Šiaulių apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. Č. prašymą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. Č. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2018 m. gruodžio 19 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, ir nubaustas 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 40 MGL (2000 Eur) dydžio bauda. Taip pat, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu, D. Č. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto – automobilio „BMW 325“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, D. Č. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams.

2020 m. sausio 22 d. teisme gautas nuteistojo D. Č. prašymas dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2018 m. gruodžio 19 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo. Prašyme nurodė, kad baudžiamuoju įsakymu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 metams – per griežta, neproporcinga jo padarytam teisės pažeidimui ir jo asmenybei, juo labiau kad paskirta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas, ir bausmė – bauda, kurią yra sumokėjęs. Remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimais bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr. 2K-14-511/2018, kuriuose nurodoma, kad taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Nurodė, kad pripažįsta padarytą nusikaltimą, tačiau jis nėra tiek pavojingas, lyginant su kitomis nusikalstamomis veikomis transporto eismo saugumui, jo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų, jo veiksmai realios pavojingos situacijos kelyje nesukėlė, jis turi daugiau nei 20 metų vairavimo patirtį, anksčiau nebuvo padaręs jokio Kelių eismo taisyklių pažeidimo, nėra baustas ar teistas už kitokius teisės pažeidimus, kas rodo, kad padaryta veika yra atsitiktinio pobūdžio. Buvusio darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės laikotarpiu jokių teisės pažeidimų nepadarė, išklausė 8 val. privalomojo pirmosios pagalbos mokymo programą, 4 val. privalomojo mokymo apie alkoholio, narkotikų ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, atliko profilaktinį sveikatos patikrinimą. Dėl savo poelgio padarė atitinkamas išvadas, nėra linkęs nusikalsti, vairuotojo pažymėjimo netekimas sukėlė eilę nepatogumų, smarkiai apribojo galimybes susirasti naują darbovietę, taip pat negali tinkamai pasirūpinti sergančia mama, nuvežti pas gydytojus. Kadangi Lietuvos Respublikos BK nenumato šios baudžiamojo poveikio priemonės termino sutrumpinimo, mano, kad tai yra įstatymo spraga, tačiau ji negali trukdyti teismui vykdyti teisingumą, kaip tai nurodyta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. nutarime.

Prašymas išnagrinėtas nerengiant teismo posėdžio. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorui bei Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriui buvo pranešta apie prašymo nagrinėjimo laiką ir vietą bei apie teisę pateikti atsiliepimus, pareiškimus dėl nušalinimo ir kitus prašymus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Baudžiamojo poveikio priemonės, taip pat ir uždraudimas naudotis specialia teise, turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), jos gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos BK 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2018 m. gruodžio 19 d. baudžiamuoju įsakymu D. Č. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, ir jis nubaustas 60 MGL dydžio bauda, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 40 MGL dydžio bauda. D. Č. kartu su bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams. Baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2019 m. sausio 8 d. ir yra vykdomas.

Pagal BK 74 straipsnio 1 dalį teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas bei nemokami darbai (BK 67 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktai), gali būti pakeičiamos kita, jei asmuo jam paskirtos vienos iš paminėtų baudžiamojo poveikio priemonių negali įvykdyti dėl pateisinamų priežasčių. Tuo tarpu kitų BK 67 straipsnyje išvardintų baudžiamojo poveikio priemonių keitimas ar jų terminų sutrumpinimas BK IX skyriuje nėra numatytas. Taigi, visos kitos asmeniui paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, tame tarpe ir uždraudimas naudotis specialia teise, ne tik negali būti keičiamos, įstatymas apskritai nenumato teismo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių taikymo terminų trumpinimo, ką, beje, nurodo ir pats nuteistasis.

Nagrinėjamu atveju D. Č. prašymo argumentai bei aplinkybės dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumo, asmeninio intereso, asmenybės ir pan., ne tik nepagrįsti, jie šiuo atveju yra teisiškai nereikšmingi, nes jam Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2018 m. gruodžio 19 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones būtent kaip asmeniui, kuris naudodamasis specialia teise padarė nusikalstamą veiką (BK 68 straipsnio 1 dalis), o teismo paskirtas šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas - 2 (dvejiems) metams yra veikos padarymo ir baudžiamojo įsakymo priėmimo metu galiojusioje BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytas termino vidurkis. Tuo tarpu šiuo metu, t. y. nuo 2019 m. balandžio 1 d. galiojančioje įstatymo redakcijoje, šis terminas pakeistas jį padidinant nuo vienerių iki penkerių metų, kas lemia, jog įstatymas numato dar ilgesnę uždraudimo naudotis specialia teise termino trukmę (vidurkis – treji metai),- įstatymas sugriežtintas. Kartui teismas atkreipia dėmesį, jog D. Č., prokurorui pranešus apie galimybę užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu, su tuo sutiko, taip pat visiškai sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (94–98 b. l.). Be to, teismui priėmus baudžiamąjį įsakymą, nuteistasis, nesutikdamas su jo atžvilgiu priimtu baudžiamuoju įsakymu ir/ar juo paskirta bausme, o taip pat su baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimu, galėjo baudžiamąjį įsakymą surašiusiam teismui per įstatymo nustatytą terminą paduoti prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme (BPK 422 straipsnio), kas D. Č. buvo išaiškinta ir jam buvo žinoma. Tačiau tokia įstatymo nustatyta galimybe, kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, jis nepasinaudojo. Todėl baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo ir turi būti besąlygiškai vykdomas.

Įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, šiuo atveju,- baudžiamuoju įsakymu (BPK 29 straipsnio 2 dalis), paskirtų bausmių ir su ja paskirtų baudžiamojo poveikių priemonių keitimo ar trumpinimo klausimas nuosprendžio vykdymo metu, nesant aukščiau nurodytų įstatyme įtvirtintų pagrindų, negali būti sprendžiamas. Taigi, baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones taikymas nebegali būti peržiūrimas, keičiamas ar sprendžiamas šios priemonės termino trumpinamo klausimas, kas ne kartą akcentuota ir teismų praktikoje (pvz. Vilniaus apygardos teismo nutartys bylose Nr. 1S-372-166/2017, Nr. 1S-339-112/2019, Panevėžio apygardos teismo nutartis byloje Nr.1S-167-350/2019, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-817-954/2019 ir kt.).

Esant išdėstytoms aplinkybėms, nuteistojo D. Č. prašymas dėl baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362, 364 straipsniais,

nutaria:

nuteistojo D. Č. prašymą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.