- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-17
- Bylos Nr.
- 2A-288-210/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Kursevičius
- Ieškovas
- I. B.
- Atsakovas
- A. B.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-5770-907/2014 pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovui A. B., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, R. B., institucijai, duodančiai byloje išvadą, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo. Teismas
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė I. B. ieškiniu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą prašydama pakeisti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-979-616/2006 patvirtintos tarp ieškovės I. B. ir atsakovo A. B. sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punkto sąlygą, kurioje nustatytas atsakovo A. B. įsipareigojimas mokėti išlaikymą nepilnametei dukrai S. B., gim. (duomenys neskelbtini), po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, į 550 Lt dydžio sumą, kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Ieškovė nurodė, kad dukra paaugo, jos poreikiai išaugo, dukra lanko pramoginių šokių ir tautinių šokių būrelius, todėl turi vykti į keliones ir į užsienį, rūbams reikia papildomų lėšų. Viso dukrai per mėnesį reikia skirti apie 1200-1300 Lt, iš kurių 1000-1100 Lt sudaro būtinieji vaiko poreikiai. Dukra sveika, turi alergiją, bet jai vaistų vartoti dėl to nereikia. Nekilnojamojo turto ir registruotino kilnojamojo ieškovė turto neturi, gyvena jos tėvams nuosavybės teise priklausančiame name, kartu su tėvais ir brolio šeima, komunaliniai mokesčiai vaikui sudaro 50 Lt, jos mėnesinis darbo užmokestis apie (duomenys neskelbtini) Lt, šiuo metu yra susidaręs vaiko išlaikymo įsiskolinimas, kuris išieškomas iš atsakovo per antstolį. Vaiką išlaikyti padeda tėvai.
Atsiliepimas
Atsakovas A. B. su ieškiniu sutiko iš dalies. Sutiko mokėti po 350 Lt kas mėnesį. Paaiškino, kad yra sudaręs antrą santuoką, jo sutuoktinė R. B. šiuo metu yra vaikų auginimo atostogose, nes augina dvynukus: A. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. B., gim. (duomenys neskelbtini), vaikai sveiki. Nekilnojamojo turto ir registruotino kilnojamojo turto nei jis, nei žmona neturi, gyvena nuomojamame bute, jis turi sveikatos sutrikimų, todėl negali dirbti sunkaus darbo, dėl ko negali daugiau uždirbti, dirba UAB (duomenys neskelbtini), mėnesinis darbo užmokestis apie (duomenys neskelbtini) Lt, savo vaikams gali skirti per mėnesį apie 300 Lt. Išlaikymo dukrai S. įsiskolinimas šiuo metu sudaro apie 13000 Lt, atskaičiuoja dalį atlyginimo antstolis.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, R. B. su ieškiniu nesutiko.
Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius teiktoje teismui išvadoje sutiko, kad iki šios dienos vaiko poreikiai išaugo, mergaitė yra talentinga, todėl skirtinos ir didesnės išlaidos. Ieškovės 550 Lt prašomas priteisti išlaikymas protingas ir atitinka vaiko interesus ir teismų praktiką, todėl ieškinys turėtų būti tenkintinas.
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius savo išvadoje nurodė, jog 200 Lt išlaikymo dydis yra per mažas, praėjo nemažai laiko, vaikas paaugo, išaugo jo poreikiai, todėl ir išlaikymo dydis turėtų būti didinamas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies.
Pakeitė Šiaulių rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-979-616/2006 priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui S. B. dydį ir priteisė iš atsakovo A. B. išlaikymą nepilnametei dukrai S. B., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 350 Lt nuo ieškinio padavimo dienos (2014-06-16) iki jos pilnametystės, priteistą sumą periodinėmis išmokomis indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo A. B. ieškovei I. B. 280 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas, vertindamas nepilnamečio vaiko poreikius, atsižvelgė į tai, kad ieškovė pateikė dukters išlaikymui reikalingų išlaidų sąmatą, ją grindė pirkinių kvitais, mokėjimų nurodymais, pažymomis, išrašais. Akivaizdu, kad vaikui reikalingos piniginės lėšos maistui, aprangai, mokymosi reikmėms, ugdymui. Teismas iš byloje pateiktų ir įvertinų įrodymų visumos padarė išvadą, kad šalių dukters poreikiai pastoviai auga, jai reikalinga didesnė piniginių lėšų suma išlaikymui ir ieškovė deda visas pastangas, siekdama užtikrinti dukters pilnavertį gyvenimą. Teismo sprendimu priteistas išlaikymo dydis po 200 Lt kas mėnesį, atsižvelgiant į vaiko amžių ir vaiko poreikius, teismo nuomone, yra akivaizdžiai per mažas, todėl reikalavimą pakeisti išlaikymo dydį laikė pagrįstu.
Teismo nustatyta, kad atsakovas moka teismo priteistą išlaikymą dukrai po 200 Lt kas mėnesį, tačiau moka nereguliariai, nes įsiskolinimas yra priverstinai išieškomas antstolio pagalba. Teismas spręsdamas atsakovo galimybes teikti didesnio dydžio išlaikymą dukrai S., vertino tai, kad atsakovas išlaiko dar du mažamečius vaikus. Teismui akivaizdu, kad mokyklinio amžiaus vaiko poreikiai yra ženkliai didesni nei kūdikio. Teismas pažymėjo, kad netekto darbingumo lygis atsakovui nėra nustatytas.
Bylos duomenys teismui patvirtino, kad ieškovės vidutinis darbo užmokestis yra apie (duomenys neskelbtini) Lt, ieškovė su dukra gyvena jos tėvams nuosavybės teise priklausančiame name, kas mėnesį moka po 100 Lt už komunalinius patarnavimus. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovės nurodomos išlaidos yra didesnės, negu jos gaunamos pajamos, tačiau nepaneigta, kad ieškovė siekia užtikrinti ne vien reikalingus ir pagrįstus, bet ir tuos vaiko poreikius, kurie turėtų būtų tenkinami, esant pakankamai lėšų (mergaitė lavinama brangiais būdais, lanko sportinių ir tautinių šokių būrelius, perkami papildomi užsiėmimai), t. y. siekia patenkinti maksimalius dukters poreikius.
Teismas konstatavo, kad byloje nesurinkta įrodymų, kurie pagrįstų ieškovės teiginius, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei jos šiuo metu, kas įgalintų jam prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo didesne dalimi, nes ieškovė turi vieną išlaikytinį – dukrą S., o atsakovas - du išlaikytinius (mažamečius vaikus) ir turi išlaikymo įsiskolinimą dukrai, abu neturi turto, visi vaikai sveiki, neturi specialiųjų poreikių, dėl kurių turėtų būti ženkliai didinamas išlaikymo dydis. Teismo nuomone, didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka ieškovei, su kuria gyvena šalių dukra, nes gyvenant su vaiku iškyla nenumatytų išlaidų reikalingų vystymuisi, auklėjimui, ugdymui, ir tėvas, teikiantis išlaikymą, prie tų išlaidų neprisideda.
Atsižvelgiant į tai, kad būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinant šalių turtinę padėtį, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra darbingas, išlaiko dar du nepilnamečius vaikus, teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies. Teismas laikė, kad ieškovės vaiko tinkamam vystymuisi ir ugdymui šiuo metu yra reikalinga santykinai mažesnė – 700-750 Lt per mėnesį suma. Byloje teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių kurio nors iš tėvų dalis vaikų išlaikymo prievolėje turėtų būti mažesnė, nes jų gaunamos pajamos, turimas turtas ir socialinė padėtis yra beveik vienodo lygio, be to, ieškovės šiuo metu ji yra šiek tiek geresnė.
Teismas, įvertinęs šalių turtinę padėtį, nepilnamečio vaiko amžių, tai, kad vaikas neturi jokių didelių specialiųjų poreikių ar sveikatos sutrikimų, taigi atitinkamai jam nereikalingas ir didesnis išlaikymas nei daugumai tokio amžiaus vaikų, sprendė, kad byloje nėra įrodymų, kurie leistų teigti, jog atsakovas yra pajėgus teikti savo dukrai ieškovės prašomo dydžio išlaikymą. Siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į tai, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, teismas sprendė, kad abiems tėvams teikiant išlaikymą po 350 Lt, tokio išlaikymo dydis turėtų užtikrinti bent minimalių vaiko poreikių patenkinimą. Todėl teismas iš atsakovo dukros išlaikymui priteisė po 350 Lt kasmėnesinių išmokų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė I. B. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimą, ieškinį tenkinant visiškai, t. y. pakeisti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-979-616/2006 priteisto išlaikymo nepilnametei S. B. dydį ir priteisti iš atsakovo A. B. išlaikymą nepilnametei dukrai, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 550 Lt iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nepilnametės S. B. poreikiai pakito - padidėjo, tačiau neteisingai įvertino šių poreikių dydį, taip pat nepagrįstai prioritetą skyrė atsakovo paaiškinimams dėl jo sunkios turtinės padėties, tariamos blogos sveikatos būklės, auginamų kitų vaikų. Tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą, o visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.
Šalies argumentai
2. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad šalių nepilnametės dukters tinkamam vystymuisi ir ugdymui šiuo metu yra reikalinga santykinai mažesnė suma - 700-750 Lt. Šios teismo išvados nepagrįstos jokiais paskaičiavimais, teismas nenurodė, kad kurios nors ieškovės nurodytos ir įrodymais pagrįstos nepilnametei išlaikyti skirtos išlaidos buvo ar yra nebūtinos, perteklinės ar, jog ieškovė nepagrįstai išlaidauja.
3. Teismas nepagrįstai neskyrė dėmesio egzistuojančiam apie 13 000 Lt atsakovo išlaikymo nepilnametei dukrai S. B. įsiskolinimui, nes atsakovas netinkamai vykdo pareigą periodinėmis išmokomis teikti vaikui išlaikymą, t. y. vengia išlaikyti savo vaiką.
4. Teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybes, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu buvo nesąžiningas teigdamas, kad turi sveikatos problemų. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl sveikatos būklės ar kitų svarbių priežasčių jis negali dirbti ir gauti daugiau pajamų. Taigi atsakovo turtinė padėtis nulemta paties atsakovo neveikimo. Atsakovas būdamas sveikas ir darbingas žmogus, turi imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų jo ir jo nepilnametės dukters poreikius. Be to, tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis.
5. Ieškovei ir taip tenka didžiausioji nepilnametės išlaidų ir rūpinimosi našta, nes su ieškove duktė gyvena, o atsakovas tik nereguliariai teikia nepakankamą išlaikymą pinigais ir auklėjant vaiką nedalyvauja.
6. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ta aplinkybė, kad atsakovas turi dar du nepilnamečius vaikus sudaro pagrindą ieškovės ieškinį tenkinti tik iš dalies ir priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai S. B. išlaikymą tik po 350, 00 Lt per mėnesį. Apeliantė įsitikinusi, kad pats atsakovas elgėsi neapdairiai ir neatsakingai, kadangi planuodamas šeimos pagausėjimą, turėjo įvertinti savo turtines galimybes ir tai, jog privalo teikti nepilnametei kasmėnesinį išlaikymą bei turi didelį išlaikymo įsiskolinimą.
7. Skundžiamame sprendime teismas prioritetą suteikė ne vaiko poreikiams, o atsakovo turtinei padėčiai. Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus.
8. Teismas tinkamai neįvertino, kad nuo to laiko, kai ieškovės dukrai S. B. buvo priteistas išlaikymas po 200, 00 Lt praėjo net 8 metai, akivaizdu, kad per tą laiką nepilnametės dukters poreikiai ženklai išaugo. Nepilnametė dukra pradėjo ne tik lankyti mokyklą, bet ir lanko pramoginių ir tautinių šokių būrelius, kas reikalauja papildomų išlaidų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. B. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš apeliantės apskaičiuotas valstybės garantuojamas teisinės pagalbos išlaidas.
Atsiliepimas
atsakovo teigimu, ieškovė siekia užtikrinti ne vien reikalingus ir pagrįstus, bet ir tuos vaiko poreikius, kurie turėtų būti tenkinami, esant pakankamai lėšų (mergaitė lavinama brangiais būdais, lanko sportinių ir tautinių šokių būrelius, perkami papildomi užsiėmimai), t.y. siekia patenkinti maksimalius dukters poreikius. Atsakovas pripažįsta, kad gauna tik minimalią algą, o šeimos pagausėjimas nebuvo planuotas, be to, dvynukų gimimas lemia išlaidų išlaikymui dvigubinimąsi. Teigia, kad būsto nuomai ir mokesčiams išleidžia apie 500 Lt. Atkreipia dėmesį į tai, kad teismas rėmėsi medikų išvadomis, kurios buvo pateiktos į bylą, jog atsakovas turi išvaržą, dėl ko negali dirbti sunkaus darbo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl nepilnametei dukrai priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo nepilnametės dukros išlaikymui po 350 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį, tačiau ieškovė su priteista suma nesutinka ir prašo pakeisti skundžiamą sprendimą priteisiant išlaikymą dukrai po 550 Lt. Pažymėtina ir tai, kad apeliantė neskundžia teismo sprendimo išvados, kad nepilnametės S. B. poreikiai pakito, todėl apeliacinio skundo argumentai nagrinėtini poreikių dydžio ir tėvų turtinės padėties vertinimo aspektais.
Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje. Vadovaujantis CPK 3.912 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę. Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-209/2013).
Teismų praktikoje įtvirtinta, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikui priteistino išlaikymo dydžio, turi derinti CK3.3 str. 1 d. įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus, su bendruoju civilinių santykių teisinio reglamentavimo proporcingumo principu (CK1.2 str. 1 d.), kuris reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo teisminėje praktikoje yra nurodęs, kad jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013).
Ieškovė teigia, kad dukros išlaikymui būtina skirti 1200-1300 Lt sumą per mėnesį, iš kurių 1000-1100 Lt suma yra būtinųjų vaiko poreikių tenkinimui. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymų visumą, konstatavo, jog būtinoms šalių dukros vystymosi sąlygoms sudaryti reikalinga 700-750 Lt suma.
CK 3.192 str. 2 d. nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010).
Nagrinėjamu atveju apeliantė įsitikinusi, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino dukros poreikių dydį, nepagrįstai prioritetą skyrė atsakovo paaiškinimams dėl jo sunkios turtinės padėties, tariamos blogos sveikatos būklės, auginamų kitų vaikų.
Byloje nustatyta, kad nepilnametės dukters poreikiai yra normalūs, nėra padidinti dėl sveikatos ar kurių nors kitų priežasčių, lemiančių didesnį būtiniausių poreikių maksimalų dydį. Vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina, kuri užtikrina vaikui teisę į būstą. Be to, priešingai nei teigia apeliantė, teismas vertino aplinkybę, kad ieškovei tenka kasdieninė rūpinimosi vaiku našta. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, atsižvelgęs į (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vaiko būtinus ir protingus poreikius, byloje pirmosios teismas pripažino vaiko išlaikymui 700-750 Lt pakankamą sumą per mėnesį, kurios pusę, t. y. 350 Lt, priteisė iš atsakovo. Pagal byloje surinktų įrodymų duomenis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas tinkamai įvertino abiejų tėvų turtinę padėtį, t. y. darbo pajamas, turimą turtą, pripažindamas jų pareigą lygiomis dalimis skirti vaiko išlaikymui reikiamas lėšas. Nors apeliaciniame skunde teigiama apie priteistų vaiko išlaikymui periodinių išmokų nepakankamumą, tačiau atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad tai nėra pagrįsta konkrečiais vaiko nuolatiniais poreikiais, iš kurių teismas galėtų spręsti apie didesnio išlaikymo reikalingumą.
Apeliacinės instancijos teismas, nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių, vertina bylai reikšmingas aplinkybes dėl šalių turtinės padėties, iš kurių mato, kad ieškovė gauna (duomenys neskelbtini) Lt atlyginimą, nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi, gyvena pas tėvus nuosavame name. Atsakovas gauna (duomenys neskelbtini) Lt atlyginimą, nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi, šiuo metu nuomojasi būtą ir turi du nepilnamečius vaikus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į turimą turtą ir gaunamas pajamas, bei išlaikytinių skaičių, šalių turtinė padėtis teiktino išlaikymo dydžio aspektu yra panaši, todėl pagrįsta pripažintina apylinkės teismo išvada, kad vaiko būtinų poreikių patenkinimui abu tėvai turi prisidėti prie dukros išlaikymo po lygiai.
Šiuo atveju neteisi apeliantė teigdama, kad teismas neskyrė dėmesio egzistuojančiam apie 13 000 Lt atsakovo išlaikymo nepilnametei dukrai S. B. įsiskolinimui. Apeliantė apeliaciniame skunde neteisingai interpretuoja teismo išvadą dėl atsakovo darbingumo. Šiuo atveju teismas konstatavo, kad atsakovas yra darbingas, tačiau turi sveikatos problemų dėl kurių nerekomenduojama dirbti sunkaus fizinio darbo.
Nors išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko, kuriam reikalingas išlaikymas, poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, šiuo atveju neteisi apeliantė teigdama, kad teismas prioritetą suteikė ne vaiko poreikiams, o atsakovo turtinei padėčiai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad atsižvelgiant į ieškovės gaunamas pajamas, akivaizdu, kad ji pati nėra pajėgi patenkinti pačios nurodomus maksimalius dukros poreikius. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, teismas spręsdamas vaikui teiktino išlaikymo dydžio klausimą, atsižvelgė į įstatyme nustatytus kriterijus, išsamiai įvertino abiejų tėvų turtinę padėtį, pasikeitusius ir išaugusius vaiko poreikius ir jų santykį su tėvų turtine padėtimi, todėl priteisėtas iš atsakovo 350 Lt dydžio išlaikymas yra adekvatus išaugusiems vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, atitinka protingumo ir proporcingumo reikalavimus.
Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad teismas nenurodė, kurios ieškovės nurodytos ir įrodymais pagrįstos nepilnametei išlaikyti skirtos išlaidos yra nebūtinos, perteklinės ar, jog ieškovė nepagrįstai išlaidauja.
Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovės ir atsakovo duktė šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, byloje pateikti įrodymai apie tai, kad laisvalaikiu ji lanko pramoginius, tautinius šokius, dalyvauja sportinių šokių varžybose, reikalingi šokių rūbai, mokamas kasmėnesinis būrelių lankymo mokestis, varžybų dalyvio mokestis, patiriamos kelionių išlaidos. Nors vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009), tačiau byloje apeliantės pateikta dukros poreikių išlaidų sąmata patvirtina, kad daugiau nei 60 procentų išlaidų dydis yra susijęs su dukros pomėgiu šokti. Be to, ne visos (pvz. papildomos pamokos „Šypsena“ po 320 Lt/ mėn.), patirtos išlaidos yra patvirtintos rašytiniais įrodymais (b .l. 15). Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas ieškovės apeliacinio skundo argumentus dėl per mažos išlaikymo sumos, pažymi, kad vaiko poreikiai nėra begaliniai ir turi turėti ribas, todėl absoliučiai visi vaiko norai ir poreikiai negali būti patenkinti. Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino būtinųjų poreikių dydį, be to, atsižvelgė į protingus poreikius, kuriuos lemia vaiko polinkiai, bei į abiejų šalių materialinę galimybę juos patenkinti. Nevertintinas apeliantės argumentas, kad atsakovas planuodamas kitą šeimą, turėjo atsižvelgti į išlaikymo reikalingumo dukrai faktą, nes ieškovė nepagrįstai remiasi aplinkybėmis dėl atsakovo šeimos pagausėjimo. Vertindamas skundžiamu sprendimu nustatytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, teismas atsižvelgia ir į tai, kad tais atvejais, kai išlaikymas turi būti mokamas dviem ar daugiau vaikų, priteisdamas išlaikymą teismas, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius (CK 3.198 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad LR CK 3.198 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vaikų lygiateisiškumo principas nagrinėjamos bylos kontekste reiškia, jog visi tėvo, iš kurio priteistas išlaikymas, vaikai yra lygiateisiai, nesvarbu, gimę jie iš tos pačios ar skirtingų santuokų – pagal aptariamą normą jiems priteisiamo išlaikymo dydis paprastai turi būti nustatomas vienodas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2002; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009). Todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas teiktino išlaikymo dydžio klausimą šalių dukrai, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad šiuo metu atsakovas augina (duomenys neskelbtini) metais gimusius dvynius A. ir K. B..
Remiantis nurodomomis aplinkybėmis ir faktais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, nustatė teisiškai reikšmingus faktus – nepilnamečio vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį, o paskirstant nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigą tarp tėvų, įvertino kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, objektyviai lemiančią jų galimybes teikti tam tikro dydžio išlaikymą (LR CK 3.192 str. 3 d.).
Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.). Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovui buvo suteikta 100 procentų valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, o išlaidas apeliacinėje instancijoje sudaro 57,92 Eur (171-173 b. l.). Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, antrinės teisinės pagalbos išlaidos valstybei priteistinos iš apeliantės.
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 57, 92 Eur (penkiasdešimt septynis eurus 92 cnt) antrinės teisinės pagalbos išlaidų apeliacinėje instancijoje, sumokant jas valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM į surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.