asmenų bei vežamų krovinių kontrolę; 4.1.6 punktu UAB „Tigro šuolis“ saugos darbuotojas privalėjo stebėti operatyvinę situaciją saugomame objekte, imtis visų teisinių priemonių saugomam turtui išsaugoti, užkirsti kelią bet kokiems viešosios tvarkos, priešgaisrinės apsaugos bei teisės normų pažeidimams saugomame objekte, esant reikalui sulaikyti pažeidėjus, nedelsiant apie tai informuoti UAB „Litagros prekyba“ ir UAB „Tigro šuolis“, taip pat nurodo kitus Sutarties punktus. Tačiau šios Sutarties nuostatos ir apeliacinio skundo argumentai leidžia daryti išvadą, kad tinkamu sutartinių įsipareigojimų vykdymu siekiama sukurti prevencines priemones neleisti žalai atsirasti/padidėti, bet nepatvirtina, kad atsakovas bet kuriuo atveju turėjo pasiekti prekių trūkumo neatsiradimo rezultatą. Tuo tarpu apeliantas, cituodamas visą eilę Sutarties punktų, ir nenurodo jų konkrečių sąsajų su trūkumo atsiradimu, t.y. Sutarties nuostatų pažeidimą kildina tik iš paties prekių trūkumo fakto. Pažymėtina, kad atsakovas ne tik nei Sutarties, nei kitu pagrindu neturėjo pareigos kontroliuoti situacijos su konkrečiomis patalpų viduje esančiomis prekėmis, bet ir patikrinti iš objekto išvežamas prekes visa apimtimi – kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal Sutarties 4.2.1 punktą atsakovo pareiga buvo tikrinti, ar prekės iš patalpų buvo išvežamos arba į ją įvežamos turint atitinkamą dokumentą prekėms (važtaraštį), bet ne tikrinti dokumente nurodyto kiekio atitikimą faktui, beje, tokios pareigos atlikimo būtinumas ar jos faktinis atlikimas ir nėra patvirtinamas nei kitais nagrinėjamos bylos, nei baudžiamųjų bylų duomenimis. Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo motyvais neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš esmės nėra įrodyta, jog inventorizacijos metu nustatytas prekių trūkumas, išskyrus tą dalį, kuri konstatuota baudžiamosiose bylose dėl asmenų, įvykdžiusių nusikaltimus, veiksmų, yra būtent neteisėtos atsakovo veikos rezultatas. Apelianto teiginiai apie tai, kad yra tikimybė, jog visas prekių trūkumas atsirado dėl įvykdytų (ir gal būt neatskleistų) vagysčių, nėra visiškai atmestini, bet tokią tikimybę laikyti labiau tikėtina vis tik pakankamo pagrindo teisėjų kolegija neįžvelgia. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad pagal Sutarties 6.2.1 punktą atsakovas apskritai neprivalėtų atlyginti žalos tuo atveju, jeigu apeliantas nesilaikė šia sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Tuo tarpu konstatuoti tokią aplinkybę pagrindas yra. Pagal Sutarties 6.3 punktą, kai padaroma žala saugomam ar dingus materialinėms vertybėms, apeliantas turėjo nedelsiant pranešti atsakovui apie tai ir sudaryti komisiją įvykiui ištirti. Tuo tarpu iš baudžiamojoje byloje Nr. 1-226-550/2011 apklaustų apelianto darbuotojų T. S., J. G. parodymų matyti, kad net pastebėjus didelį prekių trūkumą 2011 m. gegužės 21 d., nebuvo imtasi priemonių nei tuojau pat atlikti įvykio tyrimą, nei pranešta atsakovui (priešingai, buvo laukiama per poilsio dienas, kai po to pastebėtas dar didesnis prekių trūkumas) (baudž. b. t. 3, b.l. 79-80, 80-81). Tuo tarpu atsakovui pranešimas išsiųstas tik 2011 m. birželio 3 d. (t. 2, b.l. 134-135), t.y. net po dešimties dienų, kai jau buvo pranešta ir teisėsaugos institucijoms. Taigi, jau nekalbant apie tai, kad nėra aišku, ar dalis prekių trūkumo neatsirado iki 2011 m. kovo 19 d. (kai baudžiamąja tvarka nustatyta pirmoji vagystė), taip pat nėra aišku, ar didžioji prekių trūkumo dalis neatsirado po 2011 m. gegužės 21 d., kai atsakovui pagal Sutarties 6.2.1, 6.3 punktus pareiga atlyginti žalą nebekiltų (arba būtų bent jau labai kvestionuotina). Pastebėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovą apie įvykius būtų informavęs ir UAB „Ekskomisarų biuras“, įrengęs vidaus signalizaciją. Šią aplinkybę bei paties apelianto veiksmus pirmosios instancijos teismas vertino taip pat kaip galimai turinčius įtakos ginčo sprendime.

Tačiau teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliantu, kad tos sumos, kurios buvo priteistos baudžiamosiose bylose iš nuteistųjų, turėjo būti priteistos iš atsakovo (juo labiau, kad apeliantas nurodo, jog faktiškai jos neišieškotos). Teismas sprendė, kad ši reikalavimo dalis netenkintina, nes žalos atlyginimas iš nuteistųjų jau priteistas, jie neįtraukti trečiaisiais asmenimis, apeliantas nereiškė solidaraus reikalavimo. Teisėjų kolegijos manymu, šie argumentai nėra pakankami šios reikalavimo dalies atmetimui.

Apeliantas baudžiamojoje byloje Nr. 1-226-550/2011 buvo pareiškęs reikalavimą atsakovui solidariai su nuteistaisiais, tačiau toje byloje teismas priteisė žalą tik iš nuteistųjų, tuo tarpu reikalavimo dalį atsakovui paliko nenagrinėtą. Taigi, negalima daryti išvados, kad apeliantas apskritai nėra reiškęs reikalavimo dėl solidarios atsakovo ir nuteistųjų atsakomybės. Sutiktina su apeliantu, kad šiuo atveju iš nuteistųjų žalos atlyginimas jau yra priteistas, taigi, sprendimas nagrinėjamoje byloje jų atžvilgiu faktiškai esminės reikšmės neturėtų ir nekeistų jų teisių ir pareigų apimties jų nenaudai. Galima manyti netgi priešingai, t.y. kad žalos solidarus su atsakovu atlyginimas jiems būtų palankesnis. Apeliantas teisus ir tuo aspektu, kad nuteistieji trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, galėjo būti įtraukti ir teismo iniciatyva, jei teismas manė esant tai reikalingu (CPK 47 str. 1 d.).

Akivaizdu, kad nuteistųjų civilinė atsakomybė kyla iš delikto. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši reikalavimo dalis atsakovo atžvilgiu galėtų būti tenkinama tiek deliktinės, tiek sutartinės atsakomybės normų pagrindu. Abiejose baudžiamosiose bylose nustatyta, kad vagystės buvo vykdomos inter alia atsakovo darbuotojo G. G. jo budėjimo metu, taigi, be jo žinios kiti asmenys net ir nebūtų galėję dalyvauti jose. Tokiu atveju atsakovo atsakomybė kiltų CK 6.264 straipsnio 1 dalies pagrindu. Be to, pagal šalių sudarytos Sutarties 3.1.4 punktą atsakovas buvo įsipareigojęs užtikrinti ir kontroliuoti, kad jo darbuotojai griežtai laikytųsi darbo drausmės, galiojančių teisės aktų, besąlygiškai vykdytų Sutartyje nurodytas funkcijas. Akivaizdu, kad šių įsipareigojimų atsakovas neįvykdė ir faktiškai per savo darbuotoją ne užtikrino apelianto interesų apsaugą, koks buvo Sutarties tikslas, o priešingai – tiesioginiais tyčiniais savo darbuotojo neteisėtais veiksmais sukėlė apeliantui žalą. Todėl netaikymas atsakovui civilinės atsakomybės tokioje situacijoje, kai jam galimai kiltų atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl netinkamo Sutarties vykdymo ir padarytą trečiųjų asmenų, bet nekiltų atsakomybė už jo paties darbuotojo veiksmais padarytą žalą, teisėjų kolegijos vertinimu, apskritai neatitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 str.). Ieškovas nebuvo šioje byloje reiškęs reikalavimo dėl solidarios atsakomybės. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, tokios atsakomybės pritaikymas nereikštų ieškinio ribų peržengimo, nes reikalavimo apimtis atsakovui nesikeičia lyginant su pareikštu atskiru reikalavimu. Kartu ji neleistų apeliantui gauti tą patį žalos atlyginimą du kartus iš skirtingų subjektų. Kasacinis teismas yra aptaręs solidarios atsakomybės taikymo pagrindus ir nurodęs, kad ji inter alia taikytina tada, kai pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais) arba kai žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008). Be to, yra konstatuota ir tai, jog aplinkybė, kad asmuo, kuris tiesiogiai savo veiksmais padarė žalą, yra nuteistas ir iš jo priteistas žalos atlyginimas, savaime nešalina kito asmens, kurio atsakomybė kyla iš sutarties, pareigos solidariai atlyginti padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008; 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2009).

Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantui iš atsakovo priteistina 55 611,36 Lt, nustatant, kad šią žalą atsakovas turėtų atlyginti solidariai su nuteistaisiais baudžiamosios bylose. Šiame kontekste pastebėtina, kad iš atsakovo draudiko žala nepriteistina, nes įvykis nėra draudžiamasis dėl to, kad žala padaryta atsakovo darbuotojo veiksmais ir, nepaisant to, kad vagystėse taip pat dalyvavo ir ne atsakovo darbuotojai, faktiškai vien dėl jų.

Dėl atlyginimo už netinkamai teiktas saugos paslaugas apeliantui priteisimo

Minėta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl apelianto nepagrįstai atsakovui sumokėto atlyginimo priteisimo, nurodė, kad atsakovas 2011 m. kovo 19 d. – 2011 m. gegužės 21 d. laikotarpiu neužtikrino tinkamo pareigų pagal Sutartį atlikimo, nes neužkirto kelio vagystėms. Apelianto nuomone, jam turėjo būti priteistas sumokėtas atsakovui atlyginimas ir už laikotarpį nuo 2011m. sausio 1 d. iki 2011 m. kovo 19 d. Tačiau apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo išvadai, kad šioje dalyje ginčas išspręstas neteisingai – byloje nėra duomenų, kad tuo metu būtų vykdomos vagystės, o jei dalis prekių trūkumo galėjo susidaryti ir šiuo laikotarpiu, nėra pagrindo konstatuoti, jog tai įvyko dėl atsakovo neteisėtų veiksmų.

Remiantis išdėstytu teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamo sprendimo dalis, kuria apelianto ieškinys, tenkinus ieškinį iš dalies, likusioje dalyje atmestas, pakeistina (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 330 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pakeitus skundžiamą sprendimą, iš naujo paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 5 d.).

Ieškinys tenkinamas priteisiant bendrą 59 146,32 Lt sumą (27 proc. nuo 218 976,16 Lt) todėl iš atsakovo apeliantui priteistinas 1 774 žyminis mokestis. Apeliantas turėjo išlaidų už advokato pagalbą 4 331,25 Lt (t. 3, b.l. 16-29). Byloje pareikštas ieškinys ir priešieškinis, išskaidyti išlaidų advokatui sumas pagal kiekvieną jų nėra galimybės. Todėl preziumuotina, kad šios išlaidos dalintinos lygiomis dalimis (po 2 165,63 Lt) už ieškinį ir priešieškinį. Tai reikštų, kad apeliantui turėtų būti priteista 27 proc., t.y. 584,72 Lt už advokato pagalbą pagal ieškinį. Priešieškinis patenkintas iš dalies (51 proc.). Todėl iš atsakovo apeliantui priteistina 49 proc. (atmesta priešieškinio dalis) nuo 2 165,63 Lt, t.y. 1 061,16 Lt pagal priešieškinį. Tokiu būdu iš viso už ieškinį ir priešieškinį 1 645,88 Lt išlaidų už advokato pagalbą.

Šalys išlaidas už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme patvirtinančių dokumentų nepateikė. Todėl iš atsakovo apeliantui priteistina sumokėto žyminio mokesčio dalis už tenkintą apeliacinio skundo dalį – 1 668,34 Lt.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendimą dalyje, kurioje ieškinio dalis atmesta, pakeisti:

- priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Tigro šuolis“ ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Litagros prekyba“ 55 611,36 Lt nuostolių atlyginimą, nustatant, jog ši suma priteisiama solidariai su asmenimis, nuteistais Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-226-550/2011 ir Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-146-550/2012.

Pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Tigro šuolis“ taip:

- priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Tigro šuolis“ ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Litagros prekyba“ 1 774 žyminį mokestį ir 1 645,88 Lt už advokato pagalbą.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Tigro šuolis“ ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Litagros prekyba“ 1 668,34 Lt žyminį mokestį apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Gintaras PečiulisNijolė PiškinaitėAlvydas Poškus